Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Č., jo atstovui advokatui Kazimierui Gerojimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK, ir/ar – Institucija) 2019-09-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-1180-2019 (ROIK 19103299251).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2019-09-06 Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK (toliau ir – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjas R. Č. surašė R. Č. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 92-ANR_P-4020-2019 (ROIK 19103299251) dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK ) 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2019-07-08, apie 06.15 val., (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., laikė nedidelį šunį, rudos spalvos, jo laikomas šuo nubėgęs iš gyvenamojo namo aptvertos teritorijos ir nubėgęs į kiemą adresu (duomenys neskelbtini) puolė ir apkandžiojo nedidelį Rusų forteijerų veislės šunelį, priklausantį G. U.. G. U. padaryta 23,95 Eur dydžio žala. R. Č. neužtikrino, kad jo laikomas šuo būtų tinkamai prižiūrimas ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, ir pažeidė Švenčionių r. sav. administracijos direktoriaus 2013-10-04 patvirtintų Gyvūnų laikymo Švenčionių r. sav. teritorijoje taisyklių 7, 9, 21, 27, 29, 66, 68 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Be to, protokole (RPK esančiame egzemplioriuje) pateiktas rašytinis R. Č. paaiškinimas, kur nurodyta, kad jis su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, nes tuo metu per visus kiemus buvo šunų ruja, kas ką sužeidė sunku pasakyti, nėra įrodymų, kad tai jo šuns darbas.

Iš 2019-09-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-1180-2019 (ROIK 19103299251), dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, R. Č. už tai, kad jis 2019-07-08, apie 06.15 val., (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., laikė nedidelį šunį, rudos spalvos, jo laikomas šuo nubėgęs iš gyvenamojo namo aptvertos teritorijos ir nubėgęs į kiemą adresu (duomenys neskelbtini) puolė ir apkandžiojo nedidelį Rusų forteijerų veislės šunelį, priklausantį G. U.. G. U. padaryta 23,95 Eur dydžio žala. R. Č. neužtikrino, kad jo laikomas šuo būtų tinkamai prižiūrimas ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, ir pažeidė Švenčionių r. sav. administracijos direktoriaus 2013-10-04 patvirtintų Gyvūnų laikymo Švenčionių r. sav. teritorijoje taisyklių 7, 9, 21, 27, 29, 66, 68 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Be to, administracinio nusižengimo nutarime nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje, todėl pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį paskyrė nuobaudą – 150 Eur dydžio baudą ir vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi R. Č. įpareigotas atlyginti 23,95 Eur turtinę žalą G. U., vieno mėnesio laikotarpyje, nuo nutarimo priėmimo dienos (pateikta RPK administracinio nusižengimo bylos medžiaga).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėjas) R. Č. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad labai apgailestauja, kad dėl šunų reikia bylinėtis su kaimynais, toks atvejis pirmas gyvenime. Patvirtino, kad jo teritorija yra uždara – aptverta tvora su vartais, ir jo laikomas šuo mišrūnas, praktiškai kambarinis šuniukas, visada yra teritorijoje. Atvykę pareigūnai informavo, kad jo šuo apkandžiojo kaimynės šuniuką. Vėliau pamatęs policijos dokumentus pamatė, kad nurodyta jog 2019-07-08 6.15 val. jo šuo apkandžiojo minėtą kaimynės šunį. Tvirtina, kad tokiu metu jis gulėjo šalia namuose, ir tikrai negalėjo nieko apkandžioti. Be to, niekada tokiu ankstyvu laiku pats dar nesikelia ir šuns neišvedžioja. Nurodė, kad gatvėje pastoviai laksto 7-8 palaidi šunys. Jo šuo yra ramus, taikus, ir esamojoje 20 arų teritorijoje pakanka vietos šuns pabėgiojimui. Kartais išeina pasivaikščioti į gatvę su šuniu. Nesutinka su priimtu nutarimu, prašo skundą tenkinti, nutarimą panaikinti. Papildė, kad gyvenamojoje teritorijoje gyvena beglobė kalė, kuri rujodama suformuoja 7-8 šunų grupę ir jie pastoviai migruoja gatvėje. Nurodė, kad faktiškai šuo yra dukros, bet jis jį laiko. Nurodė, kad tokia byla jam daro labai didelę gėda, nes visada su kaimynais gyvendamas buvo gerbiamas, jautrus kaimynams. Nesupranta kokiais interesais iškelta visa ta byla, gal ji neatpažino, gal lengviau buvo rasti kaltą tokiu būdu. Buvo pažeista visa procedūra dėl šuniuko sukandžiojimo- kreiptis į medikus, kurie informuoja veterinarijos tarnyba, tarnyba ištiria įvykį, patikrina šuniukus, o gal pasiutlige sergama. Policijos įstaiga net straipsnių nesugeba suformuluoti, rašo apie kažkokių bičių laikymo punktus, klaidingai nurodo vardą nutarime dėl žalos mokėjimo.

