Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1A-249-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29191-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė
Nuteistasis
J. J.
Civilinis ieškovas
UAB „P“, AB „L“
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-1020/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29191-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 1.1.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aivos Survilienės, Jurgitos Mačionytės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nuteistajam J. J. ir jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, J. J. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. J. civilinio ieškovo UAB „P“ naudai priteista 586,40 euro, o civilinio ieškovo AB „L“ naudai priteista 1 701,37 eurų žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

J. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d., 5.00 val. iki 2016 m. birželio 11 d., 14.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Rodūnios kelias 3, Vilniuje, atsuktuvu užkišdamas už šoninių UAB „P“ nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio vaizdo veidrodėlių stiklų bei nutraukdamas kontrolės laidus, pagrobė kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlių stiklus, kurių bendra vertė – 1 970,87 eurai, bei tokiu būdu sugadino minėtą automobilį, padarydamas UAB „P“ 2 287,40 eurų turtinę žalą (įskaitant pagrobtų veidrodėlių vertę). Tokiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

J. J. apeliaciniu skundu prašo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme ir netaikyti jam laisvės atėmimo. Apeliantas nurodo, kad jis nuo 2016 m. liepos 4 d. yra registruotas narkologiniame centre, tai yra gydosi nuo priklausomybės narkotikams, o jo atžvilgiu pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, gydymas metadono programa būtų nutrauktas, dėl ko jis patirtų kančias.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje J. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, nes įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, o J. J. paskirta bausmė - teisinga ir ne per griežta.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos J. J. padarytų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, turtinės žalos atlyginimo ir (ar) atlygintinos žalos dydžio klausimas, nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, o konkrečiau su jam skirtos bausmės rūšimi. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Apeliantas savo veiksmais padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jo nusikalstamų veiksmų tikslas – turtinė nauda. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Vilniaus miesto apylinkės teismas J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad šis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skirdamas J. J. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino ir pastarojo asmenybę, iš kurios ypatumų akivaizdu, jog kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Pažymėtina, kad aptariamus nusikaltimus J. J. padarė tuo metu, kai teistumas dėl ankstesnės nusikalstamos veikos nebuvo išnykęs, kitaip tariant ankstesnės bausmės J. J. nepadarė teigiamos įtakos. Iš bylos medžiagoje esančios informacijos apie J. J. teistumus matyti, kad jis teistas net 15 kartų, iš jų net 11 kartų už vagystes, taip pat 2 kartus už nusikalstamas veikas, kurios susijusios su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 57-69). Be to, J. J. daugybę kartų baustas administracine tvarka, o tarp pažeidimų dominuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 straipsnyje (smulkusis svetimo turto pagrobimas) numatytas pažeidimas (1 t., b. l. 53-54). Šios aplinkybės rodo tipinį ir neteisėtą J. J. pragyvenimo būdą bei elgesio modelį. Ankstesnės asmeniui taikytos teisinio poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jo elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai. Tokioje situacijoje, akivaizdu, kad švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas nebūtų pakankama bei efektyvi baudžiamosios atsakomybės taikymo forma ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skyrė pakankamai švelnias bausmes. Už J. J. inkriminuotą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaip viena iš bausmės rūšių numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šį nusikaltimą yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Atitinkamai už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaip viena iš bausmės rūšių numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų, tai yra laisvės atėmimo vidurkis už šį nusikaltimą – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prieš bausmes subendrindamas, skyrė ne tik žemesnes nei sankcijos vidurkis bausmes, tačiau ir tokio dydžio laisvės atėmimą, kuris artimas jo minimumui – 3 mėnesiams. Turint omenyje nuteistojo asmenybę ir ankstesnius teistumus, aiškią įstatymo leidėjo poziciją, jog bausmė esant nusikaltimų recidyvui turi griežtėti, paskirta bausmė nėra per griežta.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Šią išvadą pagrindžia teismo aptarta J. J. teistumų ir nuobaudų paskirtų už administracinės teisės pažeidimus istorija, daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kita J. J. charakterizuojanti medžiaga, analizuota pasisakant dėl bausmės rūšies ir jos dydžio. Bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamoje byloje reikštų formalų teisingumo vykdymą, formuotų nebaudžiamumo jausmą, taigi būtų aiškiai neteisingas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pateiktos aplinkybės dėl nuteistojo gydymo taip pat nesudaro teisinio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pozityviai vertina tai, kad J. J. nori pradėti gydytis priklausomybę nuo narkotikų ir pripažįsta, jog būtent dėl šios priklausomybės jis negali savo poreikių tenkinti teisėtais būdais. Visgi, nuteistasis turėjo galimybę gydymą pradėti daugelį kartų atlikus ankstesnes bausmes. Įstatymų leidėjas numato galimybę atidėti įsiteisėjusiojo nuosprendžio vykdymą esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, tarp kurių yra ir liga (BPK 338 straipsnis), taigi įstatymas numato galimybę pabaigti gydymą ir po to atlikti bausmę, jei ligos pobūdis ir jos gydymas išties negali būti užtikrintas bausmės atlikimo metu. Taigi tenkinti nuteistojo skundo ir panaikinti paskirtą pakankamai švelnią bausmę vien dėl gydymo proceso nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendis, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jurgita MačionytėAiva SurvilienėErnestas Rimšelis