Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Birštone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. 2014 m. rugsėjo 5 d. to paties teismo nutartimi pataisyta aritmetinė klaida nuosprendyje ir galutinė bausmė nustatyta terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimą 10 mėnesių. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant per 15 dienų, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje. Jeigu nuteistasis jau įsidarbino, pradėjo mokytis ar užsiregistravo darbo biržoje (iki nuosprendžio paskelbimo), įpareigoti jį tęsti darbą, mokslą ar registraciją darbo biržoje; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. 2017 m. gruodžio 4 d. apie 15.35 val., paskambino buvusiai sugyventinei L. V. į mobilaus ryšio telefoną ir baugino nukentėjusiąją L. V., grasindamas pro jos gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą įmesti butelį su degiu skysčiu ir padegti visą gyvenamąjį butą, tokiu būdu grasindamas padegti terorizavo L. V., kas sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais K. D. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Alkotesterio parodymais patvirtinta, kad K. D. 2017 m. gruodžio 4 d. 16.27 val. nustatytas 0,72 promilių girtumas (b.l. 44).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 3 d. 23.24 val., Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate gautas L. V. pranešimas dėl lango stiklo išdaužymo (b.l. 16-18).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.).

Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis, visais atvejais būtina nustatyti, kaip konkretų grasinimą suprato ir priėmė nukentėjusysis, be to, įvertinti išsakytų grasinimų pobūdį, intensyvumą ir realumą. Paprastai terorizavimui būdingas sistematiškumas, tačiau galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, atvejui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

Teismas, įvertinęs minėtus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nagrinėjamu atveju teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. V. parodymais. Nukentėjusioji, apklausta iš karto po įvykio, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, pagal kuriuos 2017 m. gruodžio 4 d. K. D. paskambino buvusiai sugyventinei L. V. į mobilaus ryšio telefoną ir grasindamas per buto langą įmetus butelį su degiu skysčiu padegti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ją sąmoningai baugino dėl to, kad siekė atkurti nutrūkusius artimus tarpusavio santykius, o grasinimą suprato kaip realų nukentėjusioji, jautė baimę, nesaugumą, patyrė psichologinį diskomfortą, nes iš vakaro jos kamario langą jau buvo išdaužęs K. D.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-228/2014). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-431-746/2015).

Nukentėjusiosios L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir šių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo K. D. duoti parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu apie santykių su nukentėjusiąja nutraukimą, jo emocinę būseną po santykių nutraukimo, konkrečius kaltinamojo psichologinio poveikio nukentėjusiosios atžvilgiu veiksmus prieš ir po lango išdaužimo, jų motyvus ir tikslą, t. y. kad tokiu būdu ją sąmoningai norėjo pagąsdinti, kad ji būtų su juo ir jo nepaliktų, yra nuoseklūs. Juos patvirtinta taip pat nukentėjusiosios L. V. teisme duoti parodymai apie tai, kad ji su kaltinamuoju išsiskyrė, dėl to jis buvo supykęs, kad kai išdužo langas, labai išsigando, įtarė, jog lango stiklą galėjo išdaužti buvęs draugas K. D., kad kaltinamasis norėdamas susitaikyti 2017 m. gruodžio 4 d. jai skambino, pasakė, jog, nesusitaikius, per langą bus įmestas butelis su degančiu skysčiu, todėl išsigando, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Liudytojos R. V. (nukentėjusiosios motinos) teisiamajame posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad dukra sakė prie Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, kad paskambinęs K. D. pasakė, jog jeigu dukra su juo nesusitaikys, per langą įmes butelį su degiu skysčiu, kad nukentėjusioji L. V. buvo išsigandusi, verkė, nes buvo išdaužtas lango stiklas, pro kurį lengva įmesti butelį, namuose gyvena vaikai. Liudytojos I. B. (Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės) teisme duoti parodymai apie tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d. nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą langą, langas buvo apklijuotas juoda plėvele, namuose buvo R. V., trys jos nepilnamečiai vaikai, nukentėjusioji su mažamečiu vaiku, kuri buvo išsigandusi, verkė, sakė, kad K. D. jai grasina, rašo grasinančias žinutes, žadėjo per langą įmesti stiklainį su degiu skysčiu ir padegti namus, ji bijojo dėl gyvybės saugumo, nurodė, kad L. V. minėjo tik K. D., kitų asmenų nenurodė, patvirtina nukentėjusiosios L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes.

Šią teismo išvadą patvirtina ir kita baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga. Visų pirma, tai nukentėjusiosios L. V. 2017 m. gruodžio 4 d. pareikštas pareiškimas apie įvykį, kuriame nurodyta, kad buvęs sugyventinis K. D. 2017 m. gruodžio 4 d. apie 15.35 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino ir grasino, kad pro buto langą įmes butelį su degiu skysčiu ir padegs visą butą, kad 2017 m. gruodžio 3 d. apie 23.00 val., pro buto langą įmetė du didelius akmenis, išdauždamas stiklo paketą. Antra, 2017 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas juoda plėvele uždengtas išdaužtas langas ir po juo esanti mažamečio vaiko lova. Trečia, 2017 m. gruodžio 13 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-134944792-17 užfiksuoti duomenys, kad K. D. 2017 m. gruodžio 3 d. 23.00 val., akmeniu išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini) lango stiklo paketą.

