- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- A5.-619-1065/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00047-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. I.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
- 21.14.9Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka (ANK 675 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I. ir jos atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – atstovui S. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), R. rajono savivaldybėje, mažosios bendrijos „R“ vadovės, neteistos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), R. raj., mažosios bendrijos „R“ vadovė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdave, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 2 d. ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 d. 1 p. nuostatas (įsigaliojusį nuo 2017-07- 01), kadangi jos vadovaujamoje laidojimo, ritualinių paslaugų, gėlių parduotuvėje leido pardavėjos pareigose dirbti D. I., gim. (duomenys neskelbtini); esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad R. I. mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „R“ vadovė, leido 2021 m. kovo 3–4 dienomis pardavėjos pareigose dirbti D. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), R. raj. Darbuotoja, sutikdama dirbti pardavėjos pareigose, dirbo MB „R“ priklausančioje parduotuvėje (laidojimo ritualinių paslaugų ir gėlių) adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj. Pastaroji atliko pardavėjos darbus: turėdama parduotuvės raktus atrakindavo, užrakindavo parduotuvės patalpas, tvarkydavo, plaudavo patalpas, vežė žemes, dėjo gėles, kainas, plovė vazas, aptarnavo į parduotuvę užėjusius klientus. Darbuotoja pakluso nustatytai tvarkai, dirbo įmonės darbo valandomis nuo 10 val. iki 14 val. Darbui pardavėjos pareigose aprūpinta darbo priemonėmis – prijuoste.
Remiantis 2021 m. kovo 4 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, atliktu kontroliniu pirkimu bei liudininkų D. I. ir R. I. paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. kovo 3–4 dienomis D. I. (R. I. marti) dirbo pardavėjos pareigose adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., MB R“, vykdančios ritualinių paslaugų ir gėlių prekybos veiklą, MB „R“ naudai, vadovei R. I. vadovaujant. Tarp MB „R“ vadovės R. I. ir darbuotojos D. I., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotoja pradėtų dirbti tik pasirašiusi darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojai ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam Pakruojo skyriui – minėtu laikotarpiu darbuotoja D. I. dirbo nelegaliai. MB „R“ vadovė R. I. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 p. ir 2 p. ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 d. 1 p. (įsigaliojusio nuo 2017-07-01) nuostatas, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos surašytame administracinio nusižengimo protokole. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią tiesą, todėl teismas vadovaujasi jais. Liudytojos tik patvirtino parduotuvės pardavėjos atliekamus darbus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, R. I. veikoje yra visi būtini ANK 95 str. nelegalaus darbo požymiai, administracinė atsakomybė yra būtina. Jei būtų vykdoma individuali veikla, tai net jei nebūtų tos marčios įrašyta, būtų baudžiama, o čia yra mažoji bendrija, dirbti gali tik įdarbinti asmenys. Pagal VSDFV Šiaulių skyriuje kovo 3 d. gautą anoniminį pranešimą, dirba neįdarbinta pardavėja ir į kasą nemuša, kas ir buvo nustatyta. Parduotuvė dvi dienas dirbo nelegaliai. Požymiai yra akivaizdūs, viskas įrodyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Jos marti D. I. nėra ir nebuvo įdarbinta, nes ji augina mažiukes dukras, jos kartu gyvena, jų bendras ūkis. Ji paprašė nuvažiuoti išplauti vazų. I. Ū. turėjo pareiti nuo gegužės 1-osios. Nemato čia kažkokio nusikaltimo. Paprašė