Pareiškėjo atstovas advokatas Kazimieras Gerojimas teismo posėdyje palaikė pareiškėjo skundą, ir prašė jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 436 str. 4 d. nutraukti, o skundžiamą nutarimą panaikinti. Tyrimas atliktas paviršutiniškai, tai yra išvis neatliktas, neapklausti jokie kaimynai, nei vienos pusės šeimos nariai – protokolas surašytas Rimantui, o ne jo dukrai Linai. Šunelis nurodyta, kad yra rudas, nors yra įvairiaspalvė spalva. Nurodė, kad negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį kaltu, remiantis vien nukentėjusios paaiškinimu, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo kaltė byloje yra grindžiama pareigūnų - tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą tiek priimant nutarimą vadovavosi negaliojančiu norminiu aktu, nes 2013-10-04 Gyvūnų laikymo Švenčionių r. sav. teritorijoje taisyklės negalioja nuo 2018-01-01 ir nei vienas iš nurodytųjų taisyklių 7, 9, 21, 27, 29, 66, 68 punktų - niekaip nesusijęs su galimai įvykusia situacija. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo - turi žinoti kuo jis yra kaltinamas, todėl ne tik, kad nesuprantama, bet ir neaišku kuo žmogus kaltinamas. Atkreipia dėmesį, kad R. Č. yra gerbiamas, nusipelnęs kraštui žmogus, administracine tvarka nebaustas ir todėl dėl šio įvykio, labai nukenčia žmogaus orumas.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. U. parodė, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai kaimyno šuo apkandžioja jos mažą šuniuką. Pernai buvo apkandžiojęs vieną kartą, o antrą kartą kai apkandžiojo, tai šuo neprimynė koja, buvo apkandžiotos sėklidės, todėl paskambino kaimynui ir pasakė apie įvykį. Kaimynas pasakė, kad turi didesnių problemų. Tuo atveju kreipėsi pas medikus. Ir liepos 8 d. vėl apkandžiojo trečią kartą. Visus kartus pati matė kaip kaimyno šuo, jos teritorijoje, apkandžiojo jos šunelį – mažą 6 metų amžiaus, 1,5 kg svorio. Iškart po įvykio paskambino kaimynui, kad ir vėl nesitvarko su šuniu, ir pasakė, kad paprašys už gydymą. Kreipėsi pas veterinarą, gydė šunelį. Kaimynas į pastabas nereaguoja, jo kiemo vartai pastoviai atidaryti, tas šuo kada nori ateina, kada nori išeina iš teritorijos. Kad būtent kaimyno šuo apkandžiojo jos šuniuką matė aiškiai, kitų šunų įvykio metu nebuvo. Už šuniui pirktus vaistus sumokėjo 23,95 Eur, patyrė žalą, todėl kaimynas turi atlyginti šią sumą. Pateikė įrodymus apie šuns gydymą ir išlaidas pagrindžiančius kvitus. Kaimynas nei atsiprašė, nei daro išvadas. Nurodė, kad šuniukas neturi kilmės dokumentų, todėl laikomas neveisliniu. Pagrindo bylai nutraukti ir naikinti nutarimą nėra. Matosi, kad žmogui svarbiau likti oriam ir kalbėti apie kažkokius kitus šunis, nei gražiai taikiai išspręsti problemą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S., Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK pareigūnas parodė, kad su kolega R. Č. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) gatvę Švenčionėlių m., pas R. Č., nes kolega turėjo nukentėjusios pareiškimą, jog R. Č. šuo apkandžiojo jos šunį. Nurodė, kad asmeniškai su niekuo nebendravo, turinio pareiškimo neskaitė, R. Č. nuėjo bendrauti su R. Č., jis liko mašinoje. Atvažiavus prie R. Č. namų kiemo vartai buvo atidaryti, ir iš kiemo išbėgo 2 ar 3 šunys, nedideli, neveisliniai. Kam šunys priklausė nežino. Asmeniškai jam nebuvo tekę gauti ar nagrinėti šių kaimynų ginčų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Č., Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas, parodė, kad kreipėsi G. U., kad kaimyno R. Č. šuo jau ne pirmą kartą apkandžiojo jos šunelį. Dėl šio fakto su kolega A. S. nuvažiavo pas R. Č. pasišnekėti, kad kaimynams reikėtų išspręsti esamą problemą, jam nurodė, kad laikant šunį, negali būti laikomi atidaryti vartai. Atvykus, kieme buvo 3 nedideli