- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- eI2-8037-331/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- N. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. (N. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 23S36571 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Departamento Sprendimą.
2.1. Paaiškino, kad 2023 m. sausio 27 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas nuolat gyventi) kaip užsieniečiui, kurio turimo išduoto leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas baigiasi. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvos Respublikoje nuolat, nepertraukiamai visą laiką deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Departamentas 2023 m. kovo 27 d. priėmė Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi. Sprendimas grindžiamas tuo, kad „asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui“. Pagrindas yra visiškai formalus. Grėsmės konstatavimas turi būti realus, pagrįstas realiai nustatytomis aplinkybėmis, o ne vien formalus vieno bendrojo kriterijaus atitikimas, kuris realybėje niekaip nėra susijęs su galimybe kilti grėsmei. Migracijos departamentas neįvertino realių aplinkybių, jų neišsiaiškino, o rėmėsi išimtinai rekomendacijose išdėstytu teoriniu apibrėžimu, bei vertinimu, kuris neatitinka realių faktinių aplinkybių. Sprendimas grindžiamas vien tuo, kad „Pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimą, N. N. nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis VSD raštu, galima daryti išvadą, kad N. N. remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad N. N. yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“. Bei remiamasi Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rašte Nr. 18-520 (toliau – ir Raštas) išdėstytomis rekomendacijomis.
2.2. Migracijos departamentas rėmėsi vien formaliu atsakymu į vieną anketos klausimą ir neatsižvelgė į realias faktines aplinkybes. Pareiškėjas paaiškina, kad pats nesupranta kodėl įvyko toks nesusipratimas. Jis pildė anketą padedamas jį atlydėjusios dukters M. N., kadangi yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos ir dukra jį visur lydi ir padeda. Migracijos padalinio darbuotoja vienu momentu liepė dukrai atsitraukti, o jam pildyti anketą vienam, jis dar vienu momentu norėjo, kad ar dukra, ar darbuotoja, paaiškintų parašytą klausimą, bet jam buvo atsakyta, kad tegul rašo kaip supranta. Dar kelis kartus buvo išblaškytas jo dėmesys. Pareiškėjas nors yra senyvo amžiaus, tačiau yra normalios nuovokos, žino esminius pasaulio ir Lietuvos įvykius, bei turi pakankamai geografinių žinių. Pareiškėjas žino apie Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, bei žino, kad Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis, kuri yra okupuota Rusijos. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jis anketoje pažymėjo būtent tai, kad Krymas yra Ukrainos. Kaip atžyma buvo padėta ne tame langelyje, pareiškėjas paaiškinti negali, gal tuo metu kas nors nukreipė jo dėmesį ir jis grįžęs prie anketos „varnelę“ pažymėjo ne ten, gal dėl rankų drebėjimo pasislinko lapas po ranka, ar dar dėl kokių kitų priežasčių, tačiau pasirašydamas ir atiduodamas anketą buvo įsitikinęs, kad į klausimą kieno Krymas, atsakė, kad Ukrainos. Pareiškėjas nevertino „de jure“ ir „de fakto“ aplinkybių, o klausimą vertino iš esmės, kad Krymas yra Ukrainos, jis šias aplinkybes žino, jo anūkė dalyvauja paramos Ukrainai koncertuose, pareiškėjo pozicija taip pat visada buvo prieš karą, jis niekada nepalaikė ir nepalaiko Rusijos agresijos, o tai kad „varnele“ pažymėtas ne tas atsakymas yra klaida, o ne jo išreikšta pozicija.
2.3. Migracijos departamentas nurodo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus ir rezoliucijas dėl Rusijos agresijos ir Sprendimą motyvuoja tuo, kad „Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“, tačiau neatsižvelgia į realias faktines aplinkybes. Pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje nuo jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, niekada nepalaikė Rusijos agresijos ir nepalaikė nedemokratinio Rusijos režimo, visada laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, nepalaikė ryšių su Rusijos Federacija, o gyveno įprastą šeimyninį gyvenimą Lietuvos Respublikoje, todėl išdėstytas motyvas niekaip nesietinas su realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nuo pat 1990 metų nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie leistų pagrįsti išvadą, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, per klaidą ne ten padėta viena atžyma pildant anketą yra asmens padaryta techninė klaida ir niekaip negali patvirtinti grėsmės realumo, nes neatspindi tikrosios asmens pozicijos. Visą šį laikotarpį jis nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, visada laikėsi įstatymų ir gerbė bendražmogiškąsias vertybes. Kitas aspektas vertinant grėsmės realumą yra pareiškėjo amžius ir sveikatos būklė. Migracijos departamentas nurodo, kad asmuo „gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti“. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus silpnos sveikatos ir slaugantis neįgalią žmoną, nedalyvauja nei darbinėje nei visuomeninėje veikloje, pats naudojasi dukters palyda išvykstant iš namų į polikliniką ar kitas įstaigas. Migracijos departamentas neatsižvelgė į aplinkybes, kad asmuo dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, nedalyvavimo jokioje veikloje faktiškai negali kelti realios grėsmės, nors ir atitiktų teorinį apibrėžimą.