sutvarkyti, nes ten metai kaip niekas nedirbo, pripeliję, pribuvę ir t. t., nes nuo gegužės 1 d. buvo ruošiamasi dirbti, o kovo 8 d. ji pati būtų važiavusi tenai dirbti. Š. yra įdarbintas jos sūnus T. I., su kasos aparatu dirba. Išėjo kaip išėjo. Kažkada išeis į pensiją ir viską jiems paliks, vaikai dirbs toliau. Išėjo nesusipratimas. Neužsirakino, vėdino ten tas patalpas, durys atdaros iki galo buvo. Jokio atlygio iš jos negauna, ji anūkams duonos nuperka, į bendrą šaldytuvą neša maistą. Nieko jos nedirbo, nesąmonė. Vieną dieną ten priėmė, iškrovė ir išvažiavo, užrakino, viskas. Afišos nieks nenešė laukan, reklamos, negi turi įeiti į parduotuvę ir iškarto užsirakinti duris.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. Roščenkovienė paaiškino, kad labai nekokybiški vaizdo įrašai, niekaip neišėjo suprasti, ką kalbėjo I. B. Vaizdo įrašai nepatvirtino to, ką ji kalbėjo teisme: pati nematė, kad D. I. dirbtų, tik girdėjo iš kalbų, kad gal ji dirba. Rašyti paaiškinimą I. B. atsisakė. I. Ū. nurodė, kad nežino, ar kas dirbo, kol ji buvo nedarbingume, tik matė atviras duris. Kiti liudytojai negalėjo patvirtinti, kad D. I. dirbo. Vaizdo įraše matyti, kad D. I. darytas spaudimas, diktuojamas tekstas, pakeltas jos atžvilgiu tonas. Nelegalų darbą gali priminti nebent tai, kad ji paduoda ir supakuoja gėles. Tačiau nelegalaus darbo požymių nėra, prašo teismo nutraukti bylą.
Liudytoja I. Ū. parodė, kad dirba mažojoje bendrijoje pardavėja. Ji dirba parduotuvėje R., prekiauja gėlėmis, dirba viena. Dirba nuo antradienio iki šeštadienio, be jos parduotuvėje daugiau niekas nedirba. Sirgo nuo pernai metų lapkričio, pradėjo dirbti nuo gegužės 5 d., šioje įmonėje dirba apie penkis metus. Pareigybės aprašymą yra pasirašiusi. Ji pati atidaro ir užrakina, susitvarko patalpas, priima prekes. Signalizacijos nėra. Nežino, kas ją pavadavo. Nedarbingumas buvo pratęsinėjamas. Nežino, ar jai sergant parduotuvė dirbo. Parduotuvės darbas priklauso nuo kiek ji dirba, o paskutinių įvykių negirdėjo. Buvo tik kalbos, kad ten dirbo buvusi darbuotoja, bet tai tik kalbos, ji pasakyti negali. Miestelyje pravažiuojant tik matė, kad ten gal tik tvarkėsi, ji nežino.
Liudytoja D. I. parodė, kad R. I. yra jos uošvienė ir gyvena kartu. 2021 m. kovo 3 d. atvažiavo į R. parduotuvę uošvienės prašymu išplauti grindų, sutvarkyti, nes parduotuvė ilgą laiką uždaryta. Kovo 8-ajai turėjo dirbti ir prašė paruošti, sutvarkyti. Kovo 3 parduotuvė nedirbo, prieš tai taip pat nedirbo. Parduotuvė nedirbo, nes ten dirbanti pardavėja buvo biuletenyje. Tvarkėsi parduotuvėje ir įėjo du asmenys, jos paprašė gėlių, ji nieko nepagalvojusi jas susuko, jai pradėjo kišti pinigus. Ji pagalvojo, ar ji gali parduoti, nes ji čia nedirba. Ji išėjo iš parduotuvės ir pasiskambino uošvienei, pasakė, kad negali parduoti, nes nedirba, čia neįdarbinta. Ji parėjusi pasakė, kad parduoti negali, nes čia neįdarbinta. Parduotuvė nedirbo nuo paeitų metų, bet tiksliai nežino. Buvo atvežtos tulpės, nes kovo 8 d. parduotuvė turėjo dirbti. Pinigų ji nepaėmė, ji išėjo ir paskambino uošvienei, ar ji tai gali padaryti, jai paaiškino, kad ne. Ji pinigų nepaėmė, nes ji negalėjo. Kovo 6 d. turėjo pasibaigti pardavėjos biuletenis, bet biuletenį jai pratęsė, tai būtų važiavusi dirbti uošvienė. Pinigų nepaėmė todėl, kad išėjo paskambinti ir paklausti, ar ji tai gali padaryti, jai paaiškino, kad ji to negali padaryti, todėl ir nepaėmė pinigų, parėjusi taip pasakė. Parėjusi pasakė, kad skambino savo uošvienei ir kad ji čia nedirba ir negali parduoti gėlių, tada jai pradėjo šaukti, kad ji pamatė kamerą. Parduotuvėje plovė grindis, vazas, sudėliojo kainas, išnešė šiukšles. Ji su uošviene gyvena kartu ir jai pagelbėja. Gal geriau būtų padariusi, jei parduotuvėje būtų užsirakinusi. Užėjus asmenims į parduotuvę ji nepasakė, kad nedirba, durys buvo pravertos išvėdinti. R. I. jokio atlygio nebuvo pažadėjusi.