Teismo vertinimu, šie faktiniai duomenys patvirtina kaltinamojo veiksmų loginę seką, kurios pagrindu nukentėjusioji pagrįstai manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šią teismo išvadą patvirtina tai, kad kaltinamasis pats pripažino, jog siekė sukelti baimės jausmą nukentėjusiajai, nors savo kaltės nepripažino ir parodė, kad niekada neketino padegti buto.

Kaip minėta, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas psichologiniu smurtu atkurti nutrūkusius tarpusavio santykius su nukentėjusiąja L. V., 2017 m. gruodžio 3 d. tyčia išdaužė nukentėjusiosios kambario langą, po kuriuo yra mažamečio vaiko lova, kas sukėlė psichologinį diskomfortą ir baimės jausmą nukentėjusiajai ir jos mažamečiui vaikui, nukentėjusiosios seseriai. Be to, kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d., paskambinęs nukentėjusiajai ir išgirdęs, kad tikrai tarp jų viskas baigta, tyčia pagąsdino ir pasakė, kad per langą įmes butelį su degiu skysčiu, siekdamas paveikti nukentėjusiosios valią sau norima linkme. Kadangi išdaužtas langas buvo uždengtas tik juoda plėvele, visą tai nukentėjusioji L. V. suprato kaip realų pavojų, jos ir jos šeimos narių gyvybei ir sveikatai. Pažymėtina, kad be nukentėjusiosios, bute gyvena 7 asmenys, iš kurių 5 asmenys yra nepilnamečiai. Tokiu būdu elgdamasis, kaltinamasis suprato, kad neteisėtai veikia bei siekė įbauginti ir sukelti stresą nukentėjusiajai ir aplinkiniams, dėl to nukentėjusioji patyrė didelę baimę bei dvasinį diskomfortą, išgyveno netikrumo ir bejėgiškumo jausmą dėl savęs ir artimųjų, kadangi buvo terorizuojama. Nukentėjusioji grasinimą suprato ir pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti, dėl to nusikalstama veika laikoma baigta, o tai, kad kaltinamasis galimai net neketino padegti buto, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Kaltinamojo gynėjas pažymėjo, kad šiai veikai kvalifikuoti trūksta sistemingo bauginimo – daugiau nei tris kartus – požymio, dėl to baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu turi būti nutrauktas. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis. Pagal teismų praktiką BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicija žmogaus terorizavimui grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką kaltininko veiksmams sistemingumo požymio nenumato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261/2012). Kaip jau minėta galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, atvejui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

Kadangi kaltinamojo gynėjo BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamo veikos kvalifikavimo interpretavimas neatitinka teismų praktikoje įtvirtintam šios normos taikymui, teismas vertina kaltinamojo gynėjo teiginius dėl pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą kaip kaltinamojo teisinę padėtį teisinančią poziciją.

Nukentėjusiosios 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad grasino kaltinamojo draugai, ne pats kaltinamasis, kad ji netiki, kad kaltinamasis galėtų padegti butą, teismo vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems minėtiems įrodymams, kurių visuma nuosekliai papildo ir patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui nekyla abejonių, kad teisminio nagrinėjimo metu keisdama parodymus nukentėjusioji L. V. siekė, kad jos sugyventinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, nes, bylos duomenimis, jie vėl atnaujino artimus santykius ir bendrauja iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. V. ir kaltinamasis K. D.. Be to, nukentėjusioji ir kaltinamasis teisme nurodė ir tokias aplinkybes, kurių nebuvo nurodę nei vienoje iš minėtų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad grasinimus liepė perduoti kaltinamojo draugai A. ir jo draugė I. 2017 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio metu patenkinus kaltinamojo K. D. gynėjo prašymą dėl šių liudytojų iškvietimo į teisiamąjį posėdį, įpareigojimas pateikti duomenis apie liudytojus buvo neįvykdytas (b. l. 118), į 2018 m. sausio 22 d. teisiamąjį posėdį liudytojai neatvyko, nes, gynėjo teigimu, liudytojai atsisakė duoti parodymus prieš save. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad K. D. 2017 m. gruodžio 4 d. apie 15.35 val., paskambino buvusiai sugyventinei L. V. į mobilaus ryšio telefoną ir baugino nukentėjusiąją L. V., grasindamas pro jos gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą įmesti butelį su degiu skysčiu ir padegti visą gyvenamąjį butą, tokiu būdu grasindamas padegti terorizavo L. V., kas sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Skirdamas K. D. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. D. padarė tyčinę pavojingą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai ir gyvybei, nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teistas (b. l. 62-68), nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 48-61), nedirba (b. l. 47), pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, narkologo, psichiatro įstaigoje neįrašytas (b. l. 45), nevedęs.

Kaltinamojo K. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad jis šią veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat šią nusikalstamą veiką K. D. padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitų K. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs K. D. padarytą nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus K. D. BK 145 straipsni 2 dalies sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuoti K. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 16.10 val. iki 2017 m. gruodžio 6 d. 11.55 val., iš viso 2 (dvi) paras.

Teismas nenustatė pagrindo taikyti kaltinamajam K. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio nuostatas.

2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu K. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 88-89) paliekama galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie šios neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bei paskirti galutinę subendrintą 2 (metų) terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 16.10 val. iki 2017 m. gruodžio 6 d. 11.55 val., iš viso 2 (dvi) paras.

Paskirti atlikti bausmę pataisos namuose.

K. D. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

K. D. vardu 2013-09-23 išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmę vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 4 dalimi, išaiškinti K. D. paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendį pavesti vykdyti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.