Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-724-1138/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-11-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-03-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-22
Bylos Nr.
1-724-1138/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05460-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
E. S., G. P.
Advokatai
Vlada Buivydienė, Arūnas Justeikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-724-1138/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05460-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.10.1.1.; 1.1.10.1.2.; 1.2.6.1.2.1.; 1.2.14.3.2.2.; 1.2.20.3.3.; 1.2.23.1.2.; 2.1.15.3.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 22 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,kaltinamajam E. S., jos gynėjai advokatei Vladai Buivydienei,kaltinamajam G. P., jo gynėjui advokatui Arūnui Justeikui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje;

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė ne mažiau kaip 1,485 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,7 proc., ir nuo įgijimo momento, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini), bei laikė automobilio „O. A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), salone esančioje skardinėje, iki kol 2022 m. vasario 15 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), automobilį sustabdė, narkotines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to, jis neteisėtai atėmė žmogui laisvę panaudodamas smurtą ir apiplėšė panaudodamas daiktą, kuriuo galima žmogų sužaloti, o būtent: 2023 m. kovo 18 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), E. S. rodydamas nukentėjusiajam N. L. rankoje laikomą peilį nurodė nukentėjusiajam sėstis į automobilį „A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiam nesutikus įvykdyti E. S. reikalavimo bei bandant pabėgti, E. S. pasivijo N. L., dūrė vieną kartą peiliu jam į dešinę koją, suėmė ranka nukentėjusįjį ties pažastimi ir panaudodamas fizinę jėgą įsodino jį į automobilį „A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Iš karto po to, E. S. nurodė automobilio „A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojui T. J., kuris bijojo pasipriešinti E. S. veiksmams, važiuoti link miško bei sudavė vieną kartą kumščiu N. L. į galvą. Tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis E. S. pareikalavo iš N. L. atiduoti visus savo daiktus ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: 20 eurų, 30 eurų vertės elektroninę cigaretę, 70 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „S.“. Tuomet, (duomenys neskelbtini), E. S. nurodė T. J. sustabdyti vairuojamą automobilį, grasindamas N. L. dar kartą durti jam peiliu liepė nukentėjusiajam išlipti iš automobilio, lauke sudavė vieną kartą kumščiu N. L. į galvą ir spyrė tris kartus į galvą, rankas, šonkaulių sritis, bei paliko sužalotą nukentėjusįjį gulėti ant kelio. Tokiais tyčiniais veiksmais E. S. panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė N. L. laisvę, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 120 eurų vertės turtą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens – plačiojo raumens sužalojimu bei dešiniosios paakinės srities sumušimą. Šiais savo veiksmais E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. P. panaudodami psichinį smurtą darė poveikį nukentėjusiam, o būtent:

2023 m. kovo 18 d., apie 21 val., iš karto po to, kai panaudojęs fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo N. L. turtą, (duomenys neskelbtini), E. S. pagrasino N. L. panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, jei N. L. parašys pareiškimą policijai dėl E. S. įvykdytų nusikaltimų.

Vėliau, 2023 m. balandžio 13 d. Šiaulių apskrities komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo peiliu 2023 m. balandžio 16 d., apie 20 val. 58 val., E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu per „Messenger“ programėlę parašė N. L., kad šis įskundė jį bei pagrasino už tai panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą.

Vėliau, 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytu laiku, E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu paskambino N. L., paprašė jo nerašyti ant jo pareiškimo dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, neduoti prieš jį parodymų žadėdamas už tai atsilyginti.

Vėliau, 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 23 val. - 01 val., E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu paskambino N. L., pasiūlė susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, E. S. veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. P. padaryti poveikį nukentėjusiajam N. L. atvažiavo kartu su G. P. automobiliu „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą, pasiūlė N. L. įlipti į jų automobilį. N. L. įlipus į automobilį „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), E. S. paklausė nukentėjusiojo ar jis parašė ant jo pareiškimą dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, po ko G. P. pareikalavo iš nukentėjusiojo nerašyti pareiškimo ant E. S. ir neduoti parodymų apie E. S. grasindamas, kad priešingu atveju jo draugai grąžtu pragręš N. L. abiejų kojų kelius, bei žadėjo pagalbą, jei nukentėjusysis nerašys pareiškimo ant E. S. dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo bei neduos parodymų ant E. S.. Šiais savo veiksmais E. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje.

2. G. P. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S. panaudodami psichinį smurtą darė poveikį nukentėjusiam, o būtent:

2023 m. kovo 18 d., apie 21 val., iš karto po to, kai panaudojęs fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo N. L. turtą, (duomenys neskelbtini), E. S. pagrasino N. L. panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, jei N. L. parašys pareiškimą policijai dėl E. S. įvykdytų nusikaltimų.

Vėliau, 2023 m. balandžio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo peiliu 2023 m. balandžio 16 d., apie 20 val. 58 val., E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu per „Messenger“ programėlę parašė N. L., kad šis įskundė jį bei pagrasino už tai panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą.

Vėliau, 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytu laiku, E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu paskambino N. L., paprašė jo nerašyti ant jo pareiškimo dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, neduoti prieš jį parodymų žadėdamas už tai atsilyginti.

Vėliau, 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 23 val. - 01 val., E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu paskambino N. L., pasiūlė susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, E. S. veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. P. padaryti poveikį nukentėjusiajam N. L. atvažiavo kartu su G. P. automobiliu „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą, pasiūlė N. L. įlipti į jų automobilį. N. L. įlipus į automobilį „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), E. S. paklausė nukentėjusiojo, ar jis parašė ant jo pareiškimą dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, po ko G. P. pareikalavo iš nukentėjusiojo nerašyti pareiškimo ant E. S. ir neduoti parodymų apie E. S. grasindamas, kad priešingu atveju jo draugai grąžtu pragręš N. L. abiejų kojų kelius, bei žadėjo pagalbą, jei nukentėjusysis nerašys pareiškimo ant E. S. dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo bei neduos parodymų ant E. S.. Šiais savo veiksmais G. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 3 dalyje.

3. Kaltinamasis E. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad atsimena, kad buvo įvykis su N. L., po to įvykio jam buvo sužalota koja. Yra kaltinimas plėšimu, bet to nedarė, neturėjo jokio pagrindo tai daryti. Tą dieną parašė N. L., kad nori nusipirkti narkotinių medžiagų ir jis atrašė, kad negali gauti. Tada susirašė su R. Š. ar T. J., tiksliai neatsimena, nes seniai buvo, ir kažkurio paprašė, kad padėtų susitikti su L.. Žinojo, kad L. pardavinėja nepilnamečiams narkotines medžiagas. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) aikštės, (duomenys neskelbtini) aikštėje buvo N. L.. Kai tik išlipo iš mašinos, pamatęs N. pradėjo bėgti, jį pačiupo už peties ir vedėsi į mašiną, bet jis trenkė per ranką, jam pavyko išsilaisvinti, tada vėl jis bandė bėgti, bet vėl pačiupo, prispaudė jį kažkaip su koja, bet jis kažkaip pastūmė ir krisdamas ant žemės su juo sužalojo jam koją. Iš karto nematė, kad sužalojo koją. Nusivedė į mašiną ir pradėjo važiuoti. Mašinoje N. L. trenkė į veidą ir pasakė „duok žolės“ ir jis padavė maišelį. Nuvažiavo atrodo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į kažkokius laukus ir pasakė jam lipti iš mašinos, tada jį sumušė, spyrė kelis kartus ir pasakė, kad eitų. Matė, kaip jis ėjo laukais, ėjo į kairę pusę, link (duomenys neskelbtini). Grįžęs į mašiną atidarė duris ir pamatė po sėdyne pamestus jo daiktus su maišeliu, ir jo tuos daiktus išmetė. Maišelyje atrodo buvo elektroninė cigaretė, telefonas, ar jis galėjo matyti, kaip numetė daiktus, nežino, buvo tamsu, gal ir nematė. Dėl kanapių įsigijimo pilnai viską prisipažįsta, nėra jokių aplinkybių, kad nesutiktų. Dėl kitų veikų, tai pripažįsta, kad N. mušė. Dėl kojos sužalojimo taip pat pripažįsta. Kai jį pasivijo ir vedėsi į automobilį ir pusiaukelėje jis trenkė iš alkūnės į ranką. Kai iš antro karto jį pagavo, tai krisdamas ant jo peiliu sužalojo koją, bet to iš karto nematė. Jei tai būtų matęs, tai gal į ligoninę būtų nuvežęs. Peilį turėjo pasiėmęs savigynai, jis buvo atlenkiamas, žalios spalvos. Peilį buvo padovanojęs draugas. Peilio šone kai paspaudi, jis atsilenkia. Peilį atlenkė, jį norėjo pagąsdinti, manė pagąsdins ir jis nebėgs, bet jis bėgo. N. daiktai buvo numesti ant kilimėlio apačioje po sėdyne. Kai pradėjo važiuoti ir jam trenkė stipriai į veidą, jis atsitrenkė galva į langą ir jis trumpam buvo praradęs sąmonę. Jis tuo metu turėjo daiktus ir jam tie daiktai iškrito iš rankų. Sportuoja kovinį sportą nuo pirmos klasės, sportavo gatvės gimnastiką, paskui kovinį sportą. Sporte yra etikos standartai, bet tuo metu apie tai negalvojo. Kai įsėdo į mašiną, tai neturėjo peilio, bet kilo kažkokia mintis, išlipo ir nuėjęs į savo mašiną pasiėmė peilį. Negali paaiškinti, kodėl pasiėmė. Kaltinimo dėl poveikio nukentėjusiajam darymo, tai nepripažįsta, nes nebuvo jokio poveikio, jie buvo ne vieną kartą susitikę po to įvykio, dar rūkė suktinę žolės, kodėl jis to nepaminėjo, negali pasakyti. Su L. kai bendravo, tai iš pradžių apie įvykį nieko nekalbėjo, o paskui atsiprašė jo už tą įvykį, negali tiksliai atsiminti pokalbio, bet jis buvo draugiškas. Susirašinėjo su N.. Po įvykio iš jo paties grasinimai buvo, kodėl yra tik tos žinutės, kur jam kažką blogo parašė. P. su N. buvo susitikęs tada, kai vežė su juo susitikti, bet G. P. tame reikale nedalyvavo. P. paprašė pavairuoti jo mašiną, pakeliui jam pasakė, kad turi susitikti su vienu žmogumi. Tada susitiko su N., kalbėjosi su N. dviese, P. buvo toliau, jis tame reikale, tame pokalbyje nedalyvavo. Su N. kalbėjo apie bendrą draugą, pasakojo, kad pyktį laiko ant vieno draugo, o ant galo pokalbio pasakė, kad tarp jų gavosi kažkokia nesąmonė, vienas kitam ranką paspaudė ir viskas buvo tvarkoje. P. N. jokio poveikio nedarė, nekalbėjo. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, jei būtų galima atsukti laiką, tai tą ir padarytų ir nebūtų to. Dėl bausmės, tai norėtųsi bausmės vykdymo atidėjimo, sėdėti įkalinimo įstaigoje nenorėtų, yra jaunas ir tikrai pasitaisys. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštę, tai peilį buvo pasiėmęs, pasiėmė įsėsdamas į mašiną. Kai pamatė, kad L. pradėjo bėgti, laikė rankoje peilį. Konfliktas įvyko tada, kai jis nepardavė žolės. L. pradėjo bėgti todėl, kad jau jis buvo įspėtas vieno žmogaus, kuris jam pasakė, kad jeigu pamatysi E., tai bėk. Nemano, kad N. matė peilį, buvo tamsu. Kraują pirmiausia ne pamatė, o pajuto mašinoje prieš pat išlipimą iš mašinos, kai N. ten dar mušė. Kai jį sumušė ir įlipo į mašiną, pamatė kraują. Po sumušimo L. atsistojo, lyg šlubuodamas ėjo. Grįžo į automobilį, pamatė jo daiktus, po to pamatė kraują, kai jau atsisėdo į mašiną. Jie iš pradžių išvažiavo ir pamatė, kad šlapia ir tada pamatė, kad kraujas, ir suprato, kad gali būti negerai, važiavo atgal jo ieškoti, nes išsigando, bet jo jau nebuvo. Š. neturėjo pagrindo bijoti, neatrodė iš išorės kad jis bijojo. Iš L. paėmė žolę. Buvo 17-18 gramų, buvo susverta po 2 gramus į folijos paketėlius. Žolę surūkė, nes rūko nuo 14 metų, bet nevartoja alkoholio. 20 eurų turbūt išleido. N. buvo po to ligoninėje, neatėjo mintis jam atiduoti tuos 20 eurų. Jam rūpėjo jo sužalojimas, girdėjo kalbas, kad jam blogai, kad komos būsenoje. D. L. pažinojo, nepamena, ar kalbėjo su juo apie L.. Su D. jie tik kartais „pabaliavodavo“ su merginomis. L. su D. būdavo dažnai, jie buvo draugai, o pats su D. tik kelis kartus susitikęs buvo. D. B. pažįsta. Su juo apie konfliktą su L. nekalbėjo. Po to, kai išėjo iš kalėjimo, tai su juo bendravo, jis pranešė, kad jį kvietė į apklausą. Iš kalėjimo išėjo, kai buvo mėnesis iki žiemos galo, galėjo būti 2024 sausio mėn. Nepamena, kada jį kvietė į apklausą. Su L. po to ar bendravo, neatsimena. Kalėjime buvo jam parašęs žinutę, ar jam sąžinė negraužia. Iki suėmimo, neatsimena kiek kartų buvo susitikęs, daug kartų buvo susitikę. Susirašinėjimą su L. pripažįsta. Birželio mėnesį gal ir prašė jo, kad nerašytų pareiškimo, prašė kaip žmogaus, bet nenurodinėjo, norėjo susitarti su juo, atlyginti žalą, kad neturėtų pretenzijų. Prašė, kad neduotų parodymų. L. pasakojo apie draugą su kuriuo susipyko, tą kartą, kai buvo P.. Tą kartą neatsimena, ar prašė jo neduoti parodymų. Iš pradžių neturėjo advokatės, todėl neturėjo su kuo pasitarti ir iš baimės pasakė, kad sužalojo J. su Š.. Kodėl L. apkalbėjo P., negali pasakyti, mano, jog kažkam kitam tai buvo naudinga. Norėjo su L. susitikti ir atimti narkotikus, tiksliai neprisimins, bet mano dėl to, kad jam nepardavė, kad pardavinėjo nepilnamečiams. Kai davė parodymus, tai viską tiksliau atsiminė, dabar detalių neatsimena. D. tai ir yra D. L.. Negali atsakyti, apie kokią skolą kalbėjo susirašinėjime. „Dūmai“ susirašinėjime reiškia „žolė“. Š. ir J. apie jokią skolą nekalbėjo. D. geriau žino, nežino, ką reiškia „mėtyti“. Negali pasakyti, ką susirašinėjo su L., jokio spaudimo niekam nedarė. L. buvo prirašęs iš savo „Facebook“ mamai visokių tokių dalykų. Negali atsakyti, kas už jį galėjo parašyti. L. buvo grasinęs, kad nuo naujų draugų jam bus blogai, tada supykęs ir pats jam parašė. Nuo žinučių parašymo jokių kaltinimų neatsiranda. Nežino, iš kur L. gavo „žolę“, kurią atėmė iš jo. Dėl pirmos veikos, dėl narkotikų pripažįsta kaltę. Žino iš ko pirko, bet atsisako įvardinti, pats dėl to kaltas. Su civiliniais ieškiniais, būtent su Ligonių kasos ieškiniu, sutinka, sutinka sumokėti išlaidas. Kiek L. prašo jam priteisti, tai tikrai prašo per daug, sutiktų ir galėtų jam sumokėti 2 000,00 Eur. Peilį pasiėmė be tikslo, buvo tik negera nuojauta. Peilis yra užlenkiamas, vos paliečiant mygtuką šone, jis atsilenkia. Kai pasiėmė į ranką peilį, tai atrodo jis buvo atlenktas. Kažkaip įvyko ekspromtu. Norėjo pamatęs L. išgąsdinti. Š. su J., kokiu atstumu stovėjo, negali pasakyti, iš pradžių gal ir galėjo matyti, kad turi peilį. Mano, kad jo ankstesni parodymai teisingi, tada viską geriau prisiminė. Motyvų nei prieš, nei po įvykio jokių nebuvo. Nesutinka dėl L. teiginių P. atžvilgiu. Pripažįsta, kad L. 20,00 Eur kaip ir pasisavino. Iš karto net nežinojo, kad jie maišelyje yra. Konfliktas su L. buvo asmeninio pobūdžio. Iš pradžių buvo pyktis, kad nepardavė žolės, t. y. kad nepardavė, pardavinėja nepilnamečiams. Dabar irgi rūko žolę. Norėjo, kad L. nerašytų pareiškimo, bet to neįsakinėjo daryti. Kodėl jis parašė pareiškimą, nežino, su juo atrodo nesipyko, kodėl po to taip atsitiko, negali pasakyti. Kiek žino, kad L. taip pat buvo sulaikytas, jis pats turi bylų ir turi reikalų su policija. Išgirdo, kad jis turi su policija reikalų jau po to viso įvykio. Girdėjo, kad yra po kelis eurus apgavęs žmones. Mano, kad L. pats yra prisidirbęs, norėjo savo kailį sveiką išnešti, jis po tų pareigūnų kai jį buvo „nukabinę“, tada jis ir pradėjo kalbėti nesąmones. „Nukabinę“, tai turi omenyje, kad jį buvo policijos neuniformuoti pareigūnai įsisodinę į mašiną ir nusivežę pasikalbėti. Koją L. sužalojo netyčiniu veiksmu. Jį be peilio būtų pagavęs ir parvertęs ant žemės, nes yra sportuojantis. L., mano, bėgo, nes bijojo, kad iš jo neatimtų „žolės“. Kažkokia papildoma veikla neužsiima, bet dirba, sportuoja, sporto salėje vaikus pamoko. Naujų padarytų veikų neturi. Kodėl L. duoda būtent tokius parodymus, tai žino tiek, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais, jam pasakė rašyti taip, jis gauna patarimus, jis pats apie tai kalba, kad jam pareigūnai taip liepia kalbėti. Gailisi dėl padarytos veikos. Jau pasėdėjo izoliatoriuje, visa tai atveda į protą. P. tame reikale atsirado tada, kai buvo kalėjime ir jo paklausė, ar jis gali būti kaip liudytojas, kad paliudytų aplinkybę, jog nedarė jokio poveikio L., bet jį iš liudytojo pakeitė į kaltinamąjį. L. pradėjo sakyti, kad daro poveikį P.. To susitikimo metu, kai buvo P., tai jis nedalyvavo bendrame pokalbyje su L., kodėl L. pasirinko apkalbėti jį, nežino, gal todėl, kad jam naudingiau, kad būtų jo naudai, galėjo turėti įtakos policijos pareigūnai. P. paskambino tada, kai jau buvo tardymo izoliatoriuje ir prašė jo paliudyti apie tą kartą, kai su G. P. susiskambino, jis turėjo važiuoti pasiimti žmonos iš mamos, o pats buvo šiek tiek išgėręs alaus, todėl paprašė pavežti. Važiuojant tada pasakė, kad turi trumpam susitikti dar su vienu žmogumi, tada ir susitiko su L.. Su P. tiesiog yra pažįstami, pakalbėdavo apie sportą, jis duodavo sportinio inventoriaus, patarimų. Kai išlipo iš mašinos, L. stovėjo prieš mašiną. Sudavė jam apie 5 kartus, kelis kartus įspyrė, spyrė į nugarą, davė į veidą, bet nepataikė. Kažkur jam pataikė, jis nukrito ant žemės. Pareigūnams nieko nesakė apie P., pasakė apie tai savo advokatei, kad gali būti toks liudytojas. Rašytiniuose paaiškinimuose parašė apie P.. Su advokate pasitarė ir tada parašė rašytiniuose paaiškinimuose. D. L. ar yra prašęs atlyginti žalą L., nepamena, nepamena ar kalbėjo apie L. sužalojimą. Kalbėti gali abu tiek L., tiek ir L., L. sakytų atrodo daugiau išsilavinęs. L. iš savo „Facebook“ rašė mamai, todėl galvoja, kad rašė jis. Ir toliau rūko žolę, įsigyja iš nepažįstamų asmenų. Planuoja mesti šitą įprotį. Gailisi, bet čia žalingas įprotis ir sunku mesti.

