- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 1-56-830/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01297-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Panevėžio teritorinės ligonių kasos
kaltinamajam K. S.
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams L. D.-B., I. B., V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) vairuotoju, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (nusikalstamos veikos metu galiojusi BK redakcija, 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. 2014 m. lapkričio 1 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, aplinkinių akivaizdoje, be jokios svarios priežasties, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu bei įžūliu elgesiu – tyčia sudavė V. J. ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje pusėje, kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, pakaušyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Bylos įrodymai
Kaltinamasis K. S. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad veikos, kuria kaltinamas, nepripažįsta. V. J. yra jo (K. S.) kaimynas, pažįsta 8 metus, t.y. nuo to laiko kai jis (K. S.) pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) g. Iš pradžių – 3-4 metus su kaimynu santykiai buvo normalūs, kaimyniški, tačiau vėliaus prasidėjo nesutarimai bei konfliktai. V. J. laikė šunis, tačiau prastai juos prižiūrėjo, vedžiojo po kiemą be antsnukio, be pavadėlio, šunys buvo agresyvūs. Jis (K. S.) apie tai kalbėjo su kaimynais, tačiau tai nepadėjo, tada buvo parašytas policijai pareiškimas, prasidėjo konfliktai su kaimynais. Pareiškimus dėl įvairių priežasčių rašė ir kaimynai. 2014-11-01, apie 17.30 val., jis (K. S.) su žmona R. S. ir sūnumi A. S. išsiruošė pėsčiomis eiti link kapinių. Išėję į kiemą, pamatė prie įėjimo stovintį kaimyną V. J.. Einant takeliu, pamatė, kaip iš už namo kampo išlindo V. J. šuo, Šerpėjaus veislės, su išleidžiamu pavadėliu, be antsnukio. Šunį vedžiojo nukentėjusiojo uošvė A. M., kuri taip pat gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini). Iš pradžių šuo puolė ant jo sūnaus A. S.. Šuo stipriai urgzdamas priekinėmis letenomis šoko ant sūnaus. Sūnus atsitraukė atgal, ant pievelės. Tada šuo puolė ant jo žmonos R. S., kuri tuo metu laukėsi. Šuns puolimas pasireiškė lygiai taip pat - agresyvus šuo puolė ant žmonos, šoko priekinėmis letenomis ant pilvo. Tada ir žmona, ir jis (K. S.) V. J. pasakė, kad šis pasiimtų šunį. A. M. šuns nesuvaldė, nesustabdė, išleidžiamas pavadėlis buvo pakankamai ilgas, gal apie 4 metrus. V. J. stovėjo ant laiptelių ir juokėsi. Jis (K. S.) su žmona keleta kartų pasakė, kad V. J. pasiimtų šunį, nes situacija buvo pavojinga. Kaimynas V. J. nereagavo. Tada, jis (K. S.), norėdamas apginti šeimą, priėjo prie šuns ir jam įspyrė. Tik tada šuo atsitraukė, šuo daugiau nebepuolė. Po to, jis (K. S.) reikalavo V. J., kad šis pasiimtų šunį, nes šuo galėjo dar kartą pulti, tačiau V. J. į tai nereagavo. Priėjęs prie V. J., kėlė ranką link jo, norėjo paraginti paimti šunį, pavesti link šuns. V. J. sugriebė jam (K. S.) už atlapų, griebė jam (K. S.) už pečių, traukė striukę ir užtraukė striukę jam (K. S.) ant galvos. Įvyko susistumdymas, jis (K. S.) suklupo, tačiau nenugriuvo. Nematė, kad vyksta nes striukė buvo užtraukta ant galvos. Jis (K. S.) nesudavė V. J. nei vieno smūgio. Jo (K. S.) dešinė ranka yra traumuota ir skausminga, su šia ranka negali suduoti smūgių. Besistumdydami atsirado prie krūmų, kurie auga prie namo. Tada, jį (K. S.) V. J. paleido. Susistumdymas truko 4-5 sekundes. Susitvarkęs striukę pamatė, kad V. J. klupi (tupi) prie krūmo. V. J. buvo užsidengęs galvą, pasakė: „nu dubasink, dubasink“. Nepastebėjo, kad V. J. būtų sužalotas. Pamatė, kad susistumdymo metu iš jo (K. S.) striukės yra ant žemės iškritę įvairūs daiktai – raktai, telefonas ir kt. Susirinko daiktus. Jis (K. S.) buvo išsigandęs, susitvarkęs striukę, pasakė kažkokį keiksmažodį V. J. atžvilgiu. Jo (K. S.) sūnus ir žmona iškvietė policiją. Tuo metu A. M. buvo nuėjusi kieme su šunimi prie suoliuko. V. J. nuėjo namo, griežtu tonu pareikalavo, kad A. M. parvestų šunį namo. Po kelėtos minučių atvažiavo policijos pareigūnai, klausė kas čia įvyko. Prie policijos pareigūnų priėjo ir V. J., pas V. J. ant kaktos matėsi šiek tiek kraujo. Policijos pareigūnams V. J. sakė, kad tai padarė jis (K. S.). Policijos pareigūnai klausė V. J. ar jam reikalinga medicininė pagalba. V. J. atsakė, kad nereikalinga ir nuėjo į namus. Policijos pareigūnams žmona parašė pareiškimą. Tada policijos pareigūnai nuėjo pas V. J., tačiau nebuvo įleisti. V. J. civilinio ieškinio nepripažįsta, taip pat nepripažįsta ir kitų civilinių ieškinių (Sodros, teritorinių ligonių kasų), nes V. J. atžvilgiu smurto nevartojo.