Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S., atstovaujamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo (nuobaudos sušvelninimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. P-129 (toliau – ir įsakymas, skundžiamas įsakymas) (b. l. 13), kuriuo pareiškėjui, Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui R. S., paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys (b. l. 12), tačiau dėl šio pobūdžio procedūrų ginčo nėra, iš Įsakymo matyti, jog buvo gautas profesinės sąjungos sutikimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Pateiktame 2021 m. lapkričio 24 d. Pravieniškių Pirmojo sektoriaus Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraštyje Nr. 41-13011 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. 8.00 val. iki 2021 m. lapkričio 26 d. 8.00 val. tarnybą vykdė budinčioji pamaina Nr. 2, jaunesnysis specialistas R. S. vykdė tarnybą Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 29 d. buvo gautas Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, laikinai einančio Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas L. N. tarnybinis pranešimas Nr. 8-4362, kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 26 d. apie 8.15 val. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmąjį sektorių, gamybinę zoną ties antru apsaugos perimetro ruožu buvo įvykdytas draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimas iš laisvės pusės. <...> Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams sureagavus į permetimą apie 8.20 val. gamybinėje zonoje prie antro apsaugos perimetro ruožo (kur buvo įvykdytas permetimas) buvo sulaikytas 5-o būrio nuteistasis Y. R. K. ir nuvestas į Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2 (b. l. 64). Tarnybiniu pranešimu buvo siūloma atlikti tarnybinį patikrinimą siekiant išsiaiškinti Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus SVS jaunesniojo specialisto R. S. 2021 m. lapkričio 26 d. panaudotą nuteistojo Y. R. K. sulaikymo taktiką ir atliktų veiksmų (koja smogimo į nugarą) teisėtumą.

Byloje nėra ginčo, jog 2021 m. lapkričio 26 d. apie 8.15 val. buvo įvykdytas draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimas iš laisvės pusės ir pareiškėjas sulaikydamas permestus paketus surinkusį nuteistąjį panaudojo kovinius veiksmus.

Tarnybinis nusižengimas išdėstytas 2022 m. kovo 3 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 36-5 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R. S. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatuota, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas R. S. 2021 m. lapkričio 26 d. atlikdamas tarnybą, nesinaudodamas vaizdo registratoriumi, sulaikydamas nuteistąjį Y. R. K., jį pargriovė ant žemės, gulinčiam nuteistajam koja smogė į nugarą ir spyrė į lytinius organus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1, 6.2, 8.1, 8.2 punktus; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1, 6 punktus; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2, 4 dalis, 9 straipsnio 2, 5, 7 punktus, 11 straipsnio 1 dalį, 3 dalyje nurodytus prievartos panaudojimo pagrindus, numatytus 1–7 punktuose; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 82.6 punktą.

Pareiškėjui 2022 m. sausio 20 d. buvo įteiktas Pravieniškių PN-AK tyrimų skyriaus specialistės 2022 m. sausio 17 d. tarnybinis pranešimas Nr. TS-12 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas sulaikydamas Y. R. K. jį pargriovė ir paguldė ant žemės ir galimai atliko prieš jį smurtinius veiksmus, taip pat nurodyta, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė (b. l. 71–73).

Analogiškas aplinkybes pareiškėjas nurodė ir skunde, tvirtino, kad fizinį poveikį nuteistajam naudojo ekstremalioje situacijoje, neturėdamas jokių specialiųjų priemonių, būdamas vienas, siekdamas užkardyti neteisėtai permestų ir draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą nuteistųjų žinion, įvertinęs situaciją kaip grėsmingą. Pareiškėjo nuomone, jis elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, esant tarnybiniam būtinumui, tarnybinei pareigai atlikti; nesiekė pažeminti nuteistojo.

Teismas su šiais argumentais nesutinka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Minėta tvarka detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-10-16 iki 2022-07-01) (toliau – ir Tvarkos aprašas). Taip pat aktualus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybinės atsakomybės taikymą, įtvirtinta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).

Pareiškėjas neneigia, jog naudojo fizinę prievartą prieš nuteistąjį, tačiau tvirtina, kad veikė pagal teisės aktų reikalavimus, esant tarnybiniam būtinumui, nesiekė pažeminti nuteistojo.

Pagal Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti, pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyti prievartos panaudojimo atvejai: 1) saugodamiesi ar siekdami apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; 2) kai asmuo nevykdo Probacijos tarnybos, Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdami priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi); 3) kai reikia atremti kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdami šiuos objektus susigrąžinti; 4) kai reikia atremti Probacijos tarnybos, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimą; 5) siekdami patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką; 6) siekdami užkirsti kelią nusikalstamai veikai; 7) kai yra ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais).

