- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- Ik-1075-365/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03424-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui
- Advokatai
- Ona Vitartienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms G. U. ir advokatei Onai Vitartienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. individualios įmonės skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja - G. K. individuali įmonė (toliau - G. K. IĮ) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) 2010 11 04 nutarimą Nr. 234035 (b. l. 1-5).
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2010 10 29 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2010 10 24 d., apie 00.45 val., Įmonei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, barmenas V. K. pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Vyriausybės 2004 05 20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.3 punktą, o 2010 11 04 nutarimu Nr. H 234035 Įmonei skirta 1 200 Lt bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą. Remiantis protokolu Nr. R 305617 ir nutarimu Nr. H 234035 akivaizdu, jog atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatomis ir pažeidimą kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinės nuobaudos gali būti skiriamos tik fiziniams asmenims. Jeigu pareigūnai, surašę protokolą bei priėmę nutarimą, turėjo pakankamai duomenų, jog barmenas V. K. alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviems asmenims, jie turėjo taikyti V. K., kaip fiziniam asmeniui, ATPK 164 straipsnį. Bauda juridiniam asmeniui pagal ATPK negalėjo būti skiriama. Nagrinėjamu atveju protokole nenurodyta, kuo pasireiškė Įmonės, kaip juridinio asmens, kaltė ar priešingas teisei veiksmas ir/ar neveikimas, nors kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai (LVAT 2007 08 31 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007). Pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, esmę, kuri šios teisės normos prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT 2005 07 01 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135-05). Šiuo atveju kaltinimas suformuluotas V. K., o ne juridiniam asmeniui – Įmonei, todėl atsakovas, surašydamas protokolą Nr. R 305617 juridiniam asmeniui, pažeidė procesinės teisės normas ir nutarimas Nr. H 234035 turi būti panaikinamas. Ginčijamu atveju atsakovas nenustatė, jog pažeidimas buvo padarytas, o jei padarytas – ar būtent įmonės vardu ir įmonės interesais, t. y. nėra nustatyta pažeidimo sudėties subjektinė pusė. Nutarime Nr. H 234035 pateikiamos deklaratyvios frazės, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nėra jokių įrodymų, kad padarytas ar nepadarytas Įstatymo pažeidimas buvo įmonės vardu ir įmonės interesais, neišsiaiškintos bylai svarbios aplinkybės, taip pat nenurodyti pagrindiniai įrodymai – alkoholinių gėrimų pirkimo kasos kvitai. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo faktą, o surinktieji yra prieštaringi (laiko atžvilgiu). Vadovaujantis teismų praktika, administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT 2006 09 22 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006). Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Atsakovas tokių veiksmų iš viso neatliko ir dėl šios priežasties nutarimas Nr. H 234035 naikintinas. Nutarimas yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvios nuostatos (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos), tačiau ginčijamas nutarimas neatitinka šių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 40-41) nurodė, kad Elektrėnų PK viršininkas, remdamasis Įstatymo 34 straipsnio 11 dalimi, išnagrinėjo medžiagą dėl Įmonės padaryto pažeidimo, numatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Įmonė yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja ir yra atsakinga, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, tačiau Įmonė nustatytos pareigos nevykdė: kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nagrinėjamu atveju Įmonėje alkoholinius gėrimus pirkę asmenys, eidami į prekybos vietą, buvo akivaizdžiai neblaivūs, kalbėjo nerišliai, vieno judesiai buvo nekoordinuoti (svirduliavo), t. y. buvo visi akivaizdūs fiziologiniai neblaivumo požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 06 20 įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte, tačiau Įmonėje dirbusiam vadybininkui V. K. išvardinti požymiai nesukėlė abejonių dėl asmenų neblaivumo, jis nesiėmė jokių veiksmų pirkėjų neblaivumui patikrinti. Padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, konstatuojant, jog Įmonė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Įmonei paskirta Įstatyme įtvirtinta sankcija, paskirta bauda yra mažesnė negu sankcijoje numatytas baudos vidurkis, priimant nutarimą laikytasi ATPK 256 straipsnių reikalavimų, surinkus pakankamai įrodymų. Pardavimo fakto nefiksavimas Įmonės kasoje ir pirkimo čekio neišdavimas pirkėjui negali paneigti byloje esančių ir pažeidimo padarymą įrodančių duomenų visumos. Tai, kad pardavimas nebuvo tinkamai užfiksuotas Įmonės kasoje, vienareikšmiškai neįrodo fakto, jog tokio pardavimo apskritai nebuvo. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fiziniams asmenims už Įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Įstatymo 34 straipsnyje reglamentuotas ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos bauda nuo 500 Lt iki 2 000 Lt. Įvertinus paminėtas Įstatymo nuostatas, matyti, jog už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto draudimo pažeidimą fiziniams asmenims taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o įmonei – ekonominė sankcija. Taigi, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK priimtas nutarimas dėl ekonominės sankcijos taikymo Įmonei laikytinas teisėtu.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovės palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jaunuolių girtumas buvo nustatytas pažeidžiant Narkologinės priežiūros įstatymo ir Transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, t. y. nustatytas naudojant alkotesterį. Pareiškėja licenciją verstis alkoholio prekyba turi apie 10 metų ir nėra nei karto pažeidusi minėtą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. K. paaiškino, kad yra G. K. individualios įmonės savininkės G. U. sūnus. Įmonėje dirbo pagal darbo sutartį, gaudavo atlyginimą. Ginčo vakarą užėjo pareigūnai, pasakė, kad atliks patikrinimą, apžiūrėjo patalpas, kasą. Paklausė, ar yra kontrabandinių cigarečių, nuėmė kasą, kurios duomenys sutapo. Vėliau pareigūnai pasakė, kad jis pardavė alų nepilnamečiams. Pareigūnams griežtai prieštaravo, paaiškino, kad nepilnamečiai čia neužeina, kadangi jis niekada neparduoda jiems alkoholio. Kelis kartus prašė pareigūnų parodyti tuos jaunuolius, tačiau pareigūnai paaiškino, kad dabar surašomas aktas, nustatinėjamas girtumas ir vis tarpusavyje šnibždėjosi. Buvo maždaug 1 val. nakties, o jie dirba iki 2 val. nakties. Tą vakarą buvo žmonių, sėdėjo jaunuoliai, vyrai. Visi buvo blaivūs, netriukšmavo, rišliai kalbėjo, nesvyravo. Jis aptarnauja žmones, įpila jiems alaus. Lankytojai pasėdi, išeina parūkyti, negali jų kontroliuoti. Iš lauko nesimato, kas vyksta patalpoje, kadangi ant langų uždėta plėvelė ir žaliuzės. Kad žmonės buvę bare yra blaivūs, matė iš jų elgesio – jie kalbėjo rišliai, nesvyravo, netriukšmavo. Gal ir buvo išgėrę, bet nebuvo nusigėrę.