šunys, vienas iš jų lojo. R. Č. paaiškino, kad vienas šuo yra jo, o kiti du – ne jo. Kitu metu pravažiuojant, ne kartą matė atidarytus vartus, lakstančius šunis. Po kelių dienų atvažiavo į skyrių G. U. ir parašė pareiškimą, pateikė patirtos žalos dėl šuns sužalojimo įrodymus, paaiškindama, kad su kaimynu nepasisekė susitarti gražiuoju, jis nesileidžia į kalbas. R. Č. pasakė, kad yra tarybos narys, todėl jam net nekilo abejonių, kad R. Č. tikrai žino šunų laikymo taisykles ir supranta kaip spręsti problemas dėl valkataujančių šunų. Pripažįsta, kad surašant ANK protokolą, padarė klaidą ir nurodė senų, jau negaliojančių šunų laikymo taisyklių, punktus, ir tuo kartu vadovavosi, bet nežiūrint į tai, įstatymas buvo pažeistas. Nurodo, kad R. Č. ant vieno protokolo egzemplioriaus parašė paaiškinimą, ant kito, jam tekusio, neparašė. Nutarimas buvo priimtas iškart po protokolo surašymo. R. Č. vietoje to, kad taikiai spręstų klausimus su kaimynais, ėmė skųsti pareigūnų veiksmus dėl šio įvykio.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad buvo gautas G. U. pareiškimas, kad kaimyno šuo apkandžiojo jos šunį. Įvykio tyrimo metu pareigūnai buvo nuvykę į vietą aiškintis aplinkybių. Pats įvykio vietoje nedalyvavo, tik priėmė nutarimą pagal surašytą protokolą ir surinktą medžiagą, prieš tai bendravo su nukentėjusiąja. R. Č. nesutiko su protokolu, teigė, kad suras 3 liudytojus, kad tuo metu jis ir jo šuo buvo namuose, tačiau konkrečių liudytojų duomenų nenurodė Pareiškėja paaiškino, kad gerai pažįsta R. Č. šunį ir tikrai žino, kad jis apkandžiojo jos šunelį. Pripažįsta, kad nagrinėjant įvykį buvo vadovautasi negaliojančiomis šunų laikymo taisyklėmis, ir procesiniuose dokumentuose buvo klaidingai nurodyti pažeisti taisyklių punktai, tačiau nustatyta, kad pažeidimas padarytas, pažeista ANK norma nurodyta tinkamai. Skelbiant nutarimą R. Č. dalyvavo, jis atsisakė nutarimą pasirašyti ir priimti, todėl nutarimas buvo išsiųstas paštu. Surašant protokolą R. Č. pagrindiniame egzemplioriuje parašė paaiškinimą, kurį pareigūnas vertina kaip vengimą išvengti administracinės atsakomybės, nes jis (R. Č.) teigė, kad niekas nieko neįrodys, jis suras 3 liudytojus ir bus teisus. Jis ne tai, kad neigė savo kaltę, bet sakė, kad jūs čia nieko neįrodysit.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. T. paaiškino, kad yra proceso šalių kaimynė, žino tai, kad vienas šuniukas apkandžiojo kitą šuniuką. Gatvės teritorijoje gyvena D. kalytė, kuria jau kelerius metus rūpinasi svetimi žmonės – kaimynai geranoriškai pašeria, tai rujos metu dėl tos kalytės, kai nėra tvorų, į kiemus ateina gaujos šunų – ir 5, ir 6 šunys, ir daugiau. Ta šunų lakstymo problema yra, net vaikus bijo išleisti į kiemą. Pati turinti mažutį šuniuką, kaimynų šuniukus pažįsta. Kaimynė taip pat turi mažiuką šuniuką, o kaimynas – žymiai didesnį šuniuką, nei jų augintiniai. Dėl liepos 8 d. įvykio žino tik nuogirdas, teisybės nežino. Kaimynai nei vienas jai nepasiguodė dėl įvykio. Bet vėliau – po policijos vizito, kaimyno pasiteiravo kas čia įvyko, tada ir sužinojo apie įvykį. Paliudyti gali būtent tai, kad šunys laksto ir pas ją kieme, daugiau nieko nematė ir nežino. Rimanto kiemas aptvertas, tvirtinti negali ar vartai būna uždaryti ar atidaryti, nes tos vietos ji nemato iš savo teritorijos, gal atidaro kai mašina išvažiuoja. Nurodė, kad jos šuniukas judrus, būna, kad pabėga. Kartais pas ją užklysta ir kaimynės ir Rimanto šuniukai. Tenka kartais dėl savo mažos kalytės paprašyti kaimyno savąjį paimti.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str. 1 d. 2 p.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui numatyti ANK 609 straipsnyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo protokole turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą, užtikrinimui.