2.4. Migracijos departamentas visiškai nevertina priimto sprendimo proporcingumo asmens šeiminių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje ir ryšių neturėjimo su kilmės valstybe. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Pareiškėjo sutuoktinė N. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo duktė M. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. yra pensijoje, kol buvo geresnė sveikatos būklė 1997 - 1998 metais dirbo įmonėje, kurios pavadinimo neatsimena, 2011 metais buvo trumpam įsigijęs verslo liudijimą, bet nebetęsė, nes dirbti neleido silpna sveikata. Visą šį laikotarpį naudojasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistema yra socialiai draustas, serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir eile kitų ligų, dabartiniu metu reikalingas nuolatinis gydymas ir sveikatos paslaugų teikimas. Pareiškėjas ilgiau nei 30 metų gyvena Lietuvos Respublikoje, visas jo gyvenimas, šeimos nariai, socialiniai ryšiai yra šioje šalyje, Rusijos Federacijoje jis neturi jokių ryšių, ten neturėtų ir teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą. Nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) susituokė su N. N. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete, vėliau išsiskyrė, tačiau vėl susitaikė ir gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) vėl įformino santuoką (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė N. N. sunkiai serga, jai Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) Kauno II teritorinio skyriaus 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. STS-1444 neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini), o NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. STS-1445 nustatytas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 2 d. neterminuotai. Pareiškėjas, nors pats būdamas silpnos sveikatos slaugo ir nuolat prižiūri sutuoktinę, nes sutuoktinė negali savarankiškai savimi pasirūpinti, negali net savarankiškai valgyti.
2.5. Migracijos departamentas Sprendimą grindžia tuo, „kad N. N. nuo 1990 m. nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje, nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, suponuoja prielaidą, kad N. N. nėra lojalus valstybei, kurioje ilgus metus gyvena“. Minėta teismų praktika, kuri neleidžia sprendimų grįsti prielaidomis. Juo labiau ši prielaida neturi jokio pagrįstumo. Pilietybės siekimas yra visiškai kitas veiksmas nei nuolatinis gyvenimas šalyje ir siejamas su asmens vidinėmis nuostatomis, požiūriu, gyvenimo filosofija ir t. t. Dalis asmenų pilietybės ir tautybės klausimus tapatina ir tokia jų vidinė nuostata yra gerbtina, bei yra skatinama priešingų motyvų nei nurodo Migracijos departamentas. Įgyjant pilietybę asmuo įgyja daug teisių, taip pat ir teisių dalyvauti valstybės valdyme, asmens manymas, kad jis nebūdamas kilme iš šios šalies neturėtų dalyvauti šalies valdyme nėra niekam kenkiantis ir turi būti gerbtinas, kaip ir noras išsaugoti savo kilmės šalies pilietybę. Migracijos departamentas Sprendimą grindžia tuo, kad „pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną į klausimus N. N. atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad N. N. valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai charakterizuoja N. N., kaip asmenį stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai“. N.N. būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pasirinko anketą pildyti gimtąja kalba, kadangi tokia galimybė buvo, tai tik patvirtina, kad asmens gimtoji kalba visada yra geriausiai valdoma kalba ir tokiu pasirinkimu niekam neišreiškiama nepagarba. Esama N.N. sveikatos būklė, įvertinat, kad serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikrai kelia abejonių galimybe gerinti kalbos žinias dėl objektyvių sveikatos būklės priežasčių niekaip nesietinų su nepagarba kalbai.
2.6. Migracijos departamentas nurodo, kad pagal „VSD pateiktą išvadą, N. N. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui“, tačiau nenurodo jokių faktų, kuriais išvada yra grindžiama, nenurodo net išvados duomenų - datos ir registracijos numerio. Kadangi N. N. dėl sveikatos būklės daugiau nei 20 metų nedalyvauja nei darbinėje veikloje, nei visuomeninėse veiklose, o paskutinius keletą metų yra užimtas tik sergančios žmonos priežiūra, bet kokie teiginiai apie keliamą grėsmę negali būti pagrįsti, nes pats asmuo praktiškai nebendrauja ne su šeimos nariais, nesinaudoja socialiniais tinklais, neturi jokių išorinių ryšių nesusijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi išimtinai formaliais kriterijais ir nevertino keliamos grėsmės realumo ir akivaizdumo nebuvimo. Pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Vien asmens padaryta klaida padarant atžymą klausimyne, formaliai galinti būti vienu iš keliamos grėsmės požymių, negali būti vertinama, neatsižvelgiant į realias faktines aplinkybes, atskirai nuo kitų, grėsmės kėlimą ir realumą paneigiančių aplinkybių, ir negali būti absoliučiu pagrindu pripažinti asmenį keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Taip pat neįvertintas priimto Sprendimo proporcingumas tarp galimos grėsmės tikėtinumo ir asmeniui Sprendimu sukeliamų pasekmių. Sprendimas yra priimtas, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir naikintinas.
