Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)" direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padarymu nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

Liudytoja I. B. parodė, kad pažinojo kaltinamąjį D. V., kadangi yra turėjusi verslo reikalų su juo. Pažinojo ir E. G., su kuriuo susitikdavo, pasikalbėdavo įvairiomis temomis. Kartą, jiems susitikus, E. G. jai pasakė, kad jis su D. V. planuoja pradėti verslą su mėsos gaminiais, kadangi jo draugo patėvis P. ilgai dirbo mėsos gaminių realizavimo versle, turi platų realizacijos tinklą ir sutinka padėti realizuoti mėsos produktus. Pasiūlė ir jai investuoti į šį verslą, sakė, kad D. V. bus jų įmonės ,,smegenys", kadangi turi vadovavimo patirties. Jai sutikus, E. G. pasakė, kad bendrovės akcininkai bus trise - jis, I. B. ir D. V.. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T. 2 b. l. 60-69), kad neužilgo ji bei jos sūnus T. B. susitiko su E. G., D. V. ir P. V.. To susitikimo metu buvo pasakyta, jog P. V. turi 27 mėsos produktų realizacijos taškus, kad reikės į bendrą verslą akcininkams investuoti po 15000 Eur. Ji pasitarė su sūnumi T., mama, seserimi ir bendrai nusprendė, kad investuos bendrus šeimos pinigus- 15000 Eur, tačiau savo akcijų dalį užrašys sūnaus T. vardu. Jie visi sutarė, kad akcininkų pinigus naudos verslui dalimis. Nusprendė, jog iš pradžių jie leisti jos pinigus, po to E. G., o pabaigoje D. V.. Jie nupirko bendrovę - UAB ,,A", išsinuomojo patalpas. Kai jie nusprendė pirkti įmonę, jai pasakė, kad iš T. B. reikės 600 EUR. Ar tai buvo pinigai už notaro paslaugas, ar tai buvo ir už T. B. įsigyjamas akcijas, nežino. Ji tada padavė 600 EUR. Pirkimo pardavimo sutarties pasirašyme pas notarą ji nedalyvavo. Iš pradžių viskuo rūpinosi D. V., kuris bendru sutarimu buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Savo dalį pinigų ji ne iš karto įnešė į bendrovės sąskaitą, o davė pinigus dalimis. Kiek pinigų reikia jai duoti bendrovės įkūrimui ir patalpų įrengimui pradžioje nurodydavo D. V., Vėliau P. V.. Jie pasakydavo, kiek ir kam reikia pinigų, o ji perduodavo nurodytas sumas. Tai buvo pinigai iš tų sutartų 15000 Eur, kuriuos ji turėjo investuoti. D. V. pradžioje rūpinosi patalpų remontu, medžiagų ir įrangos įsigijimu, nes P. iš pradžių nebuvo direktoriumi, jis turėjo vėliau užsiimti mėsos įsigijimu, gaminių realizavimu. P. V. tik vėliau tapo bendrovės direktoriumi. Iš pradžių buhaltere bendrovėje buvo jos sena pažįstama R. A.. Būtent I. B. prašymu R. ėmė tvarkyti UAB ,,A" apskaitą. Kiek prisimena, 2016 m. rugsėjo mėn. jos 15000 Eur jau buvo išleisti bendrovės reikmėms. Tuomet pradėjęs vadovauti bendrovei P. V. pasakė, kad trūksta pinigų atlyginimams, mokesčiams ir kitiems reikalams, todėl ji dar atnešė 2000 Eur. Iš pradžių D. V., vėliau P. V. jai pasakydavo, kiek reikia duoti pinigų bendrovei. Ji D. V. duodavo pasakytą pinigų sumą. Kad perduodavo pinigus joks dokumentas nebūdavo surašomas. Niekada nebuvo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji ar T. B. D. V. perdavė kokią nors sumą pinigų bendrovės ,,A“ reikmėms. Kai ji jau buvo perdavusi bendrovės reikmėms 15000 EUR, buvo leidžiami E. G. pinigai. Lygtai rugpjūčio mėn. D. V. surašė dokumentus, patvirtinančius jog bendrovei įnešti pinigai - T. B. 15000 EUR, E. G. 15000 EUR ir jo taip pat 15000 EUR, nors D. V. nebuvo bendrovės reikmėms perdavęs savo pinigų visiškai. Tai pamatęs, P. V., kuris žinojo apie akcininkų pinigų naudojimą bendrovės reikmėms ir žinojo, kad D. V. bendrovei neskyrė pinigų, sukėlė triukšmą, sunaikino D. V. surašytus dokumentus. P. V. pats surašė dokumentus dėl akcininkų pinigų įnešimo į bendrovę. Nors iš tikrųjų, pinigai vienu kartu nebuvo įnešti, o tiesiog leidžiami dalimis, pagal poreikį. Kadangi leidžiant pinigus nebuvo surašomi jokie tai patvirtinantys dokumentai, buvo viskas suskaičiuota ir surašytas vienas dokumentas. Ji nesuprato, kokia buvo suforminta šių pinigų paskirtis. Jokio susirinkimo dėl paskolų suteikimo bendrovei nebuvo. Metų pabaigoje P. per skelbimą surado ir įdarbino T. R.. T. P. pristatė kaip būsimą direktorių. Po Naujųjų P. V. atsigulė į ligoninę. T. R., viską susižiūrėjęs, juos informavo, kad bendrovėje yra dideli trūkumai.

Teismo posėdžio metu I. B. taip pat paaiškino, kad savo investuotus į bendrovę 15 000 Eur jis atidavė ne visus iš karto, o dalimis. Iš pradžių ji davė pinigų, kai buvo kuriama t. y. perkama bendrovė, ją įforminti ji 600 Eur davė T. B. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyme pas notarą ji nedalyvavo, dalyvavo jos sūnus T. B., kai buvo nuspręsta, kad akcininkais bus trise – jos sūnus, D. V., E. G.. Tie 600 Eur buvo skirti: 260 Eur UAB sudarymui, 100 Eur notarui, 20 Eur bendrovės registracijai, 20 Eur elektroniniam paštui, 200 Eur veterinarijos pažymai. Vėliau, jau įkūrus bendrovę, D. V. jai sakė, kad įvairiai įrangai reikia 5 200 Eur. Po to jie visi susitiko UAB „E“, nes reikėjo tvarkyti rūkyklą. Tada už jos pinigus skardą pirko, cementą, plyteles ir kt. 1500 Eur ji padavė D. V. sumokėti nuomojamų patalpų savininkui R. už nuomą. 1 000 Eur jos sūnus yra perdavęs D. jo namuose. Dėl statybinių medžiagų poreikio vėliau jie tardavosi ir važiuodavo į „F“ kartu jų pirkti, arba ji viena važiuodavo į „F“ ir už savo pinigus pirkdavo plyteles, cementą, dažus patalpų įrengimui. Taip ji visus 15 000 Eur iki galo investavo į bendrovę. Po to, kai E. G. mamos žemę pardavė, jis gautus pinigus atnešė ir toliau jau bendrovės reikmėms buvo naudojami jo pinigai. Kur jie buvo naudojami, ji nežino, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Jau lyg P. V. tuo metu buvo perėmęs vadovavimą bendrovei. Darbuotojai buvo kažkokie priimti dirbti ir pradėję dirbti pirmą mėnesį, todėl reikėjo pinigų sumokėti darbuotojams. E. G. už tai mokėjo, o po to, grįžusi iš ligoninės, ji dar apie 2000 Eur davė. Buvo buhalteriams sumokėta apie 900 Eur. Taigi, ji iš viso investavo apie 17000 Eur. Jos visi pinigai buvo išleisti bendrovės reikmėms palaipsniui, nebuvo taip, kad ji visus pinigus būtų perdavusi D. V. ar P. V., o šie juos kažkur būtų išleidę ne bendrovės reikmėms. Jokių paskolų sutarčių ji nėra bendrovei suteikusi, tik investavusi. Buvo kartą kilęs triukšmas dėl D. V. surašytų kažkokių dokumentų, tačiau kokių, ji nežino, nes buhalterijoje nesusigaudo. Jai tada paskambino E. G., pasiūlė atvažiuoti. T. P. pradėjo šaukti – atseit, kad pinigų neatnešė, o jau buvo kažkoks dokumentas surašytas, kad jis pinigus irgi investavo. Ji jiems pasakiusi, kad nieko apie tai nežino. Tada P. V. kažką per naują tvarkė – kažkokius dokumentus surašė. Ji mano, jog jos investuoti pinigai nedingo, bet buvo visi išleisti palaipsniui bendrovės reikmėms. Ji juos davė dėl to, jog suprato, kad jei bus įmonė įkurta ir pradės veikti, jie gaus kiekvieną mėnesį dividendus. Nors įmonė ir pradėjo veikti, tačiau jokių dividendų ji negavo, kadangi buvo nuostolinga.

Apklaustas teisme, liudytojas T. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2 b. l. 19-53), kad jo mamos I. B. geras pažįstamas E. G. 2016 m. vasaros pradžioje pasiūlė jo mamai bendrą verslą su mėsa. 2016 m. vasaros pradžioje jis ir jo motina susitiko su E. G., D. V. ir P. V. aptarti būsimo verslo vizijos. Iki susitikimo jis E. G. draugo D. V. ir P. V. nepažinojo. E. G. atsivežė P. V. kaip žmogų, suprantantį mėsos verslą. P. V. pateikė savo viziją apie verslą, pasakė, kad verslo pradžiai reikės po 15 000 EUR iš kiekvieno akcininko, nes jau iki tol buvo aptarta, kad akcininkais bus trise – E. G., D. V. ir T. B.. Sutarė per savaitę laiko apsispręsti dėl dalyvavimo bendrame versle. Maždaug po savaitės jie vėl visi susitiko ir galutinai apsisprendė daryti bendrą verslą pagal P. V. viziją. Visi sutarė, kad nupirks bendrovę, kurios direktoriumi bus D. V., nes šis turėjo tokios patirties. D. V. surado jau įsteigtą ir veikiančią, bet parduodamą bendrovę "A", rūpinosi šios bendrovės akcijų nupirkimu, dokumentų forminimu. Iš pradžių jis, E. G. ir D. V. turėjo po 33 proc. akcijų. Akcininku tapo ne jo motina I. B., o jis, nes taip pasiūlė jo mama. Įregistravus nupirktą bendrovę jų vardu, D. V. surado patalpas, kur turėjo būti gaminami mėsos produktai, tačiau reikėjo jas remontuoti. Šiose patalpose jie pradžioje patys vykdė remonto darbus. Kaip turi būti įrengtos patalpos, patardavo P. V.. Iš pradžių jokių darbuotojų, be D. V., įdarbintų nebuvo. Buhaltere buvo R., kurios pavardės jis nežino. Kas ją surado, kaip buhalterė tvarkė apskaitą, kokius pildė dokumentus ir kaip vyko pinigų mokėjimas, nežino. P. V. iš pradžių jiems tik patardavo. Po to, kažkuriuo tai momentu, P. V. tapo bendrovės direktoriumi. Apie tai, kad P. V. jau direktorius, jis sužinojo jam jau tapus bendrovės direktoriumi. Nežino, ar be R. dar kas nors tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Bendrovės egzistavimo pabaigoje, 2017 metais, jis buvo trumpai šioje bendrovėje įsidarbinęs pilnu etatu vadybininko pareigose. Įsidarbino todėl, kad P. V. atsigulė į ligoninę, paskyrė naują direktorių T. R. ir trūko darbo jėgos. Neprisimena su kuo pasirašė darbo sutartį. Sutarė, jog jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio negavo. Jo darbas buvo ofise, prie kompiuterio. Ar vyko tuo metu gamyba, nežino, nes net nėjo į bendrovės gamybines patalpas. Jam nieko nėra žinoma apie kokios tai įrangos pardavimą UAB ,,D“ arba R. A.. Niekada nieko negirdėjo apie bendrovę ,,B“ ir nežino, ar UAB ,,A“ buvo ką nors pirkusi iš bendrovės ,,B“. Jam nieko nėra žinoma apie tai, kada ir iš ko bei kokių mėsos perdirbimo įrengimų buvo įsigijusi UAB ,,A“. Bendrovei ,,A“ priklausiusių mėsos perdirbimo įrengimų pardavime jis nedalyvavo, apie tai nieko nežino ir apie tai nieko paaiškinti negali. Kadangi buvo vienas iš trijų UAB ,,A” akcininkų, turėjo 33 proc. akcijų, kaip ir kiti du akcininkai. Už kiek tiksliai jie pirko bendrovę „A“, neprisimena, bet tai buvo apie 10 000 litų. P. V. jiems pasakė, jog tam, kad bendrovė pradėtų dirbti, reikės apie 45 000 EUR, t. y. kiekvienas turėjo įnešti po 15 000 EUR. Šiuos pinigus nei jis, nei kiti du akcininkai, neįnešė iš karto, perkant bendrovę. Buvo duodami pinigai, kai jų reikėdavo kokioms nors bendrovės reikmėms. Jis tik du kartus pats yra davęs pinigus bendrovės reikmėms, nedideles sumas, iki 1000 Eur, kitus kartus pinigus įvairiomis sumomis mokėjo jo motina. Tai nebuvo niekaip įforminama. Iš pradžių buvo leidžiama ta jo dalis pinigų – 15000 Eur, už kuriuos buvo įsigytos bendrovės akcijos, perkama įvairi įranga ir kt. Apskaitą tvarkiusiai buhalterei jie visi pateikdavo dokumentus, tačiau kad tai buvo jo duodami pinigai, niekaip nebuvo įforminama. Po jo buvo leidžiami E. 15 000 EUR. Kai atėjo eilė leisti D. V. pinigus - 15000 EUR, šis išėjo auginti vaiką, bendrovei pinigų taip ir nedavė. Toks jų pinigų davimas bendrovės reikmėms, nebuvo niekaip įforminamas. Tik 2016 m. rugsėjo mėn. buvo įforminta dokumentuose - surašytas dokumentas, kuriame buvo nurodyta, jog jis bendrovei paskolino 15000 EUR. Tokiu būdu jis tapo UAB ,,A“ kreditoriumi. Kas dar be jo tapo bendrovės ,,A“ kreditoriais, jis nežino. Kaip buvo įforminti E. bendrovei duoti pinigai, taip pat nežino. Akcininkų susirinkimo, kuriame būtų priimtas sprendimas paimti paskolas bendrovės veiklai, nebuvo. P. V. nusprendė, kad reikia suforminti dokumentuose bendrovės reikmėms jo duotus pinigus. P. V. pats nusprendė tai įforminti kaip jo suteiktą paskolą bendrovei. Apie tai, kad ir P. V. bendrovei ,,A“ suteikė kokio nors dydžio paskolą, nieko nežino.

Į teismo posėdžio metu pateiktus papildomus klausimus T. B. nurodė, jog nors E. G. ir P. V. pasiūlė jo mamai dalyvauti mėsos produktų gamybos veikloje, bet motinos pasiūlymu akcininku tapo jis. Savų pinigų jis neinvestavo, visus pinigus realiai davė jo mama, kuri išleido bendrovės reikmėms daugiau nei 15000 Eur savų pinigų. Kelis kartus pinigus įvairiomis sumomis perdavinėjo D. V. ir jis, nors jie buvo jo mamos. Jis jokia veikla bendrovėje neužsiėmė, iš esmės buvo tik kaip popierinis akcininkas. Tie visi 15000 eurų buvo įnešta dalimis, įvairiomis sumomis, mama juos davė įrangai, remontams, arba pirko kažką tai bendrovės reikmėms. 2016 m. rugsėjo mėnesio 1d. tie 15000 eurų buvo užpajamuoti, nors jau buvo seniai išleisti. Realiai tik 2016 m. rugsėjo 1d. buvo surašyti ir pasirašyti paskolos bendrovei dokumentai, kad įnešta į ją 15000 eurų. Neatsimena, kas surašė pinigų perdavimo bendrovei kaip paskolą dokumentus ir kas liepė juos pasirašyti, tačiau jų pasirašymo dieną tokios pinigų sumos į bendrovę nei jis, nei jo mama, neįnešė, nes tai buvo pinigai, kurie buvo mokėti dalimis anksčiau ir jau buvo išleisti.

Apklaustas teisme liudytojas E. G. parodė, jog 2016 metais jo mirusio draugo patėvis P. V. pasiūlė jam kartu pradėti biznį su mėsos produktais. Jis atsakė, jog pagalvosiąs, tačiau P. V. jį įkalbinėjo - sakė, kad trisdešimt metų dirba mėsos realizacijos biznyje, galima padaryti gerą verslą. Pažinojo I. B., kuri paskambino jam 2016 m. vasarą ir pasakė, kad pardavė mašiną, gavo 15 000 Eur ir nori juos investuoti. Tada jis ir pasiūlė I. B. kartu su juo ir D. V. investuoti į P. V. siūlomą pradėti mėsos verslą, pabandyti atidaryti mėsos produktų gamybos fabriką. Jai sutikus, buvo sutarta įsigyti bendrovę „A“. Jos pirkimą tvarkė D. V.. Bendrovės akcininkais tapo I. B. sūnus T. B., D. V. ir E. G., visiems teko po 33 procentus akcijų. Įkūrus bendrovę, ieškojo vietos, kur išsinuomoti patalpas mėsos produktams gaminti. Išsinuomojo patalpas – cechą ir pradėjome trise dirbti. Pradžioje du mėnesius remontavo ir įrenginėjo patalpas, nes buvo labai baisus tas nuomojamas cechas. Darė remontus patys, savo jėgomis. Tuo laikotarpiu D. V. jie skyrė direktoriaus pareigas. Pirmą mėnesį, kuomet jau buvo pradėta mėsos produktų gamyba, D. bendrovėje nesirodė, nes jam gimė vaikas. Tada P. V. pasakė, kad jis nori būti direktoriumi. Jie nuvažiavome trise į banką, išėmėme iš sąskaitos 1000 Eur. Grįžo į pastatą, kur buvo įrengtas cechas, D. V. pasakė, kad viską priduoda P. V., paliko tuos išimtus 1000 Eur, jie visi pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. P. pasirašė, kad priima viską iš direktoriaus D. V.. Kadangi E. G. puse etato dirbo UAB „G“, jis įsidarbino ir puse etato komercijos direktoriumi bendrovėje „A“, kadangi norėjo matyti visą procesą, kaip naudojami jo investuoti pinigai. I. B. rekomendavo buhalterę R. A.. Kai P. perėmė viską, jis pasakė, kad R. nenori, kad jis savo buhalterius turi, sakė nesikišti, leisti tvarkytis. Jis sakė, kad jam nereikia, kad jį kas stebėtų ir prižiūrėtų. D. atleido R.. E. G. buvo nuėjęs pas jo pasamdytus finansininkus, paklausti, kaip jis dirba. Iki Naujų metų pora mėnesių dirbo, žiūrėjo, kad būtų viskas sumokėta - Sodrai ir darbuotojams. Prieš Naujus metus P. pasakė, kad jis sirgs ir reikia naują direktorių skirti. Atėjo kitas direktorius – T. R.. Jis buhalteriją išmanantis, visą apskaitą padarė ir pasakė, kad yra bendrovėje 15000 Eur nuostolis, nors P. V. jam buvo sakęs, kad „turime 0“, t. y. nei pelno, nei nuostolio neturi ir taip dar bus apie metus laiko - biznio nebus. Atėjęs T. R. atvėrė akis, pasakė, kad įmonė nuostolinga, 15000 Eur nuostolis. Dar po mėnesio sako, jau minus 30 000 Eur. Kai P. atsigulė į ligoninę, jo pirkta mėsa sugedo, ją reikėjo utilizuoti, nes parduoti jau nėjo. Tada E. G. ėjo uždaryti bendrovę, pats iniciavo bankroto paskelbimą, kadangi su ta mėsa liko krūvą pinigų išleidę. E. G. nurodė, jog jis savo 25 000 Eur įdėjo į bendrovę – po 15000 Eur su I. įnešė, o paskui jis dar davė pinigų P. V.. Skolindavosi, nes bendrovėje dirbusiems žmonėms sumokėti trūkdavo, nuoma buvo didelė, už elektrą ir kt. reikėjo mokėti. P. pastoviai sakė reikia pinigų ir jis tikėjo P.. Nesupranta, už ką D. V. šioje byloje yra kaltinamas, nes jis direktoriumi trumpai buvo, tik cecho patalpų remonto metu, gal tik apie mėnesį laiko. Jokių pinigų D. V. net neturėjo, pradžioje buvo naudojami I. B. pinigai patalpų remonto metu. Visi tada tardavosi, ką pirkti arba jie kartu važiuodavo kažką pirkti, patys prekes atveždavo. Irangą dar P. buvo pirkęs su D., kartu jie važiuodavo užsakinėjo. Nebuvo tokio dalyko, kad D. sakytų - duokite man pinigus ir aš nupirksiu. Su D. visi pasitardavo, ko reikia ir visi pirkdavo. Nesuvokia, kodėl kaltinamas D. V. pasisavinus virš 40 000 Eur, kai bendrovėje tokių pinigų nebuvo ir negalėjo būti, nes įmonė buvo sukurta ir pradėjo funkcionuoti tik vasarą ir tokių pinigų net nebuvo. D. V. viską pirkdavo su I. B. už jos duodamus pinigus. E. G. 15000 Eur buvo pradėti naudoti prie P. V. jam jau tapus direktoriumi, nes tik tada E. G. savo dalį į bendrovę įdėjo. D. direktoriumi tik pradžioje buvo, gal tik du mėnesius, kol remontas vyko, o kai gamybos darbas turėjo prasidėti, jis jau į bendrovę neateidavo dėl vaiko gimimo. E. G. net pradėjo pykti, sakydavo D. V., jeigu tu direktorius, tu turi viską žiūrėti, o jei tau vaikas svarbiau, statome kitą direktorių. Tada P. V. ir pasisiūlė būti direktoriumi. Nesuvokia, kodėl D. V. yra kaltinamas paėmęs daugiau nei 40000 Eur už įrangą, jei tuo metu nei tokių pinigų bendrovėje nebuvo, nei jokios įrangos nebuvo. Tų daugiau nei 40 000 Eur įmonėje nebuvo, nes viskas buvo supirkta, kai jie visi I. B. 15 000 Eur pradinį įnašą į bendrovę naudojo. Nebuvo taip, kad ji iš karto davė 15000 Eur D., pinigai buvo naudojami dalimis. Kai direktoriumi tapo P. V., D. V. ir P. pasirašė kažkokius dokumentus prie jo akių. Jis neskaitė to dokumento, tačiau jie sakė, kad tai priėmimo-perdavimo aktas. D. P. perdavė tą priėmimo-perdavimo akto lapą ir 1000 Eur, kur iš banko buvo išimta. D. P. sakė, kad prieš tai padavė popierius, ne tik priėmimo-perdavimo aktą. Kai P. V. direktorius buvo, jis viską reguliuodavo, o jis tik duodavo jam pinigus į rankas.

Liudytojas E. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus bei teisme perkaitytus parodymus (1 t. b. l. 188-197, 2 t., b. l. 3-12) parodymus, kad jis davė pinigus bendrovės ,,A" veiklai - pirkti bendrovei įrangą, priemones ir pan., tačiau pats niekada nedarė jokių pirkimų bendrovei ,,A", jam nebuvo iš bendrovės kasos išmokėta 1000 Eur, 4176,87 Eur, 605 Eur. Kai jis su kitais bendrovės akcininkais sutarė, kad kiekvienas turės įnešti po 15000 EUR, šiuos pinigus jis, ir kiti bendraakcininkai įnešė ne iš karto, perkant bendrovę, o pinigai buvo duodami, kai jų reikėdavo kokioms nors bendrovės reikmėms. Iš pradžių leido T. B. pinigus, kuriuos realiai davė I. B.. D. I. B. duotus pinigus leido, kai išleisdavo pinigus, sakydavo ką pirko. D. V. asmeniškai jis savo grynųjų pinigų nedavė, jis tik I. pinigus leido. D., kai išleisdavo pinigus, sakydavo ką perka, aš girdėdavau, D. su I. pirkdavo. D. su I. pirkdavo. Vėliau jau leido jo duotus pinigus, kuriuos jis 2016 m. rugsėjo mėn. padavė P. V. t. y. 15000 EUR grynais. Tai buvo jo paskola bendrovei. Tokiu būdu jis tapo bendrovės kreditoriumi. Šiuos pinigus jam buvo davusi mama. Kaip ir kada buvo suforminti jo ir T. B. bendrovei duoti pinigai, jis nežino. D. V. bendrovei savo dalies nedavė, t. y. paskolos nesuteikė. Apie tai, kad P. V. bendrovei ,,A“ suteikė kokio nors dydžio paskolą, nieko nežino. P. V. nebuvo akcininku, niekada neturėjo pinigų, todėl nemano, kad jis galėjo turėti 10000 EUR. Akcininkų susirinkimo, kuriame būtų priimtas sprendimas paimti paskolas bendrovės veiklai, nebuvo. Kad kiekvieno jų po 15000 EUR bus paskola bendrovei nusprendė visi trys akcininkai dar prieš įsigyjant bendrovės akcijas.

