Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.1; 28.1; 28.2; 35.3.6; 54.1; 91.2; 91.7; 99.5; 99.9; 114.3

2014 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovo Vokietijos įmonės „Autowelt GmbH“ atstovams advokatui T. B., advokato padėjėjui T. L., atsakovo atstovui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vokietijos įmonės „Autowelt GmbH“ ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 9232,75 EUR skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovą ir atsakovą nuo 2009 m. siejo sunkvežimių remonto paslaugų teikimo santykiai – atsakovo darbuotojai pristatydavo į ieškovo servisą sunkvežimius remontuoti, o ieškovas, atlikęs reikalingus remonto darbus, išrašydavo atsakovui apmokėti sąskaitas. Pasak ieškovo, laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 18 sąskaitų, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo suteikta paslaugų iš viso už 9232,75 EUR. Sąskaitose nurodyta, kokiam atsakovo automobiliui, kokias paslaugas ir kada ieškovas suteikė, kiek jos kainavo, vairuotojo pavardė. Ieškinyje teigiama, kad atsakovui priklausančius sunkvežimius atsiimdavo atsakovo darbuotojai, pateikę atsakovo įgaliojimus, kuriuose įrašyta sąskaita, išrašyta dėl atliktų remonto darbų, konkretus sunkvežimis, nurodant jo kėbulo numerį ir asmenį, turėjusį jį pasiimti. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs, nors jam 2013-01-17 buvo pateikta pretenzija (T. 1, b. l. 1-4).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nurodyta, kad jis iš tiesų iki 2010 metų naudojosi ieškovo teikiamomis automobilių remonto paslaugomis, tačiau nuo 2010 m. ieškovo paslaugomis nesinaudojo, jokių sąskaitų iš ieškovo nėra gavęs. Atsakovo teigimu, įgaliojimuose esantys atsakovo darbuotojų parašai netikri. Be to, įgaliojimuose nustatyta, kad konkretus asmuo įgaliojamas konkrečiu automobiliu vežti prekes, tačiau nesuteikta įgaliojimų pasirašyti sąskaitas ar priimti atliktus darbus. Pasak atsakovo, ieškovo pateiktos sąskaitos neatitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo imperatyvių reikalavimų, todėl yra negaliojančios ir atsakovas neturi pareigos jas apmokėti. Atsakovas taip pat pareiškė prašymą išreikalauti iš ieškovo pateiktų dokumentų originalus, kad galėtų patikrinti parašus ir nuspręstų dėl rašysenos ekspertizės. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nes ieškovo pateiktos sąskaitos neatitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimų (T. 1, b. l. 89-91).

Dublike į atsakovo atsiliepimą ieškovas nurodė, kad pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo pateikti teismui įrodymus apie tai, jog parašai ieškovo pateiktuose įgaliojimuose yra suklastoti, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Ieškovo taip pat nurodyta, kad tarp jo ir atsakovo buvo susiklosčiusi verslo praktika, pasitikėjimo ryšiai, ir pagal susiklosčiusius santykius sąskaitos už tinkamai atliktus darbus visuomet buvo išrašomos automobilius vairuojantiems asmenims, kurie ir pasirašydavo už tinkamai atliktą darbą. Darbus visada užsakydavo ir priimdavo atsakovo darbuotojai – vairuotojai, kurie buvo įgalioti valdyti transporto priemones atsakovo vardu. Ieškovas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovo pateiktos sąskaitos neatitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti, nes ieškovas yra Vokietijos įmonė, kurios išrašomoms sąskaitoms netaikomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. Kartu ieškovo nurodyta, kad ant kiekvienos sąskaitos yra tiek atsakovo įmonės spaudas, tiek atsakovo įmonės darbuotojų parašai, iš kurių galima identifikuoti pasirašiusį asmenį. Be to, ieškovas turi visų transporto priemonių vairuotojų pasų kopijas ir remontuotų automobilių dokumentų kopijas su tuo metu buvusia automobilių rida. Dėl to atsakovo argumentai, kad nuo 2010 m. jis nesinaudojo ieškovo teikiamomis paslaugomis, yra nepagrįsti. Dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo, ieškovo pažymėta, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti už tinkamai atliktus automobilių remonto darbus, o pavėlavęs tai padaryti – mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas, kurių dydis šiuo konkrečiu atveju nustatytinas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (T. 1, b. l. 99-103).

Triplike į ieškovo dubliką atsakovas nurodė, kad prašys paskirti rašysenos ekspertizę tam, jog būtų ištirta, ar parašai, esantys įgaliojimuose, nėra suklastoti. Atsakovas pakartotinai pažymėjo, kad įgaliojimais konkretus asmuo įgaliojamas konkrečiu automobiliu vežti prekes, tačiau nėra įgaliotas pasirašyti sąskaitas ar priimti atliktus darbus. Atsakovas nėra pritaręs susitarimams pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, nes tokių paslaugų nėra gavęs (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pasak atsakovo, pateiktos vairuotojų pasų ir transporto priemonių dokumentų kopijos buvo likusios pas ieškovą nuo ankstesnio bendradarbiavimo, jomis ieškovas nesąžiningai pasinaudojo dar kartą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, todėl jo reikalavimai dėl apskaitos dokumentų yra analogiški įtvirtintiems Vokietijos teisės aktuose ir turi būti taikomi (T. 1, b. l. 131-133).

Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinį visiškai ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytais argumentais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 ieškovas atsakovui išrašė 18 sąskaitų už suteiktas krovininių automobilių techninio aptarnavimo paslaugas, kurių bendra suma – 9232,75 EUR (T. 1, b. l. 8-44). Sąskaitose nurodyta: automobilio markė, identifikacinis numeris, rida, vairuotojas, kokie darbai atlikti ir jų kaina. Ieškovas pateikė teismui atsakovo įgaliojimus, kurių pagrindu, pasak ieškovo, atsakovo vairuotojai pasiimdavo suremontuotas transporto priemones, taip pat ieškovo įmonės išrašytus patvirtinimus, kad juose įvardytiems automobiliams atlikti sąskaitose nurodyti darbai; šiuose patvirtinimuose yra atsakovo UAB „Mitrada“ spaudai ir parašai (T. 1, b. l. 45-77; T. 3, b. l. 8 (patvirtinimų originalai), 63-94 (kopijos ir vertimai).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2010-03-19 pervedė ieškovui 1000 EUR už 2009 m. gruodžio mėn. suteiktas automobilių remonto paslaugas (T. 1, b. l. 150-161). Ieškovo teigimu, už 2010 m. sausio-kovo mėn. suteiktas paslaugas atsakovas neatsiskaitė.

Ieškovo atstovai Lietuvoje 2013-01-17 išsiuntė atsakovui pranešimą dėl atsiskaitymo už suteiktas automobilių remonto paslaugas: 945,81 EUR skolą už 2009 m. ir 9232,75 EUR už 2010-01-12 – 2010-03-02 suteiktas paslaugas (T. 1, b. l. 78-79, 80).

Byloje nėra atsakovo atsakymo į nurodytą ieškovo pranešimą.