2.7. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2018 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023 m. rugsėjo 19 d. Departamentas 2023 m. sausio 16 d. gavo VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
3.1. Priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Kaip jau minėta, pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Pažymime, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis vieninteliu atsakymų iš klausimyno. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz.: įvertino, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o sutuoktinė ir dukra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės, Lietuvoje gyvenamoji vieta deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) m., bet iki šiol neatsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, pareiškėjo šeiminę padėtį, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Nesutinka su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjo išreikšta pozicija iš klausimyno atsakymų yra akivaizdžiai nesutampanti su Lietuvos ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo argumentai, kad jis laikosi teisės aktų, nėra baustas administracine tvarka, neturi jokios reikšmės sprendžiant šioje situacijoje, kai grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta visai kitu pagrindu, t. y. pareiškėjui sąmoningai išreiškiant poziciją, kuria neteisėtai okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) priskyrė Rusijos Federacijai, o tai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą.
3.2. Priešingai nei teigia pareiškėjas ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su juo susijusios aplinkybės (socialiniai ir ekonominiai ryšiai), taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skunde nurodytas apgailestavimas vertinamas kaip bandymas sušvelninti susiklosčiusią situaciją ir siekiu vėl atgauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
3.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie Pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjas, pildydamas pateiktą klausimyną, kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas (nėra klausiama apie faktinę situaciją), nurodė, kad Krymas teisėtai priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad toks asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose - 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
4.1. VSD atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantį nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d.
6.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, jog turimo išduoto leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas baigiasi.
6.2. Departamentas Sprendimu panaikino leidimą nuolat gyventi pareiškėjui, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas Sprendime vadovavosi VSD Raštu, kuriame nurodoma, jog jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas klausimyno 11 klausime pažymėjo, jog jo nuomone Krymas priklauso Rusijos Federacijai, bei į VSD Raštą, Departamentas panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi.
7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos.
7.1. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas.
7.2. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
7.3. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
7.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
7.5. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
7.6. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
8. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu tuo aspektu, jog jis iš esmės grindžiamas vienu motyvu, t. y. tuo, kad pareiškėjas pateiktame klausimyne pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėjas taip pažymėjo dėl klaidos, jis nepalaiko Rusijos režimo bei agresijos. Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, Rusijos Federacijoje neturi jokių ryšių, šiuo metu slaugo ir prižiūri sutuoktinę. Pilietybės neįgijo, nes nori išsaugoti kilmės valstybės pilietybę, Departamente į klausimus atsakinėjo rusų kalba, nes tai yra jo gimtoji kalba, o atsakant į klausimus, jam buvo suteikta galimybė atsakyti juos rusų kalba. Taip pat neįvertintas priimto Sprendimo proporcingumas.
8.1. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas išimtinai vadovaujantis vien tik VSD Rašte pateikta informacija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl to, kad jis pildydamas klausimyną pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Sprendime paminėta, jog pareiškėjas nesikreipė dėl pilietybės įgijimo bei tai, kad pareiškėjas atsakymus į klausimus klausimyne pildė rusų kalba, todėl šias aplinkybes susiejo su tuo, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, nes tokiu būdu išreiškia palankumą Rusijos Federacijai. Pastebėtina, jog ginčijamas Sprendimas priimtas neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, t. y. jo amžiaus, sveikatos būklės, aplinkybės, jog Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m.
8.2. Iš VSD Rašto matyti, jog VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Į bylą pateiktas klausimynas patvirtina, jog pareiškėjas atsakydamas į 11 klausimą nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
8.3. VSD Rašte yra nurodoma šiandieninė geopolitinė situacija, aptariamos galimos grėsmės valstybės saugumui, nurodoma, kad pareiškėjas pažymėjo klausimyne, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tačiau jokios kitos aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, kiti atsakymai į Departamento klausimyną nėra aptariami, nėra vertinamas pareiškėjo amžius, sveikatos būklė, aplinkybė, jog pareiškėjas neturi ryšių Rusijos Federacijoje ir ilgą laiką jau gyvena Lietuvoje, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad Departamentas būtų atlikęs papildomą situacijos vertinimą, siekiant išsiaiškinti tikrąjį pareiškėjo požiūrį, pvz. atlikdamas papildomą apklausą raštu ar žodžiu. VSD Rašto turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD Rašte pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo pagrįstas išimtinai viena aplinkybe – klausimyne pažymėtu atsakymu dėl Krymo.
