Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriaus pareigose, neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-09-23 iki 2018-06-29. Būtent, laikotarpiu nuo 2016-09-23 iki 2018-06-29 būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, A. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą , taip pažeidė: 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas“ 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „ Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 26 straipsnio „Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo skelbimas“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „ Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 123 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“, 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio “ Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys“ 3 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nes UAB “(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centrui nepateikė 2017-12-31 ir 2018 -06-29 (bankroto dienai) bendrovės finansinės atskaitomybės (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, ir kt. formų.), o Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio deklaracijų; 2000 m. vasario 17 d LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintas patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė laikotarpio nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. kasos knygas, kurios nepasirašytos kasininko ir vyr. buhalterio; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog “Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog “Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „ Dokumentų saugojimas“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 13 straipsnio „Dokumentų saugojimo terminai“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog “Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus.“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklių 10.15 punkto nurodytų nuostatų reikalavimus, jog “ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų“, 10. 19 punkto nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Apskaitos registrai saugomi 10 metų;“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo 2017 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. kasos knygų, neišsaugojo buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-09-20 iki 2018-06-29, neišsaugojo piniginių lėšų ir turto inventorizacijos aktų, avansinių apyskaitų, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių; 2001 m. lapkričio 6 d Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnyje “ Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, 13 straipsnio „ Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; pagal 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2000 m. vasario 17 d LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintas patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, nes siekdamas pasisavinti bendrovės pinigines lėšas į UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė realiai neįvykusią ūkinę operaciją, o būtent surašė ir pasirašė tikrovės neatitinkančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus: 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr. 435 dėl autoserviso įrangos pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 26 365,90 Eur sumą ir 2017 10-31 kasos pajamų orderį serija VIL Nr. 206 dėl 26 365,90 Eur grynų pinigų gavimo į bendrovės kasą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei žinomai suklastotus minėtus dokumentus pateikė pasirašyti nieko nežinančiam apie nusikalstamą veiką UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. P., nors tikrovėje jis 2017-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija VIM Nr. 435 nurodytos autoserviso įrangos UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderyje 2017-10-31 VIL Nr. 206 nurodytos 26 365,90 Eur sumos UAB -ė "(duomenys neskelbtini)" neperdavė UAB -ei "(duomenys neskelbtini)". Iš bendrovės banko kortelinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) SEB išėmė ir kasoje neužpajamavo bei bendrovės veikloje nepanaudojo 16060 Eur., o 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn. įforminti kasos išlaidų orderiai 7 880,58 Eur sumai nepasirašyti pinigus gavusio asmens, kasininko ir vadovo, vyriausiojo finansininko parašas neįskaitomas, bei 2017 m. birželio mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. kasos knygoje įrašyti neigiami piniginių lėšų likučiai.

Dėl šių aukščiau nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „V. I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-09-23 iki 2018-06-29. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. D. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Būtent, laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2018-06-29, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2016-10-05 iki 2017-10-19 turėdamas teisę naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomojoje AB „SEB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas įvairiuose bankomatuose iš įmonės sąskaitos išgrynino 16060 Eur, tačiau pinigų į bendrovės kasą, sąskaitas negrąžino, bei nepateikė dokumentų pateisinančių šių pinigų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir, 2018-06-29 Kauno apygardos teismui paskelbus bankrotą šių pinigų neperdavė paskirtam bankroto administratoriui, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16060 Eur vertės turtą.

