- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- Ik-1325-629/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03424-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Virginija Volskienė, Antanas Ablingis (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato
- Pareiškėjas
- G. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. individualios įmonės skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. individuali įmonė (toliau – ir Įmonė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK) 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 234035 (toliau – ir nutarimas Nr. H 234035).
Pažymėjo, kad atsakovo 2010 m. spalio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 305617 (toliau – ir protokolas Nr. R 305617) nurodyta, jog 2010 m. spalio 24 d., apie 00.45 val., Įmonei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, barmenas V. K. pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (byloje aktuali 2010 m. birželio 17 d. įstatymo redakcija Nr. XI-909, toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (byloje aktuali 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo redakcija Nr. 1144) patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.3 punktą, o 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. H 234035 Įmonei skirta 1 200,00 Lt bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą. Remiantis protokolu Nr. R 305617 ir nutarimu Nr. H 234035, anot pareiškėjo, akivaizdu, jog atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatomis ir pažeidimą kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinės nuobaudos gali būti skiriamos tik fiziniams asmenims. Teigė, kad jeigu pareigūnai, surašę protokolą bei priėmę nutarimą, turėjo pakankamai duomenų, jog barmenas V. K. alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviems asmenims, jie turėjo taikyti V. K., kaip fiziniam asmeniui, ATPK 164 straipsnį. Pažymėjo, kad bauda juridiniam asmeniui pagal ATPK negalėjo būti skiriama. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-705/2006) ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju protokole nenurodyta, kuo pasireiškė Įmonės, kaip juridinio asmens, kaltė ar priešingas teisei veiksmas ir/ar neveikimas, nors kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai (LVAT 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007). Akcentavo, kad pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, esmę, kuri šios teisės normos prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Taigi, nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135-05). Šiuo atveju, anot pareiškėjo, kaltinimas suformuluotas V. K., o ne juridiniam asmeniui – Įmonei, todėl atsakovas, surašydamas protokolą Nr. R 305617 juridiniam asmeniui, pažeidė procesinės teisės normas ir nutarimas Nr. H 234035 turi būti panaikinamas. Pasak pareiškėjo, ginčijamu atveju atsakovas nenustatė, jog pažeidimas buvo padarytas, o jei padarytas – ar būtent įmonės vardu ir įmonės interesais, t. y. nėra nustatyta pažeidimo sudėties subjektinė pusė. Nutarime Nr. H 234035 pateikiamos deklaratyvios frazės, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nėra jokių įrodymų, kad padarytas ar nepadarytas Įstatymo pažeidimas buvo įmonės vardu ir įmonės interesais, neišsiaiškintos bylai svarbios aplinkybės, taip pat nenurodyti pagrindiniai įrodymai – alkoholinių gėrimų pirkimo kasos kvitai. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo faktą, o surinktieji yra prieštaringi (laiko atžvilgiu).Vadovaudamasis teismų praktika teigė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006). Pareiškėjas pažymėjo, jog teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Anot pareiškėjo, atsakovas tokių veiksmų iš viso neatliko ir dėl šios priežasties nutarimas Nr. H 234035 naikintinas. Pasak pareiškėjo, nutarimas Nr. H 234035 yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvios nuostatos (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos), tačiau nutarimas Nr. H 234035 neatitinka šių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo G. K. individualios įmonės skundą prašė Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 234035 palikti nepakeistą.
Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK viršininkas, remdamasis Įstatymo 34 straipsnio 11 dalimi, išnagrinėjo medžiagą dėl Įmonės padaryto pažeidimo, numatyto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Pažymėjo, kad Įmonė yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja ir yra atsakinga, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, tačiau Įmonė nustatytos pareigos nevykdė: kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nagrinėjamu atveju Įmonėje alkoholinius gėrimus pirkę asmenys, eidami į prekybos vietą, buvo akivaizdžiai neblaivūs, kalbėjo nerišliai, vieno judesiai buvo nekoordinuoti (svirduliavo), t. y. buvo visi akivaizdūs fiziologiniai neblaivumo požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte, tačiau Įmonėje dirbusiam vadybininkui V. K. išvardinti požymiai nesukėlė abejonių dėl asmenų neblaivumo, jis nesiėmė jokių veiksmų pirkėjų neblaivumui patikrinti. Atsakovas pažymėjo, kad padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, konstatuojant, jog Įmonė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Įmonei paskirta Įstatyme įtvirtinta sankcija, paskirta bauda yra mažesnė negu sankcijoje numatytas baudos vidurkis, priimant nutarimą Nr. H 234035 laikytasi ATPK 256 straipsnių reikalavimų, surinkus pakankamai įrodymų. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog barmenas (vadybininkas V. K.) negalėjo parduoti alaus neblaiviems asmenims, nes prie bylos nepridėti kasos kvitai, pagal kuriuos alkoholiniai gėrimai (alus) buvo pirkti, pabrėžė, kad pardavimo fakto nefiksavimas Įmonės kasoje ir pirkimo čekio neišdavimas pirkėjui negali paneigti byloje esančių ir pažeidimo padarymą įrodančių duomenų visumos. Tai, kad pardavimas nebuvo tinkamai užfiksuotas Įmonės kasoje, vienareikšmiškai neįrodo fakto, jog tokio pardavimo apskritai nebuvo. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1332/2009, nurodė, kad Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fiziniams asmenims už Įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Įstatymo 34 straipsnyje reglamentuotas ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos bauda nuo 500,00 Lt iki 2 000,00 Lt. Įvertinus paminėtas Įstatymo nuostatas, anot atsakovo, matyti, jog už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto draudimo pažeidimą fiziniams asmenims taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o įmonei – ekonominė sankcija. Taigi, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK priimtas nutarimas Nr. H 234035 dėl ekonominės sankcijos taikymo Įmonei laikytinas teisėtu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo G. K. individualios įmonės skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 234035.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 234035 nubaudė pareiškėją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Teismas įvertino bylos faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 9.3 punkte. Teismas įvertino Įstatymo, Taisyklių ir ATPK nuostatas bei konstatavo, kad atsakovas, nustatęs, galimai V. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, turėjo spręsti klausimą dėl šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, bei šio pažeidimo pagrindu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo Įmonei pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad Įmonei galėjo būti taikomos sankcijos už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vadovo skiriama bauda, konstatavus šios Įmonės darbuotojo administracinę atsakomybę administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau atsakovas negalėjo administracinėn atsakomybėn patraukti juridinio asmens, nes tokios galimybės nenumato ATPK. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad G. K. individuali įmonė nėra jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo subjektas. Įvertino atsakovo argumentus, kad priimant nutarimą Nr. H 234035 buvo laikomasi ATPK 256 straipsnių reikalavimų, procedūra atliekama, vadovaujantis ATPK nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, nes tai numato Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, todėl pastarojo nereikėtų vertinti kaip protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalį šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti Įstatymo reikalavimai, surašo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Anot teismo, ATPK nėra specialiai nustatytas tikrinimo protokolo turinys, o tik nustatyti duomenys, kurie nurodomi administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl vertinant tikrinimo protokolo turinį būtina vadovautis bendromis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso nuostatomis, nustatančiomis atskirų protokolų turinį. Toks vertinimas leidžia daryti išvadą, jog tikrinimo protokole privalomai turi būti nurodytos pakankamos teisės pažeidimo tyrimo procedūrų pradėjimui aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-911/2009). Taigi, teismo nuomone, negalima sutapatinti surašomo tikrinimo protokolo su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir tai yra pagrindas skundžiamo nutarimo Nr. H 234035 panaikinimui, todėl kitų faktinių aplinkybių – ar buvo padarytas pats pažeidimas – teismas netyrė. Tokia išvada taip pat buvo grindžiama tuo, kad teismas negali vertinti, ar asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, jeigu asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat negali vertinti Įmonės veiksmų, kai pati administracinė procedūra buvo pradėta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Nurodo, kad nagrinėdamas administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė bylos aplinkybes ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismas netyrė, ar buvo padarytas pats pažeidimas, o priimtas nutarimas buvo panaikintas dėl dviejų pagrindinių priežasčių: atsakovas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl baudos skyrimo Įmonei pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, nes už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą (pagal ATPK 164 str. 3 d.) atsakomybėn nebuvo patrauktas šios įmonės darbuotojas V. K.; fiksuojant Įmonės galimai padarytą Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima tapatinti su tikrinimo protokolu, kuris ir turėjo būti surašytas nagrinėjamoje situacijoje. Pažymi, kad teismo padaryta išvada, jog Įmonės galimai padarytas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas gali būti užfiksuojamas tik specialiu tikrinimo protokolu ir tik po to, kai už ATPK atitinkamų normų pažeidimus bus patrauktas atsakomybėn konkrečios įmonės darbuotojas, yra nepagrįsta, nes toks reikalavimas nėra numatytas nei ATPK, nei Įstatyme. Įstatymo 35 straipsnyje nedviprasmiškai yra nurodyta, kad kontrolės institucijų (tarp jų ir policijos) tam įgaliotiems darbuotojams (pareigūnams) nustačius, jog Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolas. Anot pareiškėjo, teisės aktai nenumato institucijai pareigos fiksuojant Įstatymo pažeidimus surašinėti atskirą protokolą, nes nustatydami pažeidimo faktą pareigūnai pažeidimą patvirtinančias aplinkybes gali fiksuoti remdamiesi tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais ir kt., tai yra visais leistinais įrodymų šaltiniais. Pažymi, kad Įstatymas nenumato įrodymų rinkimo būdo ir jų rūšių, todėl šiuo atveju būtina vadovautis ATPK 256 straipsniu, o protokolas yra vienas iš dokumentų, kuriuo gali būti fiksuojamos įrodinėtinos aplinkybės. Akcentuoja, kad netgi sutikus su teismo pozicija, jog fiksuojant Įstatymo pažeidimus, tai daroma atskiru protokolu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas šiuo atveju nėra leistinas, reiktų vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu ir laikyti, kad toks Įstatymo pažeidimo fiksavimo būdas, kurį taikė atsakovas, yra tinkamas. Teigia, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis suponuoja tai, kad pareigūnai Įstatymo pažeidimą turi fiksuoti pagal tas pačias taisykles kaip ir bet kokį kitą administracinį teisės pažeidimą, o Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 1 dalies normų analizė rodo, kad bylų procesas taikant ekonomines sankcijas vyksta daugeliu atveju analogiškai ATPK numatytam procesui. Pabrėžia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo savo skunde ir teismas savo sprendime nenurodė, kokius esminius administracinio proceso pažeidimus padarė institucija, fiksuodama Įmonės padarytą Įstatymo pažeidimą, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir kaip dėl to iš esmės buvo pažeistos kitos šalies teises, o teismo teiginys, kad administracinė procedūra buvo pradėta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra deklaratyvus, nes tokio reikalavimo (nagrinėjamoje situacijoje Įstatymo pažeidimo teiseną pradėti ir pažeidimą fiksuoti atskiru protokolu) nenumato teisės aktai. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl baudos skyrimo Įmonei pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, nes už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nebuvo patrauktas atsakomybėn šios įmonės darbuotojas. Pažymi, kad fizinio asmens galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas ir Įmonės administracinė atsakomybė už Įstatymo pažeidimus negali priklausyti vienas nuo kito, nes skiriasi ATPK ir Įstatymo paskirtys, subjektai, padarytų pažeidimų pavojingumo laipsniai ir pan., todėl administracinis teisės pažeidimas negali būti būtina vada kilti Įmonės administracinei atsakomybei už Įstatymo pažeidimus. Įstatymo 34 straipsnio analizė rodo, kad Įmonės padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ir nuobauda paskirta per žymiai trumpesnį terminą negu tai numatyta ATPK, sprendžiant fizinio asmens patraukimo atsakomybėn klausimą. Nurodo, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Įstatymo pažeidimas buvo padarytas Įmonės vardu ir dėl jos interesų. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei teisme Įmonė nepateikė ir neįvardijo jokių objektyvių įrodymų, kad Įmonėje apskritai egzistavo mechanizmas ar jos darbuotojas atliko bent minimalius veiksmus, kad toks pažeidimas neįvyktų. Anot atsakovo, vienas iš Įstatymo tikslų yra nustatyti ūkio subjektų (įmonių) veiklos prekybos alkoholio produktais srityje teisinius pagrindus, todėl šio įstatymo ir jame numatytų sankcijų taikymas negali kiekvieną kartą priklausyti nuo atskirų įmonės darbuotojų elgesio. Akivaizdu, kad įmonėje daromi pažeidimai, taip pat ir nekontroliuojamas alkoholio produktų pardavimas neblaiviems asmenims, prieštarauja Įstatymo paskirčiai mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą. Pažymi, kad šioje byloje Įstatyme numatytos ekonominės sankcijos taikymas Įmonei, o ne jos darbuotojui, buvo efektyvus, neišvengiamas ir veiksmingas būdas Įstatymo siekiamiems gėriams apsaugoti, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija rodo, kad norima dėl neva padarytų procedūrinių pažeidimų išvengti teisinės atsakomybės. Anot atsakovo, ne bet koks pažeidimas proceso metu gali būti vertinamas kaip lėmęs pagrindinių administracinio proceso procedūrų pažeidimą ir kaip esantis pakankamas pagrindas institucijos priimtam sprendimui panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. įmonė su atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, kad ginčijamu atveju atsakovas, priimdamas nutarimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui G. K. individualiai įmonei, pažeidė pačios administracinės procedūros teisės aktų reikalavimus, todėl teismas negalėjo tirti, ar buvo padarytas toks pažeidimas. Atsakovas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 305617 juridiniam asmeniui, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties priimtas nutarimas nurodyto protokolo pagrindu yra naikintinas. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje, priimdamas sprendimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, skundo tenkinimo motyvai pagrįsti teisės normomis, o pats apeliantas nenurodo dėl kokių materialinės ar procesinės teisės normų galėtų šis sprendimas būti naikinamas. Tiek apelianto surašytas protokolas, tiek ir nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjui procesiškai neatitinka Įstatymo reikalavimų ir dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo toks nutarimas yra naikintinas, neanalizuojant paties pažeidimo esmės. Nurodo, kad atsakovo skunde yra daromos prielaidos, jog galimai padarytas pažeidimas yra loginė ir dėsninga padarytos veikos (neveikimo) išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog įmonėje egzistavo mechanizmas ar jos darbuotojas atliko bent minimalius veiksmus, kad toks pažeidimas neįvyktų, todėl yra atmestinos kaip nepagrįstos. Anot pareiškėjo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie patį alkoholinių gėrimų pardavimo faktą, tariamų alkoholinių gėrimų pirkėjų neblaivumą. Skundžiamas nutarimas faktiškai priimtas remiantis dviejų neblaivių jaunuolių paaiškinimais, kurie prieštaringi paties pareigūnų pateiktiems duomenims laiko atžvilgiu. Be to, skundžiamame nutarime H 234035 nėra nurodyta ar aptarta pareiškėjo kaltė, pažeidimo aplinkybės, nesurinkti įrodymai ir tai neatitinka Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. H 234035, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 9.3 punkte įtvirtinto draudimo, t. y. draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, pažeidimą skirta 1 200,00 Lt bauda.
Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. H 234035 panaikino, konstatavęs, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tokia išvadą teismas iš esmės siejo su šiais pažeidimais – pirma, procedūra dėl ekonominių sankcijų taikymo pradėta netinkamai, nes buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris nėra tapatus tikrinimo protokolui; antra, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK neturėjo teisės spręsti klausimo dėl baudos skyrimo pareiškėjui pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, nes už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nebuvo patrauktas atsakomybėn šios įmonės darbuotojas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 131–138).
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išanalizuotų aplinkybių kontekste esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos priimto Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. H 234035 teisėtumui ir pagrįstumui bei dėl šios priežasties sudarančių pagrindą minėtą nutarimą panaikinti, nebuvo padaryta.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios imperatyvios procedūrinės taisyklės (konkrečios teisės normos) buvo pažeistos, nepagrindė tariamai nustatytų procedūrinių pažeidimų reikšmės galutiniam rezultatai. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra abstraktaus pobūdžio ir nepakankamai teisiškai motyvuotos.
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK, nustatęs padarytus prekybos alkoholiu taisyklių pažeidimus, pažeidimo aplinkybes įformino 2010 m. spalio 29 d. surašydamas pareiškėjui G. K. individualiai įmonei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 305617 (b. l. 23). Teisėjų kolegija šių procedūrinių veiksmų teisėtumo aspektu akcentuoja, kad teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Analogišką poziciją yra išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas (pvz., administracinės bylos Nr. A15-39/2005, A6-1144/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už įvairius įstatymo pažeidimus juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami bauda, taip pat yra išaiškinęs (žr., administracinė byla Nr. A15-1056/2004), jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, todėl konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant ATPK bendrosios dalies normas. Be to, byloje aktualios Įstatymo redakcijos 35 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtinta, jog šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo ATPK nustatyto turinio protokolą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK, pradėjęs pažeidimo tyrimą pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą dokumento, pavadinto administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašymu, iš esmės pažeidė procedūrines taisykles. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, nepagrįstai prioritetą suteikė minėto dokumento formai, iš esmės neanalizuodamas 2010 m. spalio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R 305617 turinio jame užfiksuotų aplinkybių, būtinų teisės pažeidimo tyrimo procedūros pradėjimui, pakankamumo aspektu. Pažymėtina, kad net ir nustačius pažeidimus, susijusius su protokolo surašymu, tai savaime nesudarytų pagrindą panaikinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. H 234035. Bet kokie neaiškumai (įvertinus jų pobūdį) šiuo atveju gali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A525-2400/2011).
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekonominių sankcijų taikymas pareiškėjui pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį nėra galimas, nes už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn šios Įmonės darbuotojas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų, neanalizavo paties pareiškėjo galimai padaryto pažeidimo, neištyrė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pažeidimo padarymo aplinkybes, neatsakė į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl to, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudėties pareiškėjo veikoje buvimo faktą, t. y. administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės (ABTĮ 81 str., 86 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Esant šioms aplinkybėms priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, dėl ko turi būti panaikintas (ABTĮ 142 str. 1 d.) ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.