4. Kaltinamasis G. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad žino, kuo yra kaltinamas. Tą vakarą E. buvo pas jį, tai buvo vasara, žmona buvo išvykusi pas uošvienę, pats gėrė alų. Žmona prašė, kad reikia ją parsivežti, todėl paprašė E. pavežti. E. važiuojant paprašė, kad jam reikia su kai kuo pakalbėti. Sustojo prie (duomenys neskelbtini). N. atėjo nuo (duomenys neskelbtini), pasisveikino. N. sėdo į mašinos galą ir tada jie nuvažiavo iki aikštelės. E. su N. išlipo ir kalbėjosi, girdėjo, kad vyko kažkokie atsiprašinėjimai, bet buvo toliau nuo jų. Tai truko apie 10 min. Tada po to susėdo visi į mašiną, N. paleido prie (duomenys neskelbtini) ir važiavo pas uošvienę. E. pasakojo, kad buvo tarp jo ir N. konfliktas, kad jis jį sužalojo su peiliu. Tai galėjo būti 2023 metų birželio mėn. Su E. susipažinęs buvo gal prieš mėnesį, nes jis ateidavo su šunimi prie (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti ir taip kažkaip užsimezgė pokalbis. Su E. bendraudavo apie sportą, nes anksčiau sportavo, duodavo patarimus. Tą dieną turėjo važiuoti pasiimti žmonos iš uošvienės, iš (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs alaus ir todėl paprašė pavežti E.. Automobilį vairavo E., nes pats buvo gėręs porą alaus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jis turėjo susitikti su draugu. Pats su L. nekalbėjo, su juo nebuvo pažįstamas, jokių konfliktų su juo neturėjo. Jiems besikalbant, jokio aukšto tono nebuvo, jie kalbėjosi ramiai draugiškai, pats nesikišo, stovėjo toliau, rūkė. Automobilyje nepamena, ką kalbėjo, grojo muzika, be to E. sėdėjo už vairo, o pats priekyje keleivio vietoje, N. turėjo sėdėti už jo, tai mano, kad mašinoje pokalbių nebuvo. N. įsėdo į mašiną savo noru, įsėdo, paspaudė vienas kitam rankas. Su E. būdavo ką kalbėti apie sportą, myli labai savo šunį, yra draugiškas, nevartoja alkoholio, su jo dukromis labai draugiškas. Po to įvykio sužinojo iš kažkur, kad E. uždarytas, o paskui jis paskambino ir klausė, ar G. P. galėtų paliudyti, kad jis tada, kai buvo susitikęs su L., jam negrasino. Sutiko, nes tikrai nebuvo jokio grasinimo. Paskui po kiek laiko paskambino tyrėja ir pasakė, kad ieškokis advokato, gali būti įtariamasis. Tikrai negrasino L., jo iš viso nepažinojo. Jokių neturėjo reikalų su teisėsauga, pats yra buvęs (duomenys neskelbtini). N. matė tą vakarą ir yra matęs teismo salėje. Kiek suprato, kad pradžioje nė vienas nedavė parodymų, mano, gal pats N. vengė atsakomybės. Su E. dabar nebendrauja, kiek žino jokių blogų atgarsių apie jį nėra girdėjęs. Pats sportavo lengvąją atletiką, sportavo su svoriais, dirbo (duomenys neskelbtini), reikėjo būti fiziškai pasiruošusiam. Tatuiruotę turi ant rankos ir krūtinės. Su L. kai buvo susitikimas, tatuiruotę turėjo gal tik ant rankos. „(duomenys neskelbtini)“ tokie buvo, kažkokia grupuotė buvo. Apie „(duomenys neskelbtini)“ nieko neminėjo, jų seniai nėra.

5. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. S. pilnai pripažino kaltę dėl to, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Įtariamasis parodė, kad 2022 m. vasario 15 d. apie 20.00 val., jis automobiliu „O. A.“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), važinėjosi kartu su draugais: V., D. G. bei dar viena, kurios vardo ir pavardės jis nežino. Savo striukės kišenėje jis turėjo du folijos paketėlius su kanapėmis, draugai apie tai nieko nežinojo. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 15 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini), jis pamatė policijos pareigūnus, todėl įdėjo paketėlius su kanapėmis į energetinio gėrimo skardinę. Policijos pareigūnai sustabdė jų automobilį ir rado kanapes. Jis atsisako pasakyti, kur pirko kanapes, nes tas žmogus iš kurio jis pirko yra nekaltas, kad jam pardavė. Jis žolę rūko kažkur nuo 14 metų, tačiau nėra dėl to gydęsis. Rastą žolę jis pirko sau, niekam jos nedavė, nepardavė (t. 1, b. l. 159-161, 170-172).

6. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. S. nepripažino savo kaltės dėl N. L. sužalojimo. Įtariamasis neneigė, kad 2023 m. kovo 18 d. buvo susitikęs nukentėjusįjį N. L., tačiau parodė, jog pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį sumušė ir sužalojo R. Š.. Matė, kaip R. Š. panaudodamas fizinę jėgą įmetė N. L. į T. J. automobilį, automobilyje R. Š. mušė nukentėjusįjį. Girdėjo kaip N. L. sakė, jog jam silpna, prašė nuvežti jį į ligoninę. Vėliau, išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), R. Š. liepė sustabdyti automobilį. Kai R. Š. ir N. L. išlipo iš automobilio, jis matė, kad nukentėjusysis parkrito ant žemės, o R. Š. spardė jį, spyrė apie 10 kartų. Po to N. L. pabėgo, o jie išvažiavo. Matė automobilio salone kraujo, suprato, kad nukentėjusiajam gali atsitikti kas nors blogo, todėl pareikalavo važiuoti jo ieškoti, važiavo ieškoti, bet nerado. Žino, kad T. J. ir R. Š. apkalba jį, nes bijo atsakomybės (t. 4, b. l. 61-64, 72-73). 2023 m. lapkričio 30 d. įtariamasis atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 77-78, 87-88). 2023 m. gruodžio 18 d. įtariamasis pateikė byloje rašytinius savo parodymus bei pripažino savo kaltę iš dalies, pripažino kaltę pagal BK 259 str. 2 d., ir 138 str. 1 d. Dėl N. L. sužalojimo ir neteisėto laisvės atėmimo įtariamasis paaiškino, kad buvo pranešime apie įtarimą nurodytu laiku ir vietose. Su N. L. jis norėjo susitikti, nes girdėjo, kad šis platina narkotines medžiagas nepilnamečiams. (duomenys neskelbtini) aikštėje jis netyčia galėjo peiliu sužaloti N. L., nes šis bėgo nuo jo. Į automobilį N. L. įsėdo pats, savo noru, jis nenaudojo prieš jį fizinės jėgos. Automobilyje N. L. pats išsitraukė marihuanos maišelį, telefoną ir elektroninę cigaretę. Jis paėmė iš nukentėjusiojo maišelį su marihuana ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvą. Kai jis sudavė smūgį, N. L. iškrito telefonas ir elektroninė cigaretė, daiktai nukrito ant grindų ir liko gulėti automobilyje, jis neėmė tų daiktų. Išvažiavus už miesto, jis ir N. L. išlipo iš automobilio. Lauke jis spyrė nukentėjusiajam keturis kartus, galvą, rankas, liemenį. Nepamena ar sudavė rankomis nukentėjusiajam. Nuo suduotų smūgių N. L. buvo parkritęs. Po to jis liepė N. L. stotis ir eiti. Šis atsikėlė ir nuėjo laukais. Po to, grįžęs prie automobilio jis pamatė nukentėjusiojo telefoną ir elektroninę cigaretę. Tuos daiktus jis paėmė ir numetė į nueinančio nukentėjusiojo pusę. Vėliau jis rado 20,00 Eur maišelyje su marihuana. Pinigus jis pasiėmė sau, o žolę surūkė. Eidamas į pokalbį su N. L. jis pasiėmė peilį, nes norėjo griežčiau su juo pasikalbėti. Įtariamasis taip pat pripažino, kad 2023 m. birželio mėn., buvo kartu su G. P. susitikęs su N. L.. Tą kartą jis susitarė su N. L., kad nupirks jam naują telefoną, nes šis nerado laukuose seno telefono. Kalbėjo su N. L. apie 2023 m. kovo 18 d. įvykius. Visa tai girdėjo G. P. (t. 4, b. l. 91-92, 200-201). 2024 m. sausio 22 d. apklausiamas įtariamuoju E. S. iš esmės patvirtino rašytinius savo parodymus (t. 4, b. l. 10-106). 2024 m. kovo 12 d. įtariamasis parodė, kad atlygino nukentėjusiajam 120,00 Eur (t. 4, b. l. 117-119).

7. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu G. P. nepripažino savo kaltės dėl poveikio nukentėjusiajam N. L.. Įtariamasis pripažino, kad 2023 metų vasarą kartu su E. S. susitiko (duomenys neskelbtini), susitiko su E. S. draugu, kurio jis nepažįsta. Jis negirdėjo E. S. ir jo draugo pokalbio, girdėjo, kad E. S. atsiprašinėjo savo draugo. Jis nežino už ką E. S. atsiprašė. Tik vėliau, kai jie išsiskyrė su E. S. draugu, E. S. pasakė jam, kad sužalojo draugo koją (t. 4, b. l. 12-15, 27-28).

8. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. L. parodė, kad prasidėjo viskas nuo to, kai D. L. pasiūlė įsigyti 20 gramų narkotinės medžiagos – žolės. Paklausus jo, iš kur jis gavo, sakė, kad iš S.. Po to E. S. su draugais atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti 2023 m. kovo 18 d. Tada E. išlipo iš mašinos, išsitraukė peilį, išsigando ir pradėjo bėgti, ir jis dūrė. Bėgo, nes išsigando. Išsigando todėl, kad su juo anksčiau nebendravo ir nežinojo, kam reikia su juo susitikti. Jis nespėjo nieko pasakyti. Gavo į galvą mašinoje, prie (duomenys neskelbtini) kaimo, kai sustojo ties ten ir išmetė. Į mašiną nuvedė E.. Automobilis buvo tamsios spalvos „A.“ markės, tiksliai spalvos negali pasakyti, nes buvo tamsu ir neįsidėmėjo. Kai išlipo iš mašinos, gavo vieną smūgį į galvą, parkrito ir dar suspardė, tai padarė E.. Tiksliai neatsimena, kiek kartų spyrė, gal 3-4 kartus. Turtinę žalą atlygino. Tada paėmė elektroninę cigaretę, telefoną, rūbus, kuriuos supjaustė. Jam atlygino 180,00 Eur turtinės žalos. Pasakė „atiduok viską ką turi“ ir atidavė, nes jis buvo su peiliu, o pats be nieko. Jeigu būtų neatidavęs, nežino, ką būtų daręs. Po to įvykio pasakė, kad jei parašys pareiškimą, tai bus jau viskas. S. taip pasakė, kai jau buvo sumuštas ir padurtas. Vėliau buvo grasinama per telefoną, kad jis yra ožys, sunaikins. Iš pradžių prašė gražiai nerašyti pareiškimo, bet paskui atvažiavo su P. ir tada jau gąsdino. Tiksliai neatsimena, bet buvo kažkokia šventė. Su E. susirašė ir susitiko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Po to nuvažiavo į seną (duomenys neskelbtini) aikštelę. Važiavo su E. P. automobiliu „M.“. Jam P. sakė, kad jei ant E. parašys pareiškimą, tai perrėš „kelėnus“, išsigando, netgi bijojo grįžti į (duomenys neskelbtini). P. matė tada pirmą kartą. E. nieko iš viso nesakė. Žolę įsigijo iš L., kuris sakė, kad ją gavo iš E., sumokėjo jam 150,00 Eur. Kovo 18 d. iš automobilio išlipo S. su peiliu ir sakė „L.“ ir pradėjo bėgti. Iš karto išsigando, pabėgo apie 100 metrų ir pasivijo, ir krito, suprato, kad dūrė, nes pradėjo bėgti kraujas. Tada S. už peties pasikėlė, tiksliau už pažasties ir nusivedė į automobilį. Smūgis buvo suduotas tada, kai paėmė daiktus: telefoną, elektroninę cigaretę, žolę ir 20,00 Eur, kuriuos turėjo įsidėjęs prie narkotinių medžiagų. Buvo striukės vidinėje kišenėje. Narkotinės medžiagos buvo folijoje, pinigai buvo atskirai. Padavė viską iš karto, nežino, ką matė, ko ne. Nuvežė ant kelio ir pasakė, arba išlipk, arba dursiu. Išlipus sudavė iš kumščio vieną kartą į galvą ir po to jau gulintį spardė kojomis. Kai sumušė, gulėjo ant žvyrkelio, paskui pasitraukė, kad nenutrenktų. Jam jokių daiktų neatidavė, nežino, ar galėjo mesti daiktus, to nematė, nieko neišgirdo. Nuvažiuojant pasakė, kad jeigu skųsis policijai, bus blogai, išsigando, nes jei dabar atvažiavo su peiliu, tai antrą kartą nežino, ką jie gali padaryti. Kai buvo ligoninėje, tai per L. buvo susisiekęs su S.. Jau tada kalbėjo gražiai, trečią kartą jau sakė, kad „ožys“, kad skundžiasi, sakė susidoros. Po to dar buvo susisiekę ir sakė, kad neduotų parodymų, kad atlygins žalą. Tiksliai pokalbio neatsimena. Ligoninėje gydėsi savaitę, po to dar gydėsi namuose. To įvykio metu buvo pasimetęs, išsigandęs, kai buvo paliktas laukuose, galvojo, kad mirs, kad greičiau atsidurtų ligoninėje. Iki ligoninės gal 5 kilometrai buvo, vienas nebūtų pasiekęs ligoninės. Išvyko gyventi kitur, nes bijo po visų įvykių čia gyventi. Dabar yra baimė grįžti į (duomenys neskelbtini). Smūgius ir dūrį matė du S. draugai T. ir dar vienas. Kai dūrė, jie buvo šalia. Automobilyje jie buvo priekyje, o pats su E. buvo gale. Mano, jie matė viską, bet negali dėl jų atsakyti. Kai E. kvietė susitikti, būtų gal neišsigandęs, jei jis vienas butų atvažiavęs, bet jie atvažiavo dviese. Buvo blaivus, iš viso alkoholio nevartoja. Tiesiog liepė sėsti į automobilį, bet tada nieko negalvojo. Gyveno (duomenys neskelbtini), po įvykio išvyko iš (duomenys neskelbtini), gyvena kitur. Negali pasakyti, kodėl jie atvažiavo, E. gal neatvažiavo gąsdinti, bet jo draugas buvo neblaivus ir pradėjo gąsdinti. E. atvažiavo su P. automobiliu, nes E. mašinos neturėjo. Tik spėja, kad buvo su P. mašina. Kai padūrė, nebuvo sumokėjęs pinigų už narkotines medžiagas. Nenaudoja dabar narkotinių medžiagų apie porą savaičių. Tuo metu, kai gąsdino, nevartojo narkotinių medžiagų. Kartais, kai su draugais susitinka, pavartoja ir viskas. Įvykio dieną buvo visą dieną namuose ir narkotikų nebuvo vartojęs. Vartojęs juos buvo gal prieš tris ar keturias dienas. (duomenys neskelbtini) pažįsta gerai. Žino (duomenys neskelbtini) aikštelę ir buvo ten nuvažiavęs. Buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo dar sustoję aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), buvo tai pamiršęs. Jį prie „A.“ parduotuvės parvežė, buvo pagąsdinta tik žodžiais. P. nebuvo blaivus, turėjo alkoholinių gėrimų mašinoje, matė, kaip gėrė. Tada susibendravo normaliai. Buvo apsvaigęs, negalvojo, kad padurs, nuo dūrio buvo apsvaigęs. Kai atsikėlė, liudininkai buvo šalia, bet vienas E. S. pakėlė ir nusivedė į mašiną. Narkotines medžiagas ir pinigus laikė kišenėje. Pagrindinis pokalbis su E. įvyko per telefoną. Po to įvykio E. S. labai bijojo. Kai jis pasiūlė susitikti vienas ant vieno, tai nebijojo. Paskui, kai policija pagavo su kitais dalykais, paėmė ir atidarė telefoną ir viskas tada prasidėjo. Apie pusę metų su E. bendravo normaliai, bet paskui jis privažiavo su P. ir tada jau bijojo, nes P. nepažinojo, nežinojo, ką jis gali padaryti, ko negali. Minėjo, kad už jį stovės „(duomenys neskelbtini)“, o kas jie tokie, pats nežino. Bėgo ir S. dūrė iš galo, faktiškai nematė, kokiu tai būdu buvo, pamatė kraują. Pjūvis buvo šonu iš kampo. Gydytojai sakė, kad vos nepažeidė kojos raumens. Pjūvis buvo susiūtas 18 siūlių, negali tiksliai pasakyti, kiek centimetrų. Neatsimena tos padėties, ar iš kokios padėties buvo dūris.

9. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėju. Realiai nelabai atsimena aplinkybių, greičiausiai yra kviestas liudyti dėl E. S. sulaikymo. Atrodo, tai buvo prieš du metus, buvo informacija, kad asmuo slapstosi. Nuvykę buvo į (duomenys neskelbtini) miestelį, po ilgų derybų S. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tai galėjo būti 2022 metais, tiksliai datos nepaskys. Dalyvavo tik sulaikyme. Apie rastas narkotines medžiagas aplinkybių nežino. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) pamatė iš įtartinos vietos išvažiuojantį automobilį ir nutarė sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius automobilį, jame buvo trys merginos ir S.. Automobilio apžiūros metu, prie pavarų svirties daiktadėžėje, buvo rasta skardinė, o joje buvo rasta folijos gabalėlyje suvyniota narkotinė medžiaga. S. prisipažino, kad tai jo. S. neginčijo, kad tai jo narkotinė medžiaga, jis iš karto prisipažino. Jis teigė, kad tai jo reikmėms, tai buvo iki 2 g. narkotinės medžiagos viename folijos paketėlyje. Automobilis kėlė įtarimą, nes išvažiavo iš įtartinos vietos, apleisto dvaro, apie 24 val. vakaro. Merginos sakė nevartojo, visi buvo pristatyti į ligoninę tyrimams, bet rezultatų nežino. Jie tik pristatė į ligoninę. Kitą dieną atrodo važiavo daryti kratą pas S., bet nieko nerado. S. buvo paskelbta paieška, vyko pas jį į namus. Iš karto jis nesirodė, tačiau pamatė požymius, kad yra namuose, nes buvo raktai iš vidaus, pamatė, kad užsitraukė vieną langą, kažkoks asmuo atsidūrė vonios kambaryje. Beldė, bet niekas neatidarė, bet po ilgų stebėjimų, atvykus dar kolegoms, maždaug po pusės valandos, E. S. išėjo. Paieškos bylą vykdė ne jie. Laužtis nereikėjo, po ilgų beldimų, išėjo pats. Šuns palaido tuo metu nebuvo. Jie pristatė S. į policijos komisariatą, važiuojant su S. nebendravo. Dėl N. L. nieko negali pasakyti, su tuo įvykiu neteko dirbti. Tada sustabdė automobilį „O.“ mėlynos spalvos. G. P. yra žinomas. Kažkada buvo girdėta „(duomenys neskelbtini)“ grupuotė, bet neteko girdėti, kad jis priklausė tai grupuotei. G. P. žino nuo mokyklos laikų, nieko negali dėl jo pasakyti, negali charakterizuoti. Žino, kad buvo atimtos vairuotojo teisės. Nemano, kad E. S. galėjo miegoti, nes matėsi, kad buvo vaikščiojama po kambarį.

10. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. T. parodė, kad nežino, dėl ko yra kviečiamas liudyti. Buvo vieną kartą apklaustas policijos pareigūnų. Buvo apklaustas dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Buvo tada tamsu, nieko nematė. Atvažiavo susitikti su N. L. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini). Neprisimena nei datos, nei valandos. Atvyko su automobiliu „A.“, N. L. atėjo pėsčiomis, susitiko tik šiaip pabendrauti, bet jį atvažiavęs ten automobilis išsivežė, bet nežino nei kas, nei kaip, žino tik, kad buvo su tuo automobiliu trys vyriškiai. Atpažinti tų vyriškių negalėtų, buvo žiema, tamsu. N. lyg užšaukė, lyg pradėjo bėgti, bet sustojo. Prie N. atėjo vienas vyriškis, jį taip lyg kažkaip apsikabino. N. sušaukė, tas vyriškis pasakė einam. Atrodė, kad N. nuėjo ne savo noru, jo draugas pabėgo, kuris buvo atėjęs su N.. Po to, kur jie nuvažiavo, nematė, tik tyrėjai pasakė, kad nuvažiavo į tą pačią pusę, kur ir pats netrukus nuvažiavo. Kitą dieną pasakė N., kas atsitiko, jis po poros dienų parodė perpjautą koją, bet pats nežino, kas tai padarė. N. sakė, kad jo atsiprašinėjo, jis sakęs, kad jau per vėlu atsiprašinėti, kad toliau dabar jis darys. Kai kalbėjo, tai buvo prie N. T. automobilio, N. draugas buvo toliau, gal 3-4 metrai nuo N.. Atvažiavusiame automobilyje buvo trys žmonės, du buvo išlipę. Kiek atsimena, atrodo N. sakė išlipusiam „ką nori“, o jam pasakė „ateini čia“ piktu tonu. Matė, kaip N. lyg bandė bėgti, bet lyg sustojo, paskui jį lyg apsikabino, bet visa tai buvo apie 30 metrų atstumu. Kai atvažiavo ta mašina, tai N. ėjo link tos mašinos, paskui, kai iš tos mašinos išlipo vyriškis, lyg bandė bėgti, pabėgo gal 5 metrus, bet jį pagavo, tada jis lyg sušuko „au“ ir jį nusivedė, tada jau nieko nebegirdėjo. Kai N. įsisodino į mašiną, tada pats įsėdo į savo mašiną. Gerai visko nematė, buvo prietema. N. draugas, su kuriuo jis atėjo, buvo toliau. Vienas iš mašinos išlipęs bendravo su N., kitas stovėjo prie mašinos. Situacija atrodė nesmagiai, reikėjo laiko suprasti, kas vyksta. Tas vaikas, su kuriuo atėjo N., nubėgo ir daugiau jo nėra matęs. N. L. apibūdintų kaip įkyrų, jis tiesiog juokingai atrodo, juo nepasitikėtų, negali paaiškinti, kodėl. Su N. pažįstamas daug metų, dar nuo jaunimo centro laikų, nes abu ten lankydavosi. Taip pat jis gyvena netoli. Per daug metų tokia nuomonė susiformavusi, kad nepasitikėtų. To asmens, kuris N. apsikabino, rankose jokio daikto nematė. Vietoje ties paties mašina šiek tiek buvo šviesos, bet ten, kur stovėjo tas kitas automobilis ir buvo jie, šviesos nebuvo. Nežino, dėl ko įvyko susitikimas, N. apie tai nebuvo užsiminęs. Su N. po kelių savaičių susitiko, tada parodė sužalotą koją. Apkabino N. atrodo iš dešinės, tarp alkūnės ir peties buvo uždėta to vyriškio ranka. Mašina stovėjo priekiu į įvykio vietą. Tas, kuris buvo išlipęs prie mašinos ir dairėsi, gal galėjo nematyti įvykio, ta mašina buvo arčiau, kur jie susitiko, gal 10 metrų atstumu, o pats stovėjo prie savo mašinos apie 30 metrų atstumu. Kai N. įsodino į mašiną ir pats sėdo į savo mašiną. Kai jie išvažiavo, tai pats išvažiavo gal po 30 sekundžių. Apkabinimas įvyko kai N. bėgo, jį pagavo, jis muistėsi į visas puses, tada garsas buvo „au“ ir jį nusivedė į mašiną. Po to įvykio, po kiek laiko važiavo į „M.“ ir pamatė N. su dviračiu. N. klausė, ar nori sužinoti kas jam buvo, bet pasakė, kad neįdomu, jis sakė dar, kad dabar tai jau jis savo vyrukams pasakys ir kažkam kažką padarys. E. S. klasiokas, gali pasakyti, kad geras žmogus, nežino, dėl ko jis čia šiandien. S. gali apibūdinti teigiamai. Su N. buvo susitikęs prieš tai dieną. Nemanytų, kad jis yra sąžiningas, yra girdėjęs, kad su juo tariesi vieną, jis padaro kitą, kad ką būtų apgavęs negirdėjo. Ištisai jie nebendravo. Tiesiog yra nusistatęs prieš jį, juo tiesiog nepasitikėtų. Kitas kaltinamasis tik matytas. Apie „(duomenys neskelbtini)“ grupuotę yra girdėjęs labai seniai, gal prieš 15 metų. Kieme N. buvo toks kaip pastumdėlis, jei žinos, kad nelaimės, tai gali bet ką pasakyti, jį vis brolis apgindavo. Nepastebėjo, kad L. būtų buvęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tą vakarą negali pasakyti, ar galėjo būti S.. Nuo jų mašinos ta kita mašina stovėjo gal 25 metrų atstumu, nepažino atvažiavusių.

11. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad žino, dėl ko yra iškviesta liudyti, tai dėl įvykusio užpuolimo. Draugė paskambino ir pasakė, kad N. veža į ligoninę, kad jį perpjovė. Ligoninėje išbuvo savaitę laiko, visas buvo kruvinas. N. L. yra sūnus, sužalotas jis buvo 2023 m. kovo 18 d. Buvo visas kruvinas. Perpjauta koja, sudaužytas veidas. Kai pranešė draugė, tuoj pat nubėgo į ligoninę, kur sūnus buvo tvarkomas, buvo visas kruvinas. Klausė, kas tai padarė, jis pasakė, kad nieko nepasakos, nes jį papjaus. Draugė nieko nežinojo, ji grįžo namo ir toks sutapimas, kad atėjo ir sūnus. Kiek žino, užpuolė (duomenys neskelbtini) aikštėje, nežino, nei kas užpuolė, nei kiek jų buvo. Gyveno su sūnumi kartu, dabar jau metai laiko sūnus negyvena kartu, šiuo metu gyvena pas brolį (duomenys neskelbtini). Sūnus yra sunkaus būdo, jis nieko nesipasakodavo. Pykdavosi dažnai, neklausydavo, neturėjo darbo, artimų santykių tarp jų nebuvo. Nežino, kodėl jis įsiveldavo, jis norėdavo gal pavaidinti, pritapti prie kitų ir po to nukentėdavo. Apie tą įvykį nieko nežino, gal buvo koks konfliktas. Tuo metu N. nedirbo. Padirbdavo trumpai, mėtydavosi iš darbo į darbą. Išlaikė sūnų. Dabar gyvena su broliu, ten kažką kartais padirba, bet dažniausiai sėdi be darbo. Jis yra nuoširdus, kartais pasipasakoja. Nieko nesipasakoja, gal ir pameluoja, šiaip iš kitų sužino, jei kur įsivelia. Turi reikalų su policija ir dabar turi. Jis lankydavosi tik pas šeimos gydytoją, nuo mokyklos laikų vesdavo pas psichologą, jam buvo palengvinta programa, trūkdavo jam dėmesio. Dabar pas gydytojus nesilanko. Palengvinta programa buvo dėl to, kad sunkiai mokslai sekėsi. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko. Kai grįžo iš ligoninės, pasidarė dar grubesnis jos atžvilgiu. Nežino, ar sūnus turi žalingų įpročiu, alkoholio nevartojo, nepastebėjo, kad vartotų narkotines medžiagas. Kai buvo įvykis, buvo namuose, jis sakė, kad eina su reikalais, tuoj grįš. Sūnų finansine prasme išlaiko. Bus jam kita byla dėl aferų, buvo įsivėlęs, tiksliai aplinkybių nežino. Telefoną buvo nusipirkęs pats. Žino, kad rūkė elektroninę cigaretę, gal brolis nupirko, nežino tiksliai. Iš ligoninės grįžęs vartojo nuo skausmo vaistus. Negali pasakyti, kiek kainavo sūnaus gydymas po ligoninės. Buvo perkami bintai, tepalai, galėjo apie 50,00 Eur kainuoti. Kažkokių liekamųjų reiškinių nepastebėjo, dar uždaresnis pasidarė. Iš pradžių vežimėlyje sėdėjo, labai skaudėjo koją. Paėmusi telefoną pamatė nuotrauką automobilio, bet pamatė labai trumpai, negali pasakyti automobilio markės.

12. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju R. Š. parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas. Buvo viskas (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kai E. S. užpuolė N. L. ir sumušė. N. L. bėgo, o S. pagavo jį ir sumušė. Tuo metu buvo J. automobilyje „A.“. Atrodo, kad paskambino S., kad pavežtų iki (duomenys neskelbtini) aikštės. N. L. buvo (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Kiek girdėjo, N. nepilnamečiams pardavinėjo narkotines medžiagas, dėl to viskas įvyko. Įvyko konfliktas, buvo keli smūgiai, šiaip pykosi, pats sėdėjo mašinos priekyje, mažai ką matė. Prieš įsėdant, N. bandė bėgti ir tada S. jį įsodino į mašiną. Po to, kai jie išvažiavo, tai N. paliko ant kelio, vietovės kur, nepasakys. Po to konflikto negali apibūdinti L. fizinės būklės, matė, kad jiems nuvažiuojant jis atsikėlė ir ėjo. Pasiliko mašinoje L. telefonas, atrodo elektroninė cigaretė ir E. S. išmetė lauk. Kada visa tai tiksliai buvo, negali pasakyti, už praeitais metais. E. yra pažįstamas, N. buvo visai nepažįstamas. Davė teisingus parodymus, kai buvo apklausimas, žodis žodin neprisimins, ką tada sakė. E. paprašė susitikti, kad jį pavežti iki (duomenys neskelbtini) aikštelės, nepasakys, ką tiksliai jis pasakė. E. susisiekė telefonu su T. J.. Netiki, kad galėjo sakyti, kad N. buvo skolingas, gal tik manymas buvo toks, nepasakys tiksliai, ar taip sakė, parodymus davė seniai, tada prisiminė gal geriau. Kalba apie „žolę“ nepamena, ar buvo, atrodo – nebuvo. E. atrodo paprašė iš N. nupirkti „žolės“. Nežino, kodėl E. S. apkalbėjo, kad sumušė N., neprašė prisiimti atsakomybės. Apie skolą, ar buvo kalbama, neatsimena. Neprisimins, ką kalbėjo su E., dabar neprisimena. Į aikštelę kai atvažiavo, tai ten stovėjo gal šeši žmonės. E. išlipo iš mašinos, N. pradėjo iš karto bėgti, ir E. jį sugavo. E. turėjo telefoną, daugiau nieko nematė. Prisimena, kai pagavo, N. nuvirto ir E. jį pagavo, N. šaukė „paleisk“. Ar tai buvo skausmo šauksmas nepamena, negali pasakyti. Pagavęs N. parsivedė į mašiną, laikė už rankos. Laikė už rankos su viena ranka, tiksliai gal neprisimena. Automobilyje vyko konfliktas. T. vairavo, o pats šalia sėdėjo. L. nemano, kad savo noru įsėdo. Kodėl pats sėdo į tą automobilį, negali atsakyti. Nieko nesakė dėl veiksmų, nieko iš viso nesakė, nežino kodėl. S. tą vakarą buvo pašėlęs, jo bijojo, jei būtų drausminęs, tai nežino, kas būtų buvę. Nei pritarė, nei nepritarė visam tam, kas vyko. S. sėdėjo už vairuotojo, N. už keleivio automobilio gale. Buvo konfliktas, žodžių nepasakys, nepamena, ar prašė atiduoti daiktus, neprisimena to. Smūgiai galimai buvo suduodami, sprendė iš garso. Garso neapibūdins, N. striukė buvo sintetinė, girdėjo smūgių garsą. Iš L. pusės, kas buvo kalbama, negali pasakyti, konflikto esmės nesuprato. Kur važiavo nepasakys, už miesto ribų. Kai sustojo, išlipo iš automobilio E. S. ir N. L. ir mušėsi. N. nelabai smūgiavo, E. mušė N.. Kiek smūgių buvo suduota nežino, mušė rankomis ir kojomis. N. nukrito ant žemės, o kai jie nuvažiavo, tai matė, jis atsistojo ir nuėjo. Kada daiktus paėmė, nematė, daiktus išmetė E. prieš mušantis ant kelkraščio. L. gulėjo, metė į jį daiktus, nežino, ar jis tai matė. Apie žolę ir pinigus galėjo būti kalba. Neatkartos žodžių. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Dėl automobilio plovimo, tai automobilis buvo išpurvintas, gal buvo kraujo. Naktį nuvyko į plovyklą, sėdynes ir pačią mašiną plovė. Saloną su servetėlėmis valė, o mašiną su „karcheriu“ nuplovė. L. matė pirmą kartą. Tuo klausimu nelabai domėjosi, girdėjo apie jo sveikatą iš pažįstamų ir „Facebook“ paskyros. Kaip žmogų jį charakterizavo blogai, pats jo asmeniškai nepažįsta. Buvo ikiteisminiame tyrime apklaustas gal du ar tris kartus. Apklaustas buvo (duomenys neskelbtini). Tyrėja klausinėjo, pats atsakinėjo, pats pasakojo. Protokolus skaitė tyrėja, pastabų neturėjo. Parodymai surašyti teisingai. Nepamena, ar rašė T., ar jis. (duomenys neskelbtini) teritorijoje E. S. pagavo N. ir įsodino į mašiną. Kokius žodžius vartojo, negali pasakyti. E. grasinimų nenaudojo. Važiavo iki 15 min, mašinoje konfliktas buvo, ką kalbėjo, negali pasakyti, galimai buvo suduoti keli smūgiai, tai sprendė iš garso, pats to nematė. Kalba ėjo dėl to, kad N. pardavinėjo nepilnamečiams vaikams narkotines medžiagas, ar jis ten kažkokiam pažįstamam pardavęs buvo. N. nevartojo grasinimo. Važiuojant kelio niekas nerodė, važiavo už miesto ir tiek. T. vairavo automobilį ir važiavo už miesto, gal jis pats taip nusprendė, gal E. pasakė už miesto važiuoti, kur konkrečiai, nesakė. Sustoti sakė E.. Išlipo E. su N., mašinoje grojo muzika. Kai jie išlipo, tada E. mušė N.. Tai buvo prieš automobilį, buvo įjungtos trumposios šviesos, muštynės vyko iki 10 metrų priešais automobilį. Kiek smūgių buvo suduota, negali pasakyti, buvo suduota į galvą, į šonus, smūgių neskaičiavo, galėjo būti 7-10 smūgių. N. buvo apsirengęs su striuke sezoniškai. Galėjo būti iki 10 smūgių į galvą, šonus, kojas. E. stovėjo, o N. paskui nuvirto, gal kad buvo slidu. Smūgiai buvo stiprūs. E. mušė iš rankų be pirštinių, galėjo ir iš delno, ir iš kumščio suduoti. Apie narkotikų prekybą žinojo, apie N. žinojo. Kai N. paliko, neatsimena, ką kalbėjo. E. gali pasakyti, kad gaila buvo N., buvo apsisukę pažiūrėti jo, bet N. jau nebuvo. Yra iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten kur paliko N., nesunku ateiti iki miesto, buvo žvyrkelis, gal 4-5 kilometrai iki miesto. E. pažinojo, nuo mokyklos. Daug nebendravo, jis geras žmogus. Tyrėja, kai apklausė, tai buvo apklaustas kaip liudytojas. Apie apiplėšimą nebuvo kalbama, daiktai galėjo iškristi po smūgio, daiktai buvo išmesti prieš išvažiuojant. Galėjo būti telefonas ir elektroninė cigaretė, sako, kad galėjo būti. Išmetė tiek, kiek buvo daiktų, turėjo N. 20,00 Eur ir žolės. Matė ant žemės išmestus daiktus, matė žolės ir 20,00 Eur, tai buvo pas E., kur jis padėjo, nežino. Ar E. vartoja narkotines medžiagas, nežino. Pats vartojo narkotines medžiagas. Iš N. nėra pirkęs narkotinės medžiagos, turėjo tą vakarą pirkti, bet nepirko. T. J. yra šiuo metu (duomenys neskelbtini), turi jo „Messenger“, jis planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini) šių metų liepos 20 d. Tą vakarą nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų. Kai E. metė telefoną, tai jis skrido netoli, gal iki jo nenumetė, galėjo būti metro atstumu.

13. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja H. I. parodė, kad kodėl kviečiama žino. Sutiko N. ir jį nuvežė į ligoninę. Datos, kada tai įvyko, neprisimena, tik atliko pareigą. Buvo vakaras, apie 22 val., pakelėje pamatė sėdėjo ar stovėjo N., jis paklausė, ar gali padėti, pasakė, kad jis sužeistas ir jį nuvežė į gydymo įstaigą, į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis nurodė savo vardą pavardę, kad yra N. L.. Jo mamą pažinojo, tai ir jį žinojo. Apie įvykio aplinkybes nieko negali pasakyti. Kai važiavo į ligoninę sakė, kad jį padūrė, buvo užsirišęs koją. Apie daiktus, atrodo, nekabėjo, jis atrodo neturėjo daiktų, pati, atrodo, paskambino jo mamai. Įvykis galėjo būti gal pernai rudenį. Įvykis buvo netoli (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vieta buvo šalia esančių namų, pakelėje įvažiavime į keliukas. Atrodo jis sėdėjo, jis tiesiog ant įsukimo sėdėjo ir automatiškai sustojo. Jis sakė, kad padūrė, daugiau nieko nepasakojo. Apsirišęs koją buvo su džemperiu, tiksliai nepamena. Jis neprašė niekam skambinti, bet paskambino jo mamai, kad atvyktų į ligoninę. Jį paėmė maždaug gal trys kilometrai iki (duomenys neskelbtini) miesto. Daiktų, mano, neturėjo, jei būtų turėjęs, būtų gal išsikvietęs pagalbą. Jį nuvežė į ligoninės priimamąjį ir paliko. Su jo mama kažkada bendravo. E. S. nepažįsta, kitų asmenų taip pat nepažįsta. Ėjo pats, savo kojomis, šlubuodamas, jis nekalbėjo nieko. N. pažįstamas kaip pažįstamos sūnus. Tiesiogiai su juo nebuvo bendravusi. Mašina buvo ištepta krauju, išvalė ir tiek, ištepta buvo sėdynė. Ėjo į priimamąjį šlubuodamas, vilko koją, to ėjimo nebuvo daug.

14. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju D. B. parodė, kad dėl ko yra iškviestas, žino. Įvykiuose paties nebuvo. Žinodamas, kad draugas yra sulaikytas, tik paskambino N. L. ir pasakė, kad draugas sėdi kalėjime, kodėl čia tai vyksta, ar verta. L. pažinojo iš seniau, žino, kad jis viską vartoja, sutardavo su jo broliu. Kaip kas buvo sužalotas nežino, buvo tuo metu užsienyje. Po to buvo su N. susiskambinę, jo paklausė, kodėl taip viskas vyksta, kaip ten viskas buvo. Jis kaip ir pasakojo, kaip ir ne, gal buvo apsirūkęs, sakė, kad sėdėti kalėjime jauniems žmonės neverta. Kalba ėjo apie kažkokią žolę, negali tiksliai pasakyti. Pažįsta ir E. S., ir G. P.. Su E. mokėsi kartu, bendraudavo, sportuodavo, su G. susipažino per brolį, nedažnai pabūdavo kartu, kartais pasivaikščioti išeidavo. Su E. po grįžimo iš užsienio susitiko du kartus. Iš užsienio grįžo Kalėdų pirmą dieną 2023 metais. Jam kitas draugas pasakė, kad E. S. sėdi kalėjime, sakė, kad per N. L., tada jam ir paskambino. Su L. anksčiau bendravęs buvo prieš kokius tris metus. Labiau pažinojo jo brolį. N. prie vartojančių narkotines medžiagas žmonių, kad vartoja tik numano, nes atrodo kaip apsirūkęs. Apie tą įvykį, kai sužinojo, tai nei su E., nei su G. nebandė susisiekti. Jų santykių negali apibūdinti. Kai skambino N., tai norėjo pasiūlyti draugiškai jiems susitarti, tik taip patarė. Apie pokalbį niekam nepasakojo. Po to išvyko su drauge gyventi kitur. L. tik pažįsta iš labai seniai, nėra draugai. E. pažįsta, yra kaip ir draugai, bet susitinka labai retai, yra gal porą kartų susitikęs. Po jo paleidimo į laisvę buvo susitikę atsigerti kavos, bet apie tą įvykį nekalbėjo. Tik užsiminė, kad jiems gal reiktų abiem pasitarti. Nežino, ką jis planavo. Kalbos apie žalos atlyginimą nebuvo. Nepamena, kada buvo susitikę, konkrečios datos neatsimena. N. ką kalbėjo, negali tiksliai pasakyti, buvo seniai, tos informacijos neįsisavino. Jį mato „Tik Tok“ svetainėje, tai jis skelbiasi apie vykstančius teismus, taip atrodo, jis keistas žmogus. Konflikto su N. nebuvo. Jis nepasakojo, kas ir kaip su kuo susiję. Jis tik pasakė, kad vyksta teismai ir tiek. Apie N. charakteristika nėra geriausia, jis veldavosi į muštines, jis prisidaro sau nesąmonių, o paskui bijo visų. Jis yra turėjęs konfliktą, buvo netinkamai išvadinęs, apkalbėjęs, bet jam nieko nedarė. Kad prekiauja N. narkotinėmis medžiagomis, nežino, kad yra vartojęs, tai yra šimtu procentų tuo įsitikinęs. Jis dabar tik tokias „life“ transliacijas darosi, jis ten skelbiasi, jis labai giriasi tais teismais, jis tuo patenkintas. E. S. yra sportuojantis, draugiškas. Nežino, kaip pats atsidūrė toje byloje. T. J. yra draugo klasiokas, asmeniškai nebendravęs. N. T. taip pat nepažįsta. G. P. pažįsta kaip draugišką ir linksmą. Nieko negirdėjo apie P., apie kažkokias grupuotes, nėra girdėjęs.

15. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja V. A. parodė, kad dėl ko yra iškviesta nelabai žino. Pažinojo E. S. kol bendravo. Įvykis buvo, kad buvo sustabdžiusi policija, policija rado narkotines medžiagas, ir E. prisipažino, kad tai jo. Neatsimins, kokie pareigūnai, vairavo automobilį „O. A.“, automobiliu važiavo ji pati, draugė A. S., D. ir E.. Važiavo, atrodo, sausio ar vasario mėnesį, važiavo tiesiog pažiūrėti apleistus pastatus. Galėjo būti 2022 ar 2021 metais, tiksliai nepamena. Sustabdžius policijai automobilį, ją pirmą išlaipino, toliau apžiūrėjo viską, nesuprato iš karto dėl ko, reikėjo nusirengti ir pačiupinėjo, mano, kitus taip pat tikrino. Po to rado narkotikų ir E. pasakė, kad tai jo, juos visus ištiko šokas. Kur tiksliai rado narkotikų neprisimena, atrodo tai buvo žolė, juos nuvežė į ligoninę patikrinimui. Automobilis buvo jos. E. S. buvo draugas, buvo tiesiog draugų būrelis. Apie E. gali pasakyti, kad buvo draugiškas, mandagus, nieko blogo negalėtų pasakyti, todėl jie buvo šokiruoti, kad policija rado narkotikus, ir kad jis prisipažino, kad tai jo. Iš po to su E. nelabai bendravo. Jis pasakė, kad narkotikai jo, bet nematė, kad būtų kada rūkęs. E. charakteris kol jie bendravo buvo draugiškas, mandagus, nebuvo nė karto susipykę. Po to įvykio jau pora metų nebendravo. Prieš tai bendravo susitikdami gal apie pusę metų, o susirašinėję buvo apie porą metų. Susipažino (duomenys neskelbtini) per draugą, eidavo pasportuoti į sporto salę, lankė mišrų kovinį sportą kaip ir ji, dalyvaudavo čempionatuose. N. L. nepažįsta. Net nežino, kodėl čia iškviesta, dabar nebendrauja ir nieko daugiau negali pasakyti.

16. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju T. J. parodė, kad dėl ko yra iškviestas, žino. Su E. ir L. (duomenys neskelbtini) aikštėje buvo įvykis. N. buvo įsodintas į automobilį ir pavežtas už miesto, ir paliktas. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) aikštėje, atrodo, 2023 metais, tikslios datos nepamena. Į (duomenys neskelbtini) aikštę nuvažiavo su automobiliu „A.“. Automobilis buvo jo paties, vežė, važiavo su juo R. Š. ir E. S.. Aikštėje E. išlipo iš mašinos ir pasivijęs N. L. įsodino į mašiną, išvežė už miesto. E. kažką kalbėjo su L.. Kalbėjo apie skolą. Dėl kokios skolos, nieko nežino. Važiavo už miestelio, tikslios vietos neprisimena, ir ten paskui L. paleido ant kelio. Išlaipino ir išvažiavo, tiksliau E. išlaipino, jis kažką kalbėjo su L., paskui sudavė kelis smūgius, išmetė jo daiktus ir jie L. palikę nuvažiavo. Tiksliai nepasakys, kokius daiktus išmetė, atrodo telefoną, raktus, dar kažką. Apie patį įvykį E. po to nieko nepasakojo. Ikiteisminiame tyrime apklaustas davė teisingus parodymus. Važiuoti pasiūlė į (duomenys neskelbtini) aikštę E.. Jis pasakė, kad reikia jį pavežti, kad atsiimtų iš L. skolą. Sakė, kad reikia atsiimti skolą, turėjo L. privilioti ateiti, nes jis E. neatrašė. L. pasakė, kad reikia žolės, žinojo, kad jis pardavinėdavo žolę. Iš ko žinojo, kad L. pardavinėja žolę, neprisimena. Žolė – tai marihuana. Negali pasakyti, kas pasakė, kad jis pardavinėja žolę. Pasakė Š. važiuoti, nes jis buvo tuo metu. Sakė, kad važiuojam iš L. skolos atsiimti. E. nesakė ką darys su L.. Pas E. nematė jokio įrankio, jokio peilio. Kai atvažiavo, L. buvo aikštėje, o kai E. išlipo iš automobilio, L. pradėjo nuo jo bėgti. E. sakė, „nebėk, ateik čia“. E. pasigavo L.. L. buvo parkritęs ant žemės, kai E. čiupo jį už nugaros. Kai L. parkrito, E. pakėlė jį su rankom ir parsivedė iki automobilio. L. šauksmo negirdėjo. Buvo toks momentas, kad E. pagriebė L. už krūtinės ir pakėlė. L. pradėjo muistytis, bandė ištrūkti, bet E. parsitempė jį į automobilį. Kodėl nepavyko L. ištrūkti, negali pasakyti. L. ėjo link mašinos per prievartą. L. pats įlipo į mašiną, bet ne savo noru. Pats tuo metu stovėjo, paskui įlipo į mašiną ir važiavo už miesto. E. kažką kalbėjo apie skolas, tiksliai nepamena, ką kalbėjo. Buvo kalba apie skolą, kokio dydžio, nežino. L. sakė, kad neturi pinigų atiduoti. Daiktų atiduoti iš L. nebuvo prašoma. Girdėjo gal kažkokius duslius garsus, bet negali pasakyti, kas tai buvo. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo, važiavo bet kur, pats važiavo bet kur. Po to, kai sustojo, E. išlipo iš mašinos ir išlaipino L., sudavė jam kelis smūgius, tada matė, kad ant sėdynės buvo daug kraujo, bet nesuprato, iš kur jis. E. L. sudavė su ranka. L. tuo metu stovėjo, neatsimina, ar jis liko po to stovėti, ar parkrito. L. stovėjo ant kelio. L. žiūrėjo į mašinos pusę, t. y. į T. J. pusę, o S. stovėjo nugara į mašiną. Daiktus E. paėmė nuo galinės sėdynės ir juos metė L. į kojas, gal tai buvo telefonas, raktai, nelabai matė. Tikslesni parodymai tie, kurie buvo surašyti anksčiau. Jam ta situacija atrodė blogai, bet nieko nedarė. Aišku, kad galėjo ir su pačiu taip pasielgti, bijojo E., todėl nieko nedarė. Gali būti, kad telefoną E. išėmė iš striukės ir numetė į laukus, negali dabar to prisiminti, kai buvo apklausiamas policijoje, geriau prisiminė aplinkybes. Šiandien parodymai tikslūs penkiasdešimt procentų. Asmeniškai neturėjo problemų su teisėsauga. E. pažįsta nuo mokyklos laikų. Bendravo nedažnai. Kartas nuo karto pabendraudavo. E. nebūdavo impulsyvus, nieko blogo negali pasakyti. L. nelabai pažinojo, žinojo, kad jis yra vietinis. N. apibūdinti negali, su juo nėra bendravęs. Gali būti birželio 23 dieną, policija apklausė po trijų mėnesių po įvykio. Su E. per tą laiką bendravo. Žinojo, kad N. ligoninėje dėl kojos. Policija pasikvietė, atvyko pas tyrėją vyrą, vyko pokalbis, apklausė ir viskas. Papasakojo, o tyrėjas rašė. Vieną kartą jis rašė pats, kitą kartą rašė tyrėjas. Rašė nuoširdų prisipažinimą, rašė jį koridoriuje būnant kartu pareigūnui. Rašė, pareigūnas sėdėjo šalia. Rašė pats, parašė taip, kaip buvo. Papasakojo tyrėjui ir paskui surašė viską ant lapo. Jokių kitų pareigūnų nebuvo. Po apklausos ar perskaitė protokolą, negali pasakyti. Kur pargriuvo N., nuo tos vietos stovėjo gal apie dešimt metrų, E. rankose nematė jokio įrankio. L., gal kai jį E. čiupo už pakarpos, ir nukrito. Gal susipynė jam kojos. Pas E. rankose nematė jokio įrankio, negirdėjo jokių grasinimų. Vairuodamas automobilį kalbėjo su R., o N. su E. sėdėjo gale, kalbėjo apie skolą. Su R. kalbėjo savais reikalais. P. žino, kad iš (duomenys neskelbtini), bet šiaip nepažįsta, nežino, dėl ko jis čia kartu su E.. Pirmiausia surašė savo ranka prisipažinimą, o paskui apklausė tyrėja. Jam sakė, kad nuo to, ką pasakys, priklausys statusas byloje. Buvo išvykęs į užsienį, todėl neatvyko į teismo posėdžius, o kitą kartą neatvyko, nes dirbo. E., kad kažkur sportavo, nežino. Nežinojo, kad E. rūko žolę. Nuvažiavo išplauti kraujo, buvo daug kraujo, tiesiog ant sėdynės buvo dėmė. Plovė mašiną vienas. Suprato, kad kraujas iš N., bet iš kurios vietos, nežinojo, tik paskui iš nuogirdų sužinojo, kad tai buvo iš kojos. Parodymai yra tikslesni, kurie yra anksčiau surašyti, pusę yra primiršęs. Girdėjo, tokias kalbas, kad sužalojo L. ne E. S., o Š.. Tokias kalbas sužinojo, kai buvo (duomenys neskelbtini) apklausoje.