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad su K. S. pažįstami apie 8 metus, yra kaimynai. Santykiai su kaimynu iš pradžių buvo geri, vėliau prasidėjo nesutarimai ir konfliktai dėl įvairių priežasčių. 2014-11-01, apie 18.00 val., jis (V. J.) išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu į lauką išėjo ir kaimynų S. šeimyna. Kieme jo (V. J.) žmonos mama A. M. pievoje vedžiojo jo (V. J.) šunį. K. S. praeidamas nieko nesakė ir jis (V. J.) K. S. nieko nesakė, tiesiog stovėjo ir rūkė. Nematė ar jo šuo buvo pribėgęs prie S. K. S. greitu žingsniu priėjo prie jo ir pasakė – „pasiimi šunį“. Jis atsakė, kad parūkys ir pasiims. Nepamena ar jis (V. J.) tuo metu juokėsi. K. S. sudavė abejomis rankomis ranka jam (V. J.) į krūtinę. Jis (V. J.) nuo smūgio atsitraukė. Tada K. S. pradėjo jį (V. J.) mušti – smūgiavo ranka 3-4 smūgius į įvairias kūno vietas. Jis (V. J.) dengėsi. Nepamena, tačiau galėjo besidengdamas sugriebti K. S. už striukės. K. S. kažką turėjo rankose, gal raktus, nes vienu metu kažkas jo rankose sublizgėjo. Nepamena kurioje rankoje. Pamena, kad K. S. ant jo šaukė: „pyderai, gaidy, pasiimk šunį“. Nuo smūgių jis (V. J.) sukniubo. Galimai K. S. spyrė jam. Neatsimena visko, nuo smūgių buvo trumpam praradęs sąmonę. Atsimena, tik kad jam smūgiavo rankomis. Matė, kad R. S. filmavo telefonu, kaip jis buvo mušamas. Atgavęs sąmonę nuėjo į namus, jautė, kad veidas kruvinas, norėjo apsiprausti. Juto skausmą, šone, nugaroje. Neatsimena kokiu būdu jam buvo padaryti krūtinės, kairiojo peties sąnario srityje sužalojimai. Per langą pamatė, kad atvažiavusi policija, išėjo į kiemą. Policijos pareigūnų prašė nustatyti K. S. neblaivumą, nes jam jis atrodė neblaivus, ir nuėjo į namus. Vėliaus jokio beldimo į duris negirdėjo. Kadangi blogai jautėsi, nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje patikrino jo blaivumą, sutvarstė žaizdą, susiuvo ir paguldė į neurochirurginį skyrių. Jo ligoninėje klausė ar buvo praradęs sąmonę, į ką jis atsakę, kad akimirksniui buvo praradęs sąmonę. Ligoninėje gulėjo 5 dienas, po to 6 mėnesius gydėsi ambulatoriškai. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai. Dėl sumušimo jam padaryta žala visam gyvenimui, nustatytas nedarbingumas, neįgalumas, ir tai susiję su jam padarytu sužalojimu. Turėjo gydimosi išlaidų – važiavo į Kauno klinikas. Iki tol jokiomis ligomis nesirgo, buvo sveikas, pas neurologus nesilankė. Galvos liga jam buvo diagnozuota po įvykio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti kitus įrodymu,s buvo pagarsinti V. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014-11-01, kad tarp jo ir K. S. įvyko konfliktas dėl šuns. Tai vyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į namą. Tame name gyvena S. šeima, yra parduotuvė. Apie 18 val. jis išėjo, stovėjo, rūkė, o močiutė šunį vedžiojo apie 15-17 metrų atstumu. Pagal dokumentus, šuo priklauso jo žmonai. Išėjo S. šeima-žmona, sūnus ir vyras. Pradėjo jam reikšti pretenzijas, po to priėjo prie K. S. ir pradėjo jį mušti, pastūmė už krūtinės, sudavė su kažkuo į galvos sritį. Jis virsdamas nuo smūgių, sugriebė K. S. už striukės. K. S. žmona iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai netrukus atvyko. Pamena, kai jis prašė patikrinti K. S. blaivumą. Kadangi jam ėmė svaigti galva, jis pareigūnus ir K. S. paliko kieme, o pats nuėjo į butą. Tą pačią dieną jis buvo paguldytas į ligoninę, o į namus išleistas po 5 dienų.
Iš 2014-11-06 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir padarytų fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis V. J. parodė vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur jį sumušė K. S.. Parodė krūmą, į kurį nuo pirminių K. S. smūgių buvo perverstas, taip pat kuriame jis buvo spardomas. Apžiūros metu krūmo šakos yra aplūžinėjusios, likusi krūmo dalis, kuri yra toliau nuo gyvenamojo namo, nepažeista. (1 t., b.l. 134-141).
