Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo ir (arba) veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1¹¹-897/96 A. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK (1961 m. redakcija)) (1961 m. redakcija) 16 straipsnį ir 271 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 45 straipsnį, jam paskirta 4000 Lt dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1¹-183/1998 A. P. buvo nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant ¼ dalį turto. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant ¼ dalį turto ir 4000 Lt bauda. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 1 dalies į 225 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK (1961 m. redakcija) 43 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 4000 Lt bauda.

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. vasario 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu, A. P. paleistas iš Vilniaus tardymo izoliatoriaus – kalėjimo lygtinai 4 mėnesiams iki bausmės pabaigos. Teismo paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 4000 Lt dydžio baudą A. P. atliko visiškai.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 27 d. gautas A. P. prašymas panaikinti teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 4000 Lt bauda.

4.1. Prašyme A. P. teigia, kad apmąstė ir įvertino savo gyvenimą, kritiškai įvertino padarytas nusikalstamas veikas. Po to naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuo 2024 m. lapkričio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini) pastatų prižiūrėtojo pareigose. Su prašymu pateikė rekomendaciją, kurioje charakterizuojamas teigiamai. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, asmenys, dirbantys, užsiimantys savanoriška veikla, atliekantys praktiką, besistažuojantys, besiverčiantys individualia veikla, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais, nuo 2025 m. sausio 1 d. turi gauti teisėto darbo su vaikais kodą. Šis kodas užtikrina, kad asmeniui netaikomi įstatyme numatyti darbo su vaikais apribojimai. A. P. pažymi, kad nusikalstama veika, už kurią jis Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK (1961 m. redakcija) 8¹ straipsnį, nelaikoma sunkiu nusikaltimu ir nepriskiriama prie nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ar nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų vaikui ir šeimai. Nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo 1998 m. gegužės 20 d. baudžiamosios bylos iškėlimo praėjo daugiau nei 25 metai. Nors pagal BK 97 straipsnio 6 dalies šiuo metu galiojančią redakciją, asmuo laikomas neteistu, kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai. Tačiau A. P. teigia, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenyse nėra įrašo apie teistumo panaikinimą ir dėl šios priežasties jis negali gauti reikalaujamo teisėto darbo su vaikais (QR) kodo. Teistumo duomenys jam sukelia neigiamas pasekmes darbe, jis gali būti atleistas iš darbo, taip pat teistumo sąlygoja interesų apribojimą, t. y. sudaro kliūtis užsiimti individualia veikla teikiant paslaugas pastatų priežiūros srityje ar dirbant pagal darbo sutartį vaikų auklėjimo, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

5. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad pasikeitus teisės aktams, jis privalo darbdaviui pateikti QR kodą dėl darbo su vaikais, bet jis negali gauti šio kodo, nes IKNR sistema rodo, kad jis teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo posėdžio metu A. P. patikslino prašymą, papildydamas jį ir prašymu esant galimybei perkvalifikuoti jo veikas pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą.

6. Prokuroras teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

7. Teismas nustatė, kad A. P. buvo teistas 1996 ir 1998 metais, 2000 m. vasario 8 d. nutartimi buvo paleistas lygtinai, bausmę atliko visiškai. Naujų teistumų po to, kai atliko bausmę, nebuvo, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi A. P. teistumas išnyko ir jis laikomas neteistu.

8. Nepaisant to, 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). A. P. prašyme nurodoma, kad reikalavimas turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą) pagal jo vykdomą veiklą keliamas ir jam.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

10. Pagal teismų praktiką teismas turi pareigą vykdyti ne formalų, bet tikrą teisingumą, todėl įvertinus susiklosčiusias specifines ir išskirtines aplinkybes, net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo. Priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija, kai asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 1S-59-627/2025). Taigi nepaisant to, kad A. P. teistumas yra išnykęs, teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti veikos perkvalifikavimo klausimą.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

12. A. P. buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1¹¹-897/96 už tai, kad būdamas girtas pasikėsino, išlauždamas durų bei užvedimo spyneles, pagrobti svetimą turtą stambiu mastu – G. Č. priklausantį 12000 LT vertės a/m Iž 2715, stovėjusį prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ši nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 16 straipsnyje ir 271 straipsnio 4 dalyje. Iš 1961 m. redakcijos BK 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatos (galiojusios veikos padarymo metu) matyti, jog ši A. P. padaryta nusikalstama veika buvo nurodyta sunkių nusikaltimų sąraše.

13. Iš BK (1961 m. redakcija) 80 straipsnio matyti, kad turto pagrobimas laikomas stambiu, jeigu pagrobtojo ar reikalaujamo perduoti turto vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą arba pagrobtas automobilis. Pagal šiuo metu vagystės požymius nustatantį BK straipsnį automobilio pagrobimas nėra laikomas veiką kvalifikuojančiu požymiu, o A. P. pagrobto turto vertė atitiktų 69 MGL, t. y. vertė neviršija didelės vertės turto, veiką kvalifikuoja tik pats įsibrovimo į transporto priemonę faktas.

14. Įvertinus minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tokia A. P. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos – svetimo turto pagrobimas įsibraunant į transporto priemonę – požymius. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas ši veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu A. P. pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į transporto priemonę kvalifikuota ir pagal LTSR BK (1961 m. redakcija) 16 straipsnį, kur nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikaltimą laikomas tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltimą, jeigu nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Ši norma atitinka šiuo metu galiojančio BK 22 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir A. P. nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1¹¹-897/96 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 16, 271 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas).

16. A. P. nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1¹-183/1998 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant ¼ dalį turto. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant ¼ dalį turto ir 4000 Lt bauda. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 1 dalies į 225 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 4000 Lt bauda. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1999 m. sausio 6 d., BK 225 straipsnio 2 dalis nebuvo laikoma sunkiu nusikaltimu.

17. Įvertinus minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tokia A. P. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – požymius. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir A. P. nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 11-183/1998 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 1 dalį, Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 1 dalies į 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (nesunkus nusikaltimas).

19. Teismas daro išvadą, kad perkvalifikavus nusikalstamas veikas darytina išvada, kad A. P. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, nebuvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, todėl minėti teismų priimti sprendimai jam netrukdo gauti Teisėto darbo su vaikais kodą QR kodą.

20. Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju A. P. teistumas yra išnykęs, todėl bausmės vykdymo klausimas yra nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

tenkinti A. P. (A. P.), prašymą.

A. P. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1¹¹-897/96 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 16 straipsnį, 271 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas išnykęs.

A. P. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1¹-183/1998 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 1 dalį, o Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 16 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 1 dalies į 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas išnykęs.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.