- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-3049-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00384-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- K. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo atsakovui K. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 607,95 Eur skolos (217,22 Eur skolą ir 390,73 Eur delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo „4finance“, valdančio sistemą „SMScredit.lt“, ir atsakovo buvo sudaryta 2012-02-23 paskolos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 217,22 Eur paskola 30 dienų terminui. Paskolą atsakovas turėjo sugrąžinti 2011-03-24. Atsakovas pratęsė paskolos grąžinimo terminą, todėl paskolą ir paskolos suteikimo komisinį mokestį atsakovas turėjo grąžinti 2011-04-08, tačiau paskolos negrąžino. Atsakovui laiku neįvykdžius prievolės, ieškovas nuo 2011-04-09 atsakovui pradėjo skaičiuoti delspinigius už įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymą. Paskaičiavo viso 390,73 Eur delspinigių. Papildomai paaiškino, jog atsakovas skolą grąžino vėluodamas daugiau kaip tris mėnesius, dėl to padengė tik pagrindinę skolos dalį – paskolą, kita įmoka - 17,38 Eur (60,00 Lt) buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas iki 2011-04-08, todėl ieškovas laikotarpiu nuo 2011-03-26 iki 2011-04-08 neskaičiavo delspinigių. Atsakovo nuomone, netesybos padeda kompensuoti nuostolius, kreditoriaus patiriamus dėl to, kad skolininkas, praleidęs atsiskaitymo terminą, naudojasi kreditoriui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino parleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi kreditoriaus nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsakovas K. M. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2011 metų vasarą 217,22 Eur skolos sumą padengė. Apie tai telefonu informavo ieškovą. Tačiau nuo 2011 metų buvo įtrauktas į skolininkų duomenų bazę, dėl ko buvo suvaržyta jo laisvė ir jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Prašė iš ieškovo priteisti 500 Eur neturtinę žalą ir pripažinti, kad atsakovas neskolingas ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-04-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. M. ieškovo UAB „4finance“ naudai 11,73 Eur paskolos ir palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 0,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus: mokėjimo kvitą dėl 2011-03-24 sumokėtos 60,00 Lt (17,38 Eur) įmokos už paskolos grąžinimo pratęsimą bei mokėjimo nurodymą dėl 2011-07-25 sumokėtos 750,00 Lt (217,22 Eur) paskolos, sprendė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 217,22 Eur skolą atmesti, nes skola yra apmokėta. Mažindamas priteistinų delspinigių dydį teismas vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis dėl netesybų dydžio apribojimo. Įvertinęs tai, kad atsakovas paskolą grąžino 2011-07-25, ieškovo prašomas priteisti palūkanas sumažino, iki 11,73 Eur sumos (217,22 EUR x 0,05 proc. x 108 dienų). Atsakovo prašymą priteisti iš ieškovo 500 eurų neturtinės žalos dėl jo patirtų išgyvenimų, nepatogumų, skausmų, depresijos ir t.t., paliko nenagrinėtą, kadangi atsakovas šioje byloje nepateikė teismui priešieškinio. Atsakovui išaiškino, jog prašymą teismui palikus nenagrinėtą, atsakovui išliko teisė pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir aiškindamas iki Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo sudarytą sutartį, negalėjo remtis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, kadangi šis įstatymas įsigaliojo nuo 2011-04-01, o šalių laisva valia sudaryta sutartis 2011-02-23. Paaiškino, jog 2011-07-25 dienai atsakovo skola sudarė 451 Eur, o iš atsakovo buvo gautas 217,22 Eu mokėjimas buvo įskaitytas delspinigių, susidariusių vėluojant grąžinti kreditą laiku, dengimui, todėl likusi nepadengta kredito suma sudarė 234,68 Eur (217,22 Eur pagrindinė kredito suma + 17,14 Eur delspinigių). Apelianto nuomone, net pritaikius CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą dėl sutrumpintos ieškinio senaties dėl netesybų ir įskaičius 217,22 Eur atsakovo mokėjimą į reikalaujamą 390,73 Eur sumą, apeliantui vis tiek atsakovas liktų skolingas 217,22 Eur ir 173,51 Eur delspinigių.