- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-294-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00696-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. Č., V. Č., A. Č.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Č., V. Č. ir A. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6823-922/2020 pagal pareiškėjų J. Č., V. Č. ir A. Č. skundą dėl praleisto termino atnaujinimo ir antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė Audronė Muzikevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos pateikė skundą dėl praleisto termino atnaujinimo ir antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0151/20/00522, 0151/20/00525, 0151/20/00524, kuriuo prašė atnaujinti nežymiai praleistą terminą ir priimti skundą; tenkinti skundą ir pripažinti, kad vykdomosiose bylose varžytynės buvo vykdomos neteisėtais, t. y. pažeidžiant įstatymų reikalavimus, panaikinti varžytynių rezultatą ir organizuoti varžytynes iš naujo.
2. Skunde nurodė, kad iš kitų asmenų, kurie domėjosi parduodamų žemės sklypų įsigijimu, sužinojo, jog antstolės Audronės Muzikevičienės kontora yra paskelbusi apie vykdomą nekilnojamojo turto pardavimą per viešąsias varžytynes. Pareiškėja nuvykusi į deklaruotos gyvenamosios vietą pašto dėžutėje surado didelį kiekį registruotos korespondencijos, kuri buvo paprasčiausiai sumesta į pašto dėžutę, o ne palikti pranešimai apie registruotos korespondencijos gavimą. Taigi pareiškėjoms realiai nebuvo įteikta korespondencija, nebuvo pranešta apie vykdomą turto pardavimą iš varžytynių. Pareiškėja operatyviai kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, kad atliktų parduodamo turto vertinimą. Skirtumas tarp antstolės vertintojų nustatytos vertės ir pareiškėjos vertintojų nustatytos vertės yra 40-41 proc. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašė antstolės atšaukti varžytynes, tačiau antstolė 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu atsakė, kad atšaukti nekilnojamojo turto varžytynes nėra realaus pagrindo. Terminas pateikti skundą – 2020 m. rugsėjo 14 d., tačiau jis praleistas nežymiai. Kadangi pareiškėjos nežinojo apie antstolės vykdomą įkeisto turto pardavimo procesą, negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl nekilnojamojo turto vertės, o ji ženkliai skiriasi nuo antstolės pasirinktų vertintojų nustatytos vertės, taip pat negalėjo pasinaudoti įstatyme numatyta teise siūlyti savo pasirinkto turto pirkėją. Visi šie antstolės veiksmai lėmė pareiškėjų, kurių viena yra nepilnamete, teisių pažeidimą.
3. Antstolė Audronė Muzikevičienė 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu pareiškėjų skundo padavimo praleisto termino neatnaujino, skundą grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad skolininkės, kaip pačios nurodo, apie turto pardavimą sužinojo varžytynių metu, kai asmenys domėjosi parduodamų žemės sklypų įsigijimu, varžytynės baigėsi 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir skolininkų atstovui advokatui G. G. buvo išsiųstas pranešimas apie įvykusias varžytynes. Vadinasi skųsti minėtą veiksmą laiko buvo pakankamai, tačiau skundas gautas 2020 m. rugsėjo 24 d., praleidus įstatyme nustatytą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pagal vykdomųjų bylų duomenis visi procesiniai dokumentai pareiškėjoms buvo siunčiami tiek elektroniniu paštu, tiek jų deklaruotos gyvenamosios vietos bei vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, jog jos negavo procesinių dokumentų iš antstolės, nes Lietuvos pašto darbuotojai jų neįteikdavo, o tiesiog palikdavo pareiškėjų gaunamų laiškų dėžutėje kaip paprastos korespondencijos siuntos, nesilaikant registruotos pašto siuntoms nustatytų įteikimo reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog pranešimas su žyma, jog siunta įteikta asmeniškai adresatui, yra tinkamas pagrindas antstoliui atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus.
6. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos apie skundžiamus antstolio veiksmus turėjo sužinoti dar anksčiau nei faktiškai sužinojo. Skunde pareiškėjos pripažįsta, jog sulaukė skambučių iš įvairių asmenų, kurie domėjosi žemės sklypų įsigijimu, tačiau nepateikė duomenų, jog jos domėjosi vykdymo proceso eiga. Varžytynės baigėsi 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir pareiškėjų atstovui buvo išsiųstas pranešimas apie įvykusias varžytynes, tačiau skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas tik 2020-09-24, t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą.
7. Teismas nurodė, kad skolininkas vykdymo procese, be CPK 643 straipsnyje numatytų teisių, turi taip pat ir CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas, ir viena iš jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad skolininkė, žinodama, jog jos atžvilgiu vykdomos net trys vykdomosios bylos dėl priverstinio išieškojimo, jai priklausantis turtas yra įkeistas, areštuotas, įkainotas ir apie tai jai pranešta asmeniškai, įteikti pranešimai, patvarkymai dėl turto pardavimo iš varžytynių, varžytynių paskelbimo, skolininkei išaiškinta apie tai, kokius veiksmus ji gali atlikti, galėjo ir turėjo imtis nurodytų veiksmų, tačiau to nepadarė. Teismas pareiškėjos teiginius, kad ji apie varžytynes nebuvo informuota, sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos, atmetė kaip deklaratyvius ir visiškai nepagrįstus.
8. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą antstolei jokių duomenų nebuvo pateikusi, todėl procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu ir pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikantis visų įstatymuose nustatytų reikalavimų ir toks įteikimas pripažintinas tinkamu.
9. Teismas darė išvadą, kad antstolė apie vykdymo proceso eigą informavo pareiškėją tinkamai, sudarė visas sąlygas susipažinti su dokumentais ir pateikti prieštaravimus, laikėsi imperatyvių įstatymų reikalavimų skelbdama varžytynes, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas visiškai neįsigilino į bylos esmę, perrašė teisės aktų nuostatas ir antstolės nurodytus argumentus.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjoms buvo tinkamai įteikta antstolės siųsta korespondencija ir joms buvo žinoma apie procesinius veiksmus vykdymo procese. Antstolės procesinių dokumentų siuntimas pareiškėjoms el. paštu taip pat nelaikytinas tinkamu įteikimu, nes pareiškėjos nėra sutikusios su tokiu būdu gauti informaciją.
10.3. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjoms 2020 m. rugpjūčio mėnesį sužinojus apie vykdomas varžytynes, jos pradėjo aktyviai veikti, t. y. operatyviai užsakė ir buvo atliktas turto vertinimas, pareiškėjų atstovas pateikė prašymą antstolei atšaukti varžytynes, tačiau antstolė prašymo netenkino ir 2020 m. rugpjūčio 25 raštu atsakė atstovui, jog varžytynės jau įvyko.
10.4. Kadangi antstolė po įvykusių varžytynių jokių patvarkymų, kuriuose būtų nurodyta teisė apskųsti antstolės veiksmus, apskundimo tvarka ir terminai, nepriėmė ir pareiškėjoms nepateikė, todėl 2020 m. rugsėjo 24 d. skundžiant antstolės informacinius pranešimus turėtų būti laikoma tinkamu gynybos būdu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų (vykdomos varžytynės pažeidžiant įstatymų reikalavimus), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. Nr. 0151/20/00522, 0151/20/00525, 0151/20/00524, kuriose vykdomas skolos išieškojimas pagal Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomasis įrašas) Nr. LP-695 iš skolininkės J. Č. ir hipoteka užtikrinto turto, įkaito davėjų A. Č. ir V. Č. hipotekos kreditoriaus UAB „Lengvam verslui“ naudai. Antstolės 2020 m. gegužės 18 d. patvarkymais buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti, apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir raginimas įvykdyti sprendimą, 2020 m. gegužės 27 d. surašytas turto arešto aktas bei patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, pareiškėjoms išsiųsta registruota pašto siunta jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o A. Č. ir el. paštu. Siuntos pareiškėjoms įteiktos 2020 m. birželio 27 d. (Lietuvos pašto įteikimo pranešimai apie siuntą). Gavus ekspertizės aktą, antstolė 2020 m. birželio 29 d. išsiuntė pareiškėjoms pranešimą dėl turto vertės ir turto pardavimo iš varžytynių. Pareiškėjoms pranešimas įteiktas 2020 liepos 1 