Liudytojas P. V. parodė, jog su D. V. susipažino per E. G., kuris nutarė sukurti rūkytos mėsos cechą. E. jam pasakė, kad turi direktorių, kuris vadovaus cechui ir supažindino su D. V.. P. V., E. G. paprašius, sutiko padėti jiems su mėsos produktų realizacija. E. G., D. V. ir jam anksčiau nepažįstama moteris – I. B. susirinko ir sukūrė mėsos produktų gamybos bendrovę „A“. Akcininkais tapo E. G., D. V. ir bendrovės kūrime dalyvavusios I. B. sūnus T. B.. Jis tos bendrovės kūrime nedalyvavo. Tarėsi jis su visais akcininkais, kad padės jiems realizuoti rūkytus gaminius, užsiims naujų prekybos taškų paieška, sudarinės sutartis su parduotuvėmis. Jie iš karto įdarbino jį įmonėje vadybininku, kuris turėjo rūpintis rūkytų gaminių realizacija. Pradžioje V. padirbo direktoriumi. Jis buvo direktoriumi, kol buvo tvarkomas cechas. Kai prasidėjo gamyba ir prekyba, tada direktoriumi tapo P. V.. Kol jie visi sukūrė tą mėsos gaminių cechą, užtruko šiek tiek laiko, tik paskui prasidėjo gamyba. Užsiėmė jis pradžioje paieška naujų pardavimo taškų, važiavo į parduotuves, derino sutartis su jų direktoriais. Vėliau P. V. tapo bendrovės direktoriumi, nes E. G. ir ta moteriškė - akcininko T. B. motina, paprašė pabūti direktoriumi, padėti susitvarkyti. Labai greitai jis tapo direktoriumi, gal po trijų mėnesių nuo bendrovės įkūrimo. Kai tapo direktoriumi, atleido buhalterę, nes ji prastai dirbo, tvarkydavo dokumentus taip, kaip jai pasakydavo. Pasižiūrėjo kaip ji dirba ir tada atidavė buhalterinius dokumentus tvarkyti Š. firmai - UAB „K“. Tą laikotarpį buhalterija buvo tvarkoma tvarkingai. Jis pats, būdamas direktoriumi, produkcijos neveždavo, tik ieškodavo prekybos taškų, su prekybos vadovu arba su direktoriumi bendraudavo. Kai buvo rasta tų taškų prekybai, jis važiuodavo ir sudarydavo susitarimus su konkrečiais pardavimo taškais. Į tuos prekybos taškus veždavo gaminius vairuotojas, kai buvo sudaroma sutartis su tų prekybos taškų direktoriais. Buvo išrašomos sąskaitos, jas išrašydavo buhalterė R., bet ji ilgai nedirbo. Po to E. G. vieną dieną atėjo, vos neišspardė kabineto duris, raktus atėmė, ir pasakė jam „viso gero“. Jam iš bendrovės išėjus, jie vėl pasiėmė tą pačią buhalterę, Š. atsisakė paslaugų ir pasiėmė iš jo visus buhalterinius dokumentus. P. V. gulėjo 4 mėnesius ligoninėje, grįžęs nuvažiavo į Sodrą, prašė, kad jį iš bendrovės direktorių atleistų. Siuntė kelis laiškus, kad būtų atleistas iš darbo, tačiau atsakymo negavo. Tada jį Sodra atleido. Jis nuvažiavo į registrų centrą, kad būtų įregistruota, jog jis nėra direktorius „A“ bendrovės, bet jo registrų centras neatleido, nes nebuvo akcininkų sprendimo jį atleisti. Niekas į jo laiškus bendrovei neatsiliepė, kad sušaukti susirinkimą ir jį atleisti, nes iš darbo privalo atleisti akcininkai. Jis daugiau į bendrovės patalpas nėjo, pradėjau dirbti savo darbą, kur dirba iki šiol. Kas toliau buvo daroma bendrovėje, negali pasakyti, nes nedalyvavo jos veikloje. Jam vėliau buvo pareikšti kaltinimai, kuriuose nurodyta, kad jis nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. birželio 6 d. dirbo bendrovės „A“ direktoriumi, bet faktiškai ten jis dirbo tik tris mėnesius, po to susirgo kaulų vėžiu, atsigulė į ligoninę ir 4 mėnesius nedarbingumą turėjo, daugiau bendrovėje nebedirbo. Nežino tokios įmonės UAB „B“.

Kai dirbo bendrovės „A“ direktoriumi ir kai buvo samdoma buhalterija, buvo kažkiek pinigų kasoje, tačiau buvo skolų ir reikėjo jas atiduoti. Už realizuotą produkciją būdavo atsiskaitoma grynais pinigais, gal buvo ir pavedimais, bet jis to nebeatsimena. Kas veždavo prekes į prekybos taškus, tas ir paimdavo pinigus. Tuos pinigus užpajamuodavo ir jie būdavo pas akcininkus. Kai pareikalaudavo, kad reikia pinigų mokėjimams, tai sumokėdavo Sodrai, už elektrą, pastato nuomą. Buvo seifas, ten laikydavo jie pinigus. Darė ir per banką pavedimus arba sumokėdavo grynais. Jo prie pinigų neleisdavo akcininkai, netikėjo, kad tokia situacija bus, kai tapo direktoriumi. Jis grynųjų pinigų nematydavo, nes negaudavo tų pinigų. Būdavo ta moteriškė, akcininko T. B. mama, kuri pas save laikydavo pinigus ir darydavo pavedimus, kai Sodrai reikėdavo pervesti pinigus. Ji pasiimdavo pinigus, kuriuos gaudavo už parduotus produktus, o jis tik padėdavau parašus, kad gavo pinigus. Žmonės buvo ne jo įdarbinti, kurie dirbo įmonėje, jie buvo surinkti ir pasamdyti iš turgaus. Norėjo juos atleisti, bet jam to daryti niekas neleido. Mokėdavo atlyginimus E. G. jiems. Aš atlyginimų nemokėjau. Jie buvo priėmę tuos žmones, jie buvo sutarę, kiek jiems mokės. Aš buvau užsispyręs juos visai atleisti iš darbo, man to neleido padaryti. Jie turėjo ir raktus nuo cecho ir visą kitą. Ne visur mano parašai būdavo, kai buvau direktorius. Pasirašinėjau ten, kur reikėjo pasirašyti. P. V. patvirtino tyrimo metu (T. 3, b. l. 70-75) duotus parodymus, kad tapęs direktoriumi, jis visą buhalterinę „A“ apskaitą perdavė tvarkyti Š. UAB „K“. Ją visą reikėjo iš naujo tvarkyti, nes beveik nebuvo jokių apskaitos dokumentų. Kažkokia dokumentacija buvo ir ji buvo perduota Š., tačiau jokio buhalterinių dokumentų perdavimo akto su D. V. jis nepasirašinėjo, nes tų dokumentų praktiškai nebuvo. T. 6 b. l. 106 esantį priėmimo-perdavimo akto jis nepasirašė, jame yra nukopijuotas jo parašas. Jam tapus direktoriumi, nebuvo kasoje grynųjų pinigų. Būdavo, kad pirkdavo net žaliavas su atidėjimu, o paskui, pardavę produkciją, atidavinėjo pinigus už jas. Tokiu būdu atsiskaitinėdavo su firmomis už gautas žaliavas. Pinigų negalėjo būti kasoje, nes pastoviai turėjo atsiskaitinėti už žaliavas, už elektrą, nuomą ir kt. Tiekėjai žaliavų duodavo atidėjimą mėnesiui, dviem savaitėms - kaip sutardavo dėl žaliavų apmokėjimo. Už parduotas dešras atsiskaitydavo už žaliavas tiekėjui.