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nustatyta, kad 2011-02-23 atsakovas (paskolos gavėjas), naudodamasis interneto svetaine www.SMScredit.lt., kreipėsi į ieškovą (paskolos davėjas) su paraiška dėl 217,22 EUR dydžio vartojimo kredito suteikimo. Tarp šalių buvo sudaryta 2011-02-23 vartojimo kredito sutartis Nr. 221640, kurios pagrindu atsakovui, prisijungusiam prie ieškovo siūlomų sąlygų, buvo suteiktas 217,22 Eur dydžio kreditas, pervedant kredito sumą į ieškovo nurodytą sąskaitą. Kreditas buvo suteiktas 30 dienų terminui. Vėliau atsakovas prasitęsė paskolos grąžinimo terminą, sumokėjo įmoką ir įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2011-04-08. Kadangi ieškovas šalių sutartu terminu paskolos nesugrąžino, ieškovas kreipėsi į teismą dėl pagrindinės kredito skolos bei 1 proc. dydžio delspinigių už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną priteisimo. Ieškovas viso priskaičiavo 390,73 Eur dydžio delspinigių, kuriuos prašė priteisti. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, pateiktais mokėjimo dokumentais įrodinėjo kad 2011-03-24 sumokėjo 60,00 Lt (17,38 Eur) įmoką už paskolos grąžinimo pratęsimą bei 2011-07-25 sumokėjo 750,00 Lt (217,22 Eur) kredito sumą.
Dėl skolos
Ginčo atveju vartojimo kredito sutartis Nr. 2216401 sudaryta 2011-02-23. Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo nuo 2011-04-01. Taigi, ginčo vartojimo kredito sutarties Nr. 2216401 sudarymo metu galiojo 1986-12-22. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliau – Direktyva).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2011-03-24 apeliantui sumokėjo 60,00 Lt (17,38 Eur) įmoką už paskolos grąžinimo pratęsimą įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2011-04-08, tačiau kredito suma 750,00 Lt (217,22 Eur) buvo sumokėta 2011-07-25 (praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo kredito sugrąžinimo termino pabaigos). Vartotojui suteikta papildoma įstatyminė apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis) – išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Kadangi paskolos teisiniuose santykiuose nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sąlyga, kreditą išdavusios kredito įstaigos verslas yra paskolų teikimas, kredito įstaiga turi vykdyti veiklos rizikas ribojančius normatyvus, todėl paskolas gavusių asmenų mokėjimų atlikimas sutartyse nustatytais terminais yra labai svarbus. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad atsakovas šalių sutartu terminu (iki 2011-04-08) kredito sumos nesugrąžino, todėl 2011-07-25 dienai mokėtina kredito suma kartu su nuo 2011-04-09 iki 2011-07-25 paskaičiuotais delspinigiais sudarė ne 217,22 Eur, o 451,58 Eur sumą. Atsakovas 2011-07-25 sumokėjo 217,22 Eur (750,00 Lt) sumą, kurią apeliantas pagal vartojimo kredito sutarties 6.6 punkto (ii) papunktį įskaitė delspinigių, susidariusių vėluojant grąžinti kreditą laiku, dengimui. Iš Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.6 punkto matyti, jog: „paskolos gavėjo mokėjimai yra užskaitomi tokiu eiliškumu: (i) skolos išieškojimo išlaidos, (ii) netesybos, (iii) komisiniai mokesčiai, (iv) paskolos suma“.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą daugiau kaip tris mėnesius, 2011-07-25 atliko 217,22 Eur mokėjimą, kuris apelianto buvo įskaitytas į 2011-07-25 dienai mokėtino 451,58 Eur kredito su paskaičiuotais delspinigiais sumą, tokiu būdu likusi nepadengto kredito kartu su delspinigiais suma sudarė 234,36 Eur (451,58 Eur - 217,22 Eur), sprendžia, jog pirmosios instancijos, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas nagrinėjamu atveju nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dėl to Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimas atitinkamai keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteisiant iš atsakovo apeliantui 234,36 Eur skolos.