Tarnybinio tyrimo metu konstatuota, kad Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas R. S. turėjo teisę naudoti prievartą, esant tarnybiniam būtinumui, tačiau tik tiek, kiek to reikėjo tarnybinei pareigai atlikti. Pareigūnas R. S. sulaikydamas bėgantį nuteistąjį Y. R. K. jį pargriovė ir paguldė ant žemės, šie veiksmai esamoje situacijoje buvo būtini, tačiau, nuteistajam jau gulint pilvu į žemę, pareigūnas be pagrįsto pagrindo koja sudavė nuteistajam per nugarą, spyrė į lytinius organus, nes to daryti pagal esamą situaciją nebuvo būtinybės ir jokio teisinio pagrindo, kadangi nuteistasis jau gulėjo ant žemės, ir nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būdų bandęs stoti, bėgti ar kitaip priešintis pareigūnui, ar kelti grėsmę kitiems asmenims.

Peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo įrašus (b. l. 112) akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas sulaikydamas nuteistąjį pargriauna ant žemės, gulinčiam nuteistajam praskečia kojas, šaukdamas „kojas“ ir spiria tarp kojų (į lytinius organus). Skunde ir paaiškinime R. S. nurodė, kad nuteistasis nevykdė pareigūno nurodymo gulėti ir kažką priešiškai kalbėjo greta esančioms pareigūnėms. Pažymėtina, kad pateiktame vaizdo registratoriaus įraše matyti, kad pareigūnas nuteistajam duoda nurodymą gulėti, nuteistasis guli, nebando keltis, pakelia galvą ir atsako „guliu“, tačiau nuteistasis daugiau nieko nekalba, jokių priešiškų žodžių pareigūnui neišsako ir kitų veiksmų, kurie pagrįstų jo priešiškumą, nepaklusimą ar ketinimą nevykdyti nurodymo gulėti, neatlieka.

Tarnybinio tyrimo metu pateiktuose Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisčių K. A. ir I. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad, per radijo stotį išgirdus apie įvykdytą permetimą ir nubėgus į gamybinės zonos lauko teritoriją, ant žemės jau buvo paguldytas nuteistasis Y. R. K., taigi juose taip pat nėra jokių duomenų apie joms ar pareiškėjui kilusią grėsmę (b. l. 82, 83).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta pagrįsta tarnybinio patikrinimo metu padarytą atsakovo Išvadą, jog pareiškėjo panaudota fizinė prievarta pargriaunant nuteistąjį ant žemės dėl jo sulaikymo, užklupus darant pažeidimą ir pastarajam bėgant, buvo panaudota adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui. Tačiau teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog įvykio metu, nuteistajam jau gulint ant žemės buvo teisinis pagrindas panaudoti Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatytas fizinės prievartos priemones, nes byloje įrodyta, jog sulaikytas nuteistasis nesipriešino, nurodymą vykdė, jokios grėsmės esamoje situacijoje nei pareiškėjui, nei kitiems pareigūnams ir asmenims nekėlė.

Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo veiksmai spiriant nuteistajam į nugarą ir į lytinius organus buvo pertekliniai, neadekvatūs esamoms aplinkybėms ir neproporcingi esamam pavojui ir situacijai.

Pažymėtina, kad Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1 punkte numatyta, kad pareigūnai privalo sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas; neatlikti veiksmų, kurie tarptautinėje teisėje suprantami kaip kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas, neskatinti ir netoleruoti tokių veiksmų (6.2 punktas). Etikos kodekso 8 punkte reglamentuota, kad darbuotojas, laikydamasis Etikos kodekso nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtas elgesio normas turėtų būti parenkamos kaip teisingumo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiomis moralinėmis nuostatomis: 8.1) saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto; 8.2) visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus. Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves. Pagal Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 2, 5, 7 punktus pataisos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 82.6 punktą, tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama neleistinai elgtis su suimtaisiais (nuteistaisiais), žeminti jų garbę ir orumą.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jis nesiekė pažeminti nuteistojo ar elgtis su juo nežmoniškai. Teigė, kad pats nuteistasis jam jokių pretenzijų neturėjo, nuteistojo sveikatai padarinių nekilo. Byloje esantis nuteistojo paaiškinimas patvirtina, kad pareigūnui nuteistasis pretenzijų neturi, o medicininės apžiūros pažymoje nurodyta, kad objektyviai sumušimų, sužalojimų nematyti (b. l. 84, 85). Tačiau vien šios aplinkybės nepaneigia tarnybinio nusižengimo fakto. Pažymėtina, jog pirmiau išvardyti teisės aktai įpareigoja pataisos pareigūną tarnyboje gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, pareigūnas turi elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu darytų įtaką nuteistiesiems ir įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4344-629/2018).

