Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. D. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovo E. D. nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

3. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, tuo tarpu atsakovas, ieškovės žiniomis, be ginčo nekilnojamojo turto neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas atmetė net minimalius ieškovės reikalavimus taikiam ginčo išsprendimui, todėl ieškovė mano, kad atsakovas neketina geruoju vykdyti teismo sprendimo ir gali perleisti savo vienintelį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu išvengti ar apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

9.1. Ieškovės pareikšto ieškinio argumentai ir kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina ieškinio tikėtiną pagrįstumą.

9.2. Atsakovas nepaneigė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad turtui nustatyta hipoteka, savaime neatima galimybės nukreipti į šį turtą išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka.

9.3. Tik klaidingai nutartyje nurodytas civilinės bylos numeris nesudaro pagrindo nutartį naikinti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

12. Atsakovas E. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė ir papildomą įrodymą – hipotekos sutartį. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktu įrodymu siekiama paneigti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina papildomai pateiktą įrodymą. Pažymėtina, kad priėmus papildomai pateiktą įrodymą ieškovės teisė pasisakyti dėl jo pažeista nebus, kadangi aplinkybė kad ginčo turtas yra įkeistas hipoteka ieškovei neabejotinai yra žinoma (ieškinyje ieškovė patvirtina šią aplinkybę, informacija apie turto įkeitimą atsispindi ir Nekilnojamojo turto registro išraše, kurį ieškovė pateikė kartu su ieškiniu).

Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų

13. Prieš vertinant kitus skundo argumentus, teismas pasisako dėl apelianto teiginių, kuriais skundžiamos nutarties neteisėtumas grindžiamas motyvų nebuvimu, pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti itin trumpi ir lakoniški motyvai, nėra aiškiai nurodyta, kokia grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali kilti netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi vien tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės sutiko su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytais argumentais ir jų pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones, tiksliai neįvardinęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui pagrindo, nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

14. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl egzistuojančio kito absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 dalyje (pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. D. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės skirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai A. M.. Nurodyta teisėja elektroniniu parašu yra pasirašiusi ir skundžiamą nutartį, todėl tik tai, kad skundžiamoje nutartyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant bylos numerį (nurodytas ne teisėjos A. M. indeksas) nesudaro pagrindo abejoti dėl to, kad skundžiamą nutartį priėmė kitas nei bylą nagrinėti paskirtas teisėjas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).

16. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

17. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, atidalinti bendrąją nuosavybę ir priteisti ieškovei kompensaciją už ieškovui atitenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.

19. Teismas pažymi, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su ieškinyje pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Atsakovo nurodomi argumentai dėl neegzistuojančios ieškovės reikalavimo teisės, negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai bus išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės.

20. Teismo vertinimu, šiuo atveju, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

21. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

22. Šiuo atveju ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui siejo su atsakovo galimybe disponuoti ginčo turtu, kas, ieškovės vertinimu, tenkinus ieškinį, apsunkintų ar padarytų sprendimo įvykdymą neįmanomu.

23. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šių argumentų pagrįstumą visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Atsakovo nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.

24. Pritartina atsakovui, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų ir siekti perleisti ginčo turtą ar jį apsunkinti, nepateikė. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas atmetė ieškovės reikalavimus taikiam ginčo išsprendimui, niekaip nepagrindžia atsakovo nesąžiningų veiksmų ar ketinimų priėmus, galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, vengti jį vykdyti. Tai, kad atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl kompensacijos sumokėjimo, pateiktu iki bylos iškėlimo teisme, rodo tik atsakovo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, bet ne jo nesąžiningumą.

25. Išdėstytų aplinkybių kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad remiantis atsakovo pateiktu įrodymu bei Nekilojamojo turto registro duomenimis ginčo turtas yra įkeistas hipoteka (šią aplinkybę procesiniuose dokumentuose pažymi ir pati ieškovė). Turto, įkeisto hipoteka, disponavimas yra apsunkintas, bei iš esmės priklauso nuo kreditoriaus, kurio naudai jis įkeistas, valios, todėl apie siekį perleisti ginčo turtą atsakovas turėtų informuoti kreditorių. Duomenų apie tokius atsakovo ketinimus nėra pateikta, todėl atsakovo nesąžiningumas, kaip grėsmę teismo sprendimui patvirtinanti aplinkybė, laikytinas neįrodytu.

26. Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teigė, kad atsakovui nepaneigus grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kurią (grėsmę) ieškovė siejo su atsakovo galimybe disponuoti ginčo turtu (ieškovė teigia, kad atsakovas neturi jokio kito turto į kurį gali būti nukreiptas priverstinis, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo vykdymas) nėra pagrindo naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Todėl šiuo atveju nesant įrodymų, kad atsakovas imasi ar gali imtis veiksmų, siekiant realizuoti ginčo turtą, atsakovui nekilo pareiga, siekiant paneigti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pagrįsti savo gerą turtinę padėtį.

27. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovo veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ar, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones naikintina ir klausimas išspręstinas ir esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Lietuvos apeliacinis teismas šio prašymo netenkina, kadangi kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.