Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-397-2014;

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00007-2013-4;

2014 m. balandžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. V. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių metų) 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. V. UAB „ (duomenys neskelbtini) “ naudai solidariai su A. S. ir A. S. priteista 336,36 Lt ir 2435,31 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai su A. S. priteista 6549,49 Lt turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai su A. S. priteista 1819,53 Lt turtinei žalai atlyginti.

Minėtu nuosprendžiu buvo nuteisti ir A. S. bei A. S., tačiau apeliacinių skundų jų atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su A. V., įtikinę G. B. AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini), sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, 2012 m. gruodžio 4 d., 13:10 val., AB „(duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam sudarius elektroninės bankininkystės sutartį, vėliau, iš G. B. kartu neteisėtai įgijo ir laikė G. B. elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodžių kortelę, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tęsdami nusikalstamą veiką, padedant kaip veikos bendrininkui A. S., neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudojo svetimos, t. y., G. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jais disponavo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. A. V., veikdamas bendrai su A. S. bei A. S., kuris veikė kaip nusikaltimo padėjėjas, 2012 m. gruodžio 4 d., pasinaudojus iš G. B. apgaule įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, tikslu apgaule užvaldyti kredito bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, pasinaudodami G. B. sudaryta elektroninės bankininkystės sutartimi, panaudodami G. S. priklausančią internetinę prieigą, IP 84.15.55.65, kurią suteikė A. S., neteisėtai panaudodami G. B. tapatybę patvirtinančius duomenis – G. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, apie 14:34 val., (duomenys neskelbtini)., A. S. suteikus kompiuterį, A. S. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) G. B. vardu pervedus 0,01 lito registracijos mokestį, sudarė kreditinę sutartį Nr. 771833001 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią į G. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 250 litai, kuriuos, kuriuos jis iš karto pervedė į A. S. nurodytą savo žmonos G. S. sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini), kuriuos 2012 m. gruodžio 4 d., 16.24 val. AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bankomate H080, esančiame (duomenys neskelbtini) išgrynino A. S., pinigus perduodamas A. S., kuriuos šis pasidalino su A. V. ir tokiais bendrais veiksmais užvaldė apgaule svetimą turtą, padarydami UAB (duomenys neskelbtini)“ 250 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V., veikdamas bendrai su A. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, išvengdamas turtinės prievolės, t. y. 2012 m. gruodžio 5 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. V., veikdamas bendrai su A. S., turėdami išankstinį tikslą apgaule, pasinaudodami A. B. apgaule, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą kreditą, apgaulės būdu, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra apsisprendimui dėl kredito perleidimo aplinkybes, nutylėdami, kad kreditą įgys savo reikmėms ir neinformuodami A. B., kokią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiuoju sudaro ir kokios bus pasekmės, nevykdant sutarties sąlygų, A. B. vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PS-001998 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasirašė A. B., pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4000 litų, kuriuos tą pačią dieną, tyrimo metu nenustatytu laiku, A. B. per tris kartus išgrynino AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bankomate ATM253, esančiame (duomenys neskelbtini) ir atidavė A. S. bei A. V.. Tokiais veiksmais A. V., veikdamas bendrai su A. S., bendrai apgaule įgijo 4000 litų kreditą, už tai nemokėdami eilinių įmokų bei nesilaikydami kitų sutarties sąlygų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 4000 litų turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką A. V., veikdamas bendrai su A. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, išvengdami turtinės prievolės, t. y. 2012 m. gruodžio 5 d., tikslus laikas ikiteisminio bei teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, po to, kai apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyti 4000 lt., iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą prekę, apgaulės būdu, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, nutylėdami, kad nešiojamąjį kompiuterį „DELL“ pirks savo reikmėms ir neinformuodami A. B., kokią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo sudaro ir kokios bus pasekmės, nevykdant sutarties sąlygų, įkalbėjo A. B. apgaule, savo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasirašė A. B., pagal kurią A. V. ir A. S. įgijo 1549 litų vertės nešiojamą kompiuterį „DELL“, už tai nemokėdami eilinių įmokų bei nesilaikydami kitų sutarties sąlygų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule bendrai padarydami 1549 litų turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V., veikdamas vieninga tyčia ir tikslu su A. S., bendrai grupėje, 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslus metas ir laikas ikiteisminio bei teismo įrodymų tyrimo metu nenustatytas, tačiau galimai 2012 12 04 ar 2012 12 05 dienomis, važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bendrai apgaule įtikinę A. B. AB (duomenys neskelbtini) bankas sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, ir A. B. 2012 m. gruodžio 10 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB(duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarius elektroninės bankininkystės sutartį, 2012 m. gruodžio 10 d., (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, turėdami išankstinį tikslą panaudoti nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenis ir apgaule iš įvairių kredito bei lizingo ir kitų bendrovių gauti pinigus, įgijo A. B. asmens tapatybės duomenis, pastarajam juos perdavus A. V., o šiam perdavus A. S., ir prie savęs A. S. neteisėtai laikė AB (duomenys neskelbtini) bankas A. B. išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodžių kortelę iki 2012 m. gruodžio 10 d. tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko, kol A. S. minėtus duomenis grąžino A. B.;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia su A. S. ir A. S., kuris į veiką įsitraukė kaip padėjėjas, veikdami bendrai grupėje, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudojo svetimos, t. y., A. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jais disponavo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2012 m. gruodžio 10 d., A. S., A. V., padedant A. S., veikdami bendrai, siekdami apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, pasinaudodami A. B. sudaryta elektroninės bankininkystės sutartimi, panaudodami G. S. priklausančia internetinę prieiga, IP 84.15.55.65, neteisėtai panaudodami A. B. tapatybę patvirtinančius duomenis – A. B. AB (duomenys neskelbtini) bankas suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, apie 12:21 val., (duomenys neskelbtini), A. S. suteiktame kompiuteryje, A. S., neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pervedęs 0,01 lito registracijos mokestį, A. B. vardu sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1000 litų, iš kurių 995 litus, A. S. iš karto pervedė į A. S. nurodytą savo žmonos G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 990 litus 2012 m. gruodžio 10 d., 17.25 val. AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bankomate H0338, esančiame (duomenys neskelbtini), A. S. išgrynino ir, pasilikdamas sau 100 litų, o 850 litų (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė A. S.;