Savo paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu K. patvirtino pardavęs į barą užėjusiems dviems jaunuoliams dvi skardines alaus 5% stiprumo; kad tie jaunuoliai buvo neblaivūs – nepastebėjo (b.l.29).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta J. K. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja. Patruliavo kartu su vyresniuoju tyrėju A. R., tyrėja J. G. ir Viešosios policijos skyriaus viršininku E. T.. Stebėjo aplinką; buvo neviešas patruliavimas, todėl vilkėjo civilius rūbus. Visi keturi pareigūnai buvo susitikę prie Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio baro. Stovėdami prie baro pamatė ateinančius du jaunuolius. Iš išvaizdos ir kalbos matėsi, kad jie neblaivūs - kalba nerišli, vienas iš jų, lyg svirduliavo. Jaunuoliai užėjo į barą. Jame degė šviesa, o lauke buvo tamsu, todėl pro langą matėsi, kas vyksta viduje. Matė, kaip vaikinai priėjo prie baro, už kurio stovėjo barmenas ir jiems pardavė dvi skardines alaus, o vaikinai atsiskaitė už jas ir išėjo į lauką. Jaunuolius sulaikė su alumi. Pastarieji patvirtino, kad alų pirko šiame bare. Iškvietė policijos ekipažą, kuris vaikinus pristatė į Elektrėnų policijos komisariatą. Ji su kolegomis užėjo į barą. Barmenas neneigė, kad pardavė alų išėjusiems vaikinams. Teigė, kad nepastebėjo, jog vaikinai neblaivūs. Toliau su barmenu bendravo kolegos T. ir R., o ji ir G. išėjo. Bare žmonių nebuvo. Ant langų lyg buvo bambukinės ar kitokios žaliuzės, tačiau pro jas matėsi, kas vyksta viduje. Neatsimena, ar barmenas prašė parodyti jam jaunuolius.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. R. aiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniuoju tyrėju. Tuo metu pagal patvirtintą planą vykdė neviešą patruliavimą kartu su K., T. ir G. Buvo apsivilkę civiliais rūbais. Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) gatvėje prie tuo metu veikusio visą parą naktinio baro pastebėjo užeinančius į jį du jaunuolius. Matėsi, kad jie gali būti neblaivūs, todėl pro langą stebėjo, kas ten vyko. Matė, kad jie nusipirko alų skardinėse. Vaikinams išėjus, paprašė prisistatyti. Įtarimas, kad jie neblaivūs, pasitvirtino: jautėsi stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba. Paprašius parodyti, ką įsigijo, vaikinai parodė dvi alaus skardines ir pavirtino, kad jas pirko toje prekybos vietoje. Tuomet iškvietė kitus pareigūnus, kurie nuvežė jaunuolius į komisariatą. Kai buvo informuoti, kad abiems jaunuoliams nustatytas girtumas, užėjo į barą pasikalbėti su barmenu, kuris neneigė pardavęs alų. Barmenas vengė tiesioginių atsakymų, bandė aiškinti, kad nesuprato, jog jaunuoliai buvo neblaivūs. Tikslių barmeno atsakymų dabar neatsimena. Tiksliai atsimena, kad barmenas neneigė ir prisipažino pardavimo faktą. Patikrinimo metu bare lankytojų nebuvo. Bare liko su T.,o kolegos išėjo. Patikrino kasą, paprašė barmeno parašyti paaiškinimą. Lauke pro langą viską gerai matė: ant langų buvo žaliuzės, tačiau per tarpus viskas matėsi. Viduje patalpa apšviesta, lauke tamsu, todėl viskas gerai matėsi. Negalėjo pasakyti, kodėl barmenui iš karto nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neprisiminė, ar barmenas prašė parodyti neblaivius jaunuolius. Apie neblaivumo nustatymą nieko pasakyti negalėjo, kadangi jis šios procedūros neatliko.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta J. G. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja. (duomenys neskelbtini) gatvėje keturiese vykdė neviešą patruliavimą ir prie esančio naktinio baro pastebėjo, kad į jį įeina du jaunuoliai. Aiškiai matėsi, kad jie neblaivūs. Stebint iš lauko pusės pro langą matė, kad jiems buvo parduoti alkoholiniai gėrimai. Pareigūnams jaunuoliai paaiškino, kad nusipirko alų naktiniame bare. Vėliau pardavėjas patvirtino pardavęs alų jaunuoliams. Jaunuoliai buvo sustabdyti, perduoti patruliams, o jie užėjo į barą. Ji su kolege K. pabuvo bare apie 5 min. ir išėjo į lauką, kiti pareigūnai liko ir bendravo su pardavėju. Neatsimena, ar tuo metu bare buvo lankytojų. Su pardavėju bendravo jos kolegos, jų pokalbio negirdėjo, nes išėjo į lauką. Prie jos pardavėjas neprašė parodyti neblaivių jaunuolių. Alaus pardavimo metu bare nebuvo tiek žmonių, kad galima būtų supainioti, kas pirko alų. Buvo tik tie vaikinai. Patikrinimo metu bare lankytojų nebebuvo. Kai ji su kolege išėjo į lauką, į barą niekas neužėjo. Gal ir buvo vaikinų, kurie norėjo užeiti į barą, bet pamatę bare pareigūnus užeiti niekas nesiryžo.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. T. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininku. Minėtą vakarą patruliavimo metu nuėjo apžiūrėti teritorijos prie baro, kadangi tai dažnų pažeidimų vieta. Bare degė šviesa, lauke buvo tamsu. Prie baro priėjo du jaunuoliai, vienas kažką sakė, galima buvo suprasti, kad neblaivus, o kitas svirduliavo. Jie užėjo į barą, priėjo prie prekystalio, pardavėjas kažką jiems padavė ir jaunuoliai išėjo. Jaunuolius užkalbino. Nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Vaikinai patvirtino, kad alų pirko bare iš kurio išėjo. Išsikvietė kitus pareigūnus, neblaivumo nustatymui, o patys užėjo į barą. Pardavėjas patvirtino, kad pardavė jaunuoliams alų, tačiau teigė nepastebėjęs, kad jaunuoliai neblaivūs. Iš pradžių bare buvo keturiese, o pardavėjui duodant paaiškinimus – liko jis ir kolega Ramanauskas. Kadangi pardavėjas prisipažino, jog pardavė alų, todėl nesigilino ar kasos aparato ataskaita sutampa. Tuo metu nieko nebuvo. Matė kaip jaunuoliai pirko alų. Gal ir buvo kokios žaliuzės ant langų, bet viskas matėsi. Neprisimena, ar barmenas prašė parodyti neblaivius asmenis, gal ir prašė. Bare daugiau lankytojų nebuvo. Pro langą matė, kaip pardavėjas padavė skardines, girtumo nustatyme nedalyvavo.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. J. aiškino, kad minėtą vakarą su draugu nuėjo į kavinę. Ar prieš ateinant į kavinę vartojo alkoholi negali pasakyti. Ten gėrė alų, pirko po dvi ar tris skardines, buvo apie valandą. Tuomet išėjo parūkyti. Grįžę nusipirko su savimi išsinešimui alaus ir ėjo namo. Tuo metu iš už kioskelio pasirodė policijos pareigūnai, liepė sėsti į automobilį ir nuvežė į komisariatą. Ten jiems alkotesteriu buvo patikrintas neblaivumas. Nuo kavinės langų iki kioskelio yra apie 10-15 metrų. Kavinės langai būna uždengti, todėl iš lauko nematyti kas vyksta kavinėje. Pareigūnai teigė, kad jie yra išgėrę, ar prieš perkant alų jie buvo kavinėje neklausė.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas G. R. patvirtino, kad prieš einant į kavinę, su draugu- J. gėrė alų namuose. Kavinėje taip pat išgėrė kiekvienas po 2-3 skardines alaus. Pasėdėję kavinėje išėjo parūkyti, po to grįžo į kavinę, nusipirko alaus ir išėjo. Lauke buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie išbėgo iš už kioskelio, stovinčio apie 10 metrų nuo kavinės. Mano, kad iš lauko neįmanoma matyti kas vyksta kavinės viduje.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Elektrėnų PK Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnė J. G. 2010 10 29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R305617 G. K. individualiai įmonei (įm. kodas (duomenys neskelbtini); buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Elektrėnai; Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 08 24 išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 35)) dėl Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. bei Taisyklių 9.3 p. numatyto draudimo pažeidimo už tai, kad 2010 10 24 00 val. 45 min. G. K. individualiai įmonei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbdamas barmenu, pardavė neblaiviems G. R., gim. 1989 m., ir R. J., gim. 1988 m., po vieną 0,5 l talpos 5 proc. alkoholio stiprumo alaus „Fortas extra“. Protokole Nr. R305617 G. U. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad baruose Įmonė neturi priemonių girtumo laipsniui nustatyti, o vizualiai lengvo girtumo laipsnio nustatyti neįmanoma (b. l. 23)
Elektrėnų PK atsakingas pareigūnas, išnagrinėjęs medžiagą, įvertinęs byloje esančius tarnybinius pranešimus ir apklaustų asmenų paaiškinimus, priėmė 2010 11 04 nutarimą Nr. H 234035, kuriuo nutarė G. K. IĮ taikyti ekonominę sankciją – 1 200 litų dydžio baudą (b. l. 20-22).
Pareiškėja minėtą nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 02 10 sprendime konstatavo, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. procedūra dėl ekonominių sankcijų taikymo pradėta netinkamai, nes buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris nėra tapatus tikrinimo protokolui; Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK neturėjo teisės spręsti klausimo dėl baudos skyrimo pareiškėjai pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, nes už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nebuvo patrauktas atsakomybėn šios įmonės darbuotojas. Teismas patenkino pareiškėjos G. K. individualios įmonės skundą ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2010 11 04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H234035 (b. l. 55-61).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 09 29 nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 02 10 sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išanalizuotų aplinkybių kontekste esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos priimto Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 11 04 nutarimo Nr. H 234035 teisėtumui ir pagrįstumui bei dėl šios priežasties sudarančių pagrindą minėtą nutarimą panaikinti, nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, nepagrįstai prioritetą suteikė minėto dokumento formai, iš esmės neanalizuodamas 2010 10 29 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R 305617 turinio, jame užfiksuotų aplinkybių, būtinų teisės pažeidimo tyrimo procedūros pradėjimui, pakankamumo aspektu. Teismas pažymėjo, kad ,net ir nustačius pažeidimus, susijusius su protokolo surašymu, tai savaime nesudarytų pagrindą panaikinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 11 04 nutarimą Nr. H 234035. Bet kokie neaiškumai (įvertinus jų pobūdį) šiuo atveju gali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A525-2400/2011). Taip pat teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekonominių sankcijų taikymas pareiškėjui pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį nėra galimas, nes už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn šios Įmonės darbuotojas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Byloje ginčas kilo dėl nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir Taisyklių 9.3 punkte įtvirtinto draudimo, t. y. draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims pažeidimą skirta 1 200 Lt bauda.
Pareiškėja savo nesutikimą su nutarimu grindžia procedūriniais pažeidimais, padarytais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei netinkamu įrodymų vertinimu ir teigia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudėties pareiškėjos veikoje buvimo faktą.
Kaip jau minėta LVAT, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, 2011 09 29 nutarime konstatavo, kad esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos priimto Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2010 11 04 nutarimo Nr. H 234035 teisėtumui ir pagrįstumui bei dėl šios priežasties sudarančių pagrindą minėtą nutarimą panaikinti nebuvo padaryta. Taip pat konstatavo, kad Ekonominės sankcijos subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais, taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
LVAT nustačius minėtus faktus, teismas pakartotinai nepasisakys dėl pareiškėjos argumentų dėl procedūrinių pažeidimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Alkoholio kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30) 18 str. 4 d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Vyriausybės 2004 05 20 nutarimu Nr. 618 „Dėl didmenines ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ 9.3 p. taip pat numatytas analogiškas draudimas.
Įstatymo 34 str. 4 d. numatyta, kad už 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda.
Teismas, įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad jie nuoseklūs ir neprieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai.