Taip pat, turint tą patį tikslą pasisavinti bendrovės turtą, tęsiant nusikalstamą veiką, A. D. laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2018-06-29, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2016-10-14 bendrovei už 30000 Eur įgijus autoserviso įrangą: žirklinį keltuvą SCRB (30), aptarnavimo stotelę SILCO 120460 A/C, dviejų kolonų keltuvą HCT2.5ALS0EE, dviejų kolonų keltuvą ATL-YP2-40, dviejų kolonų keltuvą SA40, dviejų kolonų keltuvą YS90l-2-2, dviejų kolonų keltuvą AMD SA40, ratų montavimo- balansavimo įrangą, ratų montavimo- balansavimo įrangą EVERT, keturis įrankių vežimėlius (sukomplektuotus), du suvirinimo aparatus, diagnostikos kompiuterį, darbinį kompiuterį , diagnostikos kompiuterį PEUGEOT, diagnostikos kompiuterį AUTOCOM, diagnostikos kompiuterį BOSCH, įrankių komplektą , automobilinį keltuvą 3,2 t, kraną varikliui iškelti, variklio remonto stovą, atidirbtos alyvos surinkėją, hidraulinį presą, pavarų dėžės keltuvą 500 kg., užvediklį automobiliams, poliravimo mašinėlę, du hidraulinius domkratus, akumuliatorius testerį, variklio laikiklį, vežimėlį po automobiliu, spausdintuvą, suspausto oro kompresorių, šią įrangą ir suvirinimo pusautomatį MIG/MAG pagal 2017-01-31 kredito sutartį Nr.70-0000392 už gautą 15000 eurų paskolą įkeitė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, ir būdamas tiesiogiai atsakingas už kredito sutarties vykdymą, pažeisdamas kreditavimo sutarties sąlygas, įmonei negrąžinus gautos kredito sumos, siekdamas pasisavinti šią įrangą, surašė tikrovės neatitinkantį dokumentą, 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr.435, dėl minėtos įrangos pardavimo jo realiai valdomai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 26365,9 euru, suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu įmonės buhalterinėje apskaitoje surašė 2017-10-31 kasos pajamų orderį serija VIL Nr.206 , kuriuo apskaitė grynų pinigų tariamą priėmimą iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ , bei 2017-11-07 surašęs tikrovės neatitinkantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį (be numerio) dėl 25057,43 Eur paėmimo iš kasos, nurodydamas, kad tai skolos grąžinimas, tačiau nepateikęs skolą patvirtinančių įtrauktų į buhalterinę apskaitą dokumentų, ir 2018-06-29 Kauno apygardos teismui paskelbus bankrotą šios įrangos neperdavė paskirtam bankroto administratoriui, t. y. pasisavino autoserviso įrangą padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 23569,86 Eur žalą bei kredito bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 7867,88 eurų nuostolį. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

A. D. kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta tik tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. birželio 29 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet jokio turto iš bendrovės nepasisavino ir neišvaistė. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolintos piniginės lėšos iš Kredito Unijos ir O. S., todėl jis stengėsi šias paskolas grąžinti. Pusę paskolos jis grąžino Kredito Unijai ir visą skolą grąžino O. S., nes norėjo išsaugoti gerus santykius. Taip jis grynino pinigus, kad dengti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusias skolas. Jis serviso įrangos nepasisavino, bet 2017 m. pabaigoje ją pardavė UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“. Šiai bendrovei sunkiai sekėsi verslas, jos vadovas G. P. prašė padėti parduoti tą pačią įrangą ir jis davė atitinkamus kontaktus, bet ar jie pardavė įrangą jam nežinoma. Už UAB - ei „(duomenys neskelbtini)“ parduotą įrangą gautus 22000 eurų (grynais pinigais) jis kaip skolą padavė O. S.. Dokumentus dėl įrangos pardavimo jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs, bet jie kažkur pasimetė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojos U. D. parodymų (t- 3 b.l. 97-100, 108-112), kurie teisme buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo buhalterės pareigose nuo šios įmonės įsikūrimo iki 2017 m. spalio mėn., vedė buhalterinės apskaitos registrus (sąskaitų, kasos ir bankų, skolų tiekėjams, sąnaudų darbo užmokesčio žiniaraščius ir kt.), visus šiuos dokumentus ji perdavė įmonės direktoriui A. D., o ar šis perdavė juos bendrovės bankroto administratoriui nežino. Liudytoja taip pat patvirtino, kad bendrovėje buvo išrašyta kasos pajamų orderių, kaip antai 25057,43 Eur grąžinimas A. D., kur pagrindas nurodytas skolos grąžinimas, tačiau jai nežinoma apie kokią nors A. D. suteiktą paskolą bendrovei. Liudytoja negalėjo paaiškinti ir dėl bendrovės grynųjų pinigų – 30370 Eur išgryninimo bankomatuose, susidariusio nuostolio (16060 Eur), šių piniginių lėšų panaudojimo, nes ji į apskaitą įtraukdavo tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius. Visus apskaitos registrus ji taip pat pateikė bendrovės vadovui, duomenys kurie buvo įtrukti į programas kompiuteryje, dingo dėl techninių liūčių. Dėl O. S. į bendrovės kasą įneštų, vėliau jai išmokėtų pinigų, liudytoja nurodė, kad jokių rašytinių tai patvirtinančių dokumentų nebuvo, buhalterinėje apskaitoje tai neapskaityta, tai buvo O. S. ir A. D. tarpusavio susitarimas.

