Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2023 m. kovo 30 d. apie 18.19 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,67 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytos darbo dienos pabaigoje pradėjo vartoti alkoholinį gėrimą „Žalios devynerios“, 35 laipsnių stiprumo, 0,7 l talpos. Išgėrė apie pusę butelio, jautėsi gerai, todėl išvažiavo namo. Bevažiuodamas lyg ir užkliudė kito automobilio veidrodėlį, bet, bijodamas neblaivumo patikrinimo ir manydamas, jog didelės žalos nepadarė, išvažiavo namo, automobilį pastatė garaže. Sutinka su policijos pareigūnų nustatytu jo neblaivumo laipsniu. Automobilis priklauso jam ir žmonai I. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo žmonos I. J. atsakomybei. Nurodo, kad gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiškai, su žmona sutaria gerai, ji jam daro teigiamą įtaką, yra autoritetas. Šiuo metu alkoholio jis beveik nevartoja.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja I. J. prašė paskirti ją savo vyro R. J. laiduotoja. Nurodė, kad santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Mano, kad daro savo vyrui teigiamą įtaką, daug kalbasi, bendrauja. Teigia, kad dabar bus sudėtingas etapas šeimoje, nes vyras galimai neteks teisės vairuoti transporto priemones, be to, bus konfiskuotas automobilis, tačiau šeimai pajamų užtenka, nieko netrūksta. Vyro elgesį vertina kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 30 d. nuo ryto visą dieną dirbo statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbo pabaigoje pradėjo po truputį vartoti trauktinę „Žalios devynerios“, išgėrė maždaug pusę butelio. Pietus valgė apie 11 val., daugiau nieko nevalgė, gerdamas trauktinę neužkandžiavo. Maždaug apie 18 val. baigė darbą, sugalvojo važiuoti namo. Jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs. Sėdo prie savo žmonos I. J. automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir pradėjo važiuoti link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiavo gatve, kur yra „IKI“ parduotuvė, šios gatvės pavadinimo jis nežino. Važiavo tiesiai pro aplinkkelį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pavažiavęs maždaug 300–400 m, nusuko į kairę (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini), jis išgirdo kažkokį garsą, pasižiūrėjo per savo automobilio veidrodėlį, nieko nepamatė ir važiavo toliau. Įtarė, kad galėjo užkabinti automobilio „Opel“ dešinės pusės veidrodėlį. Pavažiavo dar maždaug 50 m ir nusileido į savo namo automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilį pastatė savo vietoje ir grįžo namo. Prie automobilio nesustojo, nes negalvojo, kad taip stipriai užkabino. Namuose išgėrė likusią pusę butelio minėtos trauktinės. Praėjo kažkiek laiko, kiek tiksliai, negali pasakyti, į namus atėjo jo žmona su policijos pareigūnais. Pareigūnai jam nurodė eiti su jais. Ėjo prie to automobilio, kurio dešinės pusės veidrodėlį jis užkabino. Šalia automobilio buvo savininkas, kuris apžiūrinėjo automobilį. Policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį. Pamena, kad po pirmo pūtimo buvo apie 2,6 prom., o po antro pūtimo – daugiau, kiek tiksliai, pasakyti negali. Prisipažįsta, kad vairavo automobilį neblaivus, vartojo alkoholį po įvykio, labai gailisi (b. l. 44–46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos penktojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023 m. kovo 30 d. 18.34 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į garažą, (duomenys neskelbtini). Pasak pranešėjo, nuo automobilio „Peugeot“ vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. 2023 m. kovo 30 d. 18.43 val. atvykus nurodytu adresu, automobilio „Peugeot“ nepastebėjo. Patikrinę minėto automobilio savininką per policijoje naudojamas duomenų bazes, nustatė, kad automobilio savininkas yra R. J., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Užėjus į šį namą, pirmame aukšte sutiko moterį, kuri jų teiravosi, kas atsitiko. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. J.. Ji paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus, ar ji prieš 10‑15 min. vairavo automobilį „Peugeot“, ši paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu automobilį vairavo jos vyras R. J., kuris šiuo metu yra namuose. I. J. palydėjus juos ir leidus užeiti į butą, jame rado R. J. (duomenys buvo nustatyti šiam pateikus savo asmens dokumentą). Žodžiu bendraujant su R. J., nuo šio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. R. J. žodžiu paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš 1 valandą, tačiau išgėręs ar būdamas neblaivus automobilio nevairavo. R. J. prisipažino, kad kliudė kitą stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, paaiškino, kad tuo metu buvo blaivus, kodėl pasišalino, nepaaiškino. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, R. J. nuolat painiojosi parodymuose, iš pradžių teigė, kad alkoholį vartojo namuose, po to aiškino, kad alkoholį vartojo garaže po eismo įvykio, laiko netikslino. R. J. taip pat nurodė, kad automobilis „Peugeot“ šiuo metu stovi (duomenys neskelbtini), požeminiame garaže. Pasiūlius R. J. pasitikrinti neblaivumą, šis sutiko. 2023 m. kovo 30 d. 19.10 val. pirmuoju pūtimu nustatytas 2,67 prom. neblaivumas, o 19.25 val. antruoju pūtimu – 2,84 prom. neblaivumas. Vietoje taip pat buvo ekipažas V1931, kuris susisiekė su automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Susisiekti telefonu su pranešėju nepavyko, įvykio vietoje jo nebuvo, telefonu neatsiliepė. Vairavimo fakto nematė (b. l. 30–32).

Iš 2023 m. kovo 30 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. kovo 30 d. R. J. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tiesia linija pėda po pėdos eiti negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali (b. l. 36).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 30 d. 19.10 val. R. J. buvo nustatytas 2,67 prom., o 19.25 val. – 2,84 prom. neblaivumas (b. l. 33–34). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 35).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra I. J. (b. l. 19).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2023 m. balandžio mėn. 2008 m. gamybos automobilio „Peugeot 308 Tendance 5P 1.6E 120“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 2770 Eur (b. l. 20).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. kovo 30 d. apie 18.19 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,67 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojo D. K. parodymai, 2023 m. kovo 30 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis R. J. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sutuoktinė I. J. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 66), per paskutinius 5 metus du kartus baustas administracine tvarka, be kita ko, už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas 2,62 prom. neblaivumas), (duomenys neskelbtini), už tai jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas; bauda už kitą administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, sumokėta (b. l. 64–65), dirbantis (b. l. 61‑62), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie R. J. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje R. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės I. J. prašymas perduoti R. J. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotoja dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 88), neteista (b. l. 87), (duomenys neskelbtini). Laiduotoja savo sutuoktinio elgesį vertina kritiškai, nurodė darysianti jam teigiamą įtaką jį palaikydama, bendraudama, savo elgesiu rodydama gerą pavyzdį. Šios aplinkybės leidžia laikyti I. J. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus tai, kad R. J. veiką padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems žmonėms priklausantis turtas, 2022 m. baustas administracine tvarka už administracinio nusižengimo, susijusio su girtavimu, įvykdymą (įvykio metu taip pat buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis), taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. balandžio 3 d. (b. l. 47–48).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei I. J.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 47–48), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5‑ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22), paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jo sutuoktinės I. J. vardu registruotą automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. J., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti I. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.