Dėl bylos teismingumo

Ieškovas yra Vokietijos juridinis asmuo. Kai byloje yra tarptautinis elementas, teismas ex officio patikrina, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju bylos teismingumo klausimas spręstinas pagal 2000-12-22 Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (tolau – Reglamentas Briuselis I) nuostatas, nes tiek Lietuva, tiek Vokietija yra Europos Sąjungos narės, byla inicijuota galiojant Reglamentui, šalių ginčas kilo iš komercinių santykių. Pagal Reglamento 2 straipsnyje įtvirtintą bendrosios jurisdikcijos taisyklę, valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Aptariamu atveju ieškovas Vokietijos įmonė ieškinį Lietuvos įmonei pareiškė pagal šios įmonės buveinės vietą Lietuvos teisme.

Vadovaujantis Reglamento Briuselis I 2 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad byla teisminga atsakovo buveinės vietos, t. y. Lietuvos, teismui, konkrečiai Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ginčui išspręsti taikytinos teisės

Nagrinėjamos bylos šalių ginčas kilo dėl atsakovo – Lietuvos įmonės – pareigos atsiskaityti pagal ieškovo – Vokietijos įmonės – pateiktas sąskaitas, kurios išrašytos laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 už, ieškovo teigimu, atsakovui suteiktas krovininių automobilių techninio aptarnavimo Vokietijoje paslaugas. Atsakovas kvestionuoja prievolę atsiskaityti pagal ieškovo 2010 m. išrašytas sąskaitas, remdamasis tuo, kad ieškovo paslaugomis naudojosi tik 2009 m., todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių atsakovas 2010 m. neužsakė ir negavo.

Ieškovas yra Vokietijos juridinis asmuo, krovininių techninio aptarnavimo paslaugos, dėl kurių kilo ginčas, suteiktos taip pat Vokietijoje. Kai byloje yra tarptautinis elementas, kyla šalių ginčui išspręsti taikytinos teisės klausimas.

Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės. Sutartinėms prievolėms taikytinos teisės klausimus reglamentuoja 2008-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas Roma I), įsigaliojęs nuo 2009-06-17. Reglamento 28 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas sutartims, sudarytoms po 2009-12-17. Šalių ginčas kilo dėl 2010 m. sausio–kovo mėn. laikotarpio sutartinių santykių, todėl taikytina teisė nustatytina pagal Reglamento Roma I nuostatas.

Reglamento Roma I straipsnyje nustatyta, kad sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Pasirinkimas turi būti tiksliai išreikštas ar aiškiai parodytas sutarties sąlygomis arba bylos aplinkybėmis. Šalys savo susitarimu gali pasirinkti tam tikros valstybės teisę, kuri bus taikoma visai sutarčiai arba atskirai jos daliai ar atskiroms dalims.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl tarpusavio santykių nėra sudariusios rašytinės sutarties, kurioje, be kita ko, būtų aptarusios ir kylantiems nesutarimams išspręsti taikytinos teisės klausimą.

Kai šalys nepasirenka sutarčiai taikytinos teisės, ši nustatoma pagal Reglamento 4 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad paslaugų teikimo sutarčiai taikoma paslaugų teikėjo įprastos gyvenamosios vietos teisė. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, šalims nepasirinkus taikytinos teisės, jų ginčui dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas išspręsti būtų taikytina ieškovo – paslaugų teikėjo – įprastos verslo vietos teisė, t. y. Vokietijos teisė. Kartu šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad, kilus šalių nesutarimui dėl atsiskaitymo už, ieškovo teigimu, 2010 m. suteiktas atsakovo automobilių techninio aptarnavimo paslaugas, abi ginčo šalys išreiškė savo valią spręsti kilusį ginčą pagal Lietuvos teisę. Reglamento Roma I 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikytiną teisę šalys gali pasirinkti ne tik tiksliai išreikšdamos sutartyje, bet ir aiškiai parodydamos sutarties sąlygomis arba bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad abi ginčo šalys aiškiai išreiškė savo valią jų teisiniams santykiams taikyti Lietuvos materialiąją teisę, teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi Lietuvos teise, lyginamuoju aspektu atsižvelgdamas ir į atitinkamas Vokietijos teisės normų nuostatas.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalių ginčas kilo dėl automobilių techninio aptarnavimo paslaugų teikimo teisinių santykių. Tokio pobūdžio teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos CK 6.716-6.724 straipsnių ir Vokietijos civilinio kodekso (toliau – Vokietijos CK) devintojo skyriaus „Sutartys, kuriomis įsipareigojama atlikti tam tikrą darbą ir kitos panašios sutartys“ (Vokietijos CK 611-630 straipsniai) nuostatų. Pagal Lietuvos CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.Pagal Vokietijos CK 631 straipsnio 1 dalį, verslininkas (rangovas) įsipareigoja atlikti pažadėtą darbą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti sulygtą atlyginimą. Nei Lietuvos, nei Vokietijos CK normose aptariamai sutarties rūšiai nenustatyta specialios formos reikalavimų. Vadinasi, tokia sutartis šalių gali būti sudaryta bet kokia šalių pasirinkta forma (Lietuvos CK 1.71-1.74 straipsniai; Vokietijos CK 125-127 straipsniai).

Dėl remonto paslaugų teikimo atsakovui ginčo laikotarpiu 2010 metais

Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalis 2009 m. siejo sutartiniai atsakovo valdomų krovininių automobilių techninio aptarnavimo santykiai. Atsakovas pripažįsta, kad jis naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis iki 2010 m. Iš ginčo šalių paaiškinimų, apklaustų kaip liudytojų atsakovo vairuotojų parodymų, taip pat ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su šalių bendradarbiavimu 2009 m., matyti, kad atsakovui priklausančių automobilių remonto paslaugos buvo teikiamos be rašytinės sutarties, šalių žodinių susitarimų ir susiklosčiusios tarpusavio santykių praktikos pagrindu: remontuoti automobilius į ieškovo servisą Vokietijoje pristatydavo ir suremontuotus iš jo atsiimdavo atsakovo vairuotojai, pateikę tam tikros formos atsakovo išduotus įgaliojimus; dėl konkrečių remonto darbų, jų apimčių tardavosi, apmokėjimo klausimus spręsdavo atsakovo administracijos darbuotojai. Ieškovas darydavo vairuotojų asmens dokumentų, automobilių techninių pasų kopijas. Už atliktus darbus išrašomose sąskaitose, be kitų duomenų, įrašydavo konkretaus automobilio markę, kėbulo numerį, tuometę ridą, taip pat vairuotoją (T. 1, b. l. 104-108; 119-121; 123-125 (dokumentų vertimai). Atsakovas apmokėdavo ieškovo išrašytas sąskaitas. Už 2009 m. atliktus darbus susidariusią skolą atsakovas padengė 2010-03-19 (T. 1, b. l. 150-151; 153-155; 156-158; 159-161).

Atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi tuo, kad 2010 m. ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo.

Pažymėtina, kad atsakovo atsikirtimus, jog nuo 2010 m. sausio mėn. UAB „Mitrada“ neužsakinėjo automobilių remonto paslaugų ieškovo bendrovėje, paneigia byloje esančių įrodymų analizė.