Liudytojas J. J., kurio parodymai teismo posėdžio metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsniu, parodė, kad UAB – ėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo meistro – priėmėjo pareigose nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., bendrovėje buvo vykdoma automobilių serviso veikla. Jam tekdavo priimti ir užsakymus, tuomet priimdavo pinigus iš klientų, o kai buvo mokama bankiniu pavedimi, viską tvarkydavo tik buhalterė – A. D. žmona U. Jis, dirbant bendrovėje kasininko pareigų neatliko, mano, kad šias pareigas atliko pats direktorius A. D., dėl pateikto susipažinti kasos pajamų orderio, kuriame nurodyta bendrovei išmokėta 26365,90 eurų suma jis nieko paaiškinti negali, nes tokios pinigų sumos iš nieko nepriėmė, mano, kad tokį dokumentą jam galėjo duoti pasirašyti direktorius, kuris nieko neaiškino apie šiuos pinigus, jų panaudojimą.2017 m. gruodžio mėn. išeinant iš darbo bendrovėje, visa autoserviso įranga dar buvo, ji buvo naudojama ir kitos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (t -5 b. l. 56-57).

Liudytojas J. T., kurio parodymai teismo posėdžio metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsniu, parodė, kad, pasamdytas A. D., nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. kovo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Jam dirbant, iš kitos įmonės, kuri buvo tose pačiose patalpose, buvo perpirkta autoserviso įranga, bet realiai tai buvo apiforminta tik dokumentuose, nes įranga liko stovėti toje pačioje vietoje. Pamačius, kad įmonėje vyksta neaiškūs atsiskaitymai už kitos įmonės skolas ir panašiai, jis iš darbo išėjo. Nei pradedant dirbti, nei išeinant iš darbo jokio dokumentų perdavimo nebuvo, visi dokumentai buvo pas buhalterę (t -5 b. l. 57-58).

Liudytojas G. P., kurio parodymai teismo posėdžio metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsniu, parodė, kad, 2017 m. lapkričio mėn. A. D. jam pasiūlė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sutiko ir dirbo direktoriumi nuo spalio 17 d. iki lapkričio 8 d. Šio darbo metu jis jokių įmonės finansinių reikalų netvarkė, nes beveik visi apmokėjimai vyko bankiniais pavedimais, grynais pinigais buvo atsiskaitoma nedaug. Jis pamena, kad persikeliant į kitas patalpas įmonės įranga taip pat buvo perkelta į kitas patalpas (t -5 b.l. 58-59).

Liudytojas M. M., kurio parodymai teismo posėdžio metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsniu, parodė, kad iš A. D. buvo gavęs pasiūlymą tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir nuo 2018 m. kovo mėn. ten dirbo, bet faktiškai jokio darbo neatliko, jokių finansinių dokumentų netvarkė, įmonės dokumentai, antspaudas jam nebuvo perduoti. Jis įmonės vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 7000 eurų paskolą, už tai laidavo kaip fizinis asmuo. Jis prisimena, kad buvo imta paskola ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurią taip pat laidavo savo turtu (t – 5 b. l. 95-96).

Liudytojas S. B., kurio parodymai teismo posėdžio metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsniu, parodė, kad UAB - ėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. dirbo autošaltkalviu, kas vadovavo bendrovei jam nežinoma (t -5 b.l. 96-97).

Liudytoja O. S., kurios parodymai teismo posėdžio metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsniu, parodė, kad ji buvo pažįstama su kaltinamuoju A. D. ir turėdama tikslą, kad į bendrą verslą vėliau įtrauktų (įdarbintų) ir jos sūnų, skolino A. D. įmonei – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pačiam A. D. pinigus, viso 54500 eurų. Pinigus skolino per keletą kartų, pradžioje padarė pavedimą 30500 eurų ir dar vėliau eilę kartų skolino kitas sumas. A. D. jos sūnaus neįdarbino, tarp jų pažintis nutrūko ir A. D. jai grąžino skolą, o ji sunaikino skolą patvirtinančius vekselius (t – 5 b.l. 112).

2019-11-04 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus išvadoje Nr. 04/11-2-9-11555 konstatuota, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balansą 2016-12-31 bendrovė turėjo turto pagal grupes: ilgalaikio turto už 25 996 Eur, iš jo transporto priemonių už 750 Eur, įrangos už 25 246 Eur, pinigų 130 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentiniam tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2016-09-20 iki 2018-06-29 turto apskaitos registrų, 2017 m. balanso ir 2018-06-29 (bankroto dienai) balanso. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus nustatyta, kad bendrovės ilgalaikis turtas – autoserviso įranga buvo įkeista Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už gautą 15 000 Eur kreditą pagal 2017-01-31 kredito sutartį. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. 2019-05-31 kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 2019-/KUSG/R193 (18 priedas) nurodė, kad 2018-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Kredito unijai buvo 7 867,88 Eur, iš kurių 7 545,81 Eur kredito likutis, 37,01 Eur palūkanos ir 285,06 Eur delspinigiai. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ įkeisto turto pardavimą, įformino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr. 435 už 21 790 Eur, PVM 4 575,90 Eur iš viso už 26 365,90 Eur. 2017-10-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ surašė kasos pajamų orderį serija VIL Nr. 206 (19 priedas), kuriuo buvo įformintas 26 365,90 Eur grynų pinigų priėmimas iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta paskirtis – pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) Šių piniginių lėšų išmokėjimas iš bendrovės kasos buvo įformintas 2017-11-07 pagal kasos išlaidų orderį (toliau KIO) be Nr. (10 priedas) A. D. 25 057,43 Eur paskirtis- skolos grąžinimas. Dokumentiniam tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apskaitos registrai . Jei A. D. pinigų bendrovei neskolino ir jie nepanaudoti bendrovės veikoje, tuomet bendrovei padarytas 25 057,43 Eur nuostolis. Dėl nepateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto buhalterinės apskaitos registrų, įkeisto turto pardavimo, dokumentinio tyrimo metu negalima nustatyti, kokį turtą pagal turto grupes 2018-06-29 (bankroto dienai) turėjo UAB "(duomenys neskelbtini)"

Patikrinus pinigų judėjimą banko sąskaitoje buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki lapkričio mėn. iš bendrovės banko kortelinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) SEB A. D. įvairiuose bankomatuose išėmė 30.370 Eur (pinigai išimti kortele grynais pinigais), iš šių pinigų pats kaip fizinis asmuo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke ir į bendrovės kasą įnešė grynais pinigais 14310 Eur, o likusi dalis, t.y. 16060 eurų liko negrąžinta.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-9-11555 taip pat nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nuo 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. iš O. S. gavo 17 500 eurų ir 7000 eurų, specialistė nurodė (t 2 b.l. 155), kad įvertinus 2016 m. rugsėjo banko išrašo duomenis nustatyta, kad O. S. 2016-09-29 į UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą įnešė dar 30500 eurų, todėl iš viso O. S. įnešė į bendrovės banko atsiskaitomąsias sąskaitą ir kasą - 55500 eurus. Papildomai įvertinti įnešti 30500 eurų nekeičia specialisto išvadoje padarytų išvadų. Sutartis tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir O. S. tyrimui pateikta nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų apie gautas iš O. S. paskolas ir grąžintas jai sumas, nors tai privalėjo atlikti. Taip pat tyrimui nepateikti duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai, todėl pagal bendrovės apskaitą negalima nustatyti ar paskolos gavimas, grąžinimas apskaitytas buhalterinėje apskaitoje.

???Išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad 2017 10-31 pardavėjas „ (duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr. 435, kuria įformino autoserviso įrangos pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr. 435 išrašė A. D., apie įrangos gavimą pasirašė G. P.. 2017-10-31 bendrovė „ (duomenys neskelbtini) “ surašė kasos pajamų orderį serija VIL Nr. 206, kuriuo buvo įformintas 26 365,90 Eur grynų pinigų priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta paskirtis - pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) Šių piniginių lėšų išmokėjimas iš bendrovės kasos buvo įformintas 2017-11-07 pagal kasos išlaidų orderį (toliau KIO) be Nr. A. D. 25 057,4. Eur, paskirtis- skolos grąžinimas. Nustačius, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)" surašė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr. 435, 2017 10-31 kaso pajamų orderį serija VIL Nr. 206 realiai nevykusioms ūkinėms operacijoms, A. D. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi išrašęs ir pasirašęs minėtus dokumentus nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais: 4 str. „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudingi vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2.d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkine operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 str. „ Apskaitos dokumentų rekvizitai 1. „ Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad dokumentinio tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, turto, nes:

- neįvykusi ūkinė operacija dėl įrengimų pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 26 365,90 Eur buvo įforminta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-31 PVM sąskaita faktūra serija VIM Nr. 435;

-neįvykusi ūkinė operacija dėl 26 365,90 Eur grynų pinigų gavimo iš „(duomenys neskelbtini)“ įforminta 2017-10-31 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu serija VIL Nr. 206;

-nepateikta 2017 m. ir 2018-06-29 (bankroto dienai) finansinė atskaitomybė:

-nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto inventorizacijos aktai;

-nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto apskaitos registrai;

-bendrovės kasoje neužpajamuoti 16 060 Eur, todėl bendrovei padarytas nuostolis.