Iš 2015-12-07 Akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp V. J. ir K. S. kiekvienas iš jų patvirtino savo parodymus, prieštaravimų panaikinti nepavyko (2 t., b.l. 86-92).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. G 1640/14 (P-05), Nr. G 1640/14/15 (05) matyti, kad V. J. dėl nustatytų sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai; V. J. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, pakaušyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruva viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dešimties trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant bei spardant. Gydymosi eigoje V. J. buvo nustatyti netrauminės kilmės potologiniai pakitimai galvos smegenyse (abipusė galvos smegenų kavernoma, galvos smegenų vandenė), 2014-11-01 patirta galvos trauma tik pasunkino jau buvusią liguistą būklę, pati nebūdama ilgalaikio sveikatos sutrikdymo priežastimi, todėl specialisto išvados Nr. 1640/14 (05) 1-punkte nurodyto sveikatos sutrikdymo masto perkvalifikuoti nėra objektyvaus pagrindo. Sužalojimų, kuriuos būtų galima vertinti kaip atsiradusius griuvimo metu, nenustatyta. Išvados tiriamojoje dalyje nurodytos šios aplinkybės : iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 14/ 29407 matyti, kad V. J. į šią ligoninę atvyko 2014-11-01, 19.06 val. Skundėsi galvos skausmais. Kaktoje apie 4 cm muštinė žaizda, kuri sutvarkyta pirminiu chirurginiu būdu. 2014-11-05 išrašytas. 2016-07-21 apklaustas specialistas N. R. nurodė, kad pirmoje išvadoje buvo padaryta techninė klaida dėl trauminių poveikių kiekio. (1 t., b.l. 142-147, 149-150).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas teismo med. ekspertas N. R. patvirtino specialisto išvadas Nr. G 1640/14 (P-05), Nr. G 1640/14/15 (05) ir paaiškino, kad duodant išvadą pasiremta sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių komentaru 24.13 punkto d) papunkčiu, kuriame sakoma, kad nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą asmens sergančio kokia nors liga, ar esant kitai patologijai, turi būti vertinami tik patirtosios traumos ar susargdinimo padariniai. Kartu pažymėtina apie patirtų sužalojimų įtaką buvusiai ligai, paūmėjimą, perėjimą į sunkesnę formą ir panašiai. Šiuo atveju V. J. gydymo eigoje, atlikus papildomus tyrimus nustatyti gan rimti patologiniai pokyčiai galvos smegenyse - galvos smegenų kavernoma (kraujagyslinis darinys, auglys), galvos smegenų vandenė. Šitokie galvos smegenų pakitimai duoda rimtus negalavimus, neurologinio pobūdžio. Smegenų trauminė lyga – čia yra medicininis terminas, tai yra smegenų sutrenkimas, viena iš lengviausių galvos traumų. Intrakranijinis sužalojimas - sužalojimas esantis kaukolės viduje, t.y. galvos smegenų pakenkimas. Nėra objektyvių medicininių duomenų, kuriais remiantis būtų galima anksčiau duotą sveikatos sutrikdymo mąstą perkvalifikuoti ir dėl to buvo pasiremta taisyklių komentaro punktu, kuriame taip ir nurodyta, kad reikia atsižvelgti ar patirta trauma apsunkina anksčiau buvusių patologinių pokyčių sukeltą simtomatiką ir panašiai. Kavernoma nesiejama su V. J. trauma, nes kavernoma ilgai besiformuojantis procesas. Iki sužalojimo buvo besimtominė eiga. Smegenų vandenė – smegenų kraujotakos sutrikimo požymis, smegenų skysčio perteklius, kas irgi duoda neurologinio pobūdžio nusiskundimus ir gan intensyvius. Liguista būklė - tai čia bendras pavadinimas šitų konkrečių įvardintų pokyčių, kaip kovernomos, smegenų vandenės. Būtent šios srities, jau patologija buvusi anksčiau, todėl buvo liguista būsena. Kad V. J. būtų anksčiau diagnozuota neurologinė simtomatika, tokių duomenų nebuvo. Viskas paaiškėjo po to įvykio, buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Galvos smegenų pakenkimai galėjo įtakoti nukentėjusiojo sąmonės netekimus. V. J. sužalojimų, kuriuos būtų galima vertinti kaip atsiradusius griuvimo metu, nenustatyta. Buvo atlikta betarpiška nukentėjusiojo apžiūra, ne vien dokumentai buvo vertinti. V. J. padaryti sužalojimai, patirta galvos trauma tik pasunkina buvusią liguistą būklę. Ši trauma ir išprovokavo šituos paūmėjimus. Negalima atmesti tokios galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas su raktu, nes priėmimo skyriaus med. dokumentuose yra toks įrašas, kad kaktoje yra muštinė žaizda. Ji nedetalizuota, bet muštinė žaizda galėjo būti padaryta ribotą paviršių turinčiu daiktu. Veikiausiai buvo smūgiuota, gal tas daiktas turėjo nelygų paviršių, kelias išsikišusias nelygias briaunas ir panašiai. Poodinės kraujosruvos, mėlynės susiformuoja kontaktuojant su kietu buku daiktu ir kumščiu suduodant, ir spiriant, ir suduodant bet kokiu kietu daiktu. Sužalojimai padaryti V. J. neatspindi žalojančio įrankio savybių. Nubrozdinimai V. J. kairiame smilkinyje, pakaušyje buvo nedideli, 2x0.2 cm ir 0,7x0,3 cm Jie jau buvo pasidengę šašais. Sužalojimai blauzdoje gali susiformuojant įspiriant.
Iš 2015-06-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus priimto V. J. medicininių dokumentų patikrinimo pažymos matyti, kad V. J. laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-04-23 buvo pripažintas laikinai nedarbingu dėl smurtinių kito asmens veiksmų (4 t., b.l. 127).
Liudytojas V. K. paaiškino, kad dirba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje Vyriausiuoju specialistu. 2015-06-08 jis davė išvadą dėl V. J. nedarbingumo ir buvo padaryta išvada, kad V. J. laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-04-23 buvo pripažintas laikinai nedarbingu dėl smurtinių kito asmens veiksmų. Išvada yra padaryta pagal medicininius dokumentus, asmens ambulatorinę kortelę, forma 025A. Ir toje kortelėje vertintini įrašai, visų gydytojų specialistų, Respublikinės Panevėžio ligoninės, išrašas iš medicininių dokumentų, ligos istorija Nr.14 29407. Išrašuose yra minima, kad trauma įvyko 2014-11-01 d., kuomet apdraustasis buvo sumuštas. V. J. kreipėsi į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, buvo atlikti išsamūs medicininiai tyrimai. Jis buvo stacionarizuotas į neurochirurgijos skyrių ir buvo gydytas iki lapkričio 5 d Toliau tęstas gydymas buvo ambulatoriškai, atliktos specialisto konsultacijos, neurologo, neurochirurgo. Buvo patvirtinta, kad tai yra įvykusios traumos pasekmė. Su specialisto išvada baudžiamojoje byloje jis nebuvo susipažinęs. Iki patirtos traumos, jokių objektyvių duomenų ir jokių tyrimų, kas liečia galvos sužeidimus, V. J. medicininiuose dokumentuose nebuvo. Pagal vertintus medicininius dokumentus, V. J. buvo trauma ir jis buvo gydytas nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d., išduodant laikino nedarbingumo pažymėjimus. Nedarbingumas buvo tęstas dėl traumos, įvykusios lapkričio 1 d., kurios metu jis buvo sumuštas. Pirminiai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl traumos, dėl smegenų sumušimo, o po to, nedarbingumas buvo tęsiamas dėl traumos liekamųjų padarinių, todėl pagal taisyklių elektroninio nedarbingumo pažymėjimo 89 punktą, tas kodas (nedarbingumo pažymėjimuose) vėliau pakeistas, nes nedarbingumas yra traumos pasekmė. V. J. buvo konstatuota traumos liekamieji reiškiniai.
Liudytojas V. V. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos vyriausiuoju patruliu. 2014-11-01 pagal iškvietimą su kolege G. U. buvo atvykęs į įvykį (duomenys neskelbtini) g. Kadangi praėjo daug laiko nepamena aplinkybių, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kiek pamena įvykis įvyko namo kieme, ten nebuvo apšviesta. Įvykio vietoje buvo šuo, kuris buvo be antsnukio, lojo. Kiek suprato konfliktas buvo dėl šuns.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo V. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014-11-01, dirbo kartu su G. U. ekipaže „563“, kai iš Panevėžio apsk. VPK budinčio gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje nėščią moterį užpuolė šuo ir yra konfliktuojančių asmenų. Jam su kolege atvykus minėtu adresu, prie namo, gatvėje, jų niekas nepasitiko, todėl jie abu nuėjo į namo vidinį kiemą. Namo kieme rado akivaizdžiai nėščią moterį, kuri kaip vėliau išsiaiškino, buvo pranešėja. Su moterimi buvo jos vyras ir sūnus. Toliau nuo minėtų asmenų, maždaug 10 metrų atstumu, ant žolės stovėjo močiutė su šunimi. Šuo buvo be antsnukio, su traukomu pavadėliu. Tuomet gal buvo apie 18 val. Nėščia moteris paaiškino, kad jai su šeimos nariais einant ties (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje kampu, iš kitos pusės ėjo kaimynė - močiutė su šunimi, kurį vedėsi už pavadėlio, kuris buvo padarytas dideliu atstumu nuo močiutės ir šis šuo užšoko, bei išgąsdino. Nėščiosios vyras taip pat buvo pasipiktinęs dėl neatsakingai vedžiojamo šuns. Taip pat vyras paaiškino, kad dėl to, tarp jo ir kaimyno kilo konfliktas. Vyras sakė, kad jis ėmė konfliktuoti su močiute, jog ji patrauktų šunį, o kaimynas - močiutės žentas, stovėdamas prie laiptinės durų, prie išėjimo iš to juokėsi ir šaipėsi. Koks kilo konfliktas tarp vyrų, jam liko neaišku. Dėl močiutės žento jis gali paaiškinti tik tiek, kad kolegei atvykus, jis baigė rūkyti cigaretę prie laiptinės durų, kažką bandė dar jam pasakyti, tačiau jis vyriškiui nurodė, kad jie su vyriškiu ateis pabendrauti, pabendravę su kita konflikto puse. Priėmę pareiškimą iš moters, pasibeldė į moters kaimyno duris, tačiau durų niekas nedarė, o girdėjosi tik šuns lojimas. Prieš tai nei kaimynas, nei močiutė jokių pretenzijų neišsakė (2 t. b.l. 73).
Liudytoja G. J. parodė, kad 2014-11-01 ji su kolega V. V. buvo atvykusi į įvykį įvykusį Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu. Kadangi praėjo daug laiko, įvykio aplinkybių nepamena, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pamena, kad iškvietimas buvo dėl šuns. Įvykio vietoje matė močiutę, kuri laikė už pavadėlio šunį. Pavadėlio ilgis buvo apie metrą. Nukentėjusiajam iš kaktos bėgo kraujas. Pareiškimą rašė nėščia moteris, kuri ir kvietė policiją. Įvykio vietoje jokie asmenys nebuvo sulaikyti. Tiksliai nepamena, tačiau galimai nukentėjęs asmuo neturėjo pretenzijų.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos G. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2014-11-01 pavakary kartu su vyriausiuoju patruliu V. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur stovėjo akivaizdžiai nėščia moteris, kuri kaip išsiaiškino, buvo pranešėja. Netoli jos buvo vyriškis ir jaunuolis apie 15 metų. Tame kieme buvo ir moteris su šarpėjaus veislės šunimi, pririštu traukomu pavadėliu, be antsnukio. Taip pat trumpam iš namo buvo išėjęs vyras, kuris vėliau vėl grįžo atgal į namą. Ji tiksliai negali atsiminti, bet vyras buvo labai trumpai ir pasakė, jog kartu su nėščiosios vyru apsistumdė, tačiau moters vyrui pretenzijų neturėjo. Po to vyras grįžo atgal į namą. Pamena, jog šiam vyrui bėgo kraujas, atrodo kaktos srityje. Nėščiosios moters vyras paaiškino, jog su kaimynu apsistumdė, nes jam ir jo šeimai, tik išėjus iš namo, prie namo laiptinės sutiko kaimyną, kurio iš karto paprašė patraukti šunį. Šis kaimynas nieko nedarė, o iš jo pasišaipė. Nėščiosios moters vyras dar sakė, kad einant jo šeimai, ant jos moters užšoko kaimyno šuo, kuris ją išgąsdino, o jis priėjęs prie kaimyno paprašęs patraukti šunį, su kaimynu apsistumdė (2 t. b.l. 71).
Liudytoja A. M. parodė, kad V. J. yra jos žentas, gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) g. 2014-11-01 įvykį atsimena - apie 18.00 val. ji nuėjau pas žentą V. J. į namus ir pasiėmė šuniuką, išvedė į kiemą, vedžiojau ant savo valdos. Kieme pamatė kaimyną K. S. su žmona ir vaiku. Ji laukė kol kaimynai praeis, tada K. S. priėjo prie jos ir šuns bei spyrė šuniui. Šuo sucypė. K. S. spyrė ir jai (A. M.), pataikė į koją. Gal K. S. norėjo spirti šuniui, tačiau pataikė jai. K. S. kažką pasakė, tačiau ji neišgirdo, sutrenkė jai per rankas ir nuėjo. Šuo pribėgęs prie K. S. žmonos ar vaiko nebuvo. Dėl ko K. S. spyrė šuniui ir jai, ji nesuprato. Ji išsigando ir nuėjusi atsisėdo ant kieme esančio suoliuko po kriauše. Pamatė atvažiuojančią policiją, nesuprato dėl ko ji atvažiavo. Pagalvojo, kad kaimynas ją primušė ir dar policiją iškvietė. Su policijos pareigūnais ji nešnekėjo. Ji grįžo į namus, pamatė kruviną žentą V. J. – jo veidas buvo kruvinas, drabužiai kruvini. V. J. pasakė, kad jį sumušė kaimynas K. S.. Ji V. J. smulkiau apie sumušimo aplinkybes neklausinėjo. Ji pati nematė kaip buvo sumuštas V. J.. Su kaimynais S. santykiai nėra geri, kaimynai kartą buvo iškvietę policiją, kad ji šunį vedžioja be antsnukio. Ji buvo pranešus policijai, kad K. S. apgadino jos duris.
Liudytoja V. J. parodė, kad nukentėjusysis V. J. yra jos tėvas. 2014-11-01 ji grįžo iš darbo po 18 valandos. Kieme prie laiptinės pamatė kraujo dėmes. Nuėjusi į tėvo butą, pamatė tėvą V. J., kuriam buvo pramušta galva, ji buvo visa kruvina. Tėvas buvo išbalęs, sakė, kad svaigsta galva. Namuose taip pat buvo brolis Donatas. Mama tuo metu buvo išvykus į užsienį. Tėvas pasakė, kad jį sumušė kaimynas Kęstas. Ji neklausė tėvo už ką jis buvo sumuštas. Tėvas išvažiavo į ligoninę. Su kaimynais Sunklodais santykiai nėra geri, jie buvo parašę pareiškimą policijai, kad ji per garsiai leido muziką per gimtadienį, už ką buvo nubausta.
Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamasis K. S. yra jos vyras. V. J. yra jų kaimynas, jį pažįsta apie 8 metus. Su kaimynais santykiai buvo geri, kol šie nepradėjo laikyti šunų. Prasidėjo nesutarimai su kaimynais. 2014-11-01 jis su vyru K. S. ir sūnumi ėjo į kapines. Ji tuo metu buvo nėščia. Išeidami iš laiptinės, sutiko lauke kaimyną V. J., jis rūkė. Pirmas ėjo sūnus, ji (R. S.) ėjo iš paskos, paskutinis ėjo jos vyras K. S.. Ėjo bendro naudojimosi takeliu prie namo. Kieme A. M. pavadėliu vedžiojo šunį. Pribėgęs šuo užšoko ant jos (R. S.) sūnaus A. S., uždėjo letenas ant sūnaus pečių. Tuo metu sūnui buvo nepilnai trylika metų. Šuo urgzdamas uždėjo letenas ant sūnaus, sūnus atsitraukė nuo šuns. Tai tada šuo urgzdamas šoko ant jos. A. M. sutraukė šuns pavadėlį, kad atitruktų šunį nuo jos. Šuo urgzdamas bėgo link jos (R. S.). Tada priėjo jos vyras K. S. ir įspyrė šuniui. Šuo cypdamas atgal pribėgo prie A. M.. Vyras paprašė, kad kaimynas V. J. patrauktų šunį. Ji (R. S.) irgi prašė V. J. patraukti šunį. Bet V. J. į tai nereagavo, toliau rūkė atsistojęs. Tada jos vyras (K. S.) priėjo prie V. J., kėlė ranką, norėdamas parodyti, kad eitų pasiimti šunį. Tada V. J. griebė jos vyrui už striukės ir ją užtraukė ant galvos. V. J. ir jos vyras susikibę traukėsi nuo laiptų ir griuvo į prie namo esančius krūmus. V. J. griuvo ant nugaros, o jos vyras griuvo ant V. J.. Tada K. S. atsikėlė. Iš jo kišenių buvo išbyrėję raktai, jis pradėjo juos dėtis atgal ir ji pasakė vyrui, kad iškvietė policiją. Ji skambino numeriu 112. Operatorei pasakė, kad ją užpuolė šuo, pasakė, kad jos vyras mušasi su kaimynu V. J., nes norėjo, kad policija greičiau atvažiuotų. Vėliau sužinojo, kad policijai skambino ir sūnus. Dėl įvykio ji labai išsigando. Įvykio telefonu nefilmavo. Kai vyras rinkosi raktus, V. J. tupėjo prie namo sienos, užsiėmęs rankomis už galvos pasakė: „dubasink, dubasink“, bet vyras susirinkęs raktus priėjo prie jos. Negirdėjo, kad jos vyras sakytų V. J. kokį nors keiksmažodį. Jos vyras K. S. V. J. nemušė. V. J. išgirdęs, kad ji pasakė jog kvietė policiją, pasakė „kviesk, kviesk“, nuėjęs prie A. M., kuri buvo nuėjusi prie kieme augančios kriaušės, pasakė, kad ši vestų šunį į namus ir pats nuėjo į namus. Policija atvažiavo labai greitai. Iš namų atėjo ir V. J., kuris policijos pareigūnams sakė „pažiūrėkit ką man padarė“. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad su juo pašnekės vėliau. Ji (R. S.) parašė pareiškimą. A. M. su šuniu buvo kieme, šuo lojo ant policijos pareigūnų. Policininkas jos paklausė, kodėl ji vedžioja šunį be antsnukio. A. M. pasakė, kad savo žemėje galinti daryti ką nori. K. S. įvykio diena buvo blaivus, policija girtumo netikrino.
Iš 2016-09-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. S. parodė vietas prie (duomenys neskelbtini) namo, kur ant jos sūnaus bei jos užšoko A. M. vedžiojamas šuo; vietą prie namo – krūmai į kuriuos įkrito V. J. (2 t. b.l. 57-64).
Iš 2014-11-02 Panevėžio apskrities VPK tyrėjos L. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-11-01 apie 21.36 val. iš VšĮ ,,Respublikinės Panevėžio ligoninės“ buvo gautas pranešimas, jog kreipėsi V. J., kuriam nustatyta galvos žaizda, gydomas neurochirurginiame skyriuje. Jis aiškino, kad 2014-11-01 apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, jį sumušė kaimynas K. S. (1 t., b.l. 114 ).
Iš 2014-11-02 protokolo-pareiškimo matyti, kad V. J. 2014-11-02 07.30 val. pranešė policijai apie tai, kad kaimynas K. S. jį sumušė. Pareiškimas priimtas ligoninės patalpose (1 t., b.l. 112).
Iš 2014-11-01 VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriaus paciento V. J. ligos istorijos Nr. 14 kopijos matyti, kad V. J. alkotesterio parodymai 2014-11-01 21.00 val. - 0.00 promilės (1 t., b.l. 154 ).
