- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1267-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01114-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- UAB „Baldai Jums“
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Litadan Aps
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Baldai Jums“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-813/2011 pagal ieškovės UAB „Baldai Jums“ ieškinį atsakovams Litadan Aps, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 1-3, t. 1) ieškovė prašė pripažinti niekine 2004 m. spalio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N46/04-161, kuria Litadan Aps filialui išnuomoto žemės sklypo ribos kertasi su ieškovės nuomojamo sklypo ribomis, dėl ko pažeidžiamos ieškovės teisės, taip pat įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl sutarties išregistravimo. Litadan Aps filialas nelaikytinas juridiniu asmeniu, todėl sutartis prieštarauja imperatyviai CK 6.548 str. 4 d. nuostatai, kas daro ją niekine. Dublike (b.l. 126-128, t. 1), laikydamasi savo ieškinyje išdėstytos pozicijos, ieškovė papildomai nurodė, jog neatskiriama ginčijamos sutarties dalimi yra žemės sklypo planas, pagal kurį sklypas kertasi su ieškovės valdomo sklypo ribomis, šio plano pagrindu atsakovas reikalauja, kad ieškovė nugriautų ieškovės jai išnuomoto sklypo ribose pastatytą tvorą, todėl ieškovės suinteresuotumas reiškiamo reikalavimo patenkinimu yra akivaizdus. Aplinkybė, jog ieškovės pastatyta tvora patenka į atsakovui išnuomoto sklypo ribas, paneigia atsakovo argumentą, jog ginčijama sutartimi išnuomotame sklype nėra ieškovei priklausančių statinių. Kadangi niekinis sandoris negali būti patvirtinamas, aplinkybė, jog atsakovas su jo filialu sudaryto sandorio neginčija, jog sandorį pripažįsta ir valstybė, neįtakoja sandorio teisėtumo. Kadangi sandoris yra niekinis, nėra pagrindo inicijuoti teisminį procesą dėl jo pagrindu išnuomoto žemės sklypo ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 66-68, t. 1) atsakovas Litadan Aps prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad sprendimas dėl ginčijamos sutarties teisėtumo neturės jokios įtakos ieškovės teisėms, kadangi sutartimi išnuomotas žemės sklypas užstatytas pastatu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovui, todėl šis sklypas negali būti išnuomojamas niekam kitam. Sutartimi išnuomoto žemės sklypo paskirtis atitinka atsakovo vykdomą veiklą, šiame sklype nėra jokių ieškovei priklausančių statinių, todėl ieškovė į šį sklypą negali pretenduoti. Be to, ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, kadangi sutartį prašo pripažinti negaliojančia dėl to, jog netinkamai nustatytos sklypo ribos. Šią aplinkybę akcentavo ir teismai, nagrinėjantys šalių ginčą dėl sklypų ribų nustatymo. Nors ginčijama sutartis sudaryta su atsakovo filialu, valstybė šią sutartį įregistravo, niekada jos neginčijo, priimdavo filialo mokamą nuomos mokestį, taigi tarp šalių susiklostė tiek faktiniai, tiek juridiškai įforminti nuomos teisiniai santykiai, kuriuos pripažįsta atsakovas, kuris vienintelis turi teisę nuomotis aptariamą žemės sklypą. Triplike (b.l. 136-139, t. 1) atsakovas, laikydamasis atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos, papildomai nurodo, kad ieškovė dublike pati patvirtino nepretenduojanti į atsakovo nuomojamą žemės sklypą, tuo tarpu sandorio nuginčijimas nėra niekaip susijęs su sklypų ribų perskirstymu, todėl ieškovė nelaikytina asmeniu, suinteresuotu pareikšto reikalavimo patenkinimu. Kadangi tvorą atsakovo filialo nuomojamame sklype ieškovė pastatė neteisėtai, atmestinas ir dubliko argumentas, jog sklype yra ieškovei priklausančių statinių. Dėl argumento, jog ginčijamas sandoris pripažintinas niekiniu, nepagrįstumo jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl atmestinas ir ieškovės argumentas, jog atsakovas negalėjo patvirtinti sandorio.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 116-118, t. 1) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyrius prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė nėra ginčijamo sandorio šalis, ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovės teisės, todėl ji nėra tinkamas subjektas reikalavimui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti. Kadangi atsakovas Litadan Aps yra vienintelis žemės sklypu galintis naudotis subjektas, nuomos sutarties pripažinimas niekine prieštarautų sandorių negaliojimo instituto tikslams. Triplike (b.l. 143-144, t. 1) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyrius patvirtino besilaikantis atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu (b.l. 