-nepateiktos (nesurašytos arba neišsaugotos ) 2017 m. spalio - lapkričio mėn. kasos knygos;

laikotarpio nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. kasos knygos nepasirašytos kasininke vyr. Buhalterio;

-2017 m. birželio mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. kasos knygoje įrašyti neigiami piniginių lėšų likučiai;

-2017 m. rugsėjo - lapkričio mėn. įforminti KIO 7 880,58 Eur sumai nepasirašyti pinigus gavusio asmens, kasininko ir vadovo, o vyriausiojo finansininko parašas neįskaitomas;

-nepateiktos avansinės apyskaitos; įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:

-nepateikti skolų tiekėjams, kitų skolų ir skolų valstybės biudžetui buhalterinės apskaitos registrai;

-nepateikti darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai; nuosavo kapitalo, nes:

-nuosavas kapitalas - turto dalis, likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus Bendras nuostolis bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 42 425,90 (16 060+26 365,90) Eur.

„1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas: Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. 20d. iki 2018 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi buvo A. D..

Specialistė pateikė išvadą jog nustačius, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms išrašė ir pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)" pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr. 435 dėl autoserviso įrangos pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 26 365.90 Eur ir 2017 10-31 kasos pajamų orderį serija VIL Nr. 206 dėl 26 365.90 Eur grynų pinigų gavimo į bendrovės kasą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais: 4 str. „ subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama: išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.": 6 str. 2.d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo. įsipareigojimų dydžio a struktūros pasikeitimu"; 13 str. „ Apskaitos dokumentų rekvizitai 1. „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis."

Specialisto išvadoje konstatuojama, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:

-neįvykusi ūkinė operacija dėl įrengimų pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)”' už 26 365.90 E buvo įforminta bendrovės „(duomenys neskelbtini)" 2017-10-31 PVM sąskaita faktūra serija VIM Nr. 435. Jei UAB "(duomenys neskelbtini)" šios įrangos neturi, tuomet bendrovei padarytas 26 365.90 Eur nuostolis;

-neįvykusi ūkinė operacija dėl 26 365,90 Eur grynų pinigų gavimo į iš „(duomenys neskelbtini)" įformino 2017-10-31 bendrovės „(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderiu serija VIL Nr. 206;

-nepateikta 2017 m. ir 2018-06-29 (bankroto dienai) finansinė atskaitomybė;

-nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto inventorizacijos aktai;

-nepateikti (nesurašyti arba neišsaugoti) piniginių lėšų ir turto apskaitos registrai;

-bendrovės kasoje neužpajamuoti 16 060 Eur, todėl bendrovei padarytas nuostolis.

-nepateiktos (nesurašytos arba neišsaugotos ) 2017 m. spalio - lapkričio mėn. kasos knygos;

laikotarpio nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. kasos knygos nepasirašytos kasininko vyr. buhalterio;

-2017 m. birželio mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. kasos knygoje įrašyti neigiami piniginių lėšų likučio -2017 m. rugsėjo - lapkričio mėn. įforminti KIO 7 880.58 Eur sumai nepasirašyti pinigus gavusio asmens kasininko ir vadovo, o vyriausiojo finansininko parašas neįskaitomas;

-nepateikti skolų tiekėjams, kitų skolų ir skolų valstybės biudžetui buhalterinės apskaitos registrai;

-nepateikti darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai; nuosavo kapitalo, nes:

-nuosavas kapitalas - turto dalis, likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus Bendras nuostolis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 42 425,90 (16 060+26 365.90) Eur.

Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23d. iki 2018 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi buvo A. D.. (t -2, b. l. 162-165)

Dalyvavusi teismo posėdyje specialistė Z. K. paaiškino, kad tvirtina savo surašytą specialisto išvadą, 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinė atskaitomybė patvirtino, kad įmonė 2016 m. buvo nemoki, nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. J. paaiškino, kad prašoma priteisti suma iš kaltinamojo yra 23569,86 Eur, nes šias lėšas A. D., pardavus įmonės turtą – įrangą, pasisavino, jokių dokumentų, patvirtinančių jog buvo atsiskaityta su paskolos davėjais, bankroto administratoriui nebuvo pateikta. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. D. 23569,86 eurus, nes A. D. pasisavino tokios vertės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gamybinę serviso įrangą, jos bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad „Kredito unija – (duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi paskolą UAB - ei „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įkaitą, bet paaiškėjus jog įkaito (serviso įrangos) neliko, prašo tenkinti ieškinį. Iš civilinio ieškinio seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. sausio 31 d. kredito sutartį buvo suteiktas15000 eurų kreditas, ta pačia sutartimi įkeistas bendrovės kilnojamas turtas – serviso įranga 23569,86 eurų vertės. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant savo įsipareigojimų kredito sutartis 2018 m. birželio 16 d. buvo nutraukta, liko negrąžinta kredito dalis – 7867,88 eurai, kredito unijai neperduotas ir buvęs įkeistas turtas, todėl prašoma priteisti negrąžinta skola ir susidarę kreditoriaus nuostoliai – 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Kaip minėta, kaltinamasis iš esmės prisipažino dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nors išsamiai ir nepaaiškino dėl kokių priežasčių nesurašė visų įstatymais ir kitais norminiais aktais reikalaujamų dokumentų, nevedė bendrovėje būtinų registrų, nefiksavo buhalterinėje apskaitoje visų bendrovėje atliekamų ūkinių operacijų, tai grindė finansinio raštingumo, patirties stoka, tokia jo taktika vertintina tik kaip siekis nuslėpti tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sumenkinti savo asmeninės atsakomybės laipsnį ir apimtį. Kaip seka iš paminėtų ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados Nr. 04/11-2-9-11555, apklaustų liudytojų parodymų, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą kaltinamasis tvarkė apgaulingai, išrašinėjo buhalterinius dokumentus neįvykusioms finansinėms operacijoms, dėl tų operacijų neteikė informacijos atsakingoms institucijoms, nors tai privalėjo daryti, nevedė finansinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima spręsti apie vienokius ar kitokius bendrovės veiklos rezultatus, priimtus sprendimus. Visa tai, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ūkinės veiklos patikrinimą už aukščiau minėtą laikotarpį, ką patvirtino atliktas specialisto tyrimas ir išvada, neleido iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie A. D. nusikalstami veiksmai laikytini tyčiniais, nukreiptais tik vienam tikslui pasiekti – pasisavinti valdomos bendrovės turtą, išvengti įsipareigojimų kreditoriams ir jie pilnai atitinka bei kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimas yra įrodytas taip pat virš aptartais ir ištirtais įrodymais.

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi UAB -ei „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos nemokumo, buvo iškelta bankroto byla Nr. eB2-1903-259/2018. Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartinio įkeitimo sutartį, užtikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus, kylančius iš 2017 sausio 31 d. kredito sutarties Nr. 70-000039, buvo įkeistas kilnojamasis turtas (automobilių serviso įranga), kurio vertė įkeitimo dienai sudarė 23569,86 Eur. Šio turto buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. D. bankroto administratoriui neperdavė nors tą padaryti privalėjo vadovaudamasis 2018 birželio 29 d. nutartimi taip pat LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Liudytojo J. J. parodymais nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderyje 2017-10-31 VIL Nr. 206, kuriame nurodoma, kad paimta iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) 26365,90 EUR, atvaizduota tikrovės neatitinkanti informacija, nes jis (J. J.) nėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" kasininko pareigų ir šiame orde-ryje nurodytos sumos 26365,90 EUR negavo. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius A. D. pateikdavo pasirašyti dokumentus, jis neskaitydavo šių dokumentų turinio, bet pasirašydavo, kadangi pasitikėjo A. D., tikriausiai, taip ir atsitiko minėtu atveja. Nuo 2017-11-02 iki 2017-12-22 jis dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" meistro priėmėjo pareigose, tose pačiose patalpose, taip kaip ir UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" naudojosi tais pačiais automobilių remontavimo įrenginiais. Jam nieko nežinoma apie autoserviso įrangos pardavimą. Liudytojo G. P. parodymais nustatyta, kad jis tapo UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi tik A. D. prašymu ir nuo 2017-10-17 iki 2017-11-08 buvo UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, bet įmonei realiai vadovavo A. D., kuris buvo šios įmonės savininkas. Pasitikint A. D., jis pasirašė ant 2017-10-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. VIM Nr. 435, kurioje nurodoma, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" iš UAB "(duomenys neskelbtini)" už 26365,90 eurus nupirko PVM sąskaitoje faktūroje išvardintą autoserviso įrangą. Nors jis patvirtino savo parašu, kad minėtus įrankius ir serviso įrangą gavo, tačiau realiai ši įranga liko UAB "(duomenys neskelbtini)" autoserviso patalpose, Panerių gatvėje, Vilniuje. Dėl pateikto susipažinti UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderio 2017-10-31 VIL Nr. 206, kuriame nurodoma, kad UAB "(duomenys neskelbtini)", pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) perdavė 26365,90 eurus UAB - ei "(duomenys neskelbtini)", nurodė, kad tai jo parašas, bet jis atsirado A. D. pateikus pasirašyti minėtą dokumentą, tačiau minėti pinigai nebuvo sumokėti. Liudytojo J. T. parodymais nustatyta, kad ir šis asmuo nuo 2017-11-08 iki 2018-03-13 dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi tik A. D. prašymu, įmonei realiai vadovavo A. D., o jis vykdė A. D. nurodymus, automobilių serviso įrangos nepardavinėjo, nežino, kur dabar galėtų būti šio serviso įranga, nei pradedant dirbti, nei nutraukus darbinius santykius jokių dokumentų perdavimo aktų nepasirašinėjo. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir liudytojo M. M. parodymais. Liudytojos O. S. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji parodymus keitė, nebuvo nuosekli nurodant tariamai skolintas, (grąžintas) bendrovei ir A. D. pinigų sumas, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, tai kaip paskolų suteikimas (grąžinimas) nebuvo įforminta ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