Ieškovas, be kitų sąskaitų, pateikė 2010-01-12 sąskaitą Nr. 10TG014 dėl automobilio MB, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 567 056 km remonto; sąskaitoje nurodytas vairuotojas (duomenys neskelbtini); paslaugų suteikimo data – 2010-01-10 (T. 1, b. l. 14, 32). Ieškovas taip pat pateikė šiam vairuotojui išduotą įgaliojimą, patvirtintą UAB „Mitrada“ spaudu; įgaliojime nurodyti automobilio duomenys sutampa su sąskaitoje nurodytais duomenimis (T. 1, b. l. 50, 66). Dėl aptariamoje sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo pateiktas patvirtinimas, kad sąskaitoje įvardyti darbai atlikti (T. 3, b. l. 64, 77). Šio automobilio vairuotojas V. V., apklaustas teisme kaip liudytojas, nurodė, kad ieškovo servise buvo vieną kartą, sausio mėnesį; jis turėjo paimti UAB „Mitrada“ automobilį MB, vyšnių spalvos, kuris sugedo kitam vairuotojui; UAB „Mitrada“ ofise duodavo lapelį, kuriame užrašyta, kokią mašiną, kokiam vairuotojui paimti (2014-07-03 teismo posėdžio garso įrašas 00:38:23 – 00:52:23 (T. 2, b. l. 105).

Apklaustas kaip liudytojas atsakovo vairuotojas S. M. taip pat nurodė, kad ieškovo servise buvo vieną kartą, žiemą; atlikus remonto darbus reikėjo pasirašyti; ieškovas sąskaitų vairuotojui neduodavo, siųsdavo UAB „Mitrada“ galbūt el. paštu, faksu (2014-09-02 teismo posėdžio garso įrašas 00:08:09 – 00:18:10; T. 2, b. l. 126). Iš ieškovo pateiktos 201-01-14 sąskaitos Nr. 10TG015 matyti, kad vairuotojo (duomenys neskelbtini) vairuoto automobilio remonto darbai atlikti 2010-01-12, sąskaita išrašyta 2010-01-14 (T. 1, b. l. 15, 33). Pažymėtina ir tai, kad byloje yra vairuotojui (duomenys neskelbtini) UAB „Mitrada“ išduotas įgaliojimas vežti prekes/transporto priemones. Šiame įgaliojime, be kita ko, nurodytas 2010-01-14 sąskaitos, kuri išrašyta už jo vairuotam automobiliui atliktus remonto darbus, numeris 10TG015, taip pat automobilio identifikacinis numeris (T. 1, b. l. 51, 67). Dėl aptariamoje sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo pateiktas patvirtinimas, kad sąskaitoje įvardyti darbai atlikti (T. 3, b. l. 65, 78).

Apklaustas kaip liudytojas dar vienas atsakovo vairuotojas V. Š. nurodė, kad ieškovo servise buvo vieną kartą, žiemą, tikslios datos neprisimena; vairavo automobilį, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) servise jis buvo paprašytas pateikti pasą ir automobilio techninį pasą; pateikė pasirašyti ne sąskaitą, bet lapą dėl atliktų darbų (2014-09-02 teismo posėdžio garso įrašas 00:20:57 – 00:25:39; T. 2, b. l. 126). Iš ieškovo pateiktos sąskaitos matyti, kad vairuotojo (duomenys neskelbtini) vairuoto automobilio MB, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai atlikti 2010-01-13, sąskaita Nr. 10TG032 išrašyta 2010-01-26 (T. 1, b. l. 17, 35). Byloje yra vairuotojui (duomenys neskelbtini) UAB „Mitrada“ išduotas įgaliojimas vežti prekes/transporto priemones. Šiame įgaliojime, be kita ko, nurodytas 2010-01-26 sąskaitos, kuri išrašyta už jo vairuotam automobiliui atliktus remonto darbus, numeris 10TG032, taip pat automobilio identifikacinis numeris (T. 1, b. l. 53, 69). Dėl aptariamoje sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo pateiktas patvirtinimas, kad sąskaitoje įvardyti darbai atlikti (T. 3, b. l. 67, 80).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad buvo dedamos įmanomos pastangos iškviesti į teismą ir apklausti atsakovo vairuotojus, įvardytus sąskaitose ir įgaliojimuose, kurių pagrindu ieškovas reikalauja iš atsakovo skolos, tačiau dėl tolimųjų reisų vairuotojų darbo pobūdžio tai įgyvendinti buvo itin sudėtinga, pavyko apklausti tris iš jų.

Pabrėžtina, kad trys atsitiktine tvarka iškviesti į teismą ir apklausti kaip liudytojai atsakovo vairuotojai nurodė, jog ieškovo servise buvo po vieną kartą. Išanalizavus jų parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad visi trys vairuotojai ieškovo servise buvo 2010 m. sausio mėn., kai, atsakovo teigimu, jis jau nesinaudojo ieškovo paslaugomis. Liudytojų parodymų ir bylos rašytinių įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nurodytų automobilių remonto darbai buvo atlikti 2010 m. sausio mėn.

Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog ginčo šalis 2010 m. siejo automobilių techninio aptarnavimo paslaugų teikimo santykiai, analogiški tiems, kokie buvo susiklostę 2009 m. Ir 2010 m. remontuotinus automobilius į ieškovo servisą atsakovo nurodymu pristatydavo bei iš jo atsiimdavo atsakovo vairuotojai. Ieškovui buvo pateikti analogiškos formos, kokie buvo pateikiami 2009 m., UAB „Mitrada“ įgaliojimai. Ieškovas išrašydavo atsakovui tokios pačios formos, kaip 2009 m., sąskaitas (T. 1, b. l. 104-107, 123). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokias sąskaitas atsakovas už 2009 m. apmokėdavo. Pvz., susidariusią skolą už 2009 m. suteiktas remonto paslaugas, atsakovas padengė 2010-03-19, pervesdamas į ieškovo sąskaitą 1000 EUR ir taip apmokėdamas sąskaitas Nr. 09TG415 (2009-12-08), Nr. 09TG419 (2009-12-08), Nr. 09TG428 (2009-12-21) (T. 1, b. l. 150-151, 153-161). Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo automobilių vairuotojai tik pristatydavo automobilius remontuoti į ieškovo servisą ir paimdavo juos po remonto, tuo tarpu remonto darbų, jų apimčių bei atsiskaitymo už paslaugas klausimus spręsdavo UAB „Mitrada“ administracijos darbuotojai. Tokią šalių bendradarbiavimo praktiką nurodė ir ieškovo atstovas S. U. (B.), atvykęs iš Vokietijos į 2014-10-14 teismo posėdį (T. 3, b. l. 59, garso įrašas 00:22:38-01:00:07).

Atsakovas taip pat ginasi tuo, kad vairuotojų asmens dokumentus, automobilių techninių pasų kopijas, kėbulo numerius ieškovas turėjo likusius nuo bendradarbiavimo iki 2010 m., o rida ginčo sąskaitose įrašyta išgalvota.

