Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas, įpėdinis) kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto 42 - ojo notarų biuro notarės Nijolės Jakūbauskienės veiksmų, prašydamas panaikinti notarės Nijolės Jakūbauskienės sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti papildomą paveldėjimo liudijimą į likusius žemės sklypus, viršijančius 5,000 ha ir priklausančius testatorei V. T. nuosavybės teise. Nurodė, kad 2011-10-19 mirus pareiškėjo mamai V. T., jis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į notarą su pareiškimu priimti motinos palikimą. 2017 metais pareiškėjui pasikreipus į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo į mirusiosios turtą, paaiškėjo, kad mirusioji 2007-01-24 sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) km. Šalčininkų rajono savivaldybėje, jai priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 212-312, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas, paliko suinteresuotam asmeniui A. J.. Taip pat paaiškėjo, kad tą pačią dieną, t.y. 2007-01-24, buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią mirusioji įsipareigojo parduoti suinteresuotam asmeniui A. J. žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje, už 20 000 Lt. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad ketinamas parduoti žemės sklypas priklauso V. T. pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr.2.12-312., valstybės išperkamos žemės 5,000 ha ploto vertė 6 801 Lt. Pareiškėjo teigimu, V. T. gavo iš A. J. 19 500 Lt avansą, o likusius 500 Lt būsimasis pirkėjas įsipareigojo sumokėti būsimam pardavėjui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, t.y. iki 2017-01-24 dienos. Turto pardavėjas iki 2017-01-24 įsipareigojo surinkti visus nurodyto turto pardavimui reikalingus dokumentus ir parduoti nurodytą turtą. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jo motinos A. J. išduotą testamentą, kadangi tarp mirusiosios ir A. J. buvo sudaryta minėta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypų pardavimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-11-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017, V. T. ieškinį atmetė. Kadangi bendras žemės sklypų plotas, į kurį jo motinai atkurtos nuosavybės teisės, sudaro - 14,27 ha, o testamentinis įpėdinis A. J. jau yra paveldėjęs žemės sklypus, kurių plotas atitinka testamente nurodytam žemės sklypo plotui - 5 ha, tai V. T. kreipėsi į notaro biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusius atkurtus 9,27 ha (14,27 ha - 5 ha) žemės, priklausančius jo motinai. 2018-01-11 notarė raštu informavo pareiškėją, kad atsisako atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią žemės sklypų dalį. Notarė paaiškino, kad palikėja V. T. testamentu A. J. paliko žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje ir priklausiusį jai pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 212-312 (toliau – Išvada), į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas. Išvadoje nurodyta šio 5,000 ha žemės sklypo bendra vertė – 6 801 Lt. 2012-10-01 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 435-283 nusprendė V. T. vardu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį 4,67 ha žemės ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam, t.y. 14,27 ha (vertė 5987 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad V. T. atkuriamos nuosavybės teisės į P. R. nuosavybės teise valdytą 5 ha ploto žemės sklypą, kurio vertė 6801 Lt. Minėto sprendimo 1 punkte nurodyta, jog V. T. atkuriama nuosavybės teisė į 4,67 ha dalį žemės sklypo, 1.3. punkte nurodyta, jog perduodama neatlyginamai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 14.27 ha (vertė 5987 Lt) žemės ūkio paskirties sklypus (sklypai Nr. 816 - 1.41 ha, Nr.816-2 - 1.80 ha, Nr.816-3 - 4.60 ha, Nr.816-4 - 2.68 ha, Nr.816-5 - 1.51 ha, Nr. 816-6 - 2.27 ha) ir konservacinės paskirties 0,53 ha (vertė 323 Lt), esančius Šalčininkų rajone, Šalčininkų seniūnijoje, Šalčininkėlių, Skubėtų, Jundiliškių ir Pavisinčios kaimuose už bendrą 6310 Lt vertę, o 4 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 0,33 ha (vertė 491 Lt) bus atkurtos vėliau. 2014-08-27 buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 43S-278 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. T.“, pagal kurį jai atkuriama nuosavybės teisė į likusią 0,33 ha dalį žemės sklypo, perduodant nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,5123 ha (vertė 491 Lt) žemės ūkio paskirties sklypus (sklypai Nr. 893-1- 0,1235 ha, Nr.893-2 – 0,3888 ha). Atsižvelgiant į nurodytą, notarė padarė išvadą, jog minėtais sprendimais V. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam 5,000 ha ploto žemės sklypui. Todėl paveldėjimo teisės liudijimai į likusius žemės sklypus, atkurtus V. T., bus išduoti testamentiniam įpėdiniui A. J..

Pareiškėjas nesutinka su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjo teigimu, tiek preliminarios sutarties sudarymo, tiek testamento sudarymo metu kalba buvo apie konkretų 5,000 ha ploto žemės sklypą, o ne apie turtines teises į jį. Pareiškėjo manymu, A. J. testamentu buvo paliekamas žemės sklypas, kurio plotas yra 5,000 ha, o likusią žemę, į kurią atkurtos mirusiajai V. T. nuosavybės teisės, t. y. dar 9,27 ha žemės, perkeltos į kitą kadastrinę vietovę, turėjo paveldėti pareiškėjas, nes testamentinė V. T. valia buvo A. J. palikti ne visą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kaip turtinę teisę, bet į konkretų žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje. Jo teigimu, tai matyti ir iš 2007-01-24 preliminarios sutarties, pagal kurią A. J. buvo parduodamas 5,000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje už 20 000 Lt, o ne turtinės teisės pagal išvadą Nr. 212-312. Pareiškėjas pažymėjo, jog visą sumą pagal preliminariąją sutartį testatorė gavo preliminarios sutarties pasirašymo momentu. Pareiškėjas mano, kad notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, savaip interpretavo testamentą, neatsižvelgė į testatorės valią, kurią ši išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai (el. b. t. 1 psl. 1-6).