???Įvertinant apklaustų liudytojų parodymus, akivaizdu, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderis 2017-10-31 VIL Nr. 200 yra suklastotas, tai yra šiame kasos išlaidų orderyje nurodytą sumą 26 365.90 Eur UAB "(duomenys neskelbtini) " neperdavė UAB "(duomenys neskelbtini)", taipogi akivaizdu, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitoje faktūroje 2017-10-31 ser. VIM Nr. 435 išvardinti UAB "(duomenys neskelbtini)" jrenginiai nebuvo perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)". Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus išvada Nr. 04/11-2-9-11555 konstatuota, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balansą nustatyta, kad 2016-12-31 bendrovė turėjo turto pagal grupes: ilgalaikio turto už 25 996 Eur, iš jo transporto priemonių už 750 Eur, įrangos už 25 246 Eur, pinigų 130 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentiniam tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2016-09-20 iki 2018-06-29 turto apskaitos registrų, 2017 m. balanso ir 2018-06-29 (bankroto dienai) balanso. Pagal tyrimo metu surinktus dokumentus nustatyta, kad bendrovės ilgalaikis turtas – autoserviso įranga buvo įkeista KU „(duomenys neskelbtini)“ už gautą 15 000 Eur kreditą pagal 2017-01-31 kredito sutartį. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kredito KU „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. 2019-05-31 kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 2019-/KUSG/R193 (18 priedas) nurodė, kad 2018-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Unijai buvo 7 867,88 Eur, iš kurių 7 545,81 Eur kredito likutis, 37,01 Eur palūkanos ir 285,06 Eur delspinigiai. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ įkeisto turto pardavimą, įformino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas 304686119, adresas Ramybės g. 4-70, Vilnius pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VIM Nr. 435 už 21 790 Eur, PVM 4 575,90 Eur iš viso už 26 365,90 Eur. 2017-10-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ surašė kasos pajamų orderį serija VIL Nr. 206 (19 priedas), kuriuo buvo įformintas 26 365,90 Eur grynų pinigų priėmimas iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta paskirtis – pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) Šių piniginių lėšų išmokėjimas iš bendrovės kasos buvo įformintas 2017-11-07 pagal kasos išlaidų orderį (toliau KIO) be Nr. (10 priedas) A. D. 25 057,43 Eur paskirtis - skolos grąžinimas. Dokumentiniam tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apskaitos registrai . Jei A. D. pinigų bendrovei neskolino ir jie nepanaudoti bendrovės veikoje, tuomet bendrovei padarytas 25 057,43 Eur nuostolis. Dėl nepateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto buhalterinės apskaitos registrų, įkeisto turto pardavimo, dokumentinio tyrimo metu negalima nustatyti, kokį turtą pagal turto grupes 2018-06-29 (bankroto dienai) turėjo UAB "(duomenys neskelbtini)".

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus išvadoje Nr. 04/11-2-9-11555 konstatuota, kad Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės" 16.p. nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą ", Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 6 straipsnyje „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ nurodyta, kad :„2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. BAĮ 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, nurodyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ".

Nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 30 370 Eur, kurie buvo išimti bankomatuose neužpajamuoti. Tiriamuoju laikotarpiu, A. D. kaip fizinis asmuo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke ir į bendrovės kasą įnešė grynais pinigais 14.310 Eur, todėl dėl bankomatuose išimtų ir kasoje neužpajamuotų ir bendrovės veikloje nepanaudotų 16 060 (30 370-14 310) Eur grynų pinigų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas 16 060 Eur nuostolis. Dėl šių pinigų panaudojimo bendrovės veikloje, kaip jau minėta, kaltinamasis ar tuo metu buhalterės funkcijas vykdžiusi U. D. pagrindžiančių duomenų nepateikė. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad šias pinigines lėšas kaltinamasis pasisavino.

Veikos, dėl bendrovės turto ir piniginių lėšų pasisavinimo, inkriminuotos kaltinamajam A. D. teisingai ir atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę atitinka kvalifikaciją pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, iš įmonės sąskaitos išgryninęs 16060 Eur, nepateikęs dokumentų pateisinančių šių pinigų panaudojimą neperdavė jų paskirtam bankroto administratoriui ir šiuos pinigus bei didelės vertės svetimą turtą – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gamybinę serviso įrangą 23569,86 eurų vertės, kurią taip pat, Kauno apygardos teismui paskelbus bankrotą, neperdavė paskirtam bankroto administratoriui, pasisavino. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veikų pobūdį, tyčios turinį (vieninga tyčia pasisavinti bendrovės turtą, pinigines lėšas) šios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos ne kaip atskiri nusikaltimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Taip pat, nustačius, kad faktiškai pasisavintos gamybinės serviso įrangos vertė pagal buhalterinius dokumentus sudarė ne kaltinime nurodytą 30 000 eurų, bet 23569, 86 eurų sumą, pasisavinto turto vertė atitinkamai tikslintina.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajam A. D. bausmes atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą, veikos yra baigtos, padarytoji žala neatlyginta. Atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Jis anksčiau nusikaltimų nebuvo padaręs, dirba, buvo baustas administracine tvarka, vedęs turi šeimą, kurioje augina, išlaiko du mažamečius vaikus. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatoma vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas. Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teismas daro išvadą, kad analizuojamu atveju, praėjusį ilgą laiko tarpą po nusikalstamų veikų padarymo, įvertinant pasisavinto turto vertę, kuri nėra itin didelė ir yra galimybė padarytą žalą greičiau atlyginti, dirbant pagal susiklosčiusius darbinius santykius, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo socialinius šeiminius ryšius, auginant du mažamečius vaikus, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Įvertinus visumą aukščiau paminėtų aplinkybių kaltinamajam skirtinos bausmės : pagal LR BK 222 straipsnio 1dalį – 120 MGL dydžio bauda, pagal LR BK 183 straipsnio 2dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 320 MGL dydžio bauda. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. J. paaiškino, kad prašoma priteisti suma iš kaltinamojo yra 23569,86 Eur, nes šias lėšas A. D., pardavus įmonės turtą – įrangą, pasisavino, jokių dokumentų, patvirtinančių jog buvo atsiskaityta su paskolos davėjais, bankroto administratoriui nebuvo pateikta. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. D. 23569,86 eurus, nes A. D. pasisavino tokios vertės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gamybinę serviso įrangą, jos bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad „Kredito unija – (duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įkaitą, bet paaiškėjus jog įkaito (serviso įrangos) neliko, prašo tenkinti ieškinį. Iš civilinio ieškinio seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. sausio 31 d. kredito sutartį buvo suteiktas15000 eurų kreditas, ta pačia sutartimi įkeistas bendrovės kilnojamas turtas – serviso įranga 23569,86 eurų vertės. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant savo įsipareigojimų kredito sutartis 2018 m. birželio 16 d. buvo nutraukta, liko negrąžinta kredito dalis – 7867,88 eurai, kredito unijai neperduotas ir buvęs įkeistas turtas, todėl prašoma priteisti negrąžinta skola ir susidarę kreditoriaus nuostoliai – 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. D. nusikalstamais veiksmais padarė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą, pasisavindamas gamybinę serviso įrangą 23569,86 eurų vertės, bei tų pačių nusikalstamų veiksmų pasėkoje, pasisavinus įkeistą turtą ir negrąžinus paskolos dalies kredito unijai buvo padaryta 7867,88 eurų žala bei nesumokėtos susidarę palūkanos, todėl minėtos sumos iš jo priteistinos žalą patyrusiems asmenims (CK 6.263 straipsnis, CK 6.210 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 120 MGL – 6000 eurų dydžio baudą, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę 320 MGL – 16000 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 18000 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamos vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš A. D. 7867,88 eurus ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo dienos, Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ ir 23569,86 eurus bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.