Liudytoja I. B. parodė, ji taip pat turi gėlių parduotuvę R., šalia, kitoje gatvės pusėje. Iki kovo mėnesio ta parduotuvė visai nedirbo, iš po lapkričio 1-osios švenčių. Kovo pirmomis dienomis, buvo pirmadienis, ji pati nedirbo, o kitom dienom matė, kad durys buvo atidarytos. Tą savaitę vieną dieną buvo atidarytos, kitą nebuvo, dabar tiksliai pasakyti negali. Kovo pirmą ji iš žmonių sužinojo, kad ten lyg vyksta veiksmas – tvarkomasi, ruošiamasi, vieną dieną ji tikrai nematė, kad durys būtų atidarytos, po to ji matė duris, bet dabar išvardinti kuriomis dienomis – negali. Apie prekybą kovo pirmom dienom nieko negali pasakyti. Facebook‘e buvo pranešta, kad jie ruošiasi, kad jie dirbs. Visada taip buvo, kad ta parduotuvė apie devintą, po devynių atsidaro ir jie dirba iki pietų. I. Ū., pardavėja, kiek jai žinoma, visą laiką buvo biuletenyje, o kad tas dienas D. buvo – taip. D. buvo šalimais esančioje parduotuvėje „K“ ir pardavėjos jai sakė, kad ji buvo, kad ji tvarkosi, jos šnekėjo, jos bendravo ir iš to ji ir žino. Ji padarė išvadą, kad ji ruošia darbui parduotuvę. Jai sakė „K“ pardavėjos, kad plauna vazas, kad keikia pardavėją, kad ten „bardakas“ toje parduotuvėje. Savo ranka jokio paaiškinimo nerašė ir pasirašė. Ji žinojo, kad D. yra marti, o uošvienė jai perleido, ji pati D. nematė. Kalbėjo „K“ pardavėjos, dar buvo atėjusi viena močiutė.
Liudytoja I. M. parodė, kad dirba MB „R“, dirba parduotuvėje G. gėlių pardavėja, kas dirba R., nežino. Pardavėja dirba keturis metus, aptarnauja žmones, ji pati tvarko patalpas, dezinfekuoja, suplauna, gėlėms keičia vandenį, karpo gėles. Dirba kiekvieną dieną nuo 9 val. iki 3 val., nedirba sekmadieniais.
