Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-16 · Administracinė byla Nr. I-2882-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
I-2882-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01096-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
P. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2882-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01096-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo laikomas Vilniaus PN drausmės grupės kameroje Nr. 21. Paaiškino, kad kameroje ant lango buvo įrengtos dvejos grotos iš abiejų pusių, t. y. iš vidaus 29 cm pločio ir 15 cm 5 mm tarpų grotos, o iš lauko pusės 7 cm pločio ir 4 cm aukščio tarpais. Pirmosios grotos iš vidaus atitinka nustatytus išmatavimus, tačiau grotos, esančios lauko pusėje, įrengtos per siaurais tarpais, todėl buvo ribojama dienos šviesa. Taip pat iš lauko pusės virš lango įrengtas stogelis, kurio plotis yra apie 2 cm, kuris taip pat riboja dienos šviesos patekimą į kamerą. Be to, dienos šviesą ribojo nuo lauke esančio stogelio ištiestas metalinis sietas bei priešais esantis keturių aukštų pastatas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. sausio 28 d. nebuvo užtikrintas dienos šviesos patekimas į kamerą. Pažymėjo, jog į rašomus skundus dėl natūralios dienos šviesos nei karto nebuvo atsakyta. Akcentavo, kad dienos šviesos taip pat nėra pasivaikščiojimo kiemeliuose, kadangi ant pasivaikščiojimo kiemelių stogo esanti metalinė skarda dengia pusę stogo, o kitoje pusėje įrengtos grotos. Dienos šviesos gaudavo tik saulėtomis dienomis, kai 14.00 val. eidavo valandai pasivaikščioti, tačiau ši teisė buvo užtikrinta 2 kartus per 3 mėnesių laikotarpį. Visą likusį laiką turėjo skaityti knygas, rašyti laiškus ir gyventi dirbtinėje šviesoje nuo ryto iki vakaro. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė psichologinį spaudimą, miego ir apetito sutrikimus, galvos skausmus, kritusį kraujo spaudimą, depresiją, irzlumą.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (b. l. 18–21).

Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 21K, kurios plotas yra 13,82 kv. m., kameroje įrengtos 3 miegamos vietos, todėl vienam nuteistajam teko po 4,61 kv. m. ploto.

Visos Vilniaus PN kamerų tipo patalpos (tame tarpe ir kamerų tipo patalpa Nr. 21K) įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Paaiškino, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

Informavo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 21K įrengtas tvarkingas langas. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpas. Į patalpą patenka natūralus apšvietimas. Visose kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kaip ir nustatyta Taisyklėse, ant kamerų tipo patalpos lango patalpos viduje įrengtos apsauginės grotos.

Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje ir pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 21 ant langų buvo įrengtos grotos, dėl kurių buvo ribojama natūrali dienos šviesa. Taip pat dienos šviesą ribojo iš lauko pusės esantis stogelis, metalinis sietas ir priešais esantis keturių aukštų pastatas.

Lietuvos higienos normos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pagal Taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 21K. Paaiškino, kad visos Vilniaus PN kamerų tipo patalpos (tame tarpe ir kamerų tipo patalpa Nr. 21K) įrengtos vadovaujantis Taisyklėmis. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Kamerų tipo patalpoje Nr. 21K įrengtas tvarkingas langas. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpas. Į patalpą patenka natūralus apšvietimas. Visose kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kaip ir nustatyta Taisyklėse, ant kamerų tipo patalpos lango patalpos viduje įrengtos apsauginės grotos (b. l. 18–21).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 ir Taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, jog natūralaus apšvietimo teisės aktai nereglamentuoja. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kreipėsi su skundais dėl natūralios šviesos neužtikrinimo ir į juos nebuvo atsakyta, tačiau iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) 2019 m. balandžio mėn. rašto Nr. (10-12 15.4.8 E) 2- matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į NVSC dėl laikymo sąlygų Vilniaus PN nesikreipė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl nepakankamai užtikrinamo apšvietimo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais duomenimis, jog į kamerų tipo patalpą Nr. 21K patenka natūralus apšvietimas (b. l. 18–21). Šiuo atveju atsakovės atstovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl ant lango įrengtos grotos ir metalinis tinklas, nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo teiginiai, jog dienos šviesą ribojo priešais esantis keturių aukštų pastatas, teismo vertinimu, pagrįsti vien subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenis, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo užtikrinta dienos šviesa, nes ant kiemelių stogo buvo metalinė skarda bei grotos.

Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema.

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti metaliniai stogeliai bei grotos prie įėjimo, tačiau jie neuždengia viso pasivaikščiojimo kiemelio (b. l. 40–41). Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklėse reglamentuotas pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių grotų ir stogelių įrengimas, taip pat į aplinkybę, jog pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad išėjus pasivaikščioti natūrali dienos šviesa užtikrinama, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad dienos šviesos gaudavo tik saulėtomis dienomis, kai 14.00 val. eidavo valandai pasivaikščioti, tačiau per 3 mėnesių laikotarpį jam buvo 2 kartus suteikta teisė pasivaikščioti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas 12 mėnesių buvo perkeltas į drausmės grupę pagal 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimą Nr. 28-588 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“. Kamerų tipo patalpoje Nr. 21 nuobaudas atliekantys nuteistieji (perkelti į drausmės grupę) į pasivaikščiojimus vedami porinėmis mėnesio dienomis nuo 13.00 iki 14.00 val. bei nuo 19.05 iki 20.05 val., neporinėmis mėnesio dienomis nuo 9.00 val. iki 10.00 val. bei nuo 14.05 iki 15.05 val., todėl nuteistiesiems, perkeltiems į drausmės grupę, užtikrinami kasdieniai pasivaikščiojimai po 2 val. Pažymėjo, jog nuteistųjų išvedimas pasivaikščioti papildomai nėra fiksuojamas (b. l. 59). Į bylą pateiktas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-588 patvirtina, jog už atliktą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą 2018 m. rugsėjo 25 d., pareiškėjui skyrė 12 mėnesių į drausmės grupę nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 60–61). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 21K (b. l. 18–21, 24). Iš Vilniaus PN Nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę ir / arba atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad kameroje Nr. 21 porinėmis mėnesio dienomis pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nuo 13.00 iki 14.00 val. ir nuo 19.05 val. iki 20.05 val., o neporinėmis mėnesio dienomis nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir nuo 14.05 val. iki 15.05 val. (b. l. 62).

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo suteikiami pasivaikščiojimai lauke ar, kad per 3 mėnesių laikotarpį buvo suteikti du pasivaikščiojimai po vieną valandą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Vilniaus PN užtikrino BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Be to, pareiškėjas skunde nedetalizavo ir nenurodė, kada jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, dėl kokių priežasčių įstaigos organizacija nesuteikė šios teisės, taip pat nenurodė, ar dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais. Tokių duomenų byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog neužtikrinus dienos šviesos jam sutriko miegas, dingo apetitas, nusilpo organizmas, atsirado galvos skausmai, krito kraujo spaudimas dėl maisto trūkumo organizmui.

Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į gydytojus dėl rėmens, miego sutrikimo, agresijos, sunkiai valdomų emocijų, vidinės įtampos, permainingų nuotaikų ir pan. (b. l. 10–15, 26–39). Tačiau, byloje nėra duomenų, jog minėti neigiami padariniai kilo būtent dėl Vilniaus PN veiksmų (neveikimo). Esant šioms aplinkybėms, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo psichologiniu spaudimu, miego ir apetito sutrikimais, galvos skausmais, kritusiu kraujo spaudimu, depresija, irzlumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. D. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė