Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui M. C. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovės I. C. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui M. C. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alanijoje, Antalijoje, Turkijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; nenustatyti termino sutuoktiniams sutaikyti; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „C“. Ieškinį ieškovė grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovė su atsakovu susituokė tikėdamasi sukurti šeimą. Po santuokos sudarymo atsakovas institucijoms Lietuvoje buvo pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau šių dokumentų niekada ir nesusitvarkė. Paskutinį kartą Lietuvoje atsakovas lankėsi prieš du metus, po to sutuoktiniai kiekvienas gyveno savo šalyje, susitikę nebuvo. Atsakovas slepia kur gyvena Turkijoje, ieškovė žino tik jo tel. numerį ir el. pašto adresą. Pastaraisiais metais atsakovas apie šeimą nebekalbėjo, ne kartą jai siuntė nuotraukas, kuriose jis su kitomis moterimis. Atsakovas yra grasinęs jai ir jos šeimos nariams susidorojimu, grasinimai atsidaro po to, kai prieš du metus atsakovas negavo leidimo gyventi Lietuvoje, po to pradėjo reikalauti atsakovės, kad ši grąžintų jam pinigus, kuriuos jis sumokėjo už dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad sudarydama santuoką atsakovas turėjo visiškai kitų tikslų nei šeiminių santykių kūrimas – gauti leidimą gyventi Lietuvoje, o jo negavęs atsakovas pradėjo naudoti psichologinį smurtą, žeminti ieškovę. Nurodė, kad su atsakovu yra pasirašiusi povedybinę sutartį, iki povedybinės sutarties sudarymo ieškovė su atsakovu bendro turto neįgijo, taip pat nėra bendrų kreditorių. Nurodė, kad prašo netaikyti termino susitaikymui, nes ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo pat santuokos sudarymo, pastaruosius du metus jie nepalaiko šeimyninių santykių. Ieškovė teismui teikė šalių tarpusavio susirašinėjimo žinutes, kurios, ieškovės teigimu patvirtina, kad atsakovas jai grasina, atsisako nurodyti savo kontaktus (2020 m. liepos 29 d. CBP-21444; 2020 m. rugpjūčio 27 d. DOK-164265).

Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti remiantis nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino atostogaudama Turkijoje, iki santuokos draugavo, susitikinėjo vienerius metus. Atsakovas ją buvo pristatęs savo šeimai, draugams. Po santuokos sudarymo pora grįžo į Lietuvą, čia praleido apie du mėnesius, atsakovas tvarkėsi leidimo gyventi dokumentus, tačiau jam netiko gyvenimo sąlygos Lietuvoje. Buvo ūmus, keičiantis savo nuomonę, psichologiškai smurtavo, grasindavo, buvo pridėjęs kumštį prie ieškovės veido jos nepilnametės dukros akivaizdoje. Ieškovė yra kvietusi atsakovui policiją, protokolas tuomet nebuvo surašytas, policijos pareigūnai atsakovą įspėjo žodžiu. Atsakovas buvo sutikęs skirtis Turkijoje, tačiau paskui persigalvojo, reikalavo, kad ieškovė jam grąžintų pinigus, kuriuos jis išleido už dokumentų tvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje remiantis leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. C. (pavardė iki santuokos – R.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini), Turkijos pilietis, (duomenys neskelbtini) Alanijoje, Antalijoje, Turkijoje sudarė santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Ieškovės gyvenamoji vieta Lietuvoje nuo 2009 m. birželio 17 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. GR.1A-8355). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. gruodžio 28 d. duomenų nustatyta, kad ieškovė pastaraisiais metais dirbo Lietuvoje.

CPK 784 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Remiantis nurodyta įstatymine nuostata, nagrinėjamas ginčas, kuriame ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje, teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Ginčo nagrinėjimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kuri apima Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 5-8 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60–3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, teigia, kad atsakovas siekė tik gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir kartu Europos Sąjungoje, o šeiminių santykių nekūrė, jai grasino, siuntė nuotraukas, kuriose jis su kitomis moterimis, reikalavo pinigų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovas yra jai grasinęs (pavyzdžiui, atsakovas ieškovei 2019 m. vasario 25 d. rašė: „Aš nužudysiu tave. Alachas mato. Gerai. Aš nužudysiu. Aš tau sakau. Aš – turkas <..>“), kad prisipažįsta, jog vedė ją dėl išskaičiavimo (pavyzdžiui, atsakovas ieškovei rašė: „Aš miegu, palik mane ramybėj. Kekšė, o ne meilė. Gerai. Tu manai, kad aš myliu tave? Tu tikrai visiška kvailė. Aš vedžiau tave tik dėl Eurų. Man nepatinki tu ir tavo šalis. Šeima. Vaikai. Viskas. Nepatinki, aš žaidžiau su tavim. Tu kvaiša moterie“) (2020 m. rugpjūčio 27 d. DOK-164265). Ieškovės teiginiai, kad ji ketino kurti šeiminius santykius, o atsakovas tik siekė asmeninės naudos, laikytini tikėtina teisingais. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, žinodamas, kad ieškovė siekia skyrybų, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Ieškovė atsakovui raštu pranešė, kad siekia skyrybų, prašė jo kontaktinių duomenų, kur galėtų būti siunčiami atsakovui skirti dokumentai, tačiau atsakovas adreso nenurodė, pareikalavo pinigų (pavyzdžiui, ieškovė atsakovui rašė: „M., prašau. Parašyk man savo namų adresą, savo darbo, tėvų, brolio ar sesers. Noriu su tavimi skirtis. Teismas atsiųs tau dokumentus turkų kalba. Vėliau galėsi legalizuoti savo skyrybas Turkijoje“, atsakovas ieškovei atsakė: „Aš tau sakau. Pirmiausia atiduok man mano pinigus. Gerai. Auksą. Gerai. Rašau gerai“, ieškovė rašė: „Apie ką tu kalbi? Kokį auksą, kokius pinigus?“) (2020 m. rugpjūčio 27 d. DOK-164265).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė, tikėtina, buvo lojali atsakovui, tačiau atsakovas pažeidė lojalumo sutuoktinei pareigą, nedėjo pastangų kurti šeimos, priešingai – veikė priešingai šeimos interesams, užgauliojo ieškovę, jai grasino ir kt. Vertintina, kad kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

1. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jos turimą pavardę, todėl jai paliktina pavardė „C.“. Atsakovo pavardė nekeičiama.

2. Dėl turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Sutuoktiniai 2017 m. balandžio 14 d. sudarė povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 2-3829, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą. Ieškovė po povedybinės sutarties sudarymo įgijo automobilį Toyota Prius, kuris, remiantis povedybine sutartimi, laikytinas jos asmenine nuosavybe. Nustačius, kad dalintino turto nėra, turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

4. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi, ieškovė asmeninių kreditorių neturi. Iš Antstolių informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 28 d. duomenų nustatyta, kad I. C. atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Duomenų apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

6. Dėl klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), kurios tėvas nėra atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant santuoką sprendžiami tik sutuoktinių bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos patvirtinimo klausimai (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis), remiantis gyventojų registro duomenimis, kurie patvirtina, kad bendrų vaikų sutuoktiniai neturi (2020 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. GR.1A-8355), šiuo sprendimu su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai nesprendžiami.

7. Dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovė neprašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Byloje nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu paštu, todėl šių išlaidų atlyginimo valstybės biudžetui klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini) (Turkijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alanijoje, Antalijoje, Turkijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto CMS, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. C. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „C“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo kopiją atsakovui siųsti el. paštu, taip pat palikti byloje (CPK 805 straipsnis).

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.