17. 2022 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. vasario 16 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „O. A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. A.. Automobilyje taip pat buvo E. S., A. S., D. G.. Automobilio salone, pertvaroje tarp vairuotojo ir priekinio keleivio sėdynės, šalia rankinio stabdžio svirties rasta rožinės spalvos skardinė, be skysčio, su viduje esančiais dvejais folijos paketėliais su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. E. S. nurodė, kad rasti objektai priklauso jam, tai narkotinė medžiaga kanapės. E. S. taip pat paaiškino, kad žolę rūko nuolatos nuo 14 metų amžiaus, keleivės apie šia medžiagas nieko nežinojo (t. 1, b. l. 41-43).

18. 2022 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede (fotonuotraukose) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje, 20 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę – (duomenys neskelbtini) miesto pusę, stovi, mėlynos spalvos automobilis „O. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priešais automobilį yra kelio ženklas „Gatvės pavadinimas“ su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir kryptine rodykle į kairę, bei kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Apžiūrimo automobilio salone ir bagažinėje netvarkingai sudėti įvairūs daiktai. Automobilio salone, prie rankinio stabdžio svirties yra dalis skardinės, kurios viduje du folijos paketėliai. Folijos paketėliai vienodo dydžio, apie 4,5 cm ilgio, 1 cm pločio. Pravėrus folijos paketėlius, jose randama žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga kanapės. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimti du folijos paketėliai su juose esančia žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga kanapėmis, įdedami į voką. (t. 1, b. l. 59-68).

19. 2022 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje matyti, kad automobilyje „O. A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta narkotinė medžiaga, tyrimui pateiktuose dviejuose folijos lankstinukuose, – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,458 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,7 proc. (t. 1, b. l. 98-101).

20. 2022 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 355/2022(01), 2022 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 353/2022(01), 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 356/2022(01), 2022 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 354/2022(01) matyti, kad A. S., D. G., E. S. ir V. A. biologiniuose mėginiuose nerasta narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 83-93).

21. 2023 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 18 d., 23:55 val., policijoje buvo gautas pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi blaivus (pristatė nenustatyta moteris) N. L.. Jam nustatyta pjautinė šlaunies žaizda. (duomenys neskelbtini) ligoninėje N. L. paaiškino, kad apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo automobilis „A.“, iš kurio išlipo trys nepažįstami vyrai. Vienas jų priėjo prie jo ir peiliu dūrė jam į dešinę koją, jėga nusivedė prie automobilio, įsisodino jį į automobilį ir nuvežė už miesto. Netoli (duomenys neskelbtini), jį ištempė iš automobilio, spardė kojomis ir mušė rankomis į įvairias kūno vietas, grasino papjauti, jei bėgs. Iš jo buvo atimtas telefonas „S.“. Po to jį paliko ir nuvažiavo. Einant namo prie jo privažiavo automobilis, nepažįstama moteris nuvežė jį į ligoninę. Ligoninėje buvusi N. L. mama V. L. paaiškino, kad po įvykio bendravo su sūnumi, sūnus jai pasakė, kad jis negali rašyti pareiškimo policijai, nes asmenys, kurie jį sužalojo grasino užmušti jį. V. L. pateikė N. L. juodos spalvos sportines kelnes su kraujo dėmėmis ir dūrio pėdsakais (t. 2, b. l. 12-14).

22. 2023 m. kovo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole (protokolo priedas fotonuotraukos) matyti, kad jame nurodoma, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą randame restorano „(duomenys neskelbtini)“ prekybos namelį. Prekybos namelio kairėje ir dešinėje pusėje yra įrengti suoliukai. Kairėje pusėje yra „(duomenys neskelbtini)“ restoranas, tai pat kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) pastatas. Šalia prekybos namelio yra automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ prekybos namelio dešinėje pusėje esančio suolelio 23 metrų atstumu automobilių statymo aikštelėje ant trinkelių matome rusvai raudonos spalvos, sausos panašios į kraują įvairių išmatavimų ir formų dėmės. Dėmės paveiksluojamos prie liniuotės (t. 2, b. l. 15-21).???

23. 2023 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole (protokolo priedas fotonuotraukos) nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kilometras. Kelio danga yra žvyrkelis (žr. nuotr. 1-2), kurios važiuojamosios dalies plotis yra 8,30 m, kelio dešinės pusės kelkraščio plotis 1,95 m, kelio dešinės pusės griovio gylis 0,35 m aukščio. Dešinėje kelio pusėje yra rapsų laukas. Apžiūrint įvykio vietą kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta, daiktų nerasta (t. 2, b. l. 25-31).

24. 2023 m. kovo 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos ir 2023 m. kovo 19 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos V. L. pateiktos N. L. sportines kelnes „T.“. Apžiūros metu nustatyta, kad kelnių dešinėje, kišenės apačioje yra įplėšimas. Ant kelnių priekinės ir galinės dalies matomos rausvos spalvos šlapios į kraują panašios dėmės. Kelnių vidinėje dalyje yra rusvos spalvos skysčių, panašių į sukrešėjusį kraują, pėdsakai. Ant kelnių priekinės ir galinės pusės matosi žemių pėdsakai (t. 2, b. l. 32-41).

25. 2023 m. balandžio 14-17 d. specialisto išvadoje Nr. G 740/2023 (02) matyti, kad N. L. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: durtinė – pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens – plačiojo raumens sužalojimu bei dešiniosios paakinės srities sumušimas. Nurodoma, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. kovo 18 d., ir aplinkybėmis, dviejų trauminių poveikių pasėkoje (t. 2, b. l. 55-56).

26. Iš 2023 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų peržiūros, 2023 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimi vaizdo įrašai gauti iš MB „R. T.“ priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Nurodoma, kad atidaromas failas pavadinimu „20230324_102226“. Įraše matyti įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją. Kairėje matyti „K. J.“ kavinės pastato dalis ((duomenys neskelbtini)). Matyti kaip į (duomenys neskelbtini) teritoriją įsuka automobilis „A.“, automobilis tamsios spalvos, universalo kėbulo tipo, 1997-2004 metų laidos, valstybinių registracijos numerio ženklų nesimato, rodomas laikas 2023 m. kovo 18 d., 21:03:37 val. Įrašas pasibaigia. Atidaromas failas pavadinimu „20230324_102935“. Įraše matyti įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją. Kairėje matyti „K. J.“ kavinės pastato dalis ((duomenys neskelbtini)). Matyti kaip (duomenys neskelbtini) teritorijoje važiuoja atbulas automobilis link išvažiavimo (matosi tik galas automobilio, galima spręsti, kad tai yra „A.“ universalo tipo automobilis), automobilio valstybių registracijos numerio ženklų nesimato, rodomas laikas 2023 m. kovo 18 d., 21:16:32 val. Automobilis sustoja ir grįžta atgal į (duomenys neskelbtini) teritoriją, rodomas laikas 2023 m. kovo 18 d, 21:16:36 val. Įrašas baigiasi. Atidaromas failas „20230324_103041“. Įraše matyti įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritoriją. Kairėje matyti „(duomenys neskelbtini)“ kavinės pastato dalis ((duomenys neskelbtini)). Matyti kaip iš (duomenys neskelbtini) teritorijos išvažiuoja automobilis „A.“ ir pasukęs į kairę nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, rodomas laikas 2023 m. kovo 18 d., 21:18:14 val. (Ikiteisminio tyrimo duomenimis šio automobilio „A.“, valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs N. T. susitikti su N. L., kuris vėliau buvo sužalotas atvykusių nepažįstamų asmenų automobiliu „A.“). Taip pat yra pateiktos nuotraukos pavadinimais „20230324_105202“, „20230324_105219“, „20230324_105231“, „20230324_105313“, „20230324_105346“ ir „20230324_105349“, kurios darytos iš apžiūrėtų vaizdo įrašų, detaliau neapžiūrimos (t. 2, b. l. 59-62, 63-64, 65-67).

27. Iš 2023 m. balandžio 27 d. – 2023 m. gegužės 3 d. daiktų apžiūros protokolo, 2023 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo, 2023 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtos N. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), E. S., T. J. pokalbių išklotinės (t. 2, b. l. 77-85, 100-102, 131-133).

28. 2023 m. birželio 12-14 d. apžiūros protokole, 2023 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokole nustatyta, kad buvo apžiūrėtas N. L. pateiktas apžiūrai mobilaus ryšio telefonas „P.“ ir mobilaus ryšio telefonas „S. G.“. Telefone rastas N. L. ir E. S. susirašinėjimas, kuris detaliai aprašytas. Matyti, kad E. S. susirašinėdamas su nukentėjusiuoju nurodo, kad „Bet nieko, ateis laikas. Viskam“, „Nukabinsiu aš tave kai netingėsiu, būk pasiruošęs“. Telefone rastos N. L. nuotraukos, jose matyti sužalojimai ant N. L. veido, susiūta kojos pjautinė žaizda (t. 2, b. l. 134-137, 139-163, 164-170).

29. 2023 m. gruodžio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole matyti, kad N. L. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė: „Iš man pateiktų asmenų keturių asmenų foto nuotraukų, aš atpažįstu asmenį pažymėtą Nr. 1, tai asmuo, apie kurį aš daviau parodymus, šis asmuo 2023 birželio mėnesį buvo atvykęs kartu su E. S. ir grasino man pragręžti grąžtu kelius, jei aš parašysiu pareiškimą ir duosiu parodymus policijai, kad E. S. mane sužalojo peiliu ir atėmė daiktus. Šį asmenį aš atpažįstu iš jo bendrų veido bruožų, plaukų. Taip pat prisimenu, kad tas vyras turėjo tatuiruotę ant dešinės rankos. Šį asmenį tada mačiau pirmą kartą, jo vardo ir pavardės nežinau, jis neprisistatė. Savaitę prieš šį susitikimą man paskambino E. S., kiek pamenu, per programėlę „Telegram“ klausė manęs, ar aš parašiau pareiškimą policijai, o sužinojęs, kad neparašiau, prašė manęs nerašyti pareiškimo ant jo, ir neduoti parodymų prieš jį. E. S. žadėjo kad už tai man padės pinigais. Mes tarėmės susitikti dviese, tačiau susitikimo dieną E. S. pasakė man, kad jis atvažiavo su draugu, nes neturėjo savo automobilio. Iš pradžių aš nieko blogo neįtariau, tačiau kai E. S. draugas pradėjo man grasinti, aš išsigandau. Dar prisiminiau, kad tas draugas sakė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) grupuotei „(duomenys neskelbtini)“ ir jei jis neduos parodymų, tai „(duomenys neskelbtini)“ visuomet už mane pastovės, supratau, kad jei reikės pagalbos nuo ko nors apsiginti jie padės. Man pagarsinta, kad mano atpažintas asmuo yra G. P..“ (t. 3, b. l. 49-53).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

30. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (nuo 2024 m. birželio 8 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, kad kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 gramai, didelis kiekis – daugiau kaip 500 gramų, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 gramų. Aptariamų rekomendacijų redakcijoje, galiojusioje nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d, t. y. kaltinamajam E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo numatytos tapačios nuostatos kanapių (antžeminių dalių) kiekiui nustatyti.

32. BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

33. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą.

33.1. Pagal teismų praktiką grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-495/2020, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016).

33.2. Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005).???

34. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Aptariamo straipsnio 3 dalis numato griežtesnę baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą.

34.1. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantis požymis yra poveikio liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui padarymo būdas – poveikis panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Smurtas gali būti tiek fizinis, tiek psichinis. Fizinis smurtas yra tada, kai kaltininkas siekdamas priversti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto kūno neliečiamumas, jų kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Fizinis smurtas gali pasireikšti liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto mušimu, priverstiniu alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Psichinis smurtas yra tada, kai siekiant priversti minėtus asmenis duoti melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išversti grasinama panaudoti fizinį smurtą (tuoj pat ar ateityje) prieš juos ar jiems artimus žmones, grasinama sunaikinti ar sugadinti jiems priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbę bei orumą ir pan. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytas požymis „kitokia prievarta“ iš esmės apima įvairias tiek fizinio, tiek psichinio smurto formas ir todėl faktiškai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017).

35. Byloje ištirti įrodymai – kaltinamojo E. S. parodymai, teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodytos aplinkybės, apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė ne mažiau kaip 1,485 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,7 proc., ir nuo įgijimo momento, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini), bei laikė automobilio „O. A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), salone esančioje skardinėje, iki kol 2022 m. vasario 15 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), automobilį sustabdė, narkotines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai.

36. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog E. S. 2023 m. kovo 18 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), E. S. rodydamas nukentėjusiajam N. L. rankoje laikomą peilį nurodė nukentėjusiajam sėstis į automobilį „A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiam nesutikus įvykdyti E. S. reikalavimo bei bandant pabėgti, E. S. pasivijo N. L., dūrė vieną kartą peiliu jam į dešinę koją, suėmė ranka nukentėjusįjį ties pažastimi ir panaudodamas fizinę jėgą įsodino jį į automobilį „A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Iš karto po to, E. S. nurodė automobilio „A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojui T. J., kuris bijojo pasipriešinti E. S. veiksmams, važiuoti link miško bei sudavė vieną kartą kumščiu N. L. į galvą. Tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis E. S. pareikalavo iš N. L. atiduoti visus savo daiktus ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: 20 eurų, 30 eurų vertės elektroninę cigaretę, 70 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „S.“. Tuomet, (duomenys neskelbtini), E. S. nurodė T. J. sustabdyti vairuojamą automobilį, grasindamas N. L. dar kartą durti jam peiliu liepė nukentėjusiajam išlipti iš automobilio, lauke sudavė vieną kartą kumščiu N. L. į galvą ir spyrė tris kartus į galvą, rankas, šonkaulių sritis, bei paliko sužalotą nukentėjusįjį gulėti ant kelio. Tokiais tyčiniais veiksmais E. S. panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė N. L. laisvę, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 120 eurų vertės turtą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens – plačiojo raumens sužalojimu bei dešiniosios paakinės srities sumušimą. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

36.1. Vertindamas nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, teismas pažymi, kad nukentėjusiojo N. L. parodymai duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės buvo nuoseklūs. Teismas tik iš dalies sutinka su kaltinamojo gynėjos argumentais dėl N. L. parodymų nenuoseklumo. Iš tiesų, pirmųjų apklausų metu N. L. nenurodė, kad jį sužalojo būtent E. S., tačiau teigė, kad iškritusį telefoną paėmė vienas iš vaikinų (t. 2., b. l. 196-199), nurodė, kad įpjovė nepažįstamas asmuo, pretenzijų dėl telefono neturi (t. 3, b. l. 3-6). Tokią nukentėjusiojo poziciją teismas vertina kaip nenorą įskųsti jo atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusio asmens esant nesaugumo jausmui bei nepaneigia, kad nukentėjusįjį sužalojo E. S.. Tuo tarpu vėlesnių apklausų metu N. L. parodė, kad jį sužalojo E. S., nurodė aplinkybes, jog iš jo buvo pagrobtas telefonas, elektroninė cigaretė ir 20,00 Eur (t. 3, b. l. 9-12, 24-25, 27-30, 33-34), o, kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš esmės nuoseklios.

36.2. Teismas taip pat pažymi, kad paties kaltinamojo pozicija ikiteisminiame tyrime keitėsi. Iš pradžių jis teigė, kad N. L. sužalojo ne jis, o R. Š., vėliau, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė „nuoširdų prisipažinimą“, kuriame nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nurodytomis ir teisiamajame posėdyje. Vis dėlto, net ir pakitusią kaltinamojo poziciją teismas laiko gynybine, neatitinkančia nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų.

36.3. Nors E. S. ir teigė, kad nukentėjusiajam koją sužalojo peiliu krisdamas, tačiau nei N. L., nei N. T. parodytos aplinkybės, nei byloje esantys duomenys, kad kaltinamasis pats pasiėmė peilį važiuodamas susitikti su nukentėjusiuoju, nei nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto smurto intensyvumus ir pobūdis, nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo pozicija yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo poziciją, kad peilis buvo pasiimtas savigynai (šiuo atveju kaltinamasis ir du liudytojai važiavo susitikti su nukentėjusiuoju), juolab, kad pats E. S. nurodė, kad peilį atlenkė, norėjo N. L. pagąsdinti, manė pagąsdins ir jis nebėgs, kas, teismo vertinimu, taipogi nepatvirtina nei E. S. versijos dėl peilio pasiėmimo savigynai, nei netyčinio nukentėjusiojo sužalojimo.

36.4. Teismas taip pat laiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad būtent N. L. pozicija dėl pagrobto telefono, elektroninės cigaretės ir 20,00 Eur atitinka byloje vertinamas faktines aplinkybes. Šiuo atveju pažymėtina, kad nei telefono, nei elektroninės cigaretės, nei 20,00 Eur N. L. nurodo neatgavęs, teigia, jog nurodyti daiktai iš jo buvo paimti automobilyje, jau būnant sužalotam peiliu, kurį turėjo kaltinamasis E. S., automobilyje E. S. jam suduodant smūgius. Svarbu tai, kad bylos duomenimis N. L. į ligoninę buvo nuvežtas, pagalbos telefonu nekvietė, kas būtų įprasta esant tokio pobūdžio sužalojimui, ir, teismo vertinimu, buvo nulemtas aplinkybės, kad N. L. telefono neturėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Š. teigė, kad N. L. buvo prašoma atiduoti daiktus, teigė, jog matė 20,00 Eur pas E. S., kas paneigia E. S. poziciją, jog telefoną ir elektroninę cigaretę tiesiog rado automobilyje ir juos išmetė. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atmesti kaltinamojo gynybinę poziciją, kad nematė 20,00 Eur, kadangi to nepatvirtina nagrinėjamos bylos duomenys. Pažymėtina, kad gynybinę kaltinamojo poziciją paneigia ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrint įvykio vietą nei telefonas, nei elektroninė cigaretė rasti nebuvo. Apskritai, teismas pažymi, kad kartu su kaltinamuoju į (duomenys neskelbtini) aikštę atvykusių liudytojų R. Š., T. J. nurodytos aplinkybės iš dalies vertintinos kritiškai, kadangi viena vertus iš dalies skyrėsi nuo nurodytų ikiteisminio tyrimo metu, kita vertus, pavyzdžiui, R. Š. nurodo mažai ką matęs, bet, pavyzdžiui, apie telefono numetimo aplinkybes prisimena detaliai. Be to, šie liudytojai nurodė aplinkybes geriau prisiminę apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

36.5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. J. nurodė, kad pamatė, kaip E. S. iš N. L. rūbų ištraukė lygtais telefoną ir numetė į pievas (t. 3, b. l. 108), tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu T. J. nurodė, kad daiktus E. S. paėmė nuo galinės sėdynės ir juos metė N. L. į kojas. Kita vertus, R. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad E. S. prašė N. L. atiduoti visus su savimi turimus daiktus, o ar N. L. kažką atidavė E. S., nematė, bei nurodė, kad nestebėjo, kai E. S. mušė N. L. (t. 3, b. l. 117), ir tik papildomai apklaustas kalbėjo apie daiktų grąžinimo (numetimo) aplinkybes (t. 3, b. l. 124-125). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. Š. nurodė, kad nepamena, ar E. S. prašė atiduoti daiktus, nematė, kada paėmė daiktus, bet daiktus išmetė prieš mušantis ant kelkraščio.

36.6. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. S. iš pradžių kaltę vertė R. Š., o apie telefono paėmimą ir grąžinimą nieko nenurodė. 2023 m. gruodžio 18 d. kaltinamojo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose E. S. nurodė, kad N. L. pats išsitraukė marihuanos maišelį, telefoną ir elektroninę cigaretę, iš nukentėjusiojo maišelį su marihuana jis paėmė ir sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į galvą, N. L. iškrito telefonas ir elektroninė cigaretė, daiktai nukrito ant grindų ir liko gulėti automobilyje, jis tų daiktų iš pradžių neėmė. Vis dėlto, šios nurodytos aplinkybės neatitinka kitų apklaustų asmenų parodymų, todėl vertintinos kaip gynybinė pozicija.

36.7. Atsižvelgdamas į aptartas bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

37. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog E. S. veikdamas bendrininkų grupėje su G. P., panaudodamas psichinį smurtą darė poveikį nukentėjusiam, o būtent: 2023 m. kovo 18 d., apie 21 val., iš karto po to, kai panaudojęs fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo N. L. turtą, (duomenys neskelbtini), E. S. pagrasino N. L. panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, jei N. L. parašys pareiškimą policijai dėl E. S. įvykdytų nusikaltimų. Vėliau, 2023 m. balandžio 13 d. Šiaulių apskrities komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo peiliu, 2023 m. balandžio 16 d., apie 20 val. 58 val., E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu per „Messenger“ programėlę parašė N. L., kad šis įskundė jį bei pagrasino už tai panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą. Vėliau, 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytu laiku, E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu paskambino N. L., paprašė jo nerašyti ant jo pareiškimo dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, neduoti prieš jį parodymų žadėdamas už tai atsilyginti. Vėliau, 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 23 val. - 01 val., E. S. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus telefonu paskambino N. L., pasiūlė susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, E. S. veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. P. padaryti poveikį nukentėjusiajam N. L., atvažiavo kartu su G. P. automobiliu „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą, pasiūlė N. L. įlipti į jų automobilį. N. L. įlipus į automobilį „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), E. S. paklausė nukentėjusiojo, ar jis parašė ant jo pareiškimą dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, po ko G. P. pareikalavo iš nukentėjusiojo nerašyti pareiškimo ant E. S. ir neduoti parodymų apie E. S. grasindamas, kad priešingu atveju jo draugai grąžtu pragręš N. L. abiejų kojų kelius, bei žadėjo pagalbą, jei nukentėjusysis nerašys pareiškimo ant E. S. dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo bei neduos parodymų ant E. S.. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje.

38. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog G. P. veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., panaudodamas psichinį smurtą darė poveikį nukentėjusiam, o būtent: 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 23 val. - 01 val., E. S. tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir telefonu paskambinus N. L. bei pasiūlius susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, E. S. veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. P. padaryti poveikį nukentėjusiajam N. L. atvažiavo kartu su G. P. automobiliu „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą, pasiūlė N. L. įlipti į jų automobilį. N. L. įlipus į automobilį „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), E. S. paklausė nukentėjusiojo, ar jis parašė ant jo pareiškimą dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, po ko G. P. pareikalavo iš nukentėjusiojo nerašyti pareiškimo ant E. S. ir neduoti parodymų apie E. S. grasindamas, kad priešingu atveju jo draugai grąžtu pragręš N. L. abiejų kojų kelius, bei žadėjo pagalbą, jei nukentėjusysis nerašys pareiškimo ant E. S. dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo bei neduos parodymų ant E. S.. Šiais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas patikslinti kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad G. P. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko visus jam inkriminuotus veiksmus, dalį jų atliko tik kaltinamasis E. S..

38.1. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo N. L. parodymai dėl prieš jį daromo poveikio panaudojant psichinį smurtą iš esmės yra nuoseklūs, todėl teismas jais remiasi. 2024 m. vasario 15 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis N. L. nurodė, jog E. S. jam sakė, kad jei pasiskųs policijai, jį padurs. Susitikus prie „A.“ parduotuvės, E. S. atvažiavo su draugu G. P., E. S. klausė nukentėjusiojo, ar parašė pareiškimą policijai, o G. P. pasakė, kad jei parašys pareiškimą, jo draugai nukentėjusiajam pragręš kelius. Nors duodamas parodymus nukentėjusysis nurodė, kad jam poveikio nebuvo, tačiau kiti jo teiginiai tam prieštarauja, jis nurodė, kad labai išsigando, kai G. P. pasakė apie kojas (t. 3, b. l. 33-34).

38.2. Be to, 2023 m. gruodžio 6 d. N. L. nurodė, kad kartu su E. S. automobilyje buvo ir grasino taip pat ir kitas asmuo (kurio tuo metu N. L. nepažinojo, tačiau vėliau jį, t. y. G. P., atpažino pagal nuotraukas) (t. 3, b. l. 27-28), o tai paneigia gynybinę versiją, kad G. P. įtariamuoju tapo tik todėl, kad E. S. prašė jo paliudyti aplinkybes, jog poveikis N. L. nebuvo daromas. Juo labiau, kad vien ta aplinkybė, kad vieno iš susitikimų metu poveikis nukentėjusiajam nebuvo daromas, savaime nepaneigtų kitų atvejų, kai poveikis buvo daromas.