Teismas pažymi, kad ieškovas pateikė vairuotojų S. M. ir V. Š. asmens tapatybės kortelių kopijas (T. 1, b. l. 114, 115). Minėta, šie liudytojai nurodė, kad buvo ieškovo servise vieną kartą. Tokie bylos duomenys paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas, reikalaudamas skolos pagal ginčo sąskaitas, naudojasi vairuotojų asmens dokumentų, automobilių techninių pasų, įgaliojimų kopijomis, turėtomis dėl 2009 m. vykusio bendradarbiavimo.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę civilinėje teisėje galioja teisėtumo ir sąžiningumo prezumpcijos. Taigi ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys laikytini teisingais, kol neįrodyta priešingai. Pareiga įrodyti duomenų neteisingumą tenka atsakovui, teigiančiam, kad aptariami duomenys yra išgalvoti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymų, iš kurių teismas galėtų vertinti, ar ginčo sąskaitose įrašyta automobilių rida nėra išgalvota. Atsakovas nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų savo atsikirtimų pagrindu nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Kartu teismas pažymi, kad byloje esančių duomenų detali analizė neteikia pagrindo daryti išvados, kad ginčo sąskaitose nurodytos išgalvotos automobilių ridos. Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad dėl vilkiko, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos kelios sąskaitos už remonto paslaugas 2010 m.: 2010-01-12 sąskaitoje Nr. 10TG014 nurodyta, kad šis automobilis remontuotas 2010-01-10, užfiksuota rida – 567 056 km (T. 1, b. l. 14, 32); iš 2010-02-16, 2010-02-18, 2010-03-02 sąskaitų Nr. 10TG056, Nr. 10TG061, Nr. 10TG084 matyti, kad tam pačiam automobiliui remonto paslaugos teiktos 2010-02-16, 2010-02-27, t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po ankstesnio remonto; paskesnio remonto metu užfiksuota rida – 577 243 km (T. 1, b. l. 22-24, 40-42). Taigi, ieškovo užfiksuotais duomenimis, per daugiau kaip mėnesį aptariamu automobiliu nuvažiuota 10 187 km. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytus duomenis. Dėl šio automobilio pažymėtina ir tai, kad liudytojas V. V., kuris paėmė automobilį iš ieškovo serviso 2010 m. sausio mėn., nurodė, jog jis buvo labai prastos techninės būklės. Vertinant liudytojo parodymus kitų pirmiau aptartų duomenų kontekste, pagrįsta manyti, kad po mėnesio šį automobilį, nuvažiavusį 10 000 km, vėl teko remontuoti.

Be to, faktą, kad aptariamas automobilis MB, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas ir 2010 m. vasario mėn., neginčytinai patvirtina ieškovo pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės, susijusios su 2010-03-02 sąskaita Nr. 10TG084 (T. 1, b. l. 24, 42). Iš ieškovo paaiškinimų, kuriuos patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, nustatyta, kad, remontuojant atsakovo automobilį, kurio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kreiptasi pagalbos į specializuotą Mercedes-Benz servisą, kuris už paslaugas išrašė ieškovui sąskaitą (T. 1, b. l. 166-167). Be to, šis servisas pateikė medžiagą apie nurodytam automobiliui atliktus darbus, grafinę lentelę, kurioje užfiksuoti nustatyti trūkumai (T. 1, b. l. 170-171). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad darbai buvo atlikti 2010-02-20 (T. 1, b. l. 166-167).

Pažymėtina ir tai, kad iš 2010-03-02 sąskaitos Nr. 10TG086 matyti, jog ieškovas sumokėjo Vokietijos policijai už sulaikyto techniškai netvarkingo atsakovo automobilio saugojimą policijos aikštelėje pagal aktą Nr. 05729090569 – 536,67 EUR (T. 1, b. l. 25, 43, 162, 163, 165). Sutiktina, kad ši aplinkybė patvirtina šalių santykius ir 2010 m.

Aptartų bylos duomenų analizė neabejotinai patvirtina, kad ieškovo serviso paslaugomis atsakovas naudojosi ir 2010 m. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad apklausti kaip liudytojai vairuotojai nurodė automobilių gedimus, nesutampančius su ieškovo sąskaitose nurodytais atliktais darbais, savaime nėra pagrindas teigti, jog ieškovas neatliko sąskaitose įvardytų remonto darbų. Visi liudytojai vienodai nurodė, kad dėl konkrečių remonto darbų, jų apimčių su ieškovo servisu tarėsi ne jie, bet UAB „Mitrada“ administracijos darbuotojai.

Dėl atsakovo kvestionuojamų įgaliojimų

Dėl atsakovo kvestionuojamų įgaliojimų pažymėtina tai, kad įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę (CK 1.40 straipsnis). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad įgaliojimai išduoti atsakovo UAB „Mitrada“ buveinėje, taigi dėl įgaliojimo formos sprendžiama pagal Lietuvos teisę. CK 2.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Ant įgaliojimo, kuris sudaromas ne informacinių technologijų priemonėmis, dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti.

Dėl ginčo įgaliojimuose esančių parašų atsakovas teigė, kad juose esantys atsakovo darbuotojų parašai netikri, t. y. suklastoti.

Iš aptariamų įgaliojimų turinio matyti, kad tai – UAB „Mitrada“ įgaliojimai juose įvardytiems vairuotojams vežti prekes/transporto priemones (T. 1, b. l. 45-77). Juridinio asmens įgaliojimą pasirašo jo vadovas (CK 2.140 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso metu atsakovo atstovas pateikė bendrovės vadovų pažymą, kurioje nurodyta, kad tuometė bendrovės vadovė nepasirašinėjo įgaliojimų, kurie pateikti ieškovo (T. 2, b. l. 107). Teismas pažymi, kad vien atsakovo, kuris yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, vadovo pareiškimas nėra pakankamas įrodymas aptariamuose įgaliojimuose esančių parašų teisėtumui paneigti. Civilinėje teisėje galioja teisėtumo ir sąžiningumo prezumpcija. Tol, kol neįrodyta priešingai, parašas laikomas teisėtu ir galiojančiu. Nagrinėjamu atveju atsakovas, be pirmiau nurodytos pažymos, nepateikė kitų įrodymų parašų teisėtumo prezumpcijai paneigti (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pagal Įstatus UAB „Mitrada“ turi antspaudą, tačiau ant ginčo įgaliojimų jo nėra. Pagal CK 2.140 straipsnio 1 dalies nuostatas, ant juridinio asmens įgaliojimo dedamas antspaudas tuo atveju, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad ankstesnė (iki 2010 m.) ginčo šalių bendradarbiavimo praktika, kurios atsakovas nekvestionuoja, patvirtina, jog būtent tokios formos, kokia yra ginčijamų įgaliojimų, įgaliojimai buvo pateikiami ieškovui. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, atsakovas nesąžiningai remiasi aptariamų įgaliojimų negaliojimo dėl antspaudo nebuvimo faktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visuose įgaliojimuose yra juridinio asmens – UAB „Mitrada“ – spaudai.