Apklausiamas papildomai 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje, P. V. nurodė, jog jis nesiūlė E. G. steigti įmonę, o tik pasiūlė savo paslaugas realizuojant mėsos Bendrovė „A“ nebuvo įsteigta, ji buvo nupirkta, o ją kūrė E. G. su D. V. ir T. B.. Jis tik pasiūlė jiems padėti realizuoti produkciją. Toje bendrovėje dirbo tik vadybininku. Įdarbino jį tuomet, kai tą įmonę sukūrė ir darė remontus, kadangi reikėjo priduoti veterinarijos tarnybai, tuo metu ceche klojo plyteles, aplinką tvarkė. Vėliau jis tapo tos įmonės direktoriumi, nes to paprašė visi trys akcininkai. Prieš tai buvo direktoriumi D. V.. Tos įmonės neperėmė, buvo ne kaip direktorius, o kaip komercijos direktorius, nes iki tol jis dirbo komercijos direktoriumi P. įmonėje. Padirbau UAB „A“ direktoriumi tik gal apie 2 mėnesius ir atsigulė į ligoninę nes susirgo. Kaip jau buvo nurodęs ankstesnių apklausų metu, kuomet grįžo iš ligoninės po keturių mėnesių, ėmėsi visų veiksmų, kad jį atleistų iš direktoriavimo, bet jo niekas neatleido, nes gaudavo pranešimus, kad tokios įmonės jau nėra. Paprašė manęs visi akcininkai, kad padėčiau patvarkyti ir tapčiau direktoriumi. Tuo metu, kai jis dirbo įmonėje vadybininku, ir, kai akcininkai paprašė tapti direktoriumi, įmonė dar buvo nepriduota, nes darė remontus ir gamyba nebuvo pradėta vykdyti. Kažkiek vėliau prasidėjo gamyba, kai jau jis tapo direktoriumi. Kadangi buhalterę A. atleido po kelių dienų iš darbo, visą buhalteriją perėmė UAB „K“. Tuo metu buvo mokami visi mokesčiai. Paskui, jau jam nebūnant įmonėje, be jo akcininkai nuėjo pasiimti dokumentus iš UAB „K“ ir vėl R. A. pradėjo dirbti įmonėje. Kadangi jis nebuvo akcininkas, jokių pinigų neįnešė į bendrovę. Įmonei nėra skolinęs 10000 eurų ir nėra pasirašinėjęs kasos pajamų orderio, kuris yra baudžiamojoje byloje T. 4 b. l. 192. Jokių dokumentų ir piniginių lėšų neperėmė tapęs direktoriumi iš D. V.. Nepamena, ar reikalavo iš jo, kad būtų perduoti dokumentai. Kasos knygą pildė buhalterė R. A., o paskui, kai ji buvo atleista, pildė UAB „K“. Jis pats nepildė jokių dokumentų įmonėje, sudarė sutartį su UAB „K“ dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Neprisimena, kokius dokumentus pateikė „K“. Kada perima kas nors normaliose sąlygose įmonę, tada daromas patikrinimas. O šiuo atveju nevyko jokie gamybos veiksmai įmonėje, vyko tik cecho paruošiamieji darbai, todėl jis neturėjo jokių dokumentų ir jų iš D. V. neperėmė pagal aktą. Pamatęs, kad buhalterė nesusigaudo darbe, ją atleido ir sudarė sutartį su UAB „K“. Buhalterinius dokumentus, buvusius pas buhalterę, perdavė UAB „K“. Kasos knygos iš jos negavo. Nebuvo pateikti dokumentai du kartus. Su kažkuo iš akcininkų atvažiavo buhalterė R. A. į UAB „K“ ir pasiėmė dokumentus, jie vėl priėmė R. A. dirbti. Kuomet tapo direktoriumi, iš D. V. jokių dokumentų neperėmė, priėmimo-perdavimo akto nerašė. Ant jam pateikto susipažinti priėmimo perdavimo akto esantis parašas yra lyg ir jo, tačiau dokumentų perdavimo jam tikrai nebuvo.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirba UAB „K“, yra šios įmonės direktorius. Užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugomis. Su UAB „A“ turėjo kelis mėnesius sutartį dėl apskaitos tvarkymo, kurią pasirašė su UAB „A“ direktoriumi P. V.. Buvo sutartyje numatyta, kad teiks šiai bendrovei buhalterines paslaugas. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą ir pagal sutartį su „A“ UAB „K“ buhalterinės apskaitos registruose turėjo fiksuoti įvykusias ūkines, finansines operacijas pagal užsakovo, šiuo atveju, UAB „A“ direktoriaus pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Tokia buvo jų sutarties esmė. Užfiksavus buhalterinės apskaitos registruose, „K“ turėjo teikti privalomoms valstybinėms įstaigoms ataskaitas. Prieš teikiant paslaugas, UAB „A“ direktorius turėjo pateikti visus turimus apskaitos dokumentus. Perėmus apskaitą „K“, direktorius turėjo pateikti visus duomenis, prie kurių galima būtų prisirišti, kad toliau nepertraukiamai būtų galima tvarkyti buhalterinę apskaitą ir chronologine tvarka fiksuoti ūkines, finansines operacijas. Tuos buhalterinius duomenis ir kasos likučius jam pateikė rugsėjo mėnesį. Konkrečiai kokiai datai ir kokie likučiai, reikėtų žiūrėti pagal konkrečius dokumentus. Apskaitos sutartyje jo bendrovė nusimato tokį principą, kad klientas turi pateikti visus reikalingus dokumentus, dėl dokumentų perdavimo įforminimo paliekama atsakomybė užsakovo vadovui. Kokie dokumentai jam buvo perduoti, reikėtų žiūrėti ir kelti dokumentus, ar buvo kokie perdavimo aktai. Ko gero, šituo atveju, taip pat buvo sudaryta sutarties nutraukimo sutartis, kai jis baigė teigti buhalterinės apskaitos paslaugas, kurioje numatytos sąlygos ir pagal kurią buvo perduoti buhalterinės apskaitos registrai. Kiek atsimena, buvo gavęs raštą iš policijos, pateikė jiems labai išsamiai paaiškinimą, su visomis detalėmis, ant kelių lapų. Tą raštą tvirtina pilna apimtimi. Pagarsinus liudytojo parodymus (T. 3, b. l. 9-10), liudytojas patvirtino, jog perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, kad 2016-09-28 d. UAB ,,K“ sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,A“. UAB ,,K“ vardu šią sutartį pasirašė jis, o UAB ,,A“ vardu – tuo metu šios bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs P. V.. UAB ,,K“ pirminių dokumentų niekada nerašo. Šiuos dokumentus surašo konkrečios bendrovės atsakingi asmenys. UAB ,,K“ gali suformuoti pirminius dokumentus, juos atspausdinti, remiantis įmonės atsakingo asmens pateikta informacija. Tokiu atveju atspausdintas dokumentas pateikiamas įmonės vadovui. UAB ,,K“ neatsako už dokumente nurodytą informaciją (3t., b. l. 9-10). Papildomai liudytojas teisme nurodė, jog neturi registrų, kokie tiksliai dokumentai buvo suvedami į apskaitą, nes suvedė tai, ką pateikė įmonės vadovas, o direktorius gali pasitikrinti ar visi dokumentai pateikti, tokia kaip pasitikrinimo sistema kiekvienam mėnesiui. Kai nutraukia sutartį, atiduoda viską įmonės vadovui, kuris yra atsakingas už įmonės buhalteriją ir apskaitos registrų tvarkymą. Jie turi tik dokumentus, kurie liečia UAB „K“: sutartis, sutarties nutraukimo, likučių sąrašą, dokumentų perdavimo aktą. Pagal sutartį yra nusimatę, kad griežtai kasos knygos operacijas veda ne UAB „K“, o užsakovas. Jeigu įmonės direktorius atneša dokumentą su direktoriaus parašu, kuris privalo būti apskaitytas, tai jį ir apskaito. Tuščias dokumentas neįtraukiamas į apskaitą. Tokį dokumentą įtraukia į apskaitą, jei yra direktoriaus parašas, o nėra gavėjo parašo. Negali pasakyti, ar ruošė UAB „A“ dokumentus dėl darbuotojų priėmimo klausimo. Būna, kad padeda direktoriui pateikti duomenis į SODRĄ, arba pagal įgaliojimą juos teikia. Apskaitos paslaugų teikimo laikotarpiu, P. V. buvo UAB „A“ vadovas.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad pažįsta P. V., kuris su draugais (duomenys neskelbtini) įrenginėjo išnuomotose patalpose mėsos perdirbimo ir gamybos cechą bei kuriame liudytojas lankėsi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2., b. l. 3-6), kad 2016 m., tikslios datos neprisimena, su juo susisiekė buvusio bendradarbio pažįstamas P. V., kuris prašė pakonsultuoti dėl dešrų gamybos cecho įrengimo, klausė kas padėtų organizuoti darbą. P. prisistatė direktoriumi. Vėliau direktoriumi tapo D., o dar vėliau E., jų pavardžių nežino. Galiausiai direktoriumi buvo T., pavardės taip pat nežino. Kai jo prašė pakonsultuoti, P. ir D. buvo išsinuomoję patalpas (duomenys neskelbtini), kur buvo įsikūrusi bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)" ar ,,(duomenys neskelbtini)", tikslaus pavadinimo ir adreso neprisimena. P. ir D. prašė pakonsultuoti dėl įrengimų, kai ką reikėjo paremontuoti, klausė gal gali ką parekomenduoti, kas iš jų imtų produkciją. Jis dirbo be sutarties, taip pageidavo P. ir D.. Sakydavo, kad bendrovės kasoje nėra pinigų, kad sąskaitų faktūrų šiems nereikia. P. arba D. žodžiu pasakydavo kokius darbus reikia atlikti, sutardavo kiek kainuos konkretūs darbai. Su juo už atliktus darbus visada atsiskaitydavo grynais pinigais P. arba D.. Už atliktus darbus gaudavo įvairiomis sumomis, apytiksliai po 200 EUR. Kiek prisimena niekur nepasirašydavo apie sumokėtus pinigus už atliktą darbą. Direktoriumi tapus T., šis pageidavo pasirašyti Darbų atlikimo sutartį. T. sakė, kad nori susitvarkyti bendrovės finansus. Šios sutarties pagrindu T. jam išmokėjo iki tol likusius pinigus kaip užmokestį už atliktus darbus. Į teisme pateiktus klausimus liudytojas nurodė, jog pažįstamas jo paprašė nuvažiuoti ir pakonsultuoti tuos žmones, kadangi jis yra dirbęs mėsos kombinate ir turėjo žinių. Jis padėjo jiems įsirengti cechą, pakonsultavo, kaip jį įrenginėti. Žinojo tą cechą iš anksčiau, bet buvo labai apardytas tas cechas, ko reikėjo, jie viską susivežė. P. sakė, kad jis direktorius tos įmonės. Draugiškai konsultavo juos, kaip ir ką daryti, padėjo įrengti rūkyklas ir kaminus. Iš lėto įmonė pradėjo dirbti. Vėliau pradėjo dirbti T. direktoriumi, todėl su juo jis užbaigė visus reikalus, pasirašė darbų atlikimo sutartį, T. su juo atsiskaitė.

Liudytojas D. M. patvirtino, kad 2016-2017 m. jis dirbo UAB ,,A“ mėsininko pareigose. Iš matymo pažinojo D. V., kuris bendrovėje prie valdžios buvo, o jis buvo tik eilinis mėsininkas, pjaustyti, sūdyti, malti mėsą jam tik reikėjo. Kito darbo nedirbo, tik šį. Iš UAB ,,A“ niekada nieko nepirko, jokios įrangos, tame tarpe multifunkcinės rūkyklos korpuso ir mėsos kimštuvo. T., kada atėjo direktoriauti, tada jis pasiūlė man pirkti šią įrangą. Pasirašė sąskaitą faktūrą, nuvažiavo namo pasiimti pinigų, nes jam jų žadėjo paskolinti, bet pavedė ir jis pinigų negavo. Kadangi pinigų neturėjau, tos įrangos nepirko. Grynųjų pinigų – 2250 EUR 2017 metais kovo mėn. neturėjo ir tokios sumos grynais niekam nemokėjo. UAB ,,A“ laikinasis direktorius T., pavardės neprisimena, jo paprašė pasirašyti pinigų priėmimo kvite, PVM sąskaitoje faktūroje, nes jis galvojau pirkti pečių bei kitą įrangą. Kadangi nesurinko pinigų, kažkas kitas įsigijo tą įrangą. Tik norėjo pirkti tokią įrangą, pečių ir rūkykla, jis buvo kombinuotas, buvo ir su elektra ir pjuvenomis. Pasirašė T. duotus dokumentus nes galvojo, kad jam paskolins pinigų, bet mane pavedė ir to įrenginio neįsigijo. Kažkas kitas jį įsigijo, o ant jo liko ta sąskaita - faktūra. T. R. pasiūlė įsigyti tą įrangą. Patvirtina, kad pinigų priėmimo kvite Serija DAP Nr. 0009-1 (2017-04-04) yra jo ranka pasirašyta grafoje ,,Sumokėjau“, PVM sąskaitoje faktūroje DAP 0001-2 yra po ranka pasirašyta, nors realiai jokių pinigų jis nemokėjo, nieko iš UAB ,,A“ nepirko.

Liudytoju apklaustas T. R. paaiškino, kad jis 2017 metais įsidarbino UAB „A“ mėsininku. Atėjo įsidarbinti pagal darbo skelbimą būtent mėsininku, bet tiksliai nežino, ar jį įdarbino būtent tose pareigose. Darbo sutartį pasirašė su bendrovės direktoriumi P. V.. ,,A“ akcininkais buvo T., E. ir D. V.. D. V. jis matė du gal tik du kartus, jis bendrovės valdyme nedalyvavo. Įdarbintas mėsininku, T. R. pjaustė visą laiką mėsą, tačiau, kai susirgo direktoriumi tuo metu buvęs P. V., akcininkai paprašė jo laikinai eiti direktoriaus pareigas. Jam sutikus, buvo pasirašytas įsakymas. jam atrodo, kad buvo akcininkai susirinkę, nusprendė jį paskirti laikinu direktoriumi ir pasirašė įsakymą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (T. 1 b. l. 167-171) kad dirbo bendrovėje apie 5 mėnesius laiko. Jo nuomone, akcininkai visiškai neturėjo supratimo apie verslą. Jam darbinantis į šią bendrovę, apskaitą tvarkė kažkokia įmonė, pavadinimo neprisimena, kuriai vadovavo direktoriumi tuo metu buvusio P. V. pažįstamas. Kas turėjo pinigines lėšas, jam darbinantis į šią bendrovę, kaip buvo mokamas darbo užmokestis, kas ir kokius dokumentus bei kaip pildė ir tvarkė, jis nežino. Dirbdamas bendrovėje ,,A“ matė, kad apskaita buvo kažkiek tvarkoma, dokumentai buvo susegami į segtuvus. Tačiau mano, kad ne visi dokumentai patekdavo apskaitą tvarkiusiai bendrovei, nes, kai tapo ,,A“ laikinu vadovu, įvairių senų dokumentų rasdavo praktiškai kiekviename stalčiuje, o ne susegtus segtuvuose. Vėliau apskaitą buvo perduota tvarkyti kažkokiai buhalterei R., pavardės jis neprisimena. Kažkas iš ,,A“ akcininkų pasiūlė tą buhalterę R.. Kai jis buvo paskirtas laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas, pats du darbuotojus įdarbino oficialiai, nors šie ir iki tol dirbo bendrovėje neįdarbinti. Darbo užmokestis visada visiems buvo mokamas grynais. Jis yra gavęs ne daugiau kaip vieną kartą darbo užmokestį už pirmą nepilną mėnesį, buvo išmokėta jam apie 300 Eur. Neprisimena, ar kur pasirašė, jog buvo išmokėti šie pinigai. Neprisimena, kas šiuos pinigus išmokėjo. Bendrovės direktoriui P. V. susirgus, akcininkų sprendimu buvo paskirtas laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigos. Akcininkai T., E. ir direktorius P. V. jį kartą pasikvietė į kabinetą ir pasakė, kad P. gulasi į ligoninę. Paklausė, ar jis sutiktų laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas, kol P. gydysis. Jis sutiko. Tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko - ar buvo parengti visų akcininkų sprendimai dėl jo paskyrimo eiti direktoriaus pareigas, ar jam buvo pateikti trys atskiri akcininkų sprendimai atbulinėmis datomis. Bendrovės ,,A“ dokumentai, daiktai, turtas, jam pradedant eiti bendrovės direktoriaus pareigas, nebuvo jam perduoti, inventorizacija nebuvo atlikta, direktoriaus pareiginė instrukcija jam nebuvo surašyta. Pradėjus eiti bendrovės direktoriaus pareigas, įvairius dokumentus rado bet kaip sudėtus bendrovės patalpose stalčiuose, lentynose. Nebuvo jokios tvarkos. Dalis įrenginių, kurie buvo registruoti kaip ,,A“ ilgalaikis turtas, priklausė patalpų nuomotojui. Kiti įrenginiai buvo įsigyti iš UAB ,,B“ . Kai vienos mėsos maišyklės, įsigytos iš UAB ,,B“, jis nerado ir niekas jam negalėjo paaiškinti, kur šis įrenginys yra, bendrovės akcininkus E. ir T. jis informavo, kad reikalinga atlikti inventorizaciją. Jam dirbant UAB ,,A", nebuvo sudaroma avansinė apyskaita. Kasos knyga buvo sudaroma. Jam pareikalavus 2017 m. kovo mėn. pabaigoje buvo atliktos inventorizacijos ir sudaryti Ilgalaikio turto bei atsargų sąrašai. Prisimena, kad jis pasirašė sutartį su A. B. dėl trijų lauko rūkyklų kaminų įrengimo. Raštiško sutikimo su patalpų nuomotoju nesurašė, bet buvo žodinis sutikimas. A. B. pinigai už darbą buvo išmokėti per kelis kartus. Kada ir kiek pinigų UAB ,,A" sumokėjo A. B. už darbus pagal anksčiau nurodytą sutartį, neprisimena. Paaiškinimų dėl surašymo kasos išlaidų orderių (KIO), patvirtinančių pinigų išmokėjimą A. B., neturi, neprisimena kaip viskas buvo. A. B. pinigus už darbus UAB ,,A" jis mokėjo grynais. Kodėl A. B. išmokėjimą patvirtinantis pinigų išmokėjimo kvitas neregistruotas, paaiškinimo neturi. Kiek prisimena, A. B. išmokėti pinigai buvo gauti už D. M. parduotą sugedusią Climo kamerą, t. y. elektrinę rūkyklą. Neprisimena už kokią kainą D. M. buvo parduota bendrovei nereikalinga įranga. D. M. tuo metu dažnai ir daug vartojo alkoholinių gėrimų. Prisimena, kad į bendrovę atvyko asmenys, kurie prisistatė nuo D. M., kurie jam grynais sumokėjo sutartą pinigų sumą ir išsivežė minimą Climo kamerą. P. V. į darbą ,,A“ po ligos negrįžo. Jis bendrovės direktoriaus pareigas ėjo iki jį iš darbo atleido bankroto administratorius. Bendrovės veikla nevyko nuo 2017 m. gegužės mėnesio. Jokių dokumentų, daiktų, turto jis niekam neperdavė. Dokumentai buvo pas buhalterę. Turtas buvo pas akcininkus.

Liudytoju apklaustas V. V. paaiškino, kad kažkada teko jam susidurti su D. V., kuomet (duomenys neskelbtini) 2016 metais buvo įkurta mėsos produktų gamybos įmonė ir jis buvo pakviestas į ją dirbti technologu. Jam kažkas paskambino telefonu, pasakė, kad reikalingas mėsos produktų gamybos įmonėje žmogus, kuris supranta mėsos perdirbimą, kad kuriamas naujas cechas ir pakvietė jį dirbti bendrovėje „A“ . Telefonu, kas jį pakvietė, nepamena, bet susitiko su senyvo amžiaus žmogumi vardu P. V.. Su juo buvo ir D. V.. Jie jam aprodė apleistą cechą, kurį tuo metu tik remontavo. Kelis mėnesius jie įrenginėjo tą cechą, o mėsos produktų gamyba prasidėjo jau tik vėliau. Jis važiavo ir padėjo jiems, konsultavo, kas reikalinga įrengimui. Po to buvo įdarbintas oficialiai technologu. Jo kaip technologo darbas buvo sukurti gaminius. Nors buvo atėjęs dirbti technologu, bet teko jam visus darbus dirbti: mėsas krauti, sūdyti, rūkyti mėsas. Užsakydavo mėsas, gamino gaminius, juos veždavo parduoti. Man neteko dalyvauti realizavimo procese. Buvo jaunuolis kažkoks, kuris išvežiodavo produkciją. Norėjo jie gaminti daug produkcijos, bet įrenginiai buvo per silpni. Gamyboje buvo gal tik 3 žmonės ir tų dirbančių supratimo apie gamybą nebuvo. P. V. buvo direktorius, kuris vykdė pardavimus, jis su realizacijos taškais atėjo, ieškojo pardavimų, išvežimų. Liudytojas patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T.2, b. l. 72-75), kad UAB ,,A" dirbo 2016 - 2017 metais, tik apie 3 mėnesius, tiksliai datų neprisimena. Darbo užmokestį UAB ,,A" gaudavo du kartus mėnesyje grynais. Jam dirbant UAB ,,A", nebuvo sudaromos jokios avansinės apyskaitos. Be darbo užmokesčio, vieną kartą jam buvo duota ir 50 Eur kuro išlaidoms, kadangi jo darbas buvo susijęs su naujų klientų paieška, su produktų, prieskonių paieška, tekdavo daug važinėti. Su P. buvo sutarę, kad jis įmonės reikmėms naudos savo automobilį, todėl ir buvo duoti jam 50 Eur kurui. Neprisimena, kas davė šiuos 50 Eur. Be darbo užmokesčio ir minimų 50 Eur, UAB ,,A" jam nebuvo išmokėti jokie kiti pinigai. Neprisimena, kad jam būtų buvę išmokėta 338,54 Eur, 59,73 Eur, 114,77 Eur. UAB ,,A" buhalterinę apskaitą iš pradžių tvarkė kažkokia moteris, vardo, pavardės jis nežino, ją matęs porą kartų UAB ,,A" patalpose.

Liudytojas A. G., kurio parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo UAB ,,B“ vienintelis akcininkas ir direktorius laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. Įmonę jis įsigijo 2016 metais, datos nepamena. Laikotarpiu, kai buvo bendrovės direktoriumi, buvo vienintelis akcininkas ir šios įmonės darbuotojas. Paaiškino, kad jam pateiktoje įmonės 2016-08-15 PVM sąskaitoje faktūroje MTL Nr. 015 išvardinta įranga realiai nebuvo parduota UAB ,,A“, kadangi ši bendrovė atsisakė sąskaitoje nurodytos įrangos. Neprisimena, dėl kokių priežasčių UAB ,,A“ direktorius atsisakė minimos įrangos. Jis buvo išrašęs sąskaitą, tačiau, kadangi UAB ,,A“ įrangos atsisakė, sąskaita anuliavosi. Jokie pinigai pagal šią sąskaitą nebuvo mokami, t. y. UAB „A“ nemokėjo pinigų už nurodytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą įrangą. Todėl UAB „B“ minimos įrangos ir nebuvo įsigijusi, nes UAB „B“ būtų tik tarpininkavusi įsigyjant bendrovei „A“ sąskaitoje nurodytą įrangą. (2 t., b. l. 77-79) Apklaustas papildomai, A. G. nurodė, jog 2016-08-15 pirkimo pardavimo sutartyje tarp UAB ,,A" ir UAB ,,B", 2016-08-15 PVM sąskaitoje faktūroje serija MTL Nr. 015, 2016-09-01 kasos pajamų orderyje serija MTL Nr. 30 jo vardu rankraštiniai įrašai atlikti ne jo ranka ir parašas yra ne jo. Kas jo vardu galėjo šiuose dokumentuose atlikti rankraštinius įrašus bei jo vardu pasirašyti, nežino (2t., b. l. 82-85). A. G. papildomos apklausos metu taip pat nurodė, jog pamena, kad dėl įrangos pirkimo bendravo su jaunesniu vyruku iš įmonės "A", tačiau kas konkrečiai, kada ir kokiu būdu su juo susisiekė dėl įrangos iš UAB ,,B“ įsigijimo, jis neprisimena t. 2 b. l. 129-130).

Iš 2019-03-15 specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-2909 matyti (T. 4., b. l. 108-131), jog kaltinamasis D. V. UAB „A“ direktoriumi buvo laikotarpyje nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19. Nurodytu laikotarpiu UAB „A“ buvo įdarbintas vienintelis darbuotojas - D. V.. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuota dalis ūkinių operacijų: mėsos perdirbimo įrengimų - mėsmalės KTPCT CH01, mėsos klipsatoriaus TNC B200, rastų inventorizacijos metu, įsigijimas; atsiskaitymai su R. A. už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas 2016 m. liepos-rugsėjo mėn. ir 2017 m. balandžio-birželio mėn., surašyti apskaitos dokumentai, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos; tyrimui nepateikta bendrovės kasos knyga už 2017 m. vasario-kovo mėnesius, ilgalaikio turto, atsargų, nuosavo kapitalo registrai už tiriamąjį laikotarpį, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų registrai nuo 2017 m. vasario mėn. bei T. R. tiriamojo laikotarpio avansinės apyskaitos, dalis pinigų priėmimo kvitų, pinigų priėmimo ir/ arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knyga, todėl negalima patikrinti finansinės atskaitomybės ataskaitose esančių įrašų teisingumo. Taigi laikotarpiu nuo 2016-06-28 iki 2017-01-31 iš dalies negalima, o laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-06-06 - visiškai negalima nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-S 74) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatomis, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ nuostatomis, 16 str. „Apskaitos registrai“ l dalies nuostatomis (jeigu buhalterinės apskaitos registrai sudaromi nebuvo), 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ l dalies nuostatomis, bei 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. „Dokumentų saugojimas“ nuostatomis (jei buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti, ir, jei buhalterinės apskaitos registrai buvo sudaryti, bet neišsaugoti).

Išvadoje nurodoma, jog vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-1 1-06 Nr. IX-574) 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal 11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą l dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 14 str. Apskaitos dokumentų pasirašymas 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „A“ direktoriai buvo: nuo 2016-06-09 iki 2016-07-04 – L. Č.; nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19 - D. V.; nuo 2016-09-19 iki 2017-06-06 – P. V.; nuo 2017-02-13 laikinai pareigas ėjo direktorius - T. R.; buhalterine apskaitą tvarkantys asmenys buvo: nuo 2016-07-19 iki 2016-09-30 ir nuo 2017-04-01 iki 2017-06-30 – faktiškai apskaitą tvarkęs asmuo buvo R. A.; nuo 2016-10-03 iki 2017-02-02 - UAB „K“; nuo 2017-02-03 iki 2017-03-31 - UAB „D“.

Tyrimui pateikta 2016-08-15 Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A“ (Pirkėjo), atstovaujamos direktoriaus D. V., ir UAB „B“ (Pardavėjo), atstovaujamos direktoriaus A. G.. UAB „B“ išrašyta viena PVM sąskaita faktūra (2016-08-15 MTL Nr. 015), kurioje įformintas mėsos perdirbimo įrengimų pardavimas uždarajai akcinei bendrovei „A“ už 42 350,00 Eur (tame skaičiuje PVM - 7 350,00 Eur), 2016-09-01 KIO Nr. 0004, kuriame fiksuotas 42 350,00 Eur išdavimas iš kasos atsiskaitymui su UAB „B“. Taigi tyrimo metu nustatyta, jog bendrovė įrengimų pagal UAB „B“ įformintą 2016-08-15 PVM sąskaitą faktūrą MTL Nr. 015 neįsigijo, o buvo tik surašyti apskaitos dokumentai, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos.