60-69, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui Litadan Aps 8 013,85 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš ieškovės valstybei 27,62 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog dėl nagrinėjamoje byloje reiškiamo reikalavimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009, nurodydamas, jog sutarties sudarymas su asmeniu, neturinčiu teisės ją sudaryti, galėtų daryti sutartį negaliojančia, bet ne niekine. Dėl to klausimas dėl ginčo sutarties pripažinimo niekine negali būti keliamas ir dėl jo teismas nepasisakė. Kartu teismas pripažino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip sutarties sudarymas ne su atsakovu, o su jo filialu, pažeidė ieškovės interesus, ieškovė nėra šios sutarties šalimi, todėl nelaikytina tinkamu subjektu sutarties teisėtumui ir pagrįstumui ginčyti. Įgaliojimus viršijusio atstovo veiksmus gali ginčyti tik atstovaujamasis, kuris nagrinėjamu atveju sandorį pripažįsta. Žemės sklypų ribų nesutapimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su sandorio galiojimu, vien sutarties pripažinimas negaliojančia nepakeis sklypų ribų, todėl šis argumentas taip pat nelaikytinas pagrindu ieškinyje suformuluotam reikalavimui patenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 74-78, t. 2) ieškovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti žyminį mokestį. Ieškovė nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, priimdamas sprendimą pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Nors ieškovė neprašė sutartį pripažinti negaliojančia dėl sutartimi išnuomoto sklypo ribų neteisingumo, teismas nurodė, jog ši aplinkybė nelaikytina pagrindu sandoriui pripažinti negaliojančiu. Sklypų ribų nesutapimas tik patvirtina ieškovės suinteresuotumą reiškiamo reikalavimo patenkinimu, juolab kad asmenų, galinčių pareikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu, ratas yra platus. Ieškinyje buvo pareikštas vienintelis reikalavimas, todėl teismas, manydamas, jog jis jau yra išnagrinėtas, privalėjo bylą nutraukti, o ne nagrinėti iš esmės. Iš kitos pusės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo cituojamoje byloje pasisakė ne dėl filialo teisės sudaryti sutartį, o dėl filialo vadovo teisės sudaryti sutartį juridinio asmens vardu, todėl nepagrįstas ir teismo argumentas, jog klausimas teismine tvarka yra išspręstas. Minėtoje civilinėje byloje šalių sudaryta taikos sutartimi nei ginčas dėl sklypų ribų, nei juolab ginčas dėl nuomos sutarties teisėtumo nebuvo išspręstas. Nevertinęs argumentų dėl sandorio pripažinimo niekiniu pirmosios instancijos teismas akcentavo visiškai su pareikštu reikalavimu nesusijusias aplinkybes, sprendimą grindė su reikalavimu nesusijusiomis teisės normomis. Atmestinas ir argumentas, jog sutarties pripažinimas negaliojančia nesukurs ieškovei jokių pasekmių. Ieškinį patenkinus nebeliktų ieškovės teises pažeidžiančio civilinio sandorio, ieškovė galėtų nekliudomai naudotis jai išnuomotu žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 84-86, t. 2) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyrius prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, jog žemės sklypų ribų nesutapimas yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl ribų nustatymo, o ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog nuomos sutarties sudarymas ne su atsakovu, o su jo filialu, kaip nors pažeidžia ieškovės interesus, ginčijama sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta netinkamo asmens, kadangi atsakovas ją patvirtino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 88-94, t. 2) atsakovas Litadan Aps prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, pakartodamas atsiliepime į ieškinį bei ginčijamame sprendime nurodytus motyvus, papildomai nurodo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas kildintinas iš prievolinių teisinių santykių ir niekuo nesusijęs su ieškovės nurodomu daiktinių teisių pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovę neturint suinteresuotumo tokio reikalavimo patenkinimu. Dėl reikalavimo pripažinti aptariamą sandorį niekiniu yra priimtas neskundžiamas teismo sprendimas, tuo tarpu nuginčyti sandorio, kurio šalimi ji nėra, ieškovė neturi subjektinės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų. Vadovaujantis CK 1.78 str., 6.154 str. 2 d., 6.225 str. kuriamu teisiniu reglamentavimu, sutarties pripažinimas niekine siejamas su pagrindinių sutarčių teisės principų pažeidimu, nulemiančiu neigiamas pasekmes viešajam interesui, tuo tarpu vienos iš sutarties šalių ar trečiojo asmens privataus intereso pažeidimas gali lemti santykinį sutarties