V. V. parodė, kad ji yra Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė. Atliko patikrinimą dviese su kolega kovo 4 dieną, R. esančioje parduotuvėje, prekiaujančioje gėlėmis. Buvo filmuojama, dirbo pardavėja. Atvykus prie parduotuvės, dar laukė automobilyje, matė, kad iš parduotuvės išėjo vyrukas senyvo amžiaus su taše. Matė, kad parduotuvė veikė, įėjo. Nebuvo skelbimo, kad uždaryta. Įėjus pasitiko pardavėja. Tikrinimo metu į parduotuvę buvo įėjusios dvi moteriškės, bet jau buvo atliekamas patikrinimas ir joms buvo pasakyta, kad parduotuvė nebedirba. Pardavėja D. paklausė, ko pageidauja, kolega paprašė gėlių, buvo parodytos trys rožės, kurios buvo supakuotos, tačiau, kadangi kolega pinigų turėjo stambiomis kupiūromis, tai ji pati turėjo išsitraukti piniginę ir tuo metu pamatė, kad yra filmuojama. Pardavėja staiga išėjo iš parduotuvės, po to sugrįžo ir pasakė, kad nieko neparduos, nes kasos aparatas neveikia. Užėjus, pardavėja kažką tvarkėsi už prekystalio ir juos maloniai aptarnavo, parodė gėles. Durys buvo atidarytos, jokio skelbimo, kad uždaryta, nebuvo. D. viską aiškiai pasakė, kad ilgai serga tikroji pardavėja, tai ji dvi dienas tvarkosi, žemes ten krausto, dėlioja, atveža gėles, ten pamerkia, apsitvarko, apsišluoja, taigi ji dirbo pardavėjos darbą. Ji sakė, kad dirba uošvienės prašymu, ruošiasi kovo aštuntajai. Paprašė šešių eurų, kažkiek ten, kolega turėjo, išsitraukė ar 20 Eur, ji neturėjo atmesti. Paklausė, ar turit smulkiau, tuomet ji pasidėjo tašę. Pardavėja parodė gėles, jas išėmė, supakavo ir paprašė nurodytą sumą. Bet kadangi taip įvyko, kad kolega, gal jei būtų išsitraukęs, jei ji būtų turėjusi atmesti, gal taip ir būtų baigiasi, bet kadangi neturėjo atmesti, ji pasidėjo ir tuomet ji tą kamerą pamatė. Ji to iš tikrųjų ir neneigė, ji staiga dingo iš parduotuvės ir atėjusi pasakė, kad negali priimti, nes pamatė filmuojant. Ji taip ir paaiškino, kad pamatė filmuojant ir negali priimti, nes kasos aparatas nedirba. Atvykus mašinoje sėdėjo gal penkias minutes. Į parduotuvę įėjo apie 11 val. Pirkimas daromas tam, kad įsitikinti, kad darbuotojas atlieka savo funkcijas. Gretimoje parduotuvėje pardavėja rašyti paaiškinimą atsisakė, matomai nenori pyktis, tik pasakė, kad parduotuvė dirba nuo pirmadienio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytoja D. I. nurodė, kad D. I. tik tvarkėsi ilgą laiką neveikusioje parduotuvėje paprašyta R. I., tačiau teismo vertinimu, nagrinėjama situacija peržengė šeimos narių pagalbos vienas kitam mažosios bendrijos veikloje ribas.
D. I. nurodė, jog jos buvo paprašyta sutvarkyti parduotuvę, išplauti vazas, grindis, ji sudėjo kainas ir atliko kitus darbus. Iš liudytojų I. M., I. Ū. parodymų matyti, kad šiuos darbus atlieka būtent MB „R“ dirbančios (dirbusios) pardavėjos. Nors liudytoja I. B., apklausiama teismo posėdžio metu, negalėjo patvirtinti, kuriomis tiksliai dienomis MB „R“ parduotuvėje buvo atidarytos durys ir aplinkybių, jog prekyba vyko, tačiau nurodė, kad matė duris atidarytas pirmosiomis kovo dienomis. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, liudytojos V. V., iš dalies ir pačios D. I. parodymų, parduotuvė 2021 m. kovo 4 d. veikė, jos durys nebuvo užrakintos, sudarytos galimybės užeiti klientams, platus prekių asortimentas, tarp jų – ir trumpą realizavimo laiką turinčios prekės – gyvos gėlės. Iki pareigūnams užeinant į parduotuvę, kaip patvirtino liudytoja V. V., matė iš jos išeinant asmenį, galimai pirkėją. Kontrolinį pirkimą atliekantiems pareigūnams užėjus į parduotuvę nebuvo pasakyta, jog parduotuvė nedirba, klientai neaptarnaujami. Priešingai, jie buvo aptarnauti, padėtos išsirinkti gėlės, jos paruoštos išsinešti, nurodyta jų kaina ir pan., kas sudaro pagrindo teigti, jog D. I. parduotuvėje ne tik tvarkėsi, bet ir aptarnavo klientus. Aplinkybė, kad pinigai iš kontrolinį pirkimą atliekančių pareigūnų nebuvo priimti, nesudaro pagrindo teigti priešingai. Kaip nurodė pirminiame savo paaiškinime D. I., pinigų ji nepaėmė, nes pamatė, kad yra filmuojama (b. l. 10) Pastebėtina, kad pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai yra vieni pagrindinių įrodymų tokios kategorijos bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-361/2021). Be to, D. I. taip pat paaiškino, kad tuomet išėjo paskambinti R. I., paklausti, kaip jai toliau elgtis, kas, be kita to, leidžia teigti ir apie parduotuvėje dirbusio asmens pavaldumą mažosios bendrijos savininkei. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad D. I. dirbo R. I. prašymu, būtent ji nurodė, kokius darbus reikia atlikti, davė parduotuvės raktus. Pastebėtina ir tai, kad parduotuvei ilgą laiką nedirbus (daugmaž nuo 2020 m. lapkričio mėnesio), parduotuvė, kaip anksčiau nustatyta, veikė, pradėta tvarkyti 2021 m. kovo pirmosiomis dienomis, kas suponuoja pagrįstą prielaidą apie parduotuvės savininkės ir D. I. susitarimą apie darbo pradžią. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. I. ir D. I. būtų verslo bendrasavininkės, verslo kūrimui panaudotos bendros lėšos ir turtas.
Nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek D. I. nurodė, kad dėl atlyginimo už darbą nebuvo susitarta, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Pažymėtina, jog asmuo faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Be to, nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018) Teismo posėdžio metu R. I. nurodė, kad iš verslo gaunamomis lėšomis ji prisideda prie anūkų, t. y. savo sūnaus ir D. I. vaikų išlaikymo. Nors ir nenurodė žinių šaltinio, tačiau liudytoja I. B. nurodė, jog jai žinoma, kad uošvienė perleido parduotuvę D. I. Pastebėtina, kad atsakydama į klausimą teismo posėdžio metu R. I. šią aplinkybę paneigė, tačiau tuo pat metu nurodė, kad vaikai dirbs toliau, viską jiems paliks. Nustatant darbo atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritorinei įstaigai apie asmens darbo pradžią (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Aptarti bylos duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad R. I. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims įstatymas numato baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu nusižengimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau kaip paminėta aukščiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus nusižengimo aplinkybes.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju darbas truko neilgą laiko tarpą, jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat negalima neįvertinti ir to, kad D. I. yra R. I. marti, t. y. šeimos narys, kuri paprašyta atlikti darbus jų šeimai priklausančioje parduotuvėje, sutiko padėti, atliko pardavėjos funkcijas anksčiau parduotuvėje dirbusiai pardavėjai ilgą laiką esant nedarbingai. Duomenų, kad iki šio nusižengimo D. I. parduotuvėje dirbo pardavėjos darbą ir anksčiau, nėra. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl nusižengimo nepripažino, tačiau nepripažinimą bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina ne kaip piktybišką padaryto nusižengimo neigimą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, bet kaip abejonę dėl veikos mažareikšmiškumo, nulemtą subjektyvaus asmens nelegalaus darbo suvokimo.
Taigi, visos šios aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad net ir minimali ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta vieno tūkstančio eurų bauda nagrinėjamu atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 2 dalimi, 630, 635–637, 646 straipsniais,
nutaria:
R. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.