Dokumentiniam tyrimui pateikta 2016-08-15 Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A“ (Pirkėjo) ir UAB „B“ (Pardavėjo). Sutarties l dalies l punkte numatyta, kad Pardavėjas įsipareigoja pateikti Priede Nr. l išvardytus įrengimus ( Priedas Nr. 1 - PVM sąskaita faktūra); II dalies 3 punkte nurodyta, kad Pardavėjui perduodant, o Pirkėjui priimant prekes, pasirašomas prekių perdavimo-priėmimo aktas; III dalies 1 punkte - prekių kaina nurodyta sąskaitoje faktūroje MTL Nr. 015. Pardavėjo vardu sutartį pasirašė direktorius A. G. (MMR duomenimis, A. G. UAB „B“ akcininku ir vadovu yra nuo 2016-05-11, Sodros duomenimis, minėtas asmuo bendrovėje įdarbintas nebuvo), šalia pavardės yra parašas ir įmonės antspaudas. Pirkėjo vardu sutartį pasirašė direktorius D. V., šalia pavardės yra parašas ir įmonės antspaudas. 2016-08-15 PVM sąskaitoje faktūroje MTL Nr. 015 įformintas mėsos perdirbimo įrengimų (iš viso 7 vnt.: mėsos kimštuvo, mėsos maišytuvų, mėsmalių, mėsos klipsatoriaus, mėsos multifunkcinės rūkyklos) pardavimas bendrovei „A“. Nurodytų prekių kaina - 35 000,00 Eur, PVM - 7 350,00 Eur, iš viso - 42 350,00 Eur. PVM sąskaitą faktūrą išrašiusiu asmeniu nurodytas direktorius A. G., šalia pavardės yra parašas ir UAB „B“ antspaudas. 2016-08-15 Pirkimo-pardavimo sutarties II dalies 3 punkte nurodytas prekių perdavimo-priėmimo aktas dokumentiniam tyrimui nepateiktas. Tyrimui pateiktas UAB „A“ 2016-09-01 kasos išlaidų orderis Nr. 0004, kuriame fiksuotas 42 350,00 Eur išmokėjimas iš bendrovės kasos. Orderyje nurodyta, kad pinigai išduoti UAB „B“, pinigų išmokėjimo pagrindas - „Dok. Nr. 015 2016.08.15“. Pateiktas orderis nepatvirtintas pinigų gavėjo, taip pat nepasirašytas nei UAB „A“ vadovo, nei finansininko. Vadovaujantis 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 punktu, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose turi būti nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Peržiūrėjus tyrimui pateiktus UAB „A“ kasos dokumentus, nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2016 m. rugsėjo 1 dienos pradžioje buvo 6 603,52 Eur. Tą pačią dieną fiksuotas 42 200,00 Eur grynųjų pinigų įnešimas į kasą, 42 350,00 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas iš kasos, piniginių lėšų likutis dienos pabaigai - 6 453,52 Eur. Paskolų sutartys tyrimui nepateiktos, VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-l72 (2016-04-25 redakcija Nr. VA-SS) patvirtintų Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinta tvarka nedeklaruotos.

Mėsos perdirbimo įrengimų įsigijimas, įformintas 2016-08-15 PVM sąskaita faktūra MTL Nr. 015, UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas: 35 000,00 Eur - 1220 (mašinų ir įrengimų įsigijimo savikaina) buhalterinėje sąskaitoje, 7 350,00 Eur - 2441 (gautinis pridėtinės vertes mokestis) buhalterinėje sąskaitoje bei 42 350,00 Eur - 272 (kasa) buhalterinėje sąskaitoje, t. y. padidinta mašinų ir įrengimų įsigijimo savikaina bei gautinas PVM, o kasoje sumažintas pinigų likutis.

VMI pateikė informaciją, jog Kauno apskrities VMI atliktas UAB „B“ mokestinis patikrinimas (2018-11-30 Patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-455), kurio metu nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sandoris tarp UAB „A“ ir UAB „B“, įformintas 2016-08-15 PVM sąskaita faktūra MTL Nr. 015, realiai nevyko. VMI duomenimis, 2017-l 1-08 ir 2018-04-12 UAB „B “ pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2016 m. rugpjūčio mėn., kuriose mėsos perdirbimo įrangos pardavimo sandorio nedeklaravo.

Tyrimo metu įvertinus pateiktus UAB „A“ dokumentus bei nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pagal 2016-08-15 PVM sąskaitą faktūrą MTL Nr. 015 bendrovė mėsos perdirbimo įrengimų neįsigijo, tačiau, nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-1 l-06 Nr. IX-5 74) 12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 dalies nuostatomis (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), buvo surašyti apskaitos dokumentai, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos. Dokumentinio tyrimo metu nenustatyta kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis įsigyta įranga (mėsmalė KTPCT CH01, mėsos klipsatorius TNC B200), rasta UAB „A“ atliktos inventorizacijos metu. Minėtos įrangos įsigijimą pagrindžiantys dokumentai tyrimui nepateikti. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2 dalies nuostatomis, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-l988). VMI duomenimis (14 priedas), 2018-04-24 UAB „A“ bankroto administratorius UAB „L“ pateikė patikslintą PVM deklaraciją, kurioje UAB „A“ PVM atskaitą sumažino iš viso 9 909,00 Eur, todėl valstybės biudžetui žala dėl neteisėto PVM grąžinimo nepadaryta. Taigi UAB „A“ mėsos perdirbimo įrengimų pagal UAB „B“ vardu įformintą 2016-08-15 PVM sąskaitą faktūrą MTL Nr. 015 neįsigijo, tačiau, nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. lX-574) 12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 dalies nuostatomis, buvo surašyti apskaitos dokumentai, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos ir iš bendrovės kasos nurašyti pinigai (t. y. sumažintas piniginių lėšų likutis kasoje), kurių panaudojimas dokumentinio tyrimo metu nenustatytas. Laikoma, kad UAB „A“ padarytas 42 350,00 Eur nuostolis. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (200l«1 l-06 Nr. IX-574) 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. 11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 1 dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 14 str. Apskaitos dokumentų pasirašymas 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Pirkimo-pardavimo sandorio tarp UAB „A“ ir UAB „B “įforminimo laikotarpiu UAB „A“ direktoriai: nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19 - D. V..

Kada ir kur panaudoti pagal UAB „A“ 2016-09-01 KIO Nr. 0004 iš bendrovės kasos nurašyti 42 350,00 Eur dokumentinio tyrimo metu nenustatyta. Tyrimui pateikti 42 350,00 Eur panaudojimą pagrindžiantys dokumentai, surašyti nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-1 I-06 Nr. 1K-574) 12 str. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas l dalies nuostatomis, t. y. juose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos, todėl laikoma, kad UAB „A“ padarytas 42 350,00 Eur nuostolis. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. 11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą l dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 14 str. Apskaitos dokumentų pasirašymas 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Ūkinės operacijos metu UAB „A“ vadovas buvo D. V., faktiškai bendrovės buhalterine apskaitą tvarkęs asmuo R. A..

2022-03-03 specialisto išvada Nr. IBPS-V-525931-22 patvirtina (T. 5t., b. l. 117-133), jog pagal UAB „A“ dokumentus nustatyta, kad:

- laikotarpiu nuo 2016-07-20 iki 2016-09-15 bendrovėje buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas – direktorius D. V.;

- tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19) bendrovėje nebuvo įdarbintas nei vienas gamybos darbuotojas, reikalingas registruotai bendrovės veiklai (mėsos perdirbimui ir konservavimui, mėsos produktų gamybai) vykdyti;

- tiriamuoju laikotarpiu apskaitos dokumentais grindžiamos UAB „A“ išlaidos, susijusios su gamybinės įrangos, remonto ir higienos prekių, gamybos žaliavų įsigijimu bei administracine veikla;

- produkcijos pardavimo ar paslaugų teikimo operacijos tiriamuoju laikotarpiu apskaitos dokumentais nefiksuotos.

UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateiktas dokumentas, kuriuo būtų nustatyta atskaitingų asmenų atsiskaitymo su bendrove tvarka ir terminai. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuostatomis, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą, nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu (redakcija galiojo nuo 2009-07-26 pagal 2009-07-22 LRV nut. Nr. 766 iki 2018-05-31, panaikinta 2018-05-23 LRV nut. Nr. 490).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikti UAB „A“ įforminti kasos išlaidų orderiai 2016-08-10 KIO Nr. 0002, 2016-09-01 KIO Nr. 0004 ir 2016-09-09 KIO Nr. 0005, pinigų gavėjo parašu nepatvirtinti. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkto nuostatomis, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

UAB „A“ įformintuose kasos išlaidų orderiuose 2016-08-10 KIO Nr. 0002 (suma 69,16 EUR) ir 2016-09-09 KIO Nr. 0005 (suma 172,90 EUR) nurodytas piniginių lėšų išmokėjimo pagrindas – mokamas darbo užmokestis D. V.. 2020-06-03 apklausos metu D. V. patvirtino, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis grynaisiais pinigais, todėl gali būti, kad 2016-08-10 69,16 EUR ir 2016-09-09 172,90 EUR jam išmokėti kaip darbo užmokestis.

UAB „A“ įformintame 2016-09-01 KIO Nr. 0004 fiksuota, kad iš bendrovės kasos išmokama 42350 EUR suma, pinigų gavėju nurodyta „B“ UAB, nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas – „Dok. Nr. 015 2016.08.15“. 2019 m. atlikto UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė mėsos perdirbimo įrangos pagal UAB „B“ vardu įformintą 2016-08-15 PVM sąskaitą faktūrą MTL Nr. 015 neįsigijo, buvo tik surašyti apskaitos dokumentai, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „A“ kasos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19 apskaitytas iš viso 51000 EUR paskolų bendrovei suteikimas grynaisiais pinigais:

- 2016-07-11 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 įformintas 8800 EUR paskolos priėmimas iš E. G.. Kasos pajamų orderis patvirtintas tik kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti). Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir 2016-07-11 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 kvitas, patvirtintas kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti);

- 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00002 įformintas 15000 EUR akcininko paskolos priėmimas iš T. B.. Kasos pajamų orderis patvirtintas pinigus įmokėjusio asmens parašu, vyr. buhalterės R. A. parašu, bei kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti). Kasos pajamų orderis pateiktas kartu su 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00002 kvitu (t. y. tame pačiame lape), patvirtintu pinigus įmokėjusio asmens – akcininko T. B., vyr. buhalterės R. A. ir kasininko (vardas ir pavardė nenurodyti) parašais;

- 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00003 įformintas 17200 EUR paskolos priėmimas iš E. G.. Kasos pajamų orderis patvirtintas tik kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti). Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00003 kvitas, patvirtintas kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti);

- 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00004 įformintas 10000 EUR paskolos priėmimas iš P. V.. Kasos pajamų orderis patvirtintas pinigus įmokėjusio asmens – P. V. ir kasininko (vardas ir pavardė nenurodyti) parašais. Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00004 kvitas, patvirtintas kasininko (vardas ir pavardė nenurodyti) parašu.

Neišdavus kasos pajamų orderių kvitų pinigus į kasą įnešusiems asmenims, nesivadovauta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatomis, nurodančiomis, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (galiojanti redakcija nuo 2010-06-06 pagal 2010-06-02 LRV nut. Nr. 671). Vadovaujantis tų pačių taisyklių 30 punkto nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (galiojanti redakcija nuo 2007-12-29 pagal 2007-12-19 LRV nut. Nr. 1360). UAB „A“ vadovu laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19 buvo D. V..

UAB „A“ suteiktos paskolos įtrauktos į atitinkamo laikotarpio Kasos knygą ir apskaitytos buhalterinės sąskaitos Nr. 4214 „Kiti skoliniai įsipareigojimai“ registre. Bendrovės apskaitos dokumentų duomenimis, suteiktos paskolos 2016-12-31 datai grąžintos nebuvo.