Kartu teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais atsakovo argumentus, kad pagal CK 2.142 straipsnio 3 dalį, įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja. Nagrinėjamu atveju byloje esančiuose UAB „Mitrada“ įgaliojimuose nenurodyta jų sudarymo data, todėl, vadovaujantis CK 2.142 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tokie įgaliojimai negalioja (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Tačiau teismas pažymi, kad dokumentai, kurių teismas nevertina kaip įgaliojimų, gali būti vertinami kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų, susijusių su šalių ginčui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos aspektu teismas pažymi, kad dėl to, jog ieškovo pateikti UAB „Mitrada“ dokumentai kaip įgaliojimai negalioja, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo vairuotojai, pristatydami remontuoti automobilius į ieškovo servisą ir atsiimdami juos iš serviso, veikė ne atsakovo vardu ir ne jo interesais. Tiek pagal Lietuvos CK 2.133 straipsnio, tiek Vokietijos CK 164 straipsnio nuostatas atstovavimas gali būti tiek tiesiogiai išreikštas, tiek numanomas iš aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju byloje esančių duomenų visumos analizė neabejotinai patvirtina, kad atsakovo vairuotojai, pristatydami automobilius remontuoti į ieškovo servisą ir atsiimdami suremontuotus, veikė kaip atsakovo UAB „Mitrada“ atstovai ir tai ieškovas aiškiai žinojo iš faktinių jo ir atsakovo santykių, prasidėjusių 2009 m.

Dėl ieškovo išrašytų sąskaitų galiojimo

Kvestionuodamas sąskaitų, kuriomis ieškovas remiasi reikalaudamas skolos, teisėtumą, atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatomis. Nurodytos sąskaitos išrašytos Vokietijos juridinio asmens, kuriam netaikytini Lietuvos viešosios teisės normų reikalavimai.

Pažymėtina, kad ieškovo pateiktos sąskaitos yra ant firminio ieškovo įmonės blanko, nurodyti pagal Vokietijos teisės aktus būtini rekvizitai: sąskaitos išrašymo data; sąskaitos serija ir numeris; prekių (paslaugų) teikėjo pavadinimas, kiti rekvizitai; PVM mokėtojo kodas (vok. USt-Id ID Nr.), prekių (paslaugų) gavėjo pavadinimas, buveinės adresas, PVM mokėtojo kodas; prekių (paslaugų) teikimo data (kai ji nesutampa su sąskaitos išrašymo data); prekės (paslaugos) pavadinimas ir kaina; nuoroda, kad prekės (paslaugos) PVM neapmokestinamos pagal Vokietijos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies b punktą (kaip teikiamos Bendrijos viduje) (T. 1, 8-25) (žr. http://www.rimmekoberthaas.de/pdf/roh_merkblatt/02_AnforderungenRechnung). Sąskaita neprivalo būti pasirašyta. Esminis reikalavimas – kad būtų užtikrintas prekių (paslaugų) teikėjo tapatybės tikrumas, turinio nekintamumas (pakeitimų nebuvimas). Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad ir pagal Lietuvos teisės aktus PVM sąskaitų neprivalu pasirašyti. Ieškovo atstovai pateikė įrodymų, kad sąskaitos, kurių pagrindu šioje civilinėje byloje reikalaujama iš atsakovo skolos, buvo įtrauktos į ieškovo įmonės „Autowelt GmbH“ finansines ataskaitas (T. 3, b. l. 49-52).

Kartu teismas pažymi, kad vien ieškovo pateiktos sąskaitos, kurios savo esme yra buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra pakankamas įrodymas ieškovo nurodomų paslaugų suteikimo faktui ir apimčiai įrodyti. Apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą teismas sprendžia tirdamas ir vertindamas byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalaujamos skolos

Šiame sprendime jau pasisakyta, kad byloje surinktų įrodymų analizė teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog automobilių remonto paslaugas ieškovas atsakovui teikė ir 2010 m. Paslaugų teikimo faktą patvirtino trys atsakovo automobilių vairuotojai, apklausti teisme kaip liudytojai. Šie liudytojai vienodai nurodė, kad dėl konkrečių remonto darbų, jų apimčių, atsiskaitymo tardavosi ieškovo ir atsakovo įmonių administracijos darbuotojai; vairuotojai iš UAB „Mitrada“ administracijos gaudavo tiek žodinius, tiek rašytinius nurodymus dėl automobilių pristatymo į ieškovo servisą ir pasiėmimo iš jo. Liudytojai taip pat nurodė, kad ieškovo servise buvo prašoma pateikti asmens dokumentą, automobilio techninį pasą; ieškovas sąskaitų nei pasirašyti, nei perduoti atsakovui neteikdavo, tačiau duodavo pasirašyti lapą su tam tikro turinio tekstu. Apklausiamas kaip liudytojas V. Š., kuris ir šiuo metu dirba atsakovo įmonėje, nurodė, kad, atsiimant suremontuotą automobilį, buvo pateikta pasirašyti ne sąskaita, bet lapas su tam tikru tekstu. Teismo posėdyje parodžius liudytojui byloje esančius patvirtinimus iš ankstesnio bendradarbiavimo, liudytojas nurodė, kad jam buvo pateiktas pasirašyti panašus dokumentas (2014-09-02 teismo posėdžio garso įrašas 00:20:57 – 00:25:39; T. 2, b. l. 126). Liudytojas S. M. teigė, kad ieškovas sąskaitų vairuotojui neduodavo, siųsdavo UAB „Mitrada“ galbūt el. paštu, faksu (2014-09-02 teismo posėdžio garso įrašas 00:08:09 – 00:18:10; T. 2, b. l. 126). Iš esmės tokią ginčo šalių santykių praktiką nurodė ir ieškovo atstovas S. U. (B.), atvykęs iš Vokietijos į 2014-10-14 teismo posėdį (T. 3, b. l. 59, garso įrašas 00:22:38-01:00:07).

Atsakovas teigia, kad apskritai nėra gavęs sąskaitų, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus. Ieškovas nepateikė tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sąskaitos atsakovui buvo įteiktos. Tačiau byloje yra duomenų, kad pretenzijas atsakovui dėl nepamokėtų sąskaitų ieškovas reiškė 2010 m. liepos mėn. (T. 3, b. l. 34-41). Kita vertus, pažymėtina tai, kad apie ieškovo reikalavimą sumokėti už laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 suteiktas paslaugas ir pagal kokias konkrečias sąskaitas, atsakovui neabejotinai turėjo būti žinoma iš 2013-01-17 ieškovo atstovų Lietuvoje pateikto pranešimo (T. 1, b. l. 78-79). Atsakovas, gavęs iš ieškovo ginčo sąskaitas, nereiškė ieškovui prieštaravimų, remdamasis tuo, kad jos išrašytos už paslaugas, kurios nebuvo užsakytos ir nebuvo suteiktos. Tokioje kaip nagrinėjamu atveju situacijoje kiekvienas apdairus, rūpestingas verslininkas imtų aiškintis, kokiu pagrindu reiškiamos pretenzijos ir, nesutikdamas su reikalavimu sumokėti už paslaugas, kurių negavo, reaguotų atitinkamu atsakymu.