ANK 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių. Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ANK 346 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka.

ANK 346 str. 4 d., užtraukia administracinę atsakomybę asmeniui už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui ir užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad tiek R. Č., tiek G. U. laiko šunis, ir, kad pastarosios šuo buvo apkandžiotas, dėl ko ji patyrė materialinę žalą.

R. Č. nepripažįsta fakto, kad būtent jo laikomas šuo apkandžiojo G. U. šunį.

Nagrinėjamu atveju R. Č. 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Tą pačią dieną priimtas nutarimas Nr. 92-ANR_N-l180-2019, kuriuo jam paskirtas įpareigojimas atlyginti 23,95 Eur turtinę žalą nukentėjusiajai ir paskirta 150 Eur dydžio bauda už ANK 346 str. 4 d. bei Švenčionių r. sav. administracijos direktoriaus 2013-10-04 patvirtintų Gyvūnų laikymo Švenčionių r. sav. teritorijoje taisyklių 7, 9, 21, 27, 29, 66, 68 punktų reikalavimų pažeidimus.

Taigi, minėtame institucijos surašytame protokole (nutarime) nėra jokios nuorodos kokius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus padarė R. Č., tačiau R. Č. kaltinamas pažeidęs Švenčionių r. sav. administracijos direktoriaus 2013-10-04 patvirtintų Gyvūnų laikymo Švenčionių r. sav., teritorijoje taisyklių 7, 9, 21, 27, 29, 66, 68 punktų reikalavimus, tačiau išnagrinėjus bylą nustatyta, kad negana to, jog institucijos procesiniuose dokumentuose nurodytas netikslus taisyklių pavadinimas (Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. A-602 „Dėl gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“), tačiau nurodyti jau negaliojančios taisyklių redakcijos galimai pažeisti punktai, nes minėtos taisyklės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A-968 pripažintos negaliojančiomis nuo 2018 m. sausio 1 d., pakeičiant jas naujomis „Gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis“. Taigi, veikos padarymo metu nurodyta taisyklių redakcija nebegaliojo ir buvo pakeista nauja redakcija (lyginant nurodytų protokole taisyklių pažeidimų punktus, – susijusius pagrinde su bičių laikymo pažeidimais). Be to, tiek protokole teik ir nutarime nurodyta, kad pažeistas ANK 346 str. 1 d, tačiau atsakomybė už veiką kyla pagal ANK 346 str. 4 d., bei 150 Eur nuobauda paskirta būtent pagal šio straipsnio 4 d., tačiau pagal minėto straipsnio 1 d. nutarime veika nėra įvertinta – nei paskirta nuobauda, nei kaltinimas nutrauktas.

Taigi, išnagrinėjus bylą pagal pareiškėjo skundą, nustatyta, kad institucijos bylos medžiagoje neatskleista nusižengimo esmė, t. y. laikoma, jog nėra tinkamai nurodyta, kokius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau visgi institucija priėmė skundžiamą nutarimą ir paskyrė nuobaudą.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nepaisant to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3007/2011 ir kt.). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-5351/2010, N444-202/2011 ir kt.).

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo protokole inkriminuojama veika turi būti aprašyta tiksliai ir išsamiai, nurodant visus būtinus inkriminuojamos veikos požymius, tačiau kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo protokolo, surašyto R. Č., nėra galimybės nustatyti kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai yra pažeisti, tai yra kuo asmuo kaltinamas, o tuo pačiu ja atimta galimybė tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334-245/2017). Bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą (administracinį nusižengimą), nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atitinkamai tai neleidžiama ir teismui, nagrinėjančiam skundą dėl institucijos, išnagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą, priimto nutarimo teisėtumo.

Taigi, teismas sprendžia, kad R. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir to pasėkoje priimtas nutarimas, bei pateikta medžiaga turi akivaizdžių trūkumų ir neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų. Minėti pažeidimai yra esminiai, skundo dėl administracinio nusižengimo nutarimo neįmanoma nagrinėti iš esmės, negalima vertinti surinktų įrodymų, nes byloje nėra tinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kas reiškia, kad nėra apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Pažymėtina, kad tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, suformuoti kaltinimą, surinkti ir pateikti teismui inkriminuojamą nusižengimą patvirtinančius įrodymus, yra institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareiga. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. Nr. 92-ANR_N-1180-2019 naikintinas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra iki galo išsiaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai dėl pareiškėjo skundo teisingai išspręsti, o teismas negali ištaisyti kaltinimo pagal ANK 346 str. 4 d. nepakankamumo-netikslumų, esančio administracinio nusižengimo protokole.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

R. Č. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato 2019-09-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 92-ANR_N-1180-2019 (ROIK 19103299251), kuriuo R. Č. nubaustas pagal LR ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur dydžio bauda bei įpareigotas atlyginti 23,95 Eur turtinę žalą, ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.