Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2366-656/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-15
Bylos Nr.
e2S-2366-656/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32465-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
Vilniaus apygardos prokuratūrai
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-2366-656/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-32465-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1., 3.2.7.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. B. ieškinį atsakovei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas padavė ieškinį atsakovei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad iš pateikto dokumento nėra aišku, ar ieškovo reikalavimas yra ieškinys dėl neturtinės žalos, ar skundas dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų. Iš ieškinio nėra aišku kokio rezultato siekia ieškovas, kaip grindžia savo reikalavimus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodė, kad iš ieškinio turinio yra aišku, kad jis paduotas dėl neturtinės žalos priteisimo, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų. Iš pateikto dokumento aišku, kokio rezultato siekia ieškovas, kaip grindžia savo reikalavimą. Žala grindžiama prokuratūros nesugebėjimu pareikšti įtarimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys neturi formos ir turinio trūkumų, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškinio turinio ir formos trūkumai (esant netinkamai suformuluotam ieškinio dalykui ir/ar pagrindui) tam tikrais atvejais kliudo teismui nuspręsti, ar CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos konkrečiu atveju išties egzistuoja, t.y. ar ieškovo pareikštas reikalavimas apskritai nagrinėtinas teisme, ar teismingas konkrečiam teismui, ir t.t. Ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) turi esminę reikšmę sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį nenurodė nei vieno CPK 137 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto pagrindo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš ieškinio turinio nėra aišku kokio rezultato siekia ieškovas, kaip grindžia savo reikalavimus, t.y. neaišku pateiktas procesinis dokumentas yra ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo ar skundas dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų.

Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad jame pareikštas reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos nenagrinėtinas teisme. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškinio reikalavimo spręstina, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl prokuratūros pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo. Remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, kurie yra keliami ieškinio turiniui, nes neatskleistos ir nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), nėra aišku, dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų apeliantas patyrė neturtinę žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala, koks priežastinis ryšys sieja neteisėtus prokuroro veiksmus (neveikimą) su ieškovo patirta žala, neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas, nes neaišku, iš kokios institucijos prašoma žalos atlyginimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Pastebėtina, kad reiškiant ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakove byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūra, kaip šiuo atveju nurodyta ieškinyje (CK 6.272 straipsnio 4 dalis, 6.273 straipsnio 1 dalis, CPK 51 straipsnio 4 dalis). Taigi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal pareikštą ieškinį negali būti nagrinėjamas teismine tvarka dėl aiškių ieškinio trūkumų buvimo (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnis), tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog šis reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškinio trūkumų šalinimui yra skirtas CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, sudarantis galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus. Ir tik nepašalinus trūkumų, ieškinys grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl ko ginčijama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Andrius Ignotas