Teismas pažymi, kad liudytojų parodymai apie atsakovo automobilių remontą ieškovo servise 2010 m. atitinka byloje iš rašytinių įrodymų nustatytas aplinkybes apie šalių tarpusavio santykių praktiką iki ginčo laikotarpio, t. y. 2009 m., kai atsakovas pripažįsta naudojęsis ieškovo teikiamomis automobilių remonto paslaugomis ir už jas mokėjęs.

Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentų, kad suteiktų paslaugų (atliktų remonto darbų) faktui ir apimčiai įrodyti leistina įrodinėjimo priemonė nagrinėjamu atveju gali būti tik darbų priėmimo-perdavimo aktas. Nurodyti faktai gali būti įrodinėjami visomis įrodinėjimo priemonėmis. Lietuvos CK 6.722 straipsnyje nėra imperatyvaus reikalavimo suteiktų paslaugų faktą įforminti tokiu rašytiniu dokumentu kaip darbų priėmimo-perdavimo aktas. Tokio reikalavimo nėra ir Vokietijos materialiojoje teisėje (Vokietijos CK 631-651 straipsniai).

Minėta, kad pagal iki 2010 m. buvusią ginčo šalių tarpusavio santykių praktiką paslaugų teikimas buvo fiksuojamas ieškovo išrašomose sąskaitose, rašytiniuose dokumentuose, pavadintuose įgaliojimais ir patvirtinimais (T. 1, b. l. 104-108, 123-125).

Ieškovas pateikė analogiškus rašytinius įrodymus atsakovo valdomų krovininių automobilių techninio aptarnavimo paslaugoms 2010 m. pagrįsti: sąskaitas (T. 1, b. l. 8-44), įgaliojimus (kuriuose nurodytas konkretus vairuotojas, konkretaus automobilio markė, valstybinis numeris, identifikacinis numeris, taip pat sąskaitos, išrašytos už įvardytam automobiliui suteiktas paslaugas, numeris) (T. 1, b. l. 45-76) ir patvirtinimus (kuriuose nurodytas sąskaitos, išrašytos už atliktus darbus, numeris, konkretaus remontuoto automobilio markė, valstybinis numeris, identifikacinis numeris, išvažiavimo į Lietuvą data) (T. 3, b. l. 63-94). Aptariamuose įgaliojimuose ir patvirtinimuose yra atsakovo UAB „Mitrada“ spaudai su įmonės rekvizitais, prie spaudų – parašai.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad rašytiniai dokumentai, pavadinti įgaliojimais, teisiniu požiūriu negali būti laikomi UAB „Mitrada“ įgaliojimais, teismas vertina juos kaip rašytinius įrodymus kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, rėmėsi tuo, kad nurodytuose dokumentuose esantys atsakovo darbuotojų parašai yra suklastoti, nes jie akivaizdžiai skiriasi nuo konkrečių vairuotojų darbo sutartyse esančių parašų.

Pažymėtina, kad atsakovas tiek paruošiamuosiuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje teigė, jog, susipažinęs su įgaliojimais pavadintų dokumentų originalais, prašys skirti rašysenos ekspertizę tam, jog būtų išsiaiškinta, ar juose esantys parašai nėra suklastoti. Ieškovui 2013-11-21 pateikus atsakovo kvestionuojamų dokumentų (tiek įgaliojimų, tiek patvirtinimų) originalus, atsakovas neprašė teismo skirti byloje rašysenos ekspertizę. Darytina išvada, kad teigdamas, jog aptariamuose dokumentuose esantys parašai yra suklastoti, atsakovas nepateikė suklastojimo įrodymų (CPK 184 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2006). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas nepaaiškino dėl aptarimuose dokumentuose esančio UAB „Mitrada“ spaudo – kaip jis galėjo būti uždėtas ant dokumentų, kurių, pasak atsakovo, UAB „Mitrada“ neišdavė ir nepasirašė.

Kartu teismas pažymi, kad, palyginus, pavyzdžiui, vairuotojo R. M. parašą jo darbo sutartyje (T. 1, b. l. 243-247) su parašu įgaliojimu pavadintame dokumente dėl automobilio, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio remonto išrašyta sąskaita Nr. 10TG046 (T. 1, b. l. 55), taip pat su parašu, esančiu patvirtinime, jog šiam automobiliui atlikti remonto darbai pagal sąskaitą Nr. 10TG046 (T. 3, b. l. 69), nėra pagrindo daryti išvadą, jog parašai vizualiai skiriasi. Tokia pat išvada darytina ir dėl M. P. parašų darbo sutartyje, dokumente, pavadintame įgaliojimu ir patvirtinime apie suteiktas paslaugas (T. 1, b. l. 57, 224-227; T. 3, b. l. 71; žr. taip pat šių dokumentų originalus, esančius T. 3, b. l. 8). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu iš liudytojų parodymų nustatyta, jog būta atveju, kai automobilį remontuoti atvairuodavo vienas vairuotojas, o po remonto, atsakovo nurodymu, paimdavo kitas.

Atsakovas taip pat nurodė tai, kad aptariamuose dokumentuose įgaliojimai vairuotojams yra tik dėl disponavimo kroviniais, jų pagrindu vairuotojai nebuvo įpareigoti pasirašyti sąskaitų ar priimti atliktų darbų.

Jau pasisakyta, kad šie dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų, jog konkretiems automobiliams, vairuotiems nurodytų vairuotojų, buvo suteiktos paslaugos, pagal įvardytas sąskaitas, kuriomis remiantis prašoma priteisti iš atsakovo skolą.

Minėta, kad 2009 m. ginčo šalių santykiuose, be įgaliojimais pavadintų dokumentų, buvo naudojami ant firminio ieškovo įmonės Autowelt blanko surašyti patvirtinimai apie suteiktas paslaugas, kuriuose yra UAB „Mitrada“ spaudai, taip pat neįvardytų atstovų parašai (T. 1, b. l. 108, 121, 125).

Ieškovas, įrodinėdamas reikalavimų dėl 2010 m. suteiktų paslaugų pagrįstumą, pateikdamas atsakovo kvestionuotų įgaliojimų originalus, prie kiekvieno įgaliojimo originalo pridėjo ir analogiškos formos bei turinio, kokie buvo naudojami ginčo šalių tarpusavio santykių praktikoje 2009 m., patvirtinimus, kad automobiliui, kurio markė, valstybinis numeris, kėbulo numeris nurodyti patvirtinime, buvo suteiktos paslaugos, nurodytos konkrečioje sąskaitoje (žr. prie bylos pridėtų dokumentų originalus T. 3, b. l. 8). Šiuose patvirtinimuose yra UAB „Mitrada“ spaudas, taip pat parašas.

Remdamasis pirmiau aptartomis ginčo šalių tarpusavio santykių aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai, pavadinti įgaliojimais ir patvirtinimais, vertintini kaip pagrindžiantys remonto paslaugų teikimo atsakovui faktą, o juose esančios nuorodos į konkrečias sąskaitas patvirtina ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl suteiktų paslaugų apimties ir kainos (CPK 12, 178 straipsniai).

Išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (sąskaitose, dokumentuose, pavadintuose įgaliojimais ir patvirtinimais) esantys duomenys nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, tarp šiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų duomenų nėra prieštaravimų. Kiti byloje esantys įrodymai (tarp jų – rašytiniai įrodymai dėl šalių tarpusavio santykių praktikos 2009 m., liudytojų parodymai) patvirtina aptariamų rašytinių įrodymų įrodomąją reikšmę. Jie iš esmės patvirtina aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo šiuose patvirtinimuose esančių parašų teisėtumo, t. y. nepaneigė, kad jie pasirašyti vairuotojų, kitų atsakovo atstovų, kurių tapatybė pasirašant neatskleista.

Teismas, vertindamas šiuos įrodymus ieškovo reikalaujamos priteisti skolos sumos aspektu, pažymi, kad ieškinyje prašoma priteisti sumą, nurodytą pateiktose sąskaitose Nr. 10TG009, Nr. 10TG011 (T. 1, b. l. 9, 11, 27, 29). Dokumentuose, pavadintuose įgaliojimais, ir patvirtinimuose apie suteiktas paslaugas įvardytų dviejų sąskaitų numeriai įrašyti ranka, virš kompiuteriniu būdu išspausdintų sąskaitų Nr. 10TG008 ir Nr. 10TG010 (T. 1, b. l 45, 46, 61, 62; T. 3, b. l. 73, 74, 86, 87). Ieškovo atstovai, tarp jų ir Autowelt atstovas, atvykęs į teismo posėdį iš Vokietijos, negalėjo paaiškinti, kodėl sąskaitos įrašytos papildomai, kodėl papildomi įrašai dokumentuose (įgaliojimuose ir patvirtinimuose) neaptarti, kodėl nurodytų sąskaitų numeriai įrašyti pieštuku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl to paties automobilio tą pačią dieną išrašyta po dvi sąskaitas; pagal jose esančius įrašus remonto darbai taip pat atlikti tą pačią dieną (atitinkamai 2010-01-07 ir 2010-01-10). Neaišku, kodėl išrašyta po dvi atskiras sąskaitas. Esant tokioms aplinkybėms, vien ieškovo išrašytos sąskaitos Nr. 10TG009 ir Nr. 10TG011, taip pat šių sąskaitų apskaitymas ieškovo įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra pakankami įrodymai jose nurodytų paslaugų suteikimo faktui, apimčiai ir kainai įrodyti. Dėl nurodytų priežasčių ieškinio reikalavimai dėl 934 EUR ir 582,60 EUR pagal sąskaitas Nr. 10TG009, Nr. 10TG011 priteisimo atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dokumentuose, pavadintuose įgaliojimais ir patvirtinimais apie suteiktas paslaugas, yra taisymų dėl sąskaitų Nr. 10TG012, Nr. 10TG013, Nr. 10TG014 paskutinio skaičiaus (T.1, b. l. 48-50; T. 3, 63, 64, 75). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kitų byloje esančių įrodymų visumos analizė patvirtina, jog nurodytose sąskaitose įvardyti automobiliai buvo remontuoti ieškovo servise 2010 m., sutampa šiuos automobilius identifikuojantys duomenys, sąskaitose ir patvirtinimuose apie atliktus darbus nurodytos darbų atlikimo datos (T. 1, b. l. 12-14, 30-32, 48-5064-66; T. 3, b. l. 63, 64, 75), pripažintina, kad ieškovas įrodė, jog aptariamose sąskaitose nurodytos paslaugos buvo suteiktos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl reikalavimų, grindžiamų sąskaitomis Nr. 10TG056 (517,25 EUR) ir Nr. 10TG061 (56,25 EUR) pažymėtina tai, kad yra pateiktos dokumentų, pavadintų įgaliojimais, kuriuose įrašyti šių sąskaitų numeriai, nurodant automobilio, kuriam suteiktos remonto paslaugos, duomenis, kopijos (T. 1, b. l. 58, 59), taip pat patvirtinimų apie suteiktas paslaugas, nurodytas įvardytose sąskaitose, kopijos (T. 3, b. l. 91-94). Pažymėtina, kad šios kopijos nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka (originalų dokumentą išdavusio (gavusio) asmens) (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Ieškovui atstovavusio advokato patvirtinimas „Nuorašas tikras“ šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas tinkamu, nes advokatui nebuvo pateikti aptariamų dokumentų originalai, taigi jis pavirtino ne originalaus dokumento nuorašą. Ieškovas nurodė negalįs pateikti šių dokumentų originalų, teigdamas, kad jie yra pas atsakovą. Ieškovas nepagrindė, kodėl būtent nurodytų dokumentų originalai liko pas atsakovą, nors kitų analogiško pobūdžio dokumentų originalai yra pas ieškovą ir juos jis pateikė teismui.

Pažymėtina, kad ieškovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, todėl jam tenka pareiga tinkamai įforminti teikiamas paslaugas ir turėti paslaugų suteikimą pagrindžiančius dokumentus. Kai ši pareiga vykdoma nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ieškovui tenka tokio elgesio neigiami padariniai – kilus ginčui, jis suvaržo savo galimybes įrodyti reikalavimų, reiškiamų kontrahentui dėl atlyginimo už paslaugas, kurių suteikimo faktui įrodyti neturi tinkamų dokumentų, pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, kai nėra kitų leistinų įrodymų sąskaitose Nr. 10TG056 ir Nr. 10TG061 išvardytoms paslaugoms pagrįsti, ieškinio reikalavimai dėl 517,25 EUR ir 56,25 EUR priteisimo negali būti tenkinami (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl reikalavimo pagal 2010-03-02 sąskaitą Nr. 10TG086 jau minėta, kad, bylos duomenimis, ieškovas sumokėjo Vokietijos policijai už sulaikyto techniškai netvarkingo atsakovo valdomo automobilio saugojimą policijos aikštelėje pagal aktą Nr. 05729090569 – 536,67 EUR (T. 1, b. l. 25, 43, 162, 163, 165). Atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui sumą, kurią šis sumokėjo už atsakovui priklausančio automobilio priverstinį saugojimą Vokietijos policijos aikštelėje (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas prieina prie išvados, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl ginčo šalių bendradarbiavimo iki 2010 m., susiklosčiusi jų tarpusavio santykių praktika, taip pat bylos duomenų visuma dėl šalių santykių 2010 m. ginčo laikotarpiu, teikia pagrindą pripažinti pagrįstais ieškinio reikalavimus dėl 7142,65 EUR priteisimo iš atsakovo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apibendrinant pirmiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų dėl 2090,10 EUR sumos pagrįstumo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to nurodyta ieškinio dalis atmetama (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą už ieškovo suteiktas paslaugas kildinamas iš ginčo šalių sutartinių santykių, atitinkančių pirmiau nurodytame specialiajame įstatyme įtvirtintą komercinio sandorio apibrėžtį, ieškovas turi pagrindą reikalauti iš atsakovo procesinių palūkanų, apskaičiuotų pagal specialiojo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013-03-01 galioja nauja šio įstatymo redakcija, kurioje įtvirtinta nauja palūkanų skaičiavimo tvarka. Tačiau naujos redakcijos įstatymo normos taikomos toms komercinėms sutartims, kurios sudarytos po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2013 03 01. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 suteiktas paslaugas, dėl ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų spręstina vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-03-01 įsigaliojusių pakeitimų, nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai netinkamai pasirinktas procesinių palūkanų tarifas, teismas ex officio pritaiko tinkamą šių palūkanų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005; kt.).