negaliojimą, t.y. tapti pagrindu sutarčiai nuginčyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutarties neteisėtumą sieja su aplinkybe, jog juridinio asmens filialas nėra tinkama sutarties šalis. Remiantis CK 6.548 str. 4 d., žemės nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Nors CK 2.53 str. 2 d. ir nurodyta, jog juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, tame pačiame straipsnyje pažymima, jog filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų, jog juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Toks veiklos ribų nustatymas ir atsakomybės paskirstymas leidžia daryti išvadą, jog filialo subjektiškumo apribojimas siejamas su būtinybe užtikrinti tam tikrą, nors ir dalinį, juridinio asmens vientisumą. Kadangi sandorio sudarymas juridinio asmens filialo vardu sukuria teisines pasekmes ir pačiam juridiniam asmeniui, sandorio šalies ir sandorį pasirašiusio asmens tinkamumo klausimas spręstinas remiantis atstovavimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios leidžia atsakyti į klausimą, ar juridinio asmens struktūriniam padaliniui bei jo vadovui suteikti įgaliojimai prisiimti atitinkamas prievoles. Aplinkybė, jog sandoryje šalimi įvardintas ne pats juridinis asmuo, o jo filialas, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nekeičia santykio esmės, tesudaro pagrindą vertinti klausimą dėl sutartį sudariusio asmens kompetencijos. Vadovaujantis CK 1.82 str., 1.92 str. nuostatomis, atstovavimo trūkumai yra santykinio sandorio negaliojimo pagrindas, kadangi susiję išimtinai tik su atstovaujamojo privačiais interesais. Pastarąją aplinkybę akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 22d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-575/2009 pasisakydamas dėl nagrinėjamoje byloje aptariamos sutarties teisėtumo nurodęs, jog nėra pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl šio sandorio galiojimo, kadangi atstovavimo trūkumai negali sąlygoti absoliutaus sudaryto sandorio negaliojimo. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pripažinti aptariamą sandorį niekiniu nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pareigos civiliniame procese siejamos išimtinai tik su faktiniu ieškinio dalyko pagrindimu (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu teisinis reiškiamo reikalavimo įvertinimas priskiriamas teismo kompetencijai (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė sandorio teisėtumą ginčija remdamasi jį sudariusio asmens tinkamumu, pagrįstai pasisakė ir dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo šiuo faktiniu pagrindu. Kadangi, kaip minėta, santykinio sandorio negaliojimo institutas siejamas su konkretaus asmens privačių interesų apsauga (CK 6.225 str. 3 d.), teisę pareikšti tokį ieškinį turi tik jo patenkinimu tiesiogiai suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 4 d., CPK 5 str.). Aplinkybė, jog ieškovė nėra ginčijamo sandorio šalis, pati savaime nepaneigia jos teisės reikšti reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo. Šiuo atveju papildomas dėmesys atkreiptinas į ieškovės nurodomo jos teisių pažeidimo pobūdžio santykį su jos įvardijamu sandorio neteisėtumo pagrindu ir jo pripažinimo negaliojančiu pasekmėmis. Kaip teisingai nurodoma tiek ginčijamame sprendime, tiek atsakovų pateikiamuose procesiniuose dokumentuose, ieškovės interesas siejamas ne su pačiu ginčijamu sandoriu išnuomotu sklypu, bet su galimu ginčijamu sandoriu išnuomoto žemės sklypo ir ieškovės nuomojamo žemės sklypo ribų persidengimu. Tačiau, kaip apeliaciniame skunde akcentuoja pati ieškovė, reiškiamo reikalavimo ji nesieja su pastarąja faktine aplinkybe. Tuo tarpu intereso, kad būtų panaikintas visas ginčijamas sandoris, ieškovė neturi, nes ji nepretenduoja ir, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, negali pretenduoti į visą ginčijama sutartimi išnuomotą žemės sklypą. Dėl nurodytos priežasties ieškovė nelaikytina tinkamu subjektu sandoriui ginčyti pagrindu, susijusiu su galimais sandorį sudariusių asmenų subjektiškumo trūkumais. Šiuo pagrindu sandorį gali ginčyti atsakovai, tačiau, kaip matyti iš jų pozicijos tiek vykdant sandorį, tiek ir nagrinėjant teisminį ginčą dėl sandorio teisėtumo, atsakovai prisiima visas sandorio sąlygojamas prievoles ir sandorio vykdymu patvirtina jo atitikimą atsakovų interesams (CK 1.79 str., 6.225 str. 4 d.).
Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės priteistinas 17,25 Lt apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Baldai Jums“ (juridinio asmens kodas 156667584) valstybei 17,25 Lt apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.