Iš 2014-12-02 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A. M. pateikė gyvūno – šuns dokumentų kopiją, šuns vakcinavimo pažymėjimo kopiją, žemės sklypo plano kopija (2 t., b.l. 23-32)
Iš 2014-12-04 Šuns apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. J. šuo Šarpėjaus veislės kalytė vardu „Prada“, gim. 2012-12-21 (2 t., b.l. 33-42)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija
Pagal BK 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu, 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomeninės rimties sutrikdymą kaip pasekmę rodo, kad aplinkiniams kaltininko veiksmais buvo sukeltas išgąstis, aplinkiniai pasijuto šokiruoti, pažeminti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą paprastai rodo, tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t.y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.) .
Šioje byloje teismo ištirtais ir išanalizuotais įrodymais yra nustatyta, kad K. S. 2014 m. lapkričio 1 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, aplinkinių žmonių akivaizdoje, be jokios svarios priežasties, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu bei įžūliu elgesiu – tyčia sudavė V. J. ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje pusėje, kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, pakaušyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką
Tai, kad dėl kaltinamojo K. S. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieš kitą asmenį –V. J., viešoje vietoje, matant kitiems asmenims buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, bet ir tai, kad nukentėjusysis turėjo nutraukti savo poilsį (įvykis įvyko ne darbo dieną) – vykti į ligoninę, dėl įvykio buvo iškviesta policija. K. S. veiksmus matė kiti asmenys (paties kaltinamojo žmona bei vaikas), konflikto vietoje buvo ir A. M. ir tai K. S. suvokė. Nors policija kvietė kaltinamojo žmona ir sūnus, teismo manymu tai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi. Smurtą prieš nukentėjusįjį K. S. panaudojo dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam nepatraukus šuns, kurį vedžiojo A. M.. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis – nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau 10 trauminių poveikių kietais bukais daiktais – patvirtina, kad K. S. privalėjo suprasti, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Įvykio aplinkybės leidžia teigti, kad K. S. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nesielgė taip, kad tokie padariniai nekiltų. Kaltinamojo tyčia padarynių atžvilgiu – viešosios tvarkos sutrikdymo, buvo tiesioginė neapibrėžta.
Nors K. S. neigia padaręs nusikalstamą veiką, neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau tokie jo parodymai yra paneigti byloje ištirtais įrodymais. Visų pirma tai nukentėjusiojo V. J. parodymai, apie tai, kad buvo sumuštas kaimyno K. S.. Nukentėjusiojo parodymai smulkiose detalėse skiriasi, tačiau įvertintina tai, kad nukentėjusysis buvo apklausiamas ne vieną kartą, nuo veikos padarymo praėjo didelis laiko tarpas, todėl teismo manymu nedideli netikslumai parodymuose yra galimi ir tikėtini. Nukentėjusysis viso proceso metu - tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo ( 1 t. b.l. 112, 115-116,119-122) tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b.l. 130-133), tiek nagrinėjant bylą teisme esmines įvykio aplinkybes, t.y. apie tai, kad buvo kaltinamojo sumuštas prie namų, nurodė nuosekliai, patvirtino tai ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 134-141). Nors tarp kaimynų V. J. ir K. S., jų šeimų, santykiai iki įvykio nebuvo geri (santykiai buvo įtemti, buvo rašomi pareiškimai policijai dėl įvairių pažeidimų, 2 t., b.l. 98-171) tačiau nenustatyta, kad nukentėjusysis gali apkalbėti K. S.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kirti įrodymai – liudytojų A. M., V. J. parodymai. Nors liudytojos A. M. bei V. J. tiesiogiai nematė įvykio, tačiau iš karto po V. J. sužalojimo matė V. J. sužalotą, V. J. jiems pasakė, kad buvo sužaloti kaimyno K. S.. Kaltinamasis neneigia, kad po įvykio matė ant nukentėjusiojo veido kraujo. Įvykio vietoje sužalotą V. J. matė ir į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė G. J. V. J. sužalojimus patvirtino specialisto išvados apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Iš specialistų išvadų matyti, kad V. J. padaryti sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dešimties trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant bei spardant. Sužalojimų, kuriuos būtų galima vertinti kaip atsiradusius griuvimo metu, nenustatyta. (1 t. b.l. 142-147, 149-150). Įvertinus tai, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. J. bei liudytojų A. M., V. J. parodymais, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Nors teismo posėdyje K. S. žmona patvirtino K. S. parodymus, kad jis smurto V. J. atžvilgiu nevartojo, tačiau jos parodymus teismas, įvertinus tai, kad jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, vertina kaip šališkus, kaip siekį padėti K. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl juos atmeta. Paties K. S. parodymus, kad jis nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį, atmeta kaip prieštaraujančius įrodymų visumai. Tai, kad K. S. yra neįgalus dėl dešinės rankos sužalojimo, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl K. S. smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį.