Byla pagal ieškovo ieškinį iškelta 2013-04-17. Pagal taikytino Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Lietuvos banko duomenimis, 2012-12-31 vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,51 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 7,51 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio dalį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiuo teismo sprendimu patenkinta 77 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – 23 proc.

Ieškovas pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją ir prašo priteisti iš atsakovo iš viso 5408,42 Lt (1556,39 EUR) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (T. 3, b. l. 19-20). Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas sprendžia pagal ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas.

Ieškovas prašo atlyginti žyminio mokesčio išlaidas – 956 Lt (276,88 EUR) (T. 1, b. l. 7), taip pat 330,57 Lt (95,74 EUR) išlaidų už antstolio paslaugas, taikant laikinąsias apsaugos priemones (T. 2, b. l. 94-97), 165,01 Lt (47,79 EUR) dokumentų vertimo išlaidų (T. 2, b. l. 98-100). Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl atlygintinomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai).

Ieškovas nurodė, kad teismo proceso metu turėjo iš viso – 629,59 EUR (2173,85 Lt) išlaidų už advokato, advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, jis prašo atlyginti 279,59 EUR (157,50 EUR, 78,75 EUR ir 43,34 EUR) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų iki sprendimo už akių priėmimo, ir 350 EUR atstovavimo išlaidų, turėtų po sprendimo už akių priėmimo (105 EUR už atsiliepimo dėl sprendimo akių peržiūrėjimo parengimą, 70 EUR už atstovavimą 2014-07-03 teismo posėdyje, 90 EUR už rašytinius paaiškinimus dėl Vokietijos teisės, 40 EUR už atstovavimą 2014-09-02 teismo posėdyje) (T. 2, b. l. 101-103; T. 3, b. l. 22-25).

Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijas priteistini maksimalūs užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo paslaugas dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01 MMA – 1000 Lt, nuo 2014-10-01 – 1035 Lt.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad byla gana sudėtinga tiek dėl faktinių aplinkybių nustatymo ypatumų, tiek kilusių teisės klausimų aspektu. Ieškovo atstovai, rengdami procesinius dokumentus teismui, surinko ir išanalizavo daug faktinės medžiagos, procesiniai dokumentai yra išsamiai motyvuoti tiek faktinių aplinkybių, tiek teisinių argumentų požiūriu. Ieškovo atstovai parengė ieškinį, dubliką, surinko ir pateikė teismui įrodymus nesutikimui su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais pagrįsti, parengė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atstovavo ieškovui teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 5 val. (T. 1, b. l. 176-177; T. 2, b. l. 104-105, 125-126; T. 3, b. l. 58-59).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.4, 8.18 punktų nuostatas, maksimalus rekomenduotinas atlyginimas už ieškinio parengimą – 3000 Lt, dubliko, atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą – 1750 Lt, už atstovavimo teisme vieną valandą – 150 Lt iki 2014-10-01 ir 155,25 Lt po 2014-10-01.

Nagrinėjamu atsižvelgiant į ieškovo advokato parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, renkant ir analizuojant faktinius duomenis, susijusius su šalių ginčo aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovo nurodyta 629,59 EUR (2173,85 Lt) teisinės pagalbos išlaidų suma yra visiškai pagrįsta (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo atstovo kelionės iš Vokietijos į 2014-10-14 teismo posėdį išlaidas – 516,39 EUR (1782,99 Lt) (T. 3, b. l. 27-31).

Atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių specifiką, atsakovo poziciją, neigiant šalių bendradarbiavimą 2010 m., pripažintina, kad ieškovas, įvertinęs teismo proceso eigą, siekdamas pateikti kaip įmanoma daugiau įrodymų ieškinio pagrindu nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, turėjo pagrindą siųsti į teismo posėdį savo atstovą, kuris teismo posėdyje tiesiogiai duotų paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių. Dėl nurodytų motyvų ieškovo prašymas priteisti ieškovo atstovo kelionės iš Vokietijos į teismo posėdį Vilniuje išlaidas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovo nurodyta patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1566,39 EUR – pripažintina pagrįsta, todėl, patenkinus 77 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 1206,12 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pagal atsakovo pateiktus įrodymus, jis turėjo iš viso 4280 Lt (1815 Lt + 650 Lt + 1815 Lt) advokato pagalbos išlaidų, tarp jų – 605 Lt už tripliko parengimą; kitos išlaidos nedetalizuotos (T. 1, b. l. 173-174; T. 2, b. l. 88-89).

Atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (T. 1, b. l. 89-91, 131-133; T. 2, b. l. 44-45). Atsižvelgdamas į šių trijų procesinių dokumentų turinį, apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti, Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.4 punktuose nurodytus maksimalius rekomenduojamus priteisti tokio pobūdžio išlaidų dydžius, už nurodytų procesinių dokumentų parengimą teismas pagrįsta ir atlygintina pripažįsta 1500 Lt sumą.

Atsakovo advokatas atstovavo atsakovui 2013-10-29, 2014-07-03, 2014-09-02, 2014-10-14, 2014-11-25 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 5 val. (T. 1, b. l. 176-177; T. 2, b. l. 104-105, 125-126; T. 3, b. l. 58-59). Minėta, kad pagal Rekomendacijų 8.18 punkto nuostatas, už atstovavimo teisme vieną valandą maksimalus atlygis yra 150 Lt iki 2014-10-01 ir 155,25 Lt po 2014-10-01. Atsižvelgdamas į proceso eigą, atsakovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas pagrįsta pripažįsta 500 Lt išlaidų sumą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad iš atsakovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstomis pripažintina 2000 Lt dydžio išlaidų suma. Atsakovo atžvilgiu atmetus 23 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 460 Lt arba 133,22 EUR pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 1072,90 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nagrinėjant bylą, patirta 196,24 Lt arba 56,83 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 13,07 EUR, o iš atsakovo – 43,76 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Patenkinus ieškinio dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (T. 1, b. l. 83-84) paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti dalį ieškovo AUTOWELT GmbH (juridinio asmens kodas HRB 5115) ieškinio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mitrada“ (juridinio asmens kodas 125365837) ieškovo AUTOWELT GmbH (juridinio asmens kodas HRB 5115) naudai 7142,65 EUR (septynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 65 euro centus) skolos, 7,51 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 7142,65 EUR (septynių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 65 euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1072,90 EUR (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 22 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AUTOWELT GmbH (juridinio asmens kodas HRB 5115) 13,07 EUR (trylika eurų 7 euro centus), iš atsakovo UAB „Mitrada“ (juridinio asmens kodas 125365837) – 43,76 EUR (keturiasdešimt tris eurus 76 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutartimi atsakovo UAB „Mitrada“ (juridinio asmens kodas 125365837) atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.