Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos R. B. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo atskirojo skundo nagrinėjimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1312-945/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos R. B. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo atskirojo skundo nagrinėjimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1312-945/2014 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui VšĮ Kauno klinikinei ligoninei dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo. Pareiškime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. priėmė nutartį nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1312-945/2014. Dėl šios nutarties pareiškėja padavė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, tačiau turi pagrindo įtarti, kad šis teismas negalės skundo objektyviai, sąžiningai, teisingai ir nešališkai išnagrinėti, kadangi Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. sutuoktinė V. M. yra atsakovo darbuotoja. V. M. pareigos – projektų valdymo ir plėtros skyriaus vadybininkė, dirbanti nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. pagal neterminuotą darbo sutartį ir priimta būtent tuo metu, kai dabartinis atsakovo vadovas G. A. buvo paskirtas laikinai eiti vadovo pareigas. Pareiškėjos įsitikinimu, V. M. yra netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, nes pagal darbo santykius ji yra pavaldi atsakovo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriui G. A., kuris yra tiesiogiai suinteresuotas šios civilinės bylos baigtimi. Remdamasi šia aplinkybe, pareiškėja prašo nušalinti Kauno apygardos teismą nuo atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme turės būti nagrinėjama civilinė byla, kurioje atsakovas yra VšĮ Kauno klinikinė ligoninė. Šioje ligoninėje, pareiškėjos teigimu, dirba Kauno apygardos teismo pirmininko sutuoktinė, kuri, pareiškėjos įsitikinimu, yra netiesiogiai suinteresuota šios civilinės bylos baigtimi, kadangi su atsakovo vadovu ją sieja pavaldumo santykiai. Pareiškėjos reiškiamas nušalinimas grindžiamas tik jos subjektyvia nuomone, nepateikiama jokių pareiškėjos teiginius patvirtinančių duomenų ar faktų, iš kurių būtų galima spręsti apie realų visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą ar suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi. Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės objektyviam stebėtojui nekiltų pagrįstų abejonių dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad esant konkrečių duomenų dėl bylą nagrinėjančio konkretaus apygardos teismo teisėjo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje gali būti sprendžiamas to teisėjo (teisėjų) nu(si)šalinimo klausimas (CPK 64-66 str., 68 str. 4 d.). Tokį nušalinimo pareiškimą pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį, nagrinėja bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Nagrinėjamos bylos situacijoje, siekiant išvengti galimų prielaidų kilti abejonėms teismo nešališkumu, esant pareikštam konkretaus teisėjo (teisėjų) nušalinimui, spręsti dėl tokio pareiškimo pagrįstumo turėtų ne Kauno apygardos teismo pirmininkas, o Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jo paskirtas kitas teisėjas.

Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1312-945/2014. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti dėl šios civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos R. B. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1312-945/2014.