tęsdamas nusikalstamą veiką A. V., veikdamas bendrai su A. S., pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, išvengdami turtinės prievolės, o būtent, 2012 m. gruodžio 18 d., laikotarpyje nuo 16.35 val. iki 17.35 val., tiksliai nenustatytu laiku, A. S. bei A. V., (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą kreditą, apgaulės būdu, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko (duomenys neskelbtini) apsisprendimui dėl kredito perleidimo aplinkybes, nutylėdami, kad kreditą įgys savo reikmėms ir neinformuodami A. B., kokią sutartį (duomenys neskelbtini) su juo sudarys ir kokios bus pasekmės, nevykdant sutarties sąlygų, automobilio pirkimui įkalbėję ir apgaule įtikinę A. B., jog jokio paskolos jam grąžinti nereikės, pasikėsino sudaryti A. B. vardu vartojimo kredito sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pervesta 9000 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. B. neatitiko banko mokumo reikalavimų ir kredito sutartis nebuvo sudaryta;

tęsdamas nusikalstamą veiką A. V., veikdamas bendrai su A. S., pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, išvengdami turtinės prievolės, t. y. 2012 m. gruodžio 19 d., 16:29 val., 16:31 val. ir 16:43 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą kreditą, apgaulės būdu, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko AB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimui dėl kredito perleidimo aplinkybes, nutylėdami, kad kreditą įgys savo reikmėms ir neinformuodami A. B., kokią sutartį AB „(duomenys neskelbtini)“ su juo sudarys ir kokios bus pasekmės, nevykdant sutarties sąlygų, įkalbėję ir įtikinę A. B. sudaryti savo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pervesta 1000 litų, aiškindami, kad jam nieko grąžinti nereikės, pasikėsino automobilio pirkimui apgaule įgyti 1000 lt., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. B. neatitiko „(duomenys neskelbtini)“ rizikos vertinimo taisyklių ir kredito negavo. Tokiais veiksmais pasikėsino apgaule įgyti 1000 litų kreditą, neketindami už tai mokėti eilinių įmokų bei nesilaikyti kitų sutarties sąlygų.

Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nuosprendį pakeisti, A. V. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad A. V. kaltės dėl nusikalstamų veikų ir jų padarymo aplinkybių neginčija, dėl nusikaltimų nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje. Pažymima, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos elgiantis labai lengvabūdiškai, paveikus ir įkalbėjus A. S., kuris ir buvo padarytų nusikalstamų veikų iniciatorius. Atkreipiamas dėmesys, kad A. V. dirba ir tik dirbdamas turės galimybę pilnai atlyginti civilinius ieškinius. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė, tačiau, skirdamas bausmę, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis A. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams, padarė tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus ir du apysunkiai, nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui. Nors teismas nurodė, kad A. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nenurodė, kad jos nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, nuoseklių parodymų davimas, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat teismas nenurodė, kad nuteistasis dirba ir darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas įvertino ne visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kas sutrukdė priimti teisingą nuosprendį ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė teisingas išvadas dėl A. V. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų vertindamas įrodymus ir skirdamas A. V. bausmę nepadarė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 13/02-22/02 yra konstatavęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai“.

Skirdamas bausmę teismas turi vadovautis ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybes, nurodytas 61 straipsnio 2 dalyje. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustatydamas bausmių dydžius apylinkės teismas taip pat tinkamai įvertino faktinį padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo A. V. asmenybę, kilusias pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog paskirtoji bausmė turi būti adekvati, proporcinga tiek nuteistojo, tiek ir veikos pavojingumui, kurį apibūdina ne tik kaltės forma, veikos padarymo būdas, tačiau ir padarytos žalos dydis. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstama veika buvo iš anksto suplanuota, nebuvo vienkartinė, buvo vykdoma tam tikrą laiko tarpą, panaudojant kito asmens elektronines mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis buvo padaryta nemaža turtinė žala kredito bei lizingo bendrovėms. Nors dėl pareikštų kaltinimų A. V. savo kaltę pripažino, tačiau, vertinant jo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad anksčiau jis jau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, padarytos veikos taip pat tyčinės, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, pirmą kartą nusikalto dar būdamas nepilnametis, dėl ko BK 93 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad A. V. yra linkęs pažeidinėti įstatymo reikalavimus iš ankstesnio teistumo nepasimokė, išvadų nepadarė. A. V. paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, savo dydžiais nėra akivaizdžiai per griežtos, per didelės, ar neproporcingos veikų pavojingumui, todėl jas mažinti už kiekvieną iš padarytų veikų skiriant nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš minėtos normos turinio seka, kad šio instituto taikymas nėra privalomas ir tik bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra sąlygos atleisti asmenį nuo realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2012). Teismas, spręsdamas, ar atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, kartu turi įvertinti visas aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

A. V. atitinka formalias sąlygas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo – galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta už kelis tyčinius (nesunkų ir du apysunkius) nusikaltimus ir yra ne didesnė nei 4 metai, tačiau vien to nepakanka. Turi būti nustatytas pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju padarytų veikų skaičius, pobūdis, ankstesnis teistumas, tai, kad naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarytos neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčines nusikalstamas veikas, neleidžia pagrįstai tikėtis teisėto, įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Todėl A. V. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas.

Pastebėtina, kad nors pirmos instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje motyvuodamas bausmių nuteistiesiems skyrimą nurodė, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau vertinant nuosprendį sistemiškai matyti, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas BK 75 straipsnį taikė tik A. S. ir A. S. atžvilgiu, o dėl A. V. padarė išvadą, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali pasiekti bausmės tikslus. Tokia teismo išvada visiškai atitinka nuosprendyje įvertintą nuteistųjų asmenybės charakteristiką, jų vaidmenį darant nusikalstama sveikas, todėl laikytina, kad teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje suklydo nenurodydamas, kurių konkrečiai nuteistųjų atžvilgiu taikomas BK 75 straipsnis. Šis netikslumas įtakos galutinio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. V. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad A. V. paskirtas gynėjas G. Zavtrakovas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 80 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistąjį gynė advokatas A. M., su kuriuo nuteistasis sudaręs susitarimą. Apeliacinis skundas taip pat surašytas advokato A. M.. Esant tokioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidoms ir iš nuteistojo A. V. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam, netenkinti.