Dėl delspinigių
Apeliantas, vadovaudamasis vartojimo kredito sutarties 7.2 punktu, prašė teismo priteisti 390,73 Eur delspinigių už sutarties nevykdymą (CK 6.71 straipsnio 2 ir 3 dalis). Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2 punktas nustato: „Paskolos gavėjui uždelsus sumokėti bet kurį paskolos sutartyje nustatytą mokėjimą, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 1 % dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną“. Tiek Direktyvoje, tiek CK 6.887 straipsnyje be kitų reikalavimų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma ir palūkanų norma, tačiau šie aktai nereglamentavo šių normų maksimalių ribų. Esant nurodytoms metinei kredito grąžinimo normai ir palūkanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. Aptartą situaciją palyginus su šiuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme (šiam ginčui jis negali būti taikomas), pažymėtina, kad šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Iš apelianto prie ieškinio pridėto paaiškinimo, dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir dydžio, matyti, jog apeliantas sutarties 7.2 punkte nustatytus delspinigius apibūdina kaip kompensacines netesybas, mokėtinas už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita.
Sprendžiant šalių ginčą ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas Kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, šiame įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Pirmosios instancijos teismas, mažindamas delspinigius vadovavosi Vartojimo kredito įstatyme išreikšta įstatymo leidėjo pozicija dėl kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų) dydžių, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiuo įstatymu ir tiesiogiai jį taikė, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Tiek delspinigių, tiek baudos išieškojimo teismine tvarka atveju reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Iš atsiliepimo į ieškinį nustatyta, kad atsakovas taikyti ieškinio senatį neprašė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-912/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001). Apeliantas delspinigius skaičiavo nuo prievolės pažeidimo 180 dienų, viso priskaičiavo 390,73 Eur. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Vertinant priteistiną skolos sumą (234,36 Eur) ir apelianto prašomą priteisti delspinigių sumą (390,73 Eur), akivaizdu, jog atsakovo (vartotojo) padėtis, palyginus su apelianto (verslo subjekto) yra nelygiavertė, be to dalis prievolės yra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti kuo didesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kreditų teikimo srityje, įskaitant ir santykius, kurie susiklosto vartojimo kredito gavėjui vėluojant vykdyti finansinius įsipareigojimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti delspinigių dydį, kuris negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsniu), sprendžia priteisti iš atsakovo apelianto naudai (234,36 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) 21,60 Eur delspinigių. Pažymėtina, jog atveju, jeigu kompensacinės palūkanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies, tačiau tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos arba kompensacinės palūkanos, siekiantis išsiieškoti kreditorius gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius.
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo apelianto naudai priteistina 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 255,96 Eur (234,36 Eur + 21,60 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai 0,29 Eur žyminio mokesčio. Apeliantas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro valstybei sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Ieškinio suma 607,95 Eur, mokėtina žyminio mokesčio suma yra ne mažiau kaip 20 Eur. Nagrinėjama byla elektroninė, todėl pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, buvo sumokėta 75 procentų už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtinų žyminio mokesčio sumų: 1) už ieškinį 2015-03-03 - 15 Eur žyminio mokesčio; 2) už apeliacinį skundą 2015-05-20 - 15 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tenkino 42,10 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo apelianto naudai priteistina 12,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Priteisti iš atsakovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) Gedimino g. 34-1, Ukmergė) ieškovo UAB „4finace“ (j. a. k. 301881644; Jonavos g. 254 A, Kaunas) 234,36 Eur skolos, 21,60 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 255,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. Taip pat priteisti 12,63 Eur bylinėjimosi išlaidų“.