Dokumentas, kuriuo būtų įformintas bendrovės dokumentų ir piniginių lėšų perdavimas D. V. išeinant iš UAB „A“ direktoriaus pareigų, tyrimui nepateiktas.

Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą nuostatomis ir LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 1 dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal to paties įstatymo 14 str. Apskaitos dokumentų pasirašymas 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19 UAB „A“ direktoriumi buvo D. V., nuo 2016-09-19 – P. V.; laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2016-09-19 faktiškai bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė R. A..

Iš 2020-12-01 specialisto išvados (T. 5 b. l. 138-156) matyti, jog specialistui tirti pateiktoje 2016-08-15 pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „A“ ir UAB „B“, trečiame lape, eilutėje „Pardavėjo vardu šią sutartį pasirašė“ esantį trumpą rankraštinį tekstą, skaitomą kaip „Direkterus A. G.“ ir direktoriaus A. G. vardu pasirašytą parašą tikriausiai parašė ir pasirašė ne A. G., D. V., o kitas asmuo, kraipydamas bei maskuodamas rašyseną ir parašą. Tirti pateiktame 2016-09-01 Kasos pajamų orderyje MTL Nr. 30, eilutėje „Gavo kasininkas“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „A. G.“ ir A. G. vardu pasirašytą parašą tikriausiai parašė ir pasirašė ne A. G., D. V., o kitas asmuo, kraipydamas bei maskuodamas rašyseną ir parašą. tirti pateiktoje 2016-08-15 PVM Sąskaitoje-faktūroje MTL Nr. 015 esantį trumpą rankraštinį tekstą „Sąskaitą išrašė direktorius A. G.“ ir A. G. vardu pasirašytą parašą tikriausiai parašė ir pasirašė ne A. G., D. V., o kitas asmuo, kraipydamas bei maskuodamas rašyseną ir parašą.

2022-05-19 specialisto išvada (T. 6, b. l. 111-115) patvirtina , jog specialistui tirti pateiktame 2016-09-19 perdavimo akto skiltyje „Perėmėjas fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ esantys parašas ir apvalaus antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „(duomenys neskelbtini)“ LTD“ atspaudas yra atlikti, panaudojus technines priemones – spalvotą elektrografiją.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs visumą šiame nuosprendyje aptartų įrodymų, daro išvadą, kad D. V., būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo UAB „A" buhalterinės apskaitą t. y. nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų vedami, išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „A" buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., o būtent: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos ; Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. !X-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001- 11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams" netinkamai organizavo UAB „A" buhalterinę apskaitą, kadangi tyrimui nepateikė UAB „A" pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. .Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 19d. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 223 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius.

Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas - tik neatsargiai. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų visų trijų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nustatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų - tai Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas.

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) - tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai - tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas - už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, 2K-109-942/2019, 2K-4-458/2021).

Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą.

Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių šaltinių matyti, jog R. A. mokesčių mokėtojų registre buvo nurodyta, kaip asmuo tvarkantis UAB „A“ apskaitą laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2016-09-18, tačiau tai patvirtinanti buhalterinių paslaugų sutartis tyrimui nepateikta. Liudytoja apklausta R. A. patvirtino, jog tokią sutartį ji surašė, tačiau įmonės „A“ vadovai jos nepasirašė. Buhalterinius dokumentus, tame tarpe ir kaltinime nurodytą KIO ir KPO, pildė ji, tačiau tik pagal jai pateiktus dokumentus, grynųjų pinigų ji niekada neturėjo ir nematė. Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisme parodė, jog savo vadovavimo laikotarpiu apskaitą tvarkė pats, dokumentų nebuvo daug, apskaitos politikos ir dokumentų saugojimo tvarkos nenustatė, dokumentus pagrindžiančius bendrovės išlaidas saugojo seife, R. A. juos nuveždavo arba nusiųsdavo elektroniniu paštu. Bendrovėje veikla nevyko, todėl dokumentų nebuvo daug.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX- 574 2 str. 18 p. nurodoma, jog ūkinė operacija – tai subjekto veikla arba nuo subjekto priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi D. V. veikla įsigyjant trumpalaikį, ilgalaikį turtą, medžiagas, keitė bendrovės „A“ turtą, todėl laikoma ūkinėmis operacijomis, kurios rodo bendrovėje „A“ buvus ekonominei veiklai, kurią vykdydamas ūkio subjektas privalo vadovautis tą veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl D. V. parodymai dalyje dėl UAB „A“ veiklos nebuvimo paneigti ir D. V. laikomas tinkamu BK 223 str. subjektu.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2019, 2K-109-942/2019).

Teisminio nagrinėjimo metu D. V. teigė, jog jis vadovavo trumpą laiką įmonei, buvo vienintelis darbuotojas. R. A., nors ir nebuvo oficialiai įdarbinta, vedė buhalterinę apskaitą paprašyta I. B.. Per visą darbo laikotarpį jis du kartus buvo pas ją nuvažiavęs ir nuvežė visas sąskaitas ir jai paliko. Kada P. perėmė iš jo vadovavimą bendrovei, jis atidavė jam banko priėjimus, atidavė antspaudą, visus dokumentus. Jokios įrangos jis nepirko. Pagal jų tarpusavio susitarimą, pirmą indėlį į bendrovės veiklą padarė T. B., o tiksliau jo mama I. B., panaudojusi bendrovės veiklai apie 15 tūkstančių. Iš tų pinigų ir buvo nupirkta įmonė, buvo išnuomotos patalpos, reikėjo mokėti nuomą, reikėjo sumokėti depozitą, išimti veterinarijos leidimą, suremontuoti patalpas. Buvo iš jos pinigų perkamos statybinės medžiagos, smulki įranga nupirkta. Jo vadovavimo metu, šie pinigai ir buvo išleisti. Tuos 2 mėnesius, kol dirbo vadovu, jis perdavė visus dokumentus už pirktas medžiagas, mokėtą nuomą, pasirašytas sutartis už nuomą ir pan. Jis mokėjo už projektą, užsakytas pažymas, veterinarijos testus, dar jo buvo 3 tūkstančiai įnešti iš jo sąskaitos. T. B., kaip akcininkas per savo motiną ir pats 15 tūkstančių įdėjo jo vadovavimo laikotarpiu į bendrovę, tačiau jam į rankas buvo paduota tik keli šimtai eurų ant smulkių dalykų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat nurodė, jog jis nesamdė buhalterės, kai tapo direktoriumi, vadovavo trumpą laikotarpį, kai įmonė dar nevykdė jokios veiklos. Buvo tik nupirktas projektas, mokėta nuoma ir apmokėtas veterinarijos leidimas. Dokumentų nebuvo daug, dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, buvo seifas ir ten buvo saugomi visi buhalteriniai dokumentai. Dokumentai buvo saugomi seife. Niekad nedavė jokių nurodymų niekam, nes buvo tik vienas darbuotojas, pats tvarkė dokumentus, nes jų nebuvo daug. Visus dokumentus, kurie buvo jo vadovavimo laikotarpiu, jis ir tvarkė. Pamena, kad buvo Kercher‘is pirktas iš „E“ ir mėsmalė iš turgaus nupirkta. R. A. nebuvo įdarbinta, nes nebuvo pinigų. Apskaita nebuvo netiksli, nes visos sąskaitos buvo perduotos jai, o įmonė nevykdė jokios veiklos. Visi dokumentai ir sąskaitos buvo perduotos sekančiam vadovui. Buvo sudaryta su patalpų savininku nuomos sutartis ir buvo perduodami jam pinigai. Buvo pati įmonės kūrimo pradžia, viskas buvo mokama iš T. B. duodamų pinigų. Jis neapiformino tų jo duodamų pinigų, tik paėmė pinigų mokėjimo kvitą, kad apmokėta už nuomą. Buvo išrašytos UAB „A“ sąskaitos, kurios buvo paliktos ir perduotos R. A. tolesniam suvedimui į apskaitą. Sąskaitos buvo už medžiagas, už dažus, plyteles, buvo vamzdžiai keičiami, varikliai, tai nebuvo brangūs dalykai. Jos buvo surašytos įmonei UAB „A“ ir padėtos, kad sutraukti į apskaitą. Perduodant dokumentus naujam vadovui P. V., nebuvo kiekvienas dokumentas surašytas, kas buvo seife.

Iš rašytinių šaltinių nustatyta, jog R. A. mokesčių mokėtojų registre buvo nurodyta, kaip asmuo tvarkantis UAB „A“ apskaitą laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2016-09-18, tačiau tai patvirtinanti buhalterinių paslaugų sutartis tyrimui nepateikta. Liudytoja apklausta R. A. patvirtino, jog sutartį teikti buhalterines paslaugas „A“ bendrovei ji surašė, tačiau įmonės „A“ vadovai jos nepasirašė. Visus buhalterinius dokumentus, KIO ir KPO ji įvesdavo į apskaitą, tačiau tik pagal jai D. V. pateiktus dokumentus, grynųjų pinigų ji niekada neturėjo ir nematė.

Taigi, kaltinamasis D. V. apklausiamas teisme parodė, jog apskaitą tvarkė pats, dokumentų nebuvo daug, apskaitos politikos ir dokumentų saugojimo tvarkos nenustatė, dokumentus pagrindžiančius bendrovės išlaidas saugojo seife, juos R. A. nuvežė tik du kartus, kadangi bendrovėje veikla nevyko, todėl dokumentų nebuvo daug.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX- 574, 2 str. 18 p. nurodoma, jog ūkinė operacija - subjekto veikla arba nuo subjekto priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą. D. V. veikla įsigyjant trumpalaikį, ilgalaikį turtą, medžiagas ir kt., keitė bendrovės „A“ turtą, todėl laikoma ūkinėmis operacijomis, kurios rodo bendrovėje „A“ buvus ekonominei veiklai, kurią vykdydamas, ūkio subjektas privalo vadovautis tą veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Tiek specialistų išvados, tiek ir kiti byloje ištirti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, netinkamai organizavo UAB „A" buhalterinės apskaitą: nesudarė sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir neįdarbino R. A. UAB „A” buhaltere, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų vedami, išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „A" buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., jų nepateikė, jo pateiktas dokumentų perdavimo aktas neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. reikalavimų. Akcininkų įnašams jis pats nesurašė pirminių apskaitos dokumentų ir neorganizavo, kad jie būtų surašyti, įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio bendrovės turto neįtraukė į apskaitą, bendrovės patirtoms sąnaudoms nesurašė pirminių apskaitos dokumentų ir neorganizavo, kad jie būtų surašyti ir apskaityti. Tokiu būdu, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio l ir 3 punktų nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitą tvarkyti taip, kad jos informacija būtų objektyvi, tinkama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, netinkamai organizavo UAB „A" buhalterinę apskaitą. Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. Todėl D. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos BK 223 str. 1 dalies požymiai ir už šią veiką jis baustinas.

D. V. kaltintas ir nusikalstama veika numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius - dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) - tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) - kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai - tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymui, panaudojant nekaltus asmenis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas.

Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent D. V. davė nurodymus R. A., kad netikra PVM sąskaita faktūra MTL Nr. 015 būtų įtraukta į apskaitą, kuri, šio netikro dokumento pagrindu, į bendrovės ilgalaikio turto įvedimo į eksploatacijos aktus ir inventorizacijos aprašus įtraukė mėsos kimštuvą, mėsos maišytuvus, mėsmales, mėsos kilpsatorius, mėsos multifunkcinę rūkyklą, nors ši įranga nebuvo įsigyta įmonėje. Tačiau tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų, dėl ko būtų negalima iš dalies nustatyti UAB „A" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 19d. Kadangi nagrinėjamu atveju į buhalterinę apskaitą buvo neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, nepateisinama kaltinime padaryta išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kiekvienu atveju svarbu yra konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės

apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-322-1073/2019). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už vienkartinius buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Įvertinęs teismui pateiktus ir teisme ištirtus duomenis, teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad D. V. pateikus R. A. netikrą PVM sąskaitą faktūrą MTL Nr. 015, o šiai tokio netikro dokumento pagrindu į bendrovės ilgalaikio turto įvedimo į eksploatacijos aktus ir inventorizacijos aprašus įtraukus mėsos kimštuvą, mėsos maišytuvus, mėsmales, mėsos kilpsatorius, mėsos multifunkcinę rūkyklą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB "A" veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas daro išvadą, jog dėl aptarto netikro dokumento įvedimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, galima nustatyti UAB "A" veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Kadangi kaltinime nenurodyti jokie kiti kaltinamojo veiką kvalifikuojantys duomenys, kiti padaryti buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai, nulėmę apgaulingą UAB "A" apskaitos tvarkymą, dėl kurių nebuvo galima bent iš dalies nustatyti UAB "A" veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, darytina išvada, jog D. V. nepadarė veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje požymių turinčio nusikaltimo ir dėl šios veikos jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

D. V. kaltintas padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. t. y. tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - 42350 eurų. Iš esmės kaltinimas šioje byloje grindžiamas išimtinai specialisto išvada.

Sutinkamai su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais, patvirtintais FNTT prie LR VRM direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.V-73 (2013-12-13 įsakymo Nr. V- 288 redakcija), "Ūkinės finansinės veiklos tyrimas - teisės aktų nustatytais atvejais specialistų atliekamas ūkio subjektų ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas (objekto tyrimas) ir reikalingų duomenų apie buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų rinkinių sudarymo, mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą bei pagrįstumą ir kt. surinkimas, siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veiklai ar kitiems teisės pažeidimams atskleisti, tirti ir nagrinėti" (nuostatų 3 punktas).

2022-03-03 specialisto išvadoje nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikti UAB „A" įforminti kasos išlaidų orderiai 2016-08-10 KIO Nr. 0002, 2016-09-01 KIO Nr. 0004 ir 2016-09-09 KIO Nr. 0005, pinigų gavėjo parašu nepatvirtinti. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkto nuostatomis, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. D. V. yra kaltinamas, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0004 iš UAB „A" kasos paėmė 42350 eurų apmokėti UAB „B" pagal PVM sąskaitą faktūrą MTL Nr. 015, tačiau šių piniginių lėšų UAB „B" nesumokėjo, panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į UAB „A" kasą kaip atskaitingas asmuo negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį jam svetimą turtą UAB "A" pinigines lėšas - 42350 eurų.

Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „A" kasos dokumentus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-09-19 buvo apskaitytas 51 000 EUR paskolų bendrovei suteikimas grynaisiais pinigais (paskolų sutartys ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateiktos), pinigų įnešimą į kasą įforminant keturiais kasos pajamų orderiais (KPO):

-2016-07-11 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 įformintas 8 800 EUR paskolos priėmimas iš E. G.. Kasos pajamų orderis patvirtintas tik kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti). Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir 2016-07-11 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 kvitas, patvirtintas kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti);

-2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00002 įformintas 15 000 EUR akcininko paskolos priėmimas iš T. B.. Kasos pajamų orderis patvirtintas pinigus įmokėjusio asmens parašu, vyr. buhalterės R. A. parašu, bei kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti). Kasos pajamų orderis pateiktas kartu su 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00002 kvitu (t. y. tame pačiame lape), patvirtintu pinigus įmokėjusio asmens - akcininko T. B., vyr. buhalterės R. A. ir kasininko (vardas ir pavardė nenurodyti) parašais;

-2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00003 įformintas 17 200 EUR paskolos priėmimas iš E. G.. Kasos pajamų orderis patvirtintas tik kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti). Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00003 kvitas, patvirtintas kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti);

-2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00004 įformintas 10 000 EUR paskolos priėmimas iš P. V.. Kasos pajamų orderis patvirtintas pinigus įmokėjusio asmens - P. V. ir kasininko (vardas ir pavardė nenurodyti) parašais. Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00004 kvitas, patvirtintas kasininko (vardas ir pavardė nenurodyti) parašu.

Tačiau specialisto 2019-03-15 išvadoje Nr. 04/11-2-38-2909 yra nurodyta, kad 2016-07-11 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 patvirtintas tik kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti, tačiau parašas vizualiai panašus į P. V., kuris UAB “A” buvo įdarbintas nuo 2016-09-15). Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir KPO kvitas;

2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00002 patvirtintas pinigus įmokėjusio asmens parašu, vyr. buhalterės R. A. (UAB „A" vyr. buhaltere įdarbinta nuo 2016-09-19), šalia pavardės yra parašas, bei kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti, tačiau parašas vizualiai panašus į P. V.. kuris UAB „A“ įdarbintas nuo 2016-09-15). KPO kvitas pateiktas kartu su kasos pajamų orderiu, t. y. viename lape;

2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00003 patvirtintas UAB „K" buhalterio, kuris apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „A" sudarė tik 2016-09-28, antspaudu ir kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti, tačiau parašas vizualiai panašus į P. V., kuris UAB „A“ įdarbintas nuo 2016-09-15). Buhalterio ir pinigus įmokėjusio asmens parašų nėra. Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir KPO kvitas;

2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00004 patvirtintas pinigus įmokėjusio asmens - P. V. parašu, buhalterio - UAB „K", kuris apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „A" sudarė 2016-09-28, antspaudu bei kasininko parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti, tačiau parašas vizualiai panašus į P. V., kuris UAB „A" įdarbintas nuo 2016-09-15). Prie kasos pajamų orderio pateiktas ir kasos pajamų orderio kvitas.

Rašysenos specialistas konstatavo, kad minėtuose KPO yra parašai, vizualiai panašūs į P. V. parašą. Kaltinamasis D. V. nurodė, jog laikotarpyje nuo 2016-07 04 iki 2016-09-19, būdamas UAB „A" direktoriumi, jokių KPO neišrašė, jokios paskolos nei bendrovės akcininkų, nei kitų asmenų, bendrovei nebuvo suteiktos, jis jokių KIO neišrašė. Jam būnant bendrovės direktoriumi, tokios sumos pinigų, kokia nurodyta jam pareikštame kaltinime, kaip pasisavinta pinigų suma, kasoje nebuvo. D. V. nurodė, kad minėti orderiai yra suklastoti, išrašyti vėliau, nei jis buvo direktoriumi. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtas dokumentų rašysenos tyrimas, kad nustatyti, kas pasirašė ant minėtų orderių. Byloje apklausti tiek kaltinamasis D. V., tiek ir liudytojai R. A., I. B., T. B., E. G., P. V. nurodė, jog aptartuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytos paskolos juose nurodytu laikotarpiu nebuvo suteiktos UAB „A“, KPO nurodytų piniginių lėšų juose nurodyti asmenys nesuteikė, tad bendrovės kasoje kaltinime nurodytos pinigų sumos negalėjo būti ir nebuvo, todėl D. V. negalėjo pasisavinti ir nepasisavino iš bendrovės kasos 42350 eurų. Aukščiau nurodyti asmenys nurodė, jog T. B. - 15 000 EUR, E. G. - 17 200 EUR be jokių rašytinių sutarčių ir jų pagrindu surašytų buhalterinių dokumentų panaudojo bendrovės veikloje, kuomet bendrovė dar tik buvo kuriama ar ją jau įkūrus. Šios visos piniginės lėšos buvo panaudotos cecho įrengimui, remontui, patalpų nuomai, statybinėms medžiagoms ir kt. reikmėms, jas palaipsniui įnešant įvairiomis sumomis ir naudojant bendrovės tikslams, tačiau 2016-09-01, kaip nurodyta aptartuose buhalteriniuose dokumentuose (KPO), jie paskolų bendrovei nesuteikė, o P. V. ir E. G. paskolos pagal 2016-07-11 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 ir pagal 2016-09-01 KPO (duomenys neskelbtini) Nr. 00004 aplamai nebuvo suteiktos. Įvertinus visumą teisme ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų duomenų, darytina išvada, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „A“ kasoje negalėjo būti ir nebuvo kaltinime nurodytų piniginių lėšų - 42350 eurų, todėl D. V. negalėjo jų pasisavinti ir nepasisavino. Teismas daro išvadą, jog minėtos paskolos nebuvo realiai suteiktos, jos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą fiktyviai, o T. B. ir E. G. investuotos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės veikloje, jų buhalterinėje apskaitoje neapskaitant. Kadangi nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad kaltinamasis padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, D. V. dėl kaltinimo numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – jam nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

D. V. kaltintas ir nusikalstama veika numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje t. y. tuo, kad iš anksto žinodamas, jog jis UAB „A“ buhalterinės apskaitos ir kitų įmonės dokumentų P. V. neperdavė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, panaudodamas technines priemones - spalvotą elektrografiją, pagamino 2016 m. rugsėjo 19 d. perdavimo aktą, kurio skiltyje „Perėmėjas fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas" esantys parašas ir apvalaus antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „(duomenys neskelbtini)" LTD" atspaudas yra atlikti panaudojus technines priemones ir kurį 2022-04-27 pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui reikalaujant, ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00407-21 medžiagai papildyti, kad patvirtinti tyrimo metu savo duotus parodymus, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 19 d. perdavimo aktą, kurį panaudojo siekdamas išvengti atsakomybės.

LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kaltinimas D. V. yra grindžiamas šiame nuosprendyje jau aptarta 2022-05-19 specialisto išvada, kurioje yra nurodyta, kad D. V. pateikto dokumento dalis yra kopija, padaryta panaudojus spalvotą elektrografiją. Taigi, specialistas konstatavo, jog dokumentas nėra originalus, o yra pagamintas panaudojus spalvotą elektrografiją. Apklaustas teisme minėtą specialisto išvadą surašęs ekspertas A. Z. paaiškino, kad minėtas dokumentas yra elektrografijos būdu pagaminta tikro dokumento kopija, išskyrus tik D. V. parašą, kuris yra parašo originalas, o padaryti rašysenos ekspertizę iš pateiktos kopijos negalima, taigi neįmanoma nustatyti, ar ant minėto dokumento pasirašė P. V.. Apklausiamas teisme P. V. nurodė, jog ant D. V. pateikto perdavimo akto esantis parašas yra labai panašus į jo parašą, neneigė, jog jis galėjo pasirašyti 2016 m. rugsėjo 19 d. perdavimo aktą, tačiau nurodė, jog nepamena, kad tokį dokumentą būtų pasirašęs.

Akivaizdu, jog tik ištyrus originalų minėtą dokumentą – perdavimo aktą, galima būtų padaryti neginčijamą išvadą, ar ant tokio dokumento pasirašė P. V., ar kitas asmuo, ir tik tuomet padaryti išvadą, ar pateiktas dokumentas yra suklastotas. Kadangi specialistas teisme nurodė, jog iš D. V. pateiktos perdavimo akto kopijos negalima padaryti rašysenos ekspertizę ir negalima nustatyti, ar jame esantis P. V. parašas yra tikras, ar suklastotas, nėra objektyvaus pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad D. V. pateikė suklastotą dokumentą. Todėl, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. V. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis dėl šios veikos išteisintinas BPJ 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, kiekvienu atveju skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau siekė švelninti savo teisinę padėtį. Jo atsakomybę lengvinančių, kaip ir ją sunkinančių aplinkybių, nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad D. V. vedęs, turi šeimą, yra dirbantis, nėra anksčiau nusikaltęs ir nebuvo teistas, nėra charakterizuojamas neigiamai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskirtina prie nesunkių nusikaltimų. Byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse bei 54 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti D. V. švelnesnę bausmės rūšį ar mažesnę nei įstatyme nustatyta bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-06-01) numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog D. V. turi būti skiriama BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta, tačiau su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, artima jos vidurkiui, nustatant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 70 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-06-01) bei skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, nustatant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą: per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią D. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti D. V. nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus vykdyti bausmę, šią kardomąją priemonę panaikinti.

D. V., kaltintą ir atiduotą teismui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus 10 segtuvų su UAB „A“ dokumentais, perduotais teismui bylos nagrinėjimo metu (T. 7 b. l. 90), perduoti UAB „A“ bankroto administratoriui – UAB „L“ (T. 7 b. l. 1).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo – per tą patį laiką nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.