8.4. Pažymėtina, kad nors Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).
8.5. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas vadovaujantis VSD Raštu, nevertinant individualių aplinkybių. VSD nurodyti duomenys, jog klausimyne pažymint, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nepatvirtina realios pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikai. Sprendžiant apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvai, VSD Rašte buvo remtasi bendro pobūdžio informacija, susijusia su Rusijos vykdoma agresija Ukrainos atžvilgiu bei jos vykdomu režimu. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjo situacijos vertinimas nebuvo atliktas. Abstrakčiai nurodant, jog pareiškėjas nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, ar, kad atsakydamas į klausimus klausimyne, jis vartojo gimtąją rusų kalbą, nereiškia, jog pareiškėjas kelia grėsmę. Be to, neįvertintas pareiškėjo amžius, į bylą pateikti sveikatos duomenys, taip pat nevertinta tai, kad pareiškėjas prižiūri savo sutuoktinę, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas neturi ryšių su Rusijos Federacija, daug metų gyvena Lietuvoje ir pan., nenurodyta, kokiais būtent pareiškėjo veiksmais kyla grėsmė Lietuvos Respublikai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD Raštu, tačiau galutinį sprendimą atlikęs visų aplinkybių vertinimą priima būtent Migracijos departamentas.
8.6. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Kaip jau buvo minėta, grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į asmens faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik aplinkybe dėl klausimyne pažymėto atsakymo apie Krymą, teismo vertinimu, Departamento nurodyta pareiškėjo keliama grėsmė laikytina formalia. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
8.7. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
8.8. Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenį Nr. 25, 2014, 130–142 puslapiai). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398- 442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje Nr. A444-2366/2012).
8.9. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant Sprendimą Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, nes į Sprendimą tik perkėlė VSD Raštą bei nurodė asmeninius duomenis apie pareiškėją, neįvertinęs duomenų visumos, taip nesilaikydamas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintų viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimų, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, jog patyrė 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo atlyginti iš atsakovo Departamento. Pareiškėjas sudarė su advokatu R. V. teisinių paslaugų sutartį dėl jo interesų atstovavimo ir turėjo 600 Eur atstovavimo šioje byloje išlaidų, bei 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Pareiškėjui buvo suteikta teisinė konsultacija, parengtas ir pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bei įsipareigota pareiškėją atstovauti teismo posėdyje.
10. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėją atstovavo advokatas R. V. Iš į bylą pateiktos 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. VR0139 matyti, jog pareiškėjui buvo suteiktos teisinės paslaugos: skundo ir prašymo dėl užtikrinimo priemonių taikymo parengimas ir pateikimas teismui. Šios teisinės paslaugos įkainotos 600 Eur suma. Pagal banko ,,Swedbank“ 2023 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4 matyti, jog pareiškėjas advokatui pervedė 600 Eur sumą.
12. Nors pareiškėjas pateiktame prašyme teisines paslaugas įvardijo kaip teisines konsultacijas, skundo parengimą, įsipareigojimą pareiškėją atstovauti teisme, bei žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau pagal 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VR0139 teisines paslaugas sudaro skundo ir prašymo dėl užtikrinimo priemonių taikymo parengimas ir pateikimas teismui. Pažymėtina, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo pateiktas su skundu, todėl teismo vertinimu tai laikytina vienos rūšies teisine paslauga. Skundo parengimas truko 5 valandas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5 (8.2 punktas). Skundas teismui pateiktas 2023 m. balandžio 4 d., pateikimo dieną galiojo 2022 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1900,3 Eur. Maksimali suma už skundo parengimą teismui yra 4 750,75 Eur (1900,3 Eur x 2,5). Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti 600 Eur suma už skundo parengimą teismui neviršija maksimalios priteistinos sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, taip pat į tai, kad nemažai yra analogiško pobūdžio bylų, todėl teismo vertinimu pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą tikslinga sumažinti ir priteisti pareiškėjui 300 Eur sumą. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti 22,50 Eur žyminio mokesčio sumos pažymėtina, jog skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur sumą pagal banko ,,Swedbank“ 2023 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 22,50 Eur suma. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. N. (N. N.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 23S36571.
Priteisti pareiškėjui N. N. (N. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.