d. (Lietuvos pašto įteikimo pranešimai apie siuntą). Antstolė 2020 m. liepos 22 d. patvarkymais dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbė pirmąsias turto varžytynes, varžytynių pradžia 2020 m. liepos 22 d. varžytynių pabaiga 2020 m. rugpjūčio 21 d., pradinės turto kainos 5 508 Eur (ekspertizės aktu nustatyta 7 010 Eur) ir 5 568 Eur (ekspertizės aktu nustatyta 6 960 Eur). Antstolės kontoroje 2020 m. rugpjūčio 21 d. gautas skolininkės J. Č. atstovo prašymas vadovaujantis CPK 703 straipsnio 1 dalimi atšaukti varžytynes, kartu pateiktos ir areštuoto nekilnojamojo turto – 2 žemės sklypų Turto vertinimo ataskaitos, pagal kurias nustatytos nekilnojamojo turto vertės – 11 900 Eur ir 11 800 Eur. VĮ Registrų centras 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė antstolei pranešimus, kad elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). baigėsi, paskelbti laimėtojai, turtas parduotas už 7 600 Eur ir 14 512 Eur. Antstolei pateikti duomenys, kad laimėtojai pervedė lėšas už varžytynėse nupirktą turtą į antstolės sąskaitą. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu į skolininkės atstovo 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymą informavo, kad nėra realaus pagrindo atšaukti varžytynes, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. varžytynės įvyko, turtas parduotas. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimais informavo pareiškėjas, kad įvyko varžytynės, turtas parduotas. Antstolė 2020 m. rugsėjo 11 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktus, vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. 2020 m. rugsėjo 24 d. gautas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma atnaujinti nežymiai praleistą terminą ir priimti skundą; tenkinti skundą ir pripažinti, kad vykdomosiose bylose varžytynės buvo vykdomos neteisėtais, t. y. pažeidžiant įstatymų reikalavimus, panaikinti varžytynių rezultatą ir organizuoti varžytynes iš naujo. Antstolė 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą terminą, skundą grąžino jį pateikusiam asmeniui. Pareiškėjos skundą dėl praleisto termino atnaujinimo ir antstolės veiksmų 2020 m. spalio 13 d. pateikė tiesiogiai teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pareiškėjos pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, visiškai neįsigilino į bylos esmę.
15. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).
16. CPK 613 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kuriuos vykdymo proceso dalyviai turi teisę skųsti (CPK 512 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos skunde nenurodė, kokį konkrečiai antstolės patvarkymą skundžia, tačiau prašė panaikinti varžytynių rezultatą. Taigi pareiškėjos iš esmės ginčija pačių varžytynių teisėtumą (nebuvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su pranešimu skolininkei apie vykdomąją bylą, turto įkainojimu, varžytynių organizavimu ir vykdymu), nurodydamos, kad antstolės atliekamo vykdymo pažeidimai yra esminiai ir pažeidžiantys pareiškėjų teises, taip siekdamos, kad būtų panaikintas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl paties turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo (reikalavimo jį panaikinti) nepasisakė. nesivadovavo ginčui aktualiomis teisės normomis.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu sąlygų pažymėta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, t. y. teikiant ieškinį dėl turto akto perdavimo panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-684/2017). Taip pat pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, pažymi, kad nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose esant 2020 m. rugsėjo 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktui, vien antstolės veiksmų įvertinimas, nagrinėjant bylą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, nesukels pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjos, vadovaujantis CPK 602 straipsniu, įgijo tik teisę paduoti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o priėmęs skundą – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, ginčui aktualią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis, 293 straipsnio 1 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjoms teisę pažeistas teises ginti bendrąja ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį (CPK 602 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.