Teismo vertinimu, pareiškėjas panaudodamas prieš nuteistąjį perteklinę fizinę jėgą elgėsi neapgalvotai, neatsakingai, savo veiksmais pažemino bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statusą ir nuteistąjį.

Tai, kad, pareiškėjo teigimu, po darbo valandų jis neturėjo jokių specialiųjų priemonių ir vaizdo registratoriaus, nepateisina pareiškėjo perteklinio fizinio smurto panaudojimo. Be to, pažymėtina, kad Išvadoje aplinkybė, jog 2021 m. lapkričio 26 d. 8.15 val. R. S. nesinaudojo vaizdo registratoriumi, nebuvo vertinama, kadangi iš pateikto 2021 m. lapkričio 24 d. Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraščio Nr. 41-13011 matyti, kad R. S. tarnybą vykdė nuo 2021 m. lapkričio 25 d. 8.00 val. iki 2021 m. lapkričio 26 d. 8.00 val. (b. l. 86, 87).

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Išvadoje taip pat nebuvo analizuojama ir tinkamai kvalifikuojama tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – jo kaltė.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje įtvirtinti tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijai, nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2415-552/2021).

Teismo vertinimu, į bylą pateikti saugomo apsaugos perimetro vaizdo įrašai (b. l. 112), Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir Išvadoje išdėstytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys pareiškėjo paaiškinimų kontekste sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas prieš nuteistąjį panaudojo perteklinę fizinę prievartą, kuri atsižvelgiant į esamą situaciją nebuvo būtina, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl nuteistojo veiksmų būtų kilusi grėsmė visuomenės saugumui, aplinkiniams. Be teisėto pagrindo panaudodamas perteklinę prievartą, pareiškėjas pažeidė jo įgalinimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažemino tiek bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statusą, tiek nuteistąjį.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, t. y. nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų nuostatas. Tarnybinio tyrimo metu pareiškėjui buvo žinoma tarnybinio nusižengimo sudėtis ir apimtis, pažeidus konkrečias teisės normas, todėl jo argumentai dėl Tarnybinio patikrinimo išvados neišsamumo, teisės gintis nuo kaltinimo pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Subjektyvieji nusižengimo požymiai akivaizdūs iš objektyvios nusižengimo pusės aprašymo, kaltė pasireiškė perteklinės fizinės jėgos panaudojimu, nors pagal teisės aktų reikalavimus jis privalėjo veikti apgalvotai, numatydamas savo veiksmų pasekmes, gerbdamas statutinio valstybės tarnautojo statusą ir žmogaus teises, laisves, elgtis taip, kad geru pavyzdžiu darytų įtaką nuteistiesiems ir įgytų jų bei kitų asmenų pagarbą. Subjektyvių tarnybinio nusižengimo požymių detalaus aprašymo nebuvimas Išvadoje nelaikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindą nuobaudos nepagrįstumui konstatuoti.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad padarytas pažeidimas atitinka Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką.

Pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo negalima vertinti kaip mažareikšmio, nes fizinės prievartos perteklinis panaudojimas ne tik sukelia fizinį skausmą, bet gali turėti neigiamų padarinių asmens sveikatai, žemina asmens garbę ir orumą. Aplinkybė, jog nuteistasis neturėjo pareiškėjui pretenzijų, įvertinus pareiškėjo ir nuteistojo statusą, nesudaro pagrindo tarnybinį nusižengimą vertinti kaip mažareikšmį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumą ir veiksmingumą), teisingumo ir protingumo kriterijams. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009; kt.).

Kaip jau minėta, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės standartai.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos reikšmingos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir pasekmės, susijusios su pareiškėjo veiksmais, viršijančiais teisės aktų reikalavimus, pažeminus pareigūno statusą ir nuteistąjį.

Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo pasekmes – netinkamas pareigūno funkcijų vykdymas, tai, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitas reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui. Fizinė prievarta aptarto įvykio metu buvo nereikalinga ir perteklinė, naudojama daugiau nei buvo būtina, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui, kad jo veiksmai akivaizdžiai nedera su tarnybos paskirtimi, jo statusu ir etika. Statutiniam pareigūnui keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, todėl švelninti ir visai neskirti pareiškėjui nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

Teismui nekilo abejonių dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti ginčijamą įsakymą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.