Todėl teismo manymu, visų aptartų įrodymu visuma patvirtina, kad K. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Bausmės skyrimo motyvai, civiliniai ieškiniai ir kiti bylos klausimai
Skirdamas bausmę K. S. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Skirdamas bausmę K. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. K. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). K. S. ankščiau neteistas (3 t., b.l. 7), ankščiau baustas administracine tvarka, baustumas išnykęs (3 t., b.l. 10-16), baustas užsienyje (3 t., b.l. 8), vedęs, dirba (3 t., b.l. 6), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 18), neįgalus (4 t., b.l. 189-190).
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Byloje nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad K. S. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Po sužalojimo nukentėjusysis gydėsi 5 dienas ligoninėje; ilgą laiko tarpą (nuo 2014-11-01 iki 2015-04-23) turėjo nedarbingumą. Patirtas sužalojimas iš dalies įtakojo tai, kad V. J. tapo neįgalus – nuo 2016-04-23 jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas (3 t., b.l. 84). Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina ir tai, kad gydymosi eigoje V. J. buvo nustatyti netrauminės kilmės potologiniai pakitimai galvos smegenyse (abipusė galvos smegenų kavernoma, galvos smegenų vandenė), o 2014-11-01 patirta galvos trauma tik pasunkino jau buvusią liguistą būklę, pati nebūdama ilgalaikio sveikatos sutrikdymo priežastimi. Įvertintina ir tai, kad įvykio metu nukentėjusysis matydamas jog kyla konfliktinė situacija nesiėmė jokių veiksmų kad būtų išspręsta konfliktinė situacija. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1000 Eur. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo K. S..
Šioje byloje taip pat civilinį ieškinį 131,11 Eur sumai pareiškė Valstybinė ligonių kasa, kuriai atstovauja Panevėžio teritorinė ligonių kasa (2 t., b.l. 4-8). Ieškinys susijęs su nukentėjusiojo V. J. gydymo išlaidomis, kurias apmokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi yra pilnai pagrįstas pateiktais dokumentais, priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš K. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Civilinį ieškinį 1977,36 Eur sumai pareiškė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (1 t., b.l. 156-185). Ieškinyje nurodyta, kad būtent tokią sumą Valstybinio socialinio draudimo fondas išmokėjo apdraustajam V. J. kaip lygos pašalpą. Viena vertus, byloje nustatyta, kad kaltinamojo nedarbingumas buvo tiesiogiai susijęs su prieš jį pavartotu smurtu. Iš 2015-06-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus priimto V. J. medicininių dokumentų patikrinimo pažymos matyti, kad V. J. laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-04-23 buvo pripažintas laikinai nedarbingu dėl smurtinių kito asmens veiksmų. Iš byloje esančio specialisto išvados dėl V. J. sužalojimo matyti, kad V. J. po įvykio buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, pakaušyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruva viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje; Gydymosi eigoje V. J. buvo nustatyti netrauminės kilmės patologiniai pakitimai galvos smegenyse (abipusė galvos smegenų kavernoma, galvos smegenų vandenė), 2014-11-01 patirta galvos trauma tik pasunkino jau buvusią liguistą būklę, pati nebūdama ilgalaikio sveikatos sutrikdymo priežastimi (1 t., b.l. 146-147). V. J. sumušimo metu patirta trauma pasunkino iki traumos buvusių galvos smegenų patologinių pakitimų liguistą būseną, ir tai iš esmės lėmė ilgą nedarbingumo laikotarpį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei kaltinamasis, nei pats nukentėjusysis apie patologinius galvos smegenų pakitimus nežinojo. V. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Paprastai, t.y. nesant kitų patologinių pakitimų, toks sužalojimas gydomas trumpą laiko tarpą, iki 10 dienų laikotarpio. Tačiau šiuo atveju įvertintina tai, kad būtent kaltinamojo padarytas sužalojimas įtakojo iki traumos nukentėjusiojo turėtų patologinių smegenų pakitimų lyguistos būklės pasunkinimą. Darytina išvada, kad V. J. padaryti sužalojimai nebuvo vienintelė V. J. ilgo nedarbingumo priežastis. Nedarbingumo trukmę įtakojo ir netrauminės kilmės patologiniai pakitimai V. J. galvos smegenyse. Įvertinus tai, teismas iš dalies tenkina Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinį ieškinį, mažindamas jį iki 800 eurų.
Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (16,60 Eur), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei.
Taip pat procesinėmis išlaidomis pripažintinos V. J. turėtos išlaidos atstovavimui. Prašoma priteisti 1000 Eurų. Išlaidas patvirtina pridėti dokumentai (3 t., b.l. 75-78). Įvertinus kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje prasidėjo 2014-11-01, byla teismui perduota 2016-10-14, t.y. praėjus beveik 2 metams, teisminis nagrinėjimas vyko keletą mėnesių, įvyko ne vienas teismo posėdis. Įvertinus šias aplinkybes nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu, 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubausti jį 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.
Išaiškinti K. S., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Priteisti iš K. S. nukentėjusiajam V. J. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur jo turėtų procesinių išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš K. S. 16,60 Eur proceso išlaidų valstybei, 131,11 E. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į.k. 191351679) bei 800 E. V. socialinio draudimo fondo valdybos, Panevėžio skyriui (į.k. 191674725) .
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.