Liudytojų A. R., J. K., E. T. ir J. G. parodymai teismo posėdyje atitinka jų paaiškinimus, nurodytus tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 41, 42). Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek savo tarnybiniuose paaiškinimuose jie nurodė, kad 2010 10 23 vykdė neviešą patruliavimą Elektrėnų mieste. Apie 00.43 val. pastebėjo iš naktinio baro, esančio Elektrėnų m., (duomenys neskelbtini), išeinančius du neblaivius jaunuolius, kurie rankoje laikė po vieną skardinę alaus. Minėtus jaunuolius pristatė į Elektrėnų policijos komisariatą, kur jiems buvo nustatytas girtumas - G. R. 1,19 prom. girtumo laipsnis, o R. J. nustatytas 1,66 prom. girtumo laipsnis. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad alkoholinius gėrimus G. K. įmonėje pirkę jaunuoliai eidami į prekybos vietą buvo akivaizdžiai neblaivūs - eidami kalbėjo, kalba buvo nerišli, vieno judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. Pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs, todėl abejoti jais nėra teisinio pagrindo.
G. R. ir R. J. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2010 10 24 apie 00.45 val. naktinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) g., Elektrėnuose, nusipirko po vieną skardinę alaus. Paaiškino, kad prieš einant į barą ir perkant alų ,vartojo alkoholinius gėrimus namuose, vėliau tame pat G. K. individualios įmonės bare, t.y. liudytojai patvirtino kitų liudytojų – policijos pareigūnų - nurodomas aplinkybes, kad „jaunuoliai“ buvo neblaivūs eidami į barą.
V. K. - G. K. individualios įmonės barmenas tiek savo paaiškinime, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad į barą užėjusiems dviems jaunuoliams pardavė dvi skardines po 0,5 litro talpos alaus. Rašytiniame paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu K.nurodė pardavęs alų įėjusiems į barą jaunuoliams, teigė nepastebėjęs, kad jaunuoliai – pirkėjai neblaivūs. Teisminio nagrinėjimo metu K. taip pat patvirtino, kad bare buvę asmenys buvo išgėrę, bet nenusigėrę.
Liudytojų – policijos pareigūnų, R. ir J. - pirkusių alų jaunuolių, barmeno – K. parodymai patvirtina , kad „jaunuoliai‘ pirko alų bare, todėl šios aplinkybės teismo laikomos įrodytomis.
Policijos pareigūnai teigė vizualiai stebėję ateinančius jaunuolius ir pastarujų elgesys leido jiems daryti išvadą, kad yra neblaivūs. Patys jaunuoliai – R. ir J. – patvirtino, kad prieš einant į barą gėrė alų. Todėl teismas daro išvadą, jog ir ši aplinkybė- R. ir J. neblaivumo einant į barą faktas, įrodytas. Šias teismo išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, kad R. ir J. policijos komisariate patikrinus alkotesteriu, buvo fiksuotas pastarųjų neblaivumas.
Ikiteisminio tyrimo metu barmenas teigė nesupratęs, ar jaunuoliai blaivūs ar ne, tačiau teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad bare buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo išgėrę, bet negirti, t.y. patvirtino, kad visi į barą atėję ar bare buvę asmenys buvo neblaivūs. Todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad K. pardavė alų žinomai neblaiviems asmenims.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė nutarimo neteisėtumą grindė, argumentu, kad neblaivumas, alkoholį pirkusiems vaikinams, buvo nustatytas pažeidžiant Narkologinės priežiūros įstatymo ir Transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas. Girtumo faktas yra viena iš įrodinėjamų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė įrodyta liudytojų parodymais, todėl girtumo fakto tikrinimas alkotesteriu policijos komisariate, nėra reikšmingas šioje byloje.
Teismas, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes, daro išvadą, jog inkriminuotos aplinkybės – alkoholinių gėrimų pardavimas neblaiviems asmenims įrodytas, pareiškėja pagrįstai patraukta atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimą, todėl Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų PK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos. G. K. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.