Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-693-253/2016 Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-08537-2015-2)

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankrutuojančio fizinio asmens administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-26 nutartimi pareiškėjai R. R. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Byloje taip pat nustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo antstolė V. D. 2015-11-27 kreipėsi į teismą su prašymu leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo būtų baigta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių procedūra. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-14 nutartimi prašymą patenkino ir leido antstolei užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00795, įpareigojant antstolę pervesti gautas lėšas į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios R. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriam bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai pritarė 2015-12-28 įvykusiame kreditorių susirinkime. Iš byloje esančio mokumo atkūrimo plano matyti, jog į šį planą yra įtrauktas bankrutuojančiam asmeniui priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo iš varžytynių procedūra buvo baigta jau po bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašą viešame registre dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl šių priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad materialinio teisinio pobūdžio reikalavimo byloje pareiškimas yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti byloje pareikštų ir teismo sprendimu patvirtintų asmens reikalavimų realų įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė tuo, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausęs butas iš varžytynių buvo parduotas pažeidžiant FABĮ 5 str. 6 d. nuostatas. Nors administratorė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose kvestionuoja buto pardavimo iš varžytynių teisėtumą, tačiau šioje byloje nėra pareikšta jokių su tuo susijusių reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti būtų tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorei nusprendus kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, jai išlieka procesinė teisė teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus neįmanoma įvykdyti bankrutuojančios R. R. kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo plano. Pažymėtina, kad patvirtinus fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, fiziniam asmeniui priklausantis turtas yra realizuojamas ir kreditorių reikalavimai yra tenkinami pagal plane nurodytą tvarką, todėl apeliantės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas arba atsisakymas jas taikyti tiesiogiai negali užtikrinti tinkamo šio plano įgyvendinimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nebūtų susijęs su materialaus pobūdžio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti administratorės pateiktą prašymą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams, nesuteikti nė vienai šaliai perdėto pranašumo ar nesuvaržyti vienos proceso šalies bei kitų asmenų teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Byloje nustatyta, kad 2015-12-18 antstolė V. D. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas P. K.. Taigi šis asmuo yra naujasis buto savininkas, kuriam nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis neproporcingai ir nepagrįstai apribotų naujojo turto savininko teises ir suvaržytų jo galimybes valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektu.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais skundžiamos teismo nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartį palikti nepakeistą.