38.3. Svarbu ir tai, jog rašytiniuose paaiškinimuose E. S. pripažino, kad 2023 m. birželio mėn. buvo kartu su G. P. susitikęs su N. L., jo pokalbį su nukentėjusiuoju G. P. girdėjo, tačiau teisiamojo posėdžio metu E. S. nurodė priešingai, kad jam kalbant G. P. buvo toliau, pokalbyje nedalyvavo. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog kaltinamieji neigia, kad padarė nusikalstamą veiką, kaltinamųjų kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jų išteisinti dėl poveikio nukentėjusiajam darymo panaudojant psichinį smurtą.

Žemesnės instancijos teismas

38.4. Teismas taip pat pažymi, kad apskritai N. L. iš esmės jau po sužalojimo nurodė, kad jam buvo grasinama. Dar ligoninėje N. L. mama V. L. policijos pareigūnams paaiškino, kad po įvykio bendravo su sūnumi, sūnus jai pasakė, kad jis negali rašyti pareiškimo policijai, nes asmenys, kurie jį sužalojo grasino užmušti jį (t. 2, b. l. 12-14). Be to, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti aukščiau aptarti byloje ištirti įrodymai.

Dėl bausmių skyrimo

39. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalies sankciją, šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

40. Pagal BK 146 straipsnio 2 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

41. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

42. Pagal BK 233 straipsnio 3 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

43. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

44. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo atžvilgiu yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė BK 233 straipsnio 3 dalies atžvilgiu yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju E. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, du tyčinius apysunkius nusikaltimus bei tyčinį sunkų nusikaltimą. E. S. yra jauno amžiaus, dirbantis (t. 5, b. l. 48-49), anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 37-41), administracine tvarka nusikalstamų veikų padarymo metu baustas, nuosprendžio priėmimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 5, b. l. 42-47), turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino, darbovietės vertinamas teigiamai (t. 6, b. l. 121), (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl kaltinamojo netinkamo elgesio nėra gavusi (t. 6, b. l. 122), lankomo karatė klubo charakterizuojamas kaip drausmingas ir perspektyvus (t. 6, b. l. 123).

46. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmai, tai, kad nors ir yra jauno amžiaus, E. S. teisiamas dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltę pripažino iš dalies, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti arešto bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei vidurkis (20 parų), už nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį už vidurkį, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį už vidurkį. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, tačiau už jį mažesnį (40 parų). Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik šiomis bausmės rūšimis. Atsižvelgiant tiek į kaltinamojo asmenybę, tiek į veikų padarymo aplinkybes, švelnesnių ar švelnesnių, nei numatė įstatymo leidėjas, bausmių skyrimu teisingumo principo įgyvendinimas nebūtų užtikrinamas.

47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, o ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintina visiško sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų 259 straipsnio 2 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Visiško sudėjimo subendrinimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bei tai, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies.

48. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

49. Teismas, išanalizavęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinęs tai, kad kaltinamasis E. S. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. S. gali būti pasiekti atlikus tik dalį subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kitos dalies vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, E. S. paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidedamas, nustatant, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis turi nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

50. Atsižvelgiant į E. S. padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti, jog po nedelsiant atliktinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies, likusios neatliktos bausmės atidėjimo laikotarpiu E. S. įpareigojamas pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas) bei neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

51. Į bausmės laiką E. S. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 16 d. 00 val. 05 min. iki 2022 m. vasario 17 d. 14 val. 15 min. (t. 1, b. l. 152-153, 163-164) bei nuo 2023 m. spalio 26 d. 11 val. 07 min. (t. 4, b. l. 146-149) iki suėmimo 2023 m. spalio 27 d. kaltinamajam paskyrimo, taip pat įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 23 d. (t. 4, b. l. 168-170, 176-178; t. 5, b. l. 12-14).

52. Kaltinamojo G. P. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju G. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis yra dirbantis (t. 4, b. l. 33-34), anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 31-32), administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu baustas, nuosprendžio priėmimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 35-43), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 66).

54. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, tai, kad G. P. savo kaltės nepripažino, anksčiau neteistas, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant mažesnį nei vidurkis (30 parų). Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik šia bausmės rūšimis. Atsižvelgiant tiek į kaltinamojo asmenybę, tiek į veikos padarymo aplinkybes, švelnesnės nei numato įstatymo leidėjas, bausmės skyrimu teisingumo principo įgyvendinimas nebūtų užtikrinamas.

55. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

56. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis G. P. anksčiau neteistas, jam nebuvo taikytos kardomosios priemonės, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam šansą pakeisti savo elgesį be realios bausmės atlikimo.

57. Esant nurodytoms aplinkybėms, G. P. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas keturių mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinių ieškinių

58. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246 straipsnyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

60. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis N. L. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 6 600,00 Eur neturtinės žalos (6 300,00 Eur iš kaltinamojo E. S. ir 300,00 Eur iš kaltinamojo G. P.) priteisimo (5 t., b. l. 168-169). Nurodė, kad E. S. jam atlygino turtinę žalą, todėl dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nebereiškia. Neturtinę žalą patyrė dėl sužalojimo peiliu, neteisėto laisvės atėmimo bei grasinimų ir reikalavimų neduoti baudžiamojoje byloje parodymų. Tą dieną, kai buvo sužalotas peiliu, apiplėštas, jam buvo atimta laisvė, jis patyrė didelį išgąstį, buvo vienas paliktas laukuose sužalotas, kraujuojantis. Jei nebūtų pats persirišęs sužalotos kojos, galėjo nukraujuoti ir mirti, tą vakarą buvo įsitikinęs, kad mirs. Tik atsitiktinumo dėka sutiko pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotoja nuvežė jį į ligoninę ir išgelbėjo jo gyvybę. Po šio įvykio jis gydėsi ligoninėje, namuose daugiau nei savaitę laiko. Iki šios dienos jaučia sužalojimo pasekmes – ilgiau pasėdėjus jam pradeda traukti mėšlungis, nutirpsta koja, skauda. Gydytojai paaiškino, kad šios pasekmės turi praeiti laikui bėgant, tačiau jos nepraeina iki šiol. Po šio įvykio jis buvo gąsdinamas abiejų kaltinamųjų, dar kartą patyrė didelę baimę ir stresą. Dėl šių priežasčių jis išvažiavo ir šiuo metu gyvena kitame mieste, bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) miestą net laikinai pas artimuosius. Vakarais bijo eiti į lauką, nuolatos jaučia baimę.

61. Pagal byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Byloje esančiose nuotraukose (t. 5, b. l. 176-179) matyti nukentėjusiojo patirti sužalojimai. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus (dūrį koją, smūgius į veidą ir kitas kūno vietas) patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad buvo sužalotas peiliu, apiplėštas, jam buvo atimta laisvė, buvo paliktas laukuose sužalotas, kraujuojantis. Po šio įvykio jis gydėsi ligoninėje, namuose, iki šios dienos jaučia sužalojimo pasekmes – ilgiau pasėdėjus jam pradeda traukti mėšlungis, nutirpsta koja, skauda. Jis buvo gąsdinamas abiejų kaltinamųjų, dar kartą patyrė didelę baimę ir stresą. Dėl šių priežasčių jis išvažiavo ir šiuo metu gyvena kitame mieste, bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) miestą net laikinai pas artimuosius. Vakarais bijo eiti į lauką, nuolatos jaučia baimę.

62. Pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

63. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t. y., sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.).

64. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

65. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad N. L. dėl E. S. padaryto sužalojimo bei neteisėto laisvės atėmimo, plėšimo patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, o dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų naudojant psichologinį smurtą patyrė baimę ir nerimą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo E. S. veiksmų nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam padaryta durtinė – pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens – plačiojo raumens sužalojimu bei dešiniosios paakinės srities sumušimas. Iš prie ieškinio pateiktų nuotraukų matyti, kad ant nukentėjusiojo šlaunies yra susiūta žaizda, aplink dešinę akį yra mėlynė. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Vertinant neturtinės žalos dydį, svarbi aplinkybė yra tai, kad N. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas panaudojant peilį, padarant durtinę – pjautinę žaizdą, taip pat suduodant į galvą, spiriant į rankas, šonkaulių sritį, jam buvo neteisėtai atimta laisvė, pagrobti jo daiktai, jis buvo paliktas gulėti ant kelio, o po šio įvykio jo atžvilgiu E. S. ir G. P. naudojo psichologinį smurtą darydami jam poveikį, kad nukentėjusysis nesikreiptų į policiją. Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad patirti sužalojimai turės pasekmių visam gyvenimui, kad šiuo metu jam reikalingas gydymas, kad dėl gydymo ateityje turės papildomų išlaidų, kad lankėsi pas psichologus ir pan. Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į kokio dydžio turtinę žalą nukentėjusysis patyrė nagrinėjamoje byloje – šiuo atveju nukentėjusysis nurodė, kad E. S. jam atlygino 180,00 Eur turtinę žalą. Vertinant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas nukentėjusiojo atžvilgiu padarė veikdami tyčia, o kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų ir galėtų nukentėjusiajam sumokėti 2 000,00 Eur.

66. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į aptartą teismų praktiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, vertintina, kad 6 600,00 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam iš E. S. priteistinas 3 000,00 Eur neturtinės žalos dydis, o iš kaltinamojo G. P. – 200,00 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat tiek E. S., tiek G. P. kaltės laipsnį, bei užtikrins kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

67. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

68. Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam E. S. dėl 275,20 Eur žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 132-136), prašo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 275,20 Eur. Nurodė, kad Informacinės sistemos duomenimis, nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. kovo 24 d. nukentėjusysis dėl šlaunies žaizdos buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje stacionare, pacientui atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 275,20 Eur. Civilinis ieškinys įrodytas, suteiktas gydymo paslaugas patvirtina 2023 m. birželio 19 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 5, b. l. 134), todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

69. E. S. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra (t. 5, b. l. 18-21, 29-31, 34-35, 187-191; t. 6, b. l. 76-80 ), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 150-152) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.

70. Kaltinamajam G. P. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

71. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu E. S. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. kovo 21 d., turtui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 10 400,00 Eur (t. 5, b. l. 63-65), kuris buvo pratęstas prokuroro 2024 m. kovo 15 d. nutarimu iki 2024 m. gegužės 21 d. (t. 5, b. l. 72-75), 2024 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. (t. 5, b. l. 192-193), 2024 m. liepos 5 d. nutartimi terminas pratęstas iki 2024 m. lapkričio 20 d. (t. 6, b. l. 81-82), o 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 20 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.

72. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: N. L. sportinės kelnės (t. 2, b. l. 42-44), saugomos Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate – sunaikintinos; telefono abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinės (esančios DVD laikmenoje), 2023 m. lapkričio 21 d. nukentėjusiojo N. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašas (esantis CD laikmenoje), 2023 m. kovo 18 d. vaizdo įrašai iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) (esantys DVD laikmenoje), 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo E. S. įrašai (esantys DVD laikmenoje), esantys voke prie bylos, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); telefonas „I.“, 2024 m. vasario 29 d. pakvitavimu grąžintas D. B. su įpareigojimu saugoti iki kol byla bus išnagrinėta teisme (t. 3, b. l. 190) – paliktinas neribotai D. B. nuosavybei; telefonai „P.“ ir „S. G.“, 2024 m. vasario 15 d. pakvitavimu grąžinti N. L. (t. 2, b. l. 173-174) – paliktini neribotai N. L. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 – 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį bei 180 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir skirti 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį bei 233 straipsnio 3 dalį, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, E. S. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, paskiriant 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo E. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką E. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 16 d. 00 val. 05 min. iki 2022 m. vasario 17 d. 14 val. 15 min. (dvi paros), o taip pat nuo 2023 m. spalio 26 d. 11 val. 07 min. iki suėmimo 2023 m. spalio 27 d. kaltinamajam paskyrimo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 23 d. (devyniasdešimt dienų), vieną laikino sulaikymo parą ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktais, skirti E. S. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir intensyvią priežiūrą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Patikslinti, kad G. P. veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., panaudodamas psichinį smurtą darė poveikį nukentėjusiam, o būtent: 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 23 val. - 01 val., E. S. tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir telefonu paskambinus N. L. bei pasiūlius susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, E. S. veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. P. padaryti poveikį nukentėjusiajam N. L. atvažiavo kartu su G. P. automobiliu „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą, pasiūlė N. L. įlipti į jų automobilį. N. L. įlipus į automobilį „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), E. S. paklausė nukentėjusiojo, ar jis parašė ant jo pareiškimą dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, po ko G. P. pareikalavo iš nukentėjusiojo nerašyti pareiškimo ant E. S. ir neduoti parodymų apie E. S. grasindamas, kad priešingu atveju jo draugai grąžtu pragręš N. L. abiejų kojų kelius, bei žadėjo pagalbą, jei nukentėjusysis nerašys pareiškimo ant E. S. dėl 2023 m. kovo 18 d. įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo bei neduos parodymų ant E. S..

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškovo N. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir civilinio ieškovo N. L. naudai iš civilinio atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo, iš civilinio atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 275,20 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 20 ct) turinės žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu E. S. atžvilgiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki visiško civiliniais ieškiniais priteistos žalos atlyginimo (leidžiant atlyginti civilinius ieškinius). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: N. L. sportines kelnes, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate – sunaikinti; telefono abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)išklotines (esančias DVD laikmenoje), 2023 m. lapkričio 21 d. nukentėjusiojo N. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašą (esantį CD laikmenoje), 2023 m. kovo 18 d. vaizdo įrašus iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) (esančius DVD laikmenoje), 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo E. S. įrašus (esančius DVD laikmenoje), esančius voke prie bylos, kaip tyrimo medžiagą palikti saugoti byloje; telefoną „I.“, 2024 m. vasario 29 d. pakvitavimu grąžintą D. B. – palikti neribotai D. B. nuosavybei; telefonus „P.“ ir „S. G.“, 2024 m. vasario 15 d. pakvitavimu grąžintus N. L. – palikti neribotai N. L. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas