Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-1079/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
1-86-1079/2022
Teisminio proceso Nr.
1-07-5-00024-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Jolanta Ramoškienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-86-1079/2022
Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00024-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.2.14.12.2.1; 2.1.8; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Dianai Songailienei,

kaltinamajam R. M., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,vertėjai Daivai Sakalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 14 d. 3.04 val., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, identifikacinis (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 170,00 Eur, ir juo naudojosi tol, kol 2019 m. birželio 15 d., 21.30 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnų (duomenys neskelbtini), vairuojant minėtą automobilį BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, kurio identifikacinis (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad nežinojo, kad automobilis buvo vogtas, tiesiog juo buvo pasinaudota. Praėjo daug laiko, nebeprisimena pas ką nuomojosi automobilį, viskas yra bylos medžiagoje nurodyta. Gyveno Anglijoje, turėjo savo firmą, kuri ten bankrutavo. Tuo metu apie metus gyveno Anglijoje. Išsinuomojo automobilį Anglijoje, tikslu nuvykti į Latviją pasisvečiuoti Joninių proga, parsivežti daiktus ir taip pasipuikuoti Latvijoje, kad turi tokį automobilį. Jį sulaikė birželio 15 d, o 23 d. yra Joninės. Iki birželio 15 d. gyveno Anglijoje metus laiko, ten turi nuolatinį adresą. Ruošėsi parsivežti daiktus į Latviją, nes po skyrybų ketino grįžti gyventi į Latviją, ruošėsi važiuoti ten ir grįžti atgal. Planavo iš Latvijos pasiimti daug daiktų, pabūti 2 savaites, atšvęsti Jonines ir vykti atgal į Angliją, atiduoti automobilį. Tokio automobilio niekada neturėjo, pavyko gana pigiai gauti, ketino pasirodyti tuo automobiliu prieš draugus. Ketino grįžti į Latviją gyventi ir paskui grįžti į Angliją. Ne lėktuvu, o automobiliu važiavo, nes buvo vasara, geras oras. Važiuojant Anglijoje, Vokietijoje, jam visur tikrino dokumentus, visur viskas buvo tvarkoje. Mano, kad juo pasinaudojo tie žmonės, kurie jam išnuomojo automobilį, jie planavo, kad jis grįš ir kažkas pasinaudos rakteliais ir Latvijoje pavogs tą automobilį. Sužinojo, kad po dviejų savaičių, kai jį sulaikė, automobilį grąžino savininkui. Anglijoje nebuvo iškelta byla dėl automobilio vagystės. Šiauliuose sėdėjo tris mėnesius su nusikaltėliais, su žudikais.

Jam pasakė, kad per tuos žmones gali pigiau išsinuomoti automobilį. Dokumentuose buvo nurodytas tas žmogus, užmiršo kuo jis vardu. Jie tiesiog žinojo, kad jis norėjo išsinuomoti automobilį, jie per žmones sužinojo ir jam pasiūlė. Toje komunoje, kur jis gyveno Jungtinėje Karalystėje vienas kitą gerai pažįsta ir viską žino, tiesiog taip susiklostė ta dėlionė pagal aplinkybes. Nuomos sutartį pasirašė Londone. Blogai pažįsta tą miestą, Londone negyveno, gyveno kitame mieste. Gyveno nuo Londono 3 val. kelio atstumu. Traukiniu atvyko į Londoną, ten jį sutiko, jis pasirašė, jam davė automobilį ir važiavo. Nežino Londono, negali pasakyti vietovės, kur jo laukė nuomotojas su automobiliu. Atvyko traukiniu ir ten traukinių stotyje jį pasitiko. Kokioje stotyje, nepamena. Jo laukė žmogus su lentele, išėjo iš stoties ir stovėjimo aikštelėje stovėjo tas automobilis. Pasirašydami sutartį bendravo anglų kalba. Pinigų suma, kokią turi sumokėti turėtų būti nurodyta sutartyje. Susitiko su tuo asmeniu, kurio nepamena, Londone, jis davė visus dokumentus pasirašyti. Jie sėdėjo tame pačiame automobilyje, kur ir pasirašė. Tas žmogus buvo vienas, nepamena kuo jis vardu. Jis savo asmens duomenis nusiuntė anksčiau, nes jie paprašė jo asmens duomenų sakydami, „duok duomenis, įvesime, pasirašysi ir bus viskas“. Jis davė savo duomenis tam žmogui, kuris pasakė, kad yra kas pigiai nuomoja automobilį. Davė savo duomenis porą dienų iki sutarties pasirašymo. Gal tuo metu jis buvo Latvijoje ir po to jiems atsiuntė tuos duomenis. Nuvyko į Angliją, kur atliko visus su įmonės bankrotu susijusius reikalus. Turėjo sumokėti kažkokius pinigus, kuriuos reikia sumokėti už prekes muitinėje. Londone tam žmogui davė kaip užstatą 1500, kuriuos taip pat prarado. Ant nuomos sutarties pasirašė asmeniškai, ten jo parašas. Datos nerašė, nepamena, parašas jo. Ar data buvo įrašyta, nepamena, nebepamena kaip atrodo šita sutartis. Kai sėdėjo Šiauliuose, buvo atvykęs tyrėjas, kuris ėmė jo parašo pavyzdį ekspertizei ir pasitvirtino, kad tai yra jo parašas. Vieną sutarties dalį jis pasirašė, antro parašo nerašė, rašė tas, kuris nuomoja. Automobilio nuomotojas nedavė automobilio dokumentų, buvo tik sutartis. Kai buvo Anglijos-Prancūzijos kelte muitininkai buvo paėmę tuos dokumentus, tikrino dėl narkotikų ir nieko nerado. Jis neprašė automobilio registracijos dokumentų, nes apie tai, kad reikia prašyti techninio paso sužinojo tada, kai nuomojosi automobilį Latvijoje. Ten jam mergina pasakė, kad reikia būtinai turėti ir dabar jis žino, kad reikia turėti automobilio techninį pasą ir nuomojant automobilį. Anksčiau kai nuomojosi automobilį Anglijoje negavo automobilio registracijos dokumento. Kad išsinuomoti tą automobilį kada atvyko į Jungtinę Karalystę, nepamena, nes skraidė pirmyn ir atgal. Atvažiavo į Jungtinę Karalystę, išsinuomojo automobilį ir važiavo juo į Latviją švęsti Joninių. Viskas ir draudimo dokumentai buvo to žmogaus padaryti, jam nieko nereikėjo daryti tik pasirašyti ir duoti pinigus kaip užstatą. Mokėjo 1500 užstatą ir į tą užstatą, kiek suprato, buvo viskas įskaičiuota. 1500 svarų automobilio nuomai turėjo, nes buvau pardavęs paskutinį automobilį, atrodo rumunams pardavė. Tie pinigai buvo kaip užstatas, jeigu kas su tuo automobiliu atsitiks. Į tą sumą įėjo ir užstato pinigai, ir nuomos pinigai. Jeigu būtų nepažeista nuomos sutartis, 1000 jam būtų grąžinę. Sutartyje atrodo buvo įrašyta 1500, jo anglų kalba ne itin gera, bet jis taip suprato, kad toje sumoje buvo viskas. Tikriausiai pasirašė draudimo poliso sutartį, nepamena. Tikriausiai sutikrino valstybinius numerius pasirašant sutartį. Pasižiūrėjo sutartį, į numerį ir viskas. Nepamena, ar nuomos sutartyje buvo nurodytas automobilio valstybinis numeris.

Vienas jo pažįstamas suvedė jį su juo (automobilio nuomotoju), I. jį lyg vadino. Jau sakė, kad atvyko į Londoną, jį sutiko, sėdo į automobilį, pasirašė sutartį, atidavė užstatą. Apėjo, apžiūrėjo automobilį, nesimatė, kad būtų daužta, vieną kartą nufotografavo, jeigu kas nutiktų su mašina, kad įrodytų. Telefonu padarė vieną automobilio nuotrauką, kad nebūtų problemų gražinat. Automobilio salono neapžiūrėjo, viskas buvo normaliai. Įsėdęs į automobilį neatkreipė dėmesio, kad automobilio kairėje pusėje išlaužta panelė. Nepamena kokiu laiku paėmė automobilį, viskas yra bylos medžiagoje. Nepamena kokia buvo savaitės diena. Jis vežėsi rankinę su asmeniais daiktais. Ketino grįžti į Latviją paimti daiktus, kurių jo prašė atvežti draugai, grįžti atgal, atiduoti daiktus, uždirbi pinigų už pervežimą ir lėktuvu skristi į Latviją.

Atvyko į Jungtinę Karalystę, pabuvo porą dienų savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), traukiniu atvažiavo į Londoną, išsinuomojo automobilį ir važiavo į Latviją. Tą aplinkybę, kad 2019 m. birželio 13 d. skrido iš Latvijos į Jungtinę Karalystę gali paaiškinti, kad skrido dėl bankroto ir tuo pačiu jam pasiūlė tą mašiną. Kiek dienų buvo, nepamena. Į kokį oro uostą atvyko, taip pat neprisimena. Darė vieną automobilio nuotrauką savo telefonu „Samsung“ Vokietijoje prieš keltą. Nepamena, jam atrodo, kad nuotrauką darė Vokietijoje, ar Anglijoje. Iki įvykio nebuvo nuomojęs automobilio Jungtinėje Karalystėje. Su automobiliu perduotas automobilio raktas buvo veikiantis, nebuvo sugadintas, nežino, ar iš dviejų dalių, pirmą kartą girdi.

Iš Londono atvažiavo į Doverį, po to į Prancūziją. Iš kurio uosto, nepamena pavadinimo, po to iš to uosto važiavo į Vokietiją. Koks atstumas nuo Prancūzijos uosto iki Vokietijos uosto, nežino, važiavo navigacijos pagalba. Važiavo apie 12-14 val. Iš Vokietijos keltu kėlėsi į Klaipėdą. Gal 7-8 val. vakaro keltu iš Vokietijos išplaukė į Klaipėdą. Visą dieną – 12 val., iš Prancūzijos važiavo, sustodamas parūkyti, pavalgyti ir vakare atvyko į keltą. Pavakarieniavo kelte ir nuėjo miegoti, kitą dieną, vakare, buvo Klaipėdoje. Iš Doverio tikriausia išvyko naktį. Prieš pasirašydamas nuomos sutartį, peržiūrėjo, viskas buvo normalu, ir numeris, kuris buvo ant mašinos, o vidaus numerių netikrino. Nepamena ar buvo susitarimas kiek gali nuvažiuoti kilometrų. Asmenį vardu I. sutiko toje vietoje, kur gyveno. Buvo toks labai apsukrus, vikrus jaunuolis, jis jam ir pasiūlė išsinuomoti automobilį. Davė jam savo duomenis. I. jo duomenis nufotografavo ir pasiuntė tam jaunuoliui. Patvirtino, kad nufotografavo jo dokumentą. Nebepamena, gal ir būdamas Latvijoje jam nusiuntė. Jam atrodo, kad telefonu siuntė. Jis I. duomenų, susirašinėjimo neteikė policijai, nes jo duomenų neturi ir apie jį nieko nežino. Ar važiavo iš Jungtinės Karalystės į Latviją automobiliu savaitę prieš įvykį?, – tai važinėjo pirmyn atgal visą laiką, atostogavo, gali važinėti kur nori. Nepamena, ar birželio 8 d. važiavo automobiliu „Subaru“ iš Jungtinės Karalystės, gal kas kitas važiavo su jo duomenimis, viskas įmanoma. Kur buvo birželio 8 dieną, nepamena. Asmuo, su kuriuo pasirašė nuomos sutartį, buvo anglas. Jam pasakė kaip jis bus apsirengęs, kad stovės su plakatu. Pasakė tas asmuo, kuris tarėsi dėl to, atrodo I. Kai atvyko į Jungtinę Karalystę, tas dvi dienas nebuvo susitikęs su I. Nuomotoją tikriausiai buvo sutikęs vieną kartą, nepamena. Pasitikėjo, neprašė automobilio dokumentų, nes anksčiau dirbo bare, jaučia žmones.

Automobilį turėjo grąžinti, kai grįš atgal, paskambinti tuo telefono numeriu, kuris yra sutartyje ir susitarti dėl susitikimo. Jis taip jį suprato.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikriausiai teisingai, buvo nuoširdus. Buvo nusprendęs persikraustyti į Latviją gyventi. Nepamena kur ir kada pasiėmė automobilį. Nepamena koks buvo paros laikas. Pasiėmęs automobilį iš karto važiavau į keltą, galbūt į degalinę buvo užvažiavęs atsigerti kavos, parūkyti. Galbūt nakvojo, mokėjo grynais už nakvynę, dabar nepamena. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni, nei dabar, nes praėjo tiek laiko. Po įvykio asmenys, kurie nuomojo automobilį su juo nebuvo susiekę. Išsinuomodamas konkretų automobilį žinojo nuomos kainas, jos buvo labai aukštos, todėl ir paėmė tą automobilį, kad buvo pigu. 1500 užstatas, jeigu su mašina tvarkoje viskas, dalis pinigų gražinama. Netikrino automobilio, į smulkmenas nekreipia dėmesio, ne pedantiškas žmogus. Nepamena, ar domėjosi kituose nuomos punktuose išsinuomojant automobilį kokie dokumentai turi būti pateikti. Turėjo tikslą išsinuomoti būtent BMW X5 automobilį, ta mašina jam labai patinka, visada norėjo ja pasivažinėti. Kai tokį automobilį vairuoja pakyla ego, patinki merginoms. Automobilį BMV X5 vairavo pirmą kartą. Kad 2019 m. balandžio 29 d. tokiu automobiliu važiavo jūros keliu, nežino, gal jo duomenimis naudojosi, nes balandžio mėnesį buvo Dominikoje. Doveryje pareigūnai tikrino šitą nuomos sutartį ir vairuotojo pažymėjimą. Anglų pusėje stovi ir prancūzai, ir anglai, jie tikrino. Vokietijoje yra išvažiavimo patruliai, tikrino irgi tą patį – nuomos sutartį ir vairuotojo pažymėjimą. Klaipėdoje kokius dokumentus tikrino, nepamena, paklausė mašinos numerio ir vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo tikrai neprašė, tų dokumentų, kuriuos turėjo užteko. Pasieniečiai tik po 1-1,5 val. suprato, kad mašina yra vogta. Apie patį vagystės faktą sužinojo, kai jį sulaikė, pasieniečiai pasakė, kad mašina nuvaryta, pagrobta. Iki sulaikymo nežinojo, kad ta transporto priemonė pagrobta. Išsinuomojęs transporto priemonę, ruošėsi grįžti su ja atgal. Kad nebuvo Anglijoje pradėta jokia baudžiamoji byla dėl minėtos transporto priemonės neva vagystės, žino, nes, atrodo rugpjūčio mėnesį, kai susipažino su byla, tyrėjas kažką užsiminė, kad automobilis buvo gražintas savininkui per 2 savaites ir byla nutraukta.

Liudytojas D. S., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad automobilį sustabdė apie 8-9 val. vakaro (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, vairuotojas nepateikė jokio registracijos liudijimo, teigė, kad šį automobilį išsinuomojo. Asmuo vyko iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką. Patikrinus automobilį nustatyta, kad pagal valstybinį numerį visiškai nesutampa automobilio modifikacija. Patikrinus kėbulo numerį paaiškėjo, kad automobilis yra paieškomas. Tikrinant automobilį buvo rasti vaikiški žaislai, buvo visokių trupinių, matėsi, kad automobilyje važinėjo vaikas. Patikrinimo metu sukėlė įtarimą tai, kad išsinuomojant automobilį yra duodama automobilio registracijos liudijimo kopija, vairuotojas to neturėjo, tuo labiau asmuo vyko iš Anglijos per visą Europos sąjungą iki Latvijos, gali būti žmogus stabdomas ir tikrinamas. Mano, kad žmogus pats turėtų būti suinteresuotas turėti kažkokius registracijos liudijimus, ar patvirtintą kopiją .Asmuo taip pat neturėjo konkretaus tikslo nei Jungtinėje Karalystėje, nei Latvijoje. Labai įdomiai teigė, kad iš Latvijos skirs atgal į Angliją, tas sukėlė įtarimą. Patikrinimo metu vairuotojas pradėjo sakyti, kad važiuoja į Latviją, ten automobilį paliks ir skris lygtai atgal. Nenurodė konkretaus tikslo „dirbau, dirbau, išvažiavau“, konkrečiai nieko. Kažkaip atsirado Anglijoje, dabar važiuoja į Latviją ir paskui vėl skris į Angliją. Automobilyje taip pat buvo asmens rankinė, kurioje buvo gal vienos glaudės, rankšluostis, drabužių, kaip vyksta žmonės keliaudami, nebuvo. Rankinė buvo nedidelė, gal 50 cm dydžio. Daiktai buvo padėti ant galinės sėdynės. Dar sukėlė įtarimą, kad asmuo naudojosi telefonu, kuris neišmanusis tuo metu buvo, o automobilis prabangus. Apžiūrėjo tą automobilį. Įstrigę, kad automobilio užvedimo rakteliai nebuvo pritaikyti automobiliui atrakinti, buvo toks kaip pusfabrikatis, paruoštas rakto gamybai. Automobilis užsivedinėjo raktu, bet raktas buvo įstatomas. BMW raktas yra plokščias, didelis ir iš jo išsiima raktelis atsirakinti dureles ir tą raktelį išėmus nebuvo jokių dantukų, kad galėtum atrakinti duris. Pats pultelis veikė, buvo pririštas, paruoštas naudojimui. Vairuotojas daugiau konkrečių kelionės aplinkybių nenurodė, konkrečių tikslų pas jį nebuvo. Jeigu gerai pamena, iki tol kol atvyko į punktą, jis savaitę buvo Anglijoje, o ką ten darė taip ir neaišku. Paprastai visi nuomos punktai išduoda registracijos liudijimą arba jo kopiją, asmuo iš nuomos punkto pasiima visiškai švarų automobilį, nebūna pašalinių daiktų, apart to, kas priklauso automobiliui. Pradėjo kelti įtarimą, nes matėsi vaikiški daiktai. Nurodė negyvenęs Anglijoje ir nežinantis kokia yra automobilių nuomos Anglijoje tvarka. Įvykio apžiūros metu kodėl neužfiksuoti tokie duomenys apie kuriuos kalba, tuo metu neatrodė, kad reikšmingi. Atliko tik pirminius veiksmus. Nuomos sutartyje nebuvo nurodyta konkreti įmonė, kuri nuomoja, kad būtų žinoma, nekiltų klausimų. Susidarė nuomonę, kad vaikai važinėjo, nes buvo žaislai, trupiniai ant galinės sėdynės. Duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jam niekas tokių klausimų neuždavė, posėdyje prisiminė tas aplinkybes ir pasakė. Ar asmuo turėjo kokių ryšių Jungtinėje Karalystėje, neturi galimybių tokios informacijos patikrinti. Neturi galimybių patikrinti ar asmuo buvo tikrintas kitose valstybėse. Kairėje automobilio pusėje po panele buvo nuplėšta tokia detale ir padėta salone priekyje ant sėdynės, ar bagažinėje, neatsimena. Bagažinėje nebuvo nieko, tik tos vaikiškos detalės, ir gal ta nuplėšta automobilio detalė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodoma byloje esančia medžiaga:

2019 m. birželio 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. M. tarnybiniu pranešimu Dėl paieškomos transporto priemonės, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 15 d., 21:30 val., Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), vykdant pasienio sargybą „Patrulis“ kartu su jaunesniuoju specialistu D. S., atliekant nesistemingus asmenų ir transporto priemonių patikrinimus, susijusius su nelegalia migracija, akcizinių priekių gabenimu, viešosios tvarkos ar kitų nusikalstamų veikų užkardymu prie vidaus sienos, patikrinimui sustabdė iš Lietuvos Respublikos išvykstantį automobilį BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės registracija), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis R. M. Vairuotojas patikrinimui nepateikė automobilio registracijos dokumentų; pateikė tik automobilio nuomos sutartį ir automobilio draudimo dokumentus anglų kalba. Patikrinus automobilį EUCARIS duomenų bazėje, nustatyta, kad valstybinis numeris priklauso kitai transporto priemonei – BMW X5 XDRIVE30D M SPORT AUTO, VIN: (duomenys neskelbtini), 2010 m. Patikrinus automobilį duomenų bazėje dėl paieškos, pagal automobilio VIN numerį ((duomenys neskelbtini)), nustatytas sutapimas pagal SIS II Sprendimo 38 str. (paieškomas); paieškos paskelbimo data: 2019 m. gegužės 31 d., paiešką paskelbusi valstybė – Jungtinė Karalystė. Asmuo ir automobilis sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių pasienio užkardą tolimesniam tyrimui (t. 1, b. l. 1-3);

2019 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad dešinėje kelio pusėje, Latvijos Respublikos kryptimi stovi mėlynos spalvos lengvasis automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus minėto automobilio apžiūrą, išorinių akivaizdžių kėbulo sugadinimų nenustatyta; automobilio salone matosi išlaužta saugiklio apdailos detalė, bagažinėje išlaužta apdailos detalė. Apžiūros metu paimta: automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio nuomos sutartis anglų kalba (7 lapai), draudimo liudijimas anglų kalba (6 lapai) (t. 1, b. l. 46-50);

SIS Kelių transporto priemonės paieškos duomenimis, kuriuose užfiksuotas Šengeno paieškos skelbimas automobiliui BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, pagaminimo metai – 2011 m. spalva – juoda, VIN numeris – (duomenys neskelbtini); paieška paskelbta 2019 m. gegužės 31 d. 7.23 val., paiešką paskelbusi šalis – Jungtinė Karalystė; paskelbimo priežastis – daiktas ieškomas norint jį išimti (SIS II Sprendimo 38 straipsnis) (t. 1, b. l. 136);

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. TR/5016/16/LT/19, kuriame nurodyta, kad iš SIRENE Jungtinės Karalystės nacionalinio skyriaus buvo gauta informacija: automobilis BMW X, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis T. J., adresas (duomenys neskelbtini), draustas (duomenys neskelbtini), yra paieškomas kaip pavogtas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. 23.00 val., iki 2019 m. gegužės 31 d., 8.13 val., nuo nukentėjusiojo namų, abu automobilio rakteliai liko nukentėjusiojo žinioje; apie nusikaltimą 2019 m. gegužės 31 d. nukentėjusysis pranešė Metropolitan policijos skyriui, pareiškimo Nr. 5124102/19; kaip dabartinis automobilio savininkas yra nurodoma draudimo kompanija (duomenys neskelbtini), kuri ketina kreiptis dėl automobilio atsiėmimo (t. 1, b. l. 91-92);

2019 m. liepos 8 d. UAB „Krasta Auto Vilnius“ raštu Nr. KAV-S19-276, kuriame nurodyta, kad automobilio BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai yra 2011 m. rugsėjo 29 d., kuro tipas – dyzelinas, galia 2993 KW (t. 1, b. l. 55-57);

2019 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota 2019 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos automobilio nuomos sutarties apžiūra. Nustatyta, kad automobilio nuomos sutartis (anglų kalba) su priedais iš 13 lapų, nuomos sutartis iš 7 lapų; nuomos sutartyje nurodytas nuomojamas automobilis BMW X5, 2010 metų; VIN (duomenys neskelbtini), juodos spalvos; laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 27 d.; grafoje Nr. 3 nurodomas automobilio valdytojas R. M.; grafoje Nr. 4 nurodoma automobilio rida 71267, nurodomas ridos limitas 3000; grafoje Nr. 5 nurodomas automobilio nuomos mokestis 1285,00 GBP (virš 3000 mylių, 0,34 GBP už mylią); grafoje Nr. 6 numatytas 1500 GBP depozitas, kurį privalo mokėti nuomotojas savininkui; grafoje Nr. 10 nurodyti nuomotojo ir nuomininko duomenys, sutarties sudarymo data – 2019 m. gegužės 28 d., yra du parašai; taip pat prie nuomos sutarties pridėtas variklinių transporto priemonių poliso aprašas iš 6 lapų (anglų kalba); ant dokumento, viršuje nurodytas logotipas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 111-125; dokumentų vertimas į lietuvių kalbą t. 1, b. l. 128-135);

2019 m. birželio 21 d. automobilio apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota automobilio BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad automobilis juodos spalvos, automobilio priekyje ir gale yra uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės registracija). Apžiūrimas automobilio salonas: salonas odinis, juodos spalvos, pavarų dėžė automatinė, vairas dešinėje pusėje; užvedus variklį, prietaisų skydelyje rodoma rida – 116964; matosi sugadinta (išplėšta) plastikinė apdailos detalė, esanti priešais priekinę kairės pusės keleivio sėdynę; ant galinės sėdynės padėti informacinio pobūdžio lapeliai, vienas iš jų pažymėtas BAR kodu 19991256, kitame yra skaičių kombinacija - 696854#; po vairuotojo sėdyne rasta – DFDS kvitas, „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) Mrs P. J. vardu; 2019 m. kovo 26 d. dokumentas anglų kalba. Apžiūrint automobilį iš išorės, nustatyta, kad kėbulas turi smulkių įbrėžimų, padangos „Bridgestone“ (4 vnt.); atidarius variklio dangtį, nustatomas automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta banko kortelė, DFDS kvitas, DFDS informacinis lapelis, du lapai anglų kalba. Apžiūros protokole pateikta specialisto – Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 1-ojo skyriaus viršininko D. M. – išvada: apžiūros metu, vizualiai apžiūrėjus automobilio BMW identifikacinį numerį, esantį ant dešinės pusės amortizatoriaus gaubto, nustatyta, kad akivaizdžių klastojimo požymių neaptikta (t. 1, b. l. 139-150);

2019 m. birželio 27 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota 2019 m. birželio 21 d. automobilio BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtų daiktų apžiūra: 1) „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) Mrs P. J. vardu; išduota 11/14, galioja iki 02/08; kortelės reverse yra parašas ir skaičių kombinacija 1317505; 2) keleivio R. M. DFDS informacinis lapelis (DK 49), pažymėtas BAR kodu 19991256, nurodoma informacija – data 14-16-19, 4:00, 49, 14-06-19, 03:04 Km60upo, 1 keleivis; 3) DFDS „Whitfield“ čekis 119,00 GBP sumai (2019 m. birželio 14 d.); 4) DFDS poilsio erdvės bilietas su PIN kodu 696854; 5) 2019 m. kovo 26 d. informacinis dokumentas iš 2 lapų, anglų kalba (t. 2, b. l. 7-20);

2019 m. birželio 15 d. asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad pas R. M. striukės kišenėje buvo rasta ir paimta: mobilus telefonas Nokia RM-1133 su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); mobilus telefonas Samsung su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortele (64 GB); R. M. vardu išduoti dokumentai – Latvijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas (GB) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 81-83);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada Nr. 40-(1078)-IS1-1116-(13.2), kurioje nurodyta, kad tyrimui yra pateiktas automobilio užvedimo raktelio ruošinys, be rakto šifro ant stiebelio; jis pagamintas gamykliniu būdu; ant jo nėra gamyklinio markiravimo ženklų, nurodančių jo priklausomumą konkrečiam automobilio tipui; kataloge „EuFID 2018-2019“ nurodyta, kad tokio tipo raktai sutampa su nuo 2005 m. 9 mėn. iki 2010 m. 7 mėn. gamintiems BMW 5 versijos automobiliams (t. 2, b. l. 37-38);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. 11K-174(19), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktame MRT „Nokia RM-113“ (IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini)) ir MRT „Samsung Galaxy S9“ (SM-G960F) (IMEI: (duomenys neskelbtini)) esančios microSD atminties kortelės „Skandisk Ultra“ (64GB) Nr. (duomenys neskelbtini), esančios informacijos išrašai pateikti prie specialisto išvados pridėtų DVD diskų failuose 11K-174(19)part1.rar, 11K-174(19)part2.rar, 11K-174(19)part3.rar; tyrimui pateiktame MRT „Nokia RM-113“ (IMEI 1(duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini)) esanti „Zelta Zivtina“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Samsung Galaxy S9“ (SM-G960F) (IMEI: (duomenys neskelbtini)) ir jame esanti „Zelta Zivtina“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugoti kodais, dėl šios priežasties su turima LTEC programine įranga ir aparatūrine įranga nėra galimybės nuskaityti informacijos minėtuose tiriamuosiuose objektuose (t. 1, b. l. 180-183; 3 kompaktiniai diskai su informacijos išrašais t. 1, galinis bylos viršelis);

2019 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolu su išrašais ir fotolentele, kuriame fiksuota informacijos, pateiktos su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. 11 K-174( 19), apžiūra. Specialisto išvadoje Nr. 11K-174(19) buvo pateiktas archyvinis failas (3 kompaktinės plokštelės) „11K- 174(19)“, kurį suarchyvavus į vieną failą 11K-174(19) ir atidarius, randami du aplankai: „NOKIA“ ir „SAMSUNG“. Informacija iš mobilaus ryšio telefono „NOKIA“, IMEI: (duomenys neskelbtini) IMEI 2: (duomenys neskelbtini) su „Zelta Zitvina“ sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), yra aplankale „NOKIA“, kuriame įrašyti failai „SIM“, telefone rasta informacija „Report.ufdr“ su programine įranga „CellebriteReader“. Atidarius programinės įrangos pagalba minėto telefono informacijos ataskaitą nustatyta: pasirinkus specialisto išvadoje Nr. 11K-174(19) esantį katalogą „Contacts“ užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefono „NOKIA RM-1333“ (IMEI 1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI 2: (duomenys neskelbtini)), su „Zelta Zitvina“ sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugoti telefonų knygoje 52 kontaktai (priedas Nr. 1 iš 7 lapų). Pasirinkus specialisto išvadoje Nr. 11 K-174(19) esantį katalogą „Call Log“ užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefono „NOKIA RM-1333“ (IMEI 1: (duomenys neskelbtini) IMEI ir 2: (duomenys neskelbtini)) su „Zelta Zitvina“ Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugoti įeinantys, praleisti ir išeinantys skambučiai (45): 2019 m. birželio 15 d. bendravo su telefono numeriu įvardintu „L. T.“ telefono numeris (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2 iš 5 lapų). Patikrinus kitus duomenis, esančius mobilaus ryšio telefono „NOKIA RM-1333“ (IMEI 1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI 2: (duomenys neskelbtini)) su „Zelta Zitvina“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje, duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta. Informacija iš mobilaus ryšio telefono „SAMSUNG GALAXY S9“ (SM G960F) (IMEI: (duomenys neskelbtini)) su “Zelta Zitvina“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) yra aplankale „Samsung“, kuriame įrašyti failai „SIM“, telefone rasta informacija „openCase.bat“ su programine įranga „Axiomexamine.ex.e“. Atidarius programinės įrangos pagalba minėto telefono informacijos ataskaitą nustatyta, kad aplanke „Samsung“ patalpinta tik nuotraukos ir video medžiaga. Failas 20190613 233548.jpg. yra nuotrauka automobilio su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Vaizdas iš priekio. Patikrinus kitus duomenis, esančius mobilaus ryšio telefono "SAMSUNG GALAXY S9“ (SM G960F) (IMEI: (duomenys neskelbtini)) su “Zelta Zitvina“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje, duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta; fotolentelėje užfiksuota automobilio valstybinio numerio fotonuotrauka, nurodomi fotonuotraukos sukūrimo duomenys – 2019 m. birželio 13 d. 23:35:48; GPS koordinatės (t. 1, b. l. 184-194);

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniu pranešimu Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-5-0024-19, 2019 m. rugsėjo 5 d. atlikus mobiliojo ryšio telefonų (pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-174(19) pateiktą ataskaitą) apžiūrą, nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S9(SMG960F)“ yra automobilio nuotrauka su valstybiniu numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Failo numeris 20190613_233548.jpg. Nuotraukos sukūrimo data nurodyta – 2019 m. birželio 13 d., 23:35:48. Taip pat nurodytos koordinatės (duomenys neskelbtini). Naudojant programą „Google maps“ ir joje suvedus nurodytas koordinates, programoje nurodomas nuotraukos padarymo vietos lokacija/adresas (duomenys neskelbtini) (Pridedama informacija iš „Google maps“, 1 lapas.) (t. 1, b. l. 195-196);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvada Nr. 11Š-97(19), kurioje nurodyta, kad nustatyti, ar automobilio nuomos sutartyje (anglų kalba CAR Rental Agreement) 10 punkte esančius rankraštinius įrašus „28.05.2019“ (2 vnt.) parašė bei eilutėse „[SIGNER.R.][SIGNER.M.]“ ir „[SENDER.A.][SENDER.M.]“ pasirašė R. M. ar kitas asmuo (asmenys), nebuvo galima (t. 2. b. l. 31-33);

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniu pranešimu Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog automobilio Nuomos sutartyje nurodyta informacija apie nuomotoją – A. M., (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 26 d., 13:55 val., iš tarnybinio elektroninio pašto į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas laiškas dėl informacijos, atsakymas ar patvirtinimas apie laiško gavimą negautas; taip pat į skambučius nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepia ( t. 1, b. l. 61-64);

2021 m. gegužės 20 d. gautu Jungtinės Karalystės centrinės institucijos atsakymu dėl pateikto Europos tyrimo orderio Dėl A. M. (A. M.), kuriame nurodyta, kad tiriamasis asmuo – A. M. (A. M.), nenurodyta gimimo data arba nenustatyta patikrinimo metu. Nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu subjektas negyvena, esami gyventojai yra apsigyvenę nuo 2004 m., ir niekada nebuvo girdėję apie šį asmenį. Atlikus visų Metropoliteno policijos indeksų ir atvirųjų prieigų patikrinimus, nebuvo nustatyta šio asmens buvimo vieta. Yra neįmanoma nustatyti šio asmens buvimo vietos, galimai pateiktas vardas yra netikras ir šio asmens tiesiog nėra (t. 2, b. l. 97-100);

2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos Šiaulių kontaktinio punkto raštu Nr. 166-1321 Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad Latvijos Respublikos pilietis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš Latvijos Respublikos išvyko 2019 m. birželio 13 d., 14:09 val., per Rygos oro uosto pasienio kontrolės punktą (t. 1, b. l. 67-68);

2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. TR/5016/LT/19, kuriame nurodyta, kad iš Interpolo Prancūzijos nacionalinio skyriaus buvo gauta informacija apie tai, kad Latvijos pilietis R. M. nėra užfiksuotas kaip vykęs jūros keliu (bendrovių P&O et DFDS duomenys) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gegužės 4 d.; pagal kompanijos DFDS duomenis 2019 m. minėtas pilietis vyko: 2019 m. balandžio 29 d. per Douvers - Dunkerque automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (markė, modelis nežinomi); 2019-m. birželio 8 d. per Douvers - Calais automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (markė, modelis nežinomi); 2016 m. birželio 14 d. per Douvers - Dunkerque automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (markė ir modelis nežinomi) (t. 1, b. l. 71-72);

2020 m. vasario 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo raštu Nr. IT-631 Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad tyrimui pateikiama informacija, gauta iš tarnybinės duomenų bazės, apie R. M. vykimą keltu; Iš pateiktų duomenų matyti, kad R. M. iš Kylio (Vokietija) į Klaipėdą vyko 2019 m. birželio 14 d. transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 8 d. transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. balandžio 29 d. transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 74-75);

Eucaris sistemos duomenimis dėl transporto priemonių, kuriuose užfiksuota, kad automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra SUBARU Impreze RC Boxer; automobilis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – BMW X5 Drive 30D M Sport auto (t. 1, b. l. 96-97);

prokuroro L. B. susirašinėjimu el. paštu su resolver.co.uk ir jo vertimo į lietuvių kalbą, kuriuose užfiksuota, kad buvo klausta informacija dėl „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės draudimo liudijimo, išduoto automobiliui su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini); pateiktas atsakymas, kad „(duomenys neskelbtini)“ gali patvirtinti, kad liudijimas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis, taip pat duomenų bazėse nerandama duomenų dėl apdraustos transporto priemonės, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 56-69);

Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. (9.32) 11D-8963 Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės – automobilio „BMW X5 XDRIVE40D M SPORT“, pagaminimo metai – 2011 m., variklio talpa 2993 cm3, degalų rūšis – dyzelinas, rinkos vertė – 17170,00 eurų (t. 1, b. l. 60);

2019 m. spalio 2 d. prokurorės nutarimu, kuriuo automobilis BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas teisėtam savininkui – Jungtinės Karalystės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ - įgaliotam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 164-166).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikų juridinė kvalifikacija

BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. Taigi, taikant BK 189 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko įgytas, naudotas ar realizuotas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu (padarius vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą ar kitą nusikalstamą veiką), o kaltininkas žinojo apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-79-895/2015, 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ar kai šis turtas yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

Būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-200-788/2018).

Kaltinamasis R. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tai, kad jis įgijo ir naudojo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį, žinodamas apie nusikalstamą šio turto kilmę, nepripažino visiškai. Nurodė, jog automobilį išsinuomojo Jungtinėje Karalystėje vykimui į Latviją, jam nebuvo žinoma, kad automobilis yra pavogtas Jungtinėje Karalystėje. Be to, jam yra žinoma, kad automobilis buvo grąžintas draudimo bendrovei ir jokia bylą dėl automobilio vagystės Jungtinėje Karalystėje nėra užvesta.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pat-virtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, liudytojo parodymus duotus teisminio bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė dėl kaltinimo įgijus ir naudojus didelės vertės turtą, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, yra įrodyta.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilis BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 31 d. buvo paieškomas kaip pavogtas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. 23.00 val., iki 2019 m. gegužės 31 d., 8.13 val., nuo nukentėjusiojo T. J. namų Jungtinėje Karalystėje, abu automobilio rakteliai liko nukentėjusiojo žinioje; apie nusikaltimą 2019 m. gegužės 31 d. nukentėjusysis pranešė Metropolitan policijos skyriui, pareiškimo Nr. 5124102/19; paskelbta minėto automobilio paieška Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), paskelbimo priežastis – daiktas ieškomas norint jį išimti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys iš SIS informacinės sistemos bei Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pateikta informacija iš SIRENE Jungtinės Karalystės nacionalinio skyriaus dėl pavogto automobilio (t. 1, b. l. 91-92, 136).

Byloje esantis Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. liepos 10 d. raštas Nr. (9.32) 11D-8963 patvirtina, kad transporto priemonės – automobilio „BMW X5 XDRIVE40D M SPORT“, pagaminimo metai – 2011 m., variklio talpa 2993 cm3, degalų rūšis – dyzelinas, rinkos vertė – 17 170,00 eurų (t. 1, b. l. 60).

Šios byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamojo įgytas ir vairuotas automobilis BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje buvo įgytas nusikalstamu būdu, t. y. pavogtas, automobilio rinkos vertė, nusikaltimo padarymo metu 2019 m. birželio mėnesį, viršijo 250 MGL (1 MGL – 50 Eur), todėl nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. M. neigė, jog jam buvo žinoma ir jis nesuprato, kad jo nuomos pagrindais įgytas automobilis buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y., kad jis buvo pavogtas, viso proceso metu teigė, jog automobilį išsinuomojo iš nepažįstamo asmens Jungtinėje Karalystėje ir vyko į Latviją švęsti Joninių, ketino persikelti iš Jungtinės Karalystės gyventi į Latviją.

Iš kaltinamojo duotų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. M. Jungtinėje Karalystėje pavogtą automobilį įgijo 2019 metų birželio mėnesį, kaip nurodyta kaltiname, ne anksčiau nei 2019 m. birželio 15 d. 21.30 val. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis R. M. 2019 m. birželio 13 d. apie 14.09 val. išvyko iš Latvijos Respublikos per Rygos oro uostą; 2019 m. birželio 13 d. 23:35:48 val. kaltinamojo R. M. turėtu mobilaus ryšio telefonu, padaryta automobilio BMW X5 su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka, kuri pagal mobiliajame telefone esančius duomenis, padaryta nurodytu vietos laiku, lokacija/adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 195-196). Automobilio apžiūros metu rasti DFDS keltų kvitai patvirtina, kad kaltinamasis R. M. su minėtu automobiliu kėlėsi keltu iš Jungtinės Karalystės, Doverio (Dover), į Prancūziją – Dunkerką (Dunkirk), matyti, kad kelto išvykimo laikas 2019 m. birželio 14 d. 4.00 val., bilieto įgijimo laikas 3.04 val., biliete nurodomas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 7-20). Pagal nustatytą įvykių seką, kaltinamasis minėtu automobiliu BMW X5 vyko per Prancūziją į Vokietiją (Kylį), iš kur keltu kėlėsi į Lietuvą-Klaipėdą, iš Klaipėdos vyko per (duomenys neskelbtini) pasienio punktą į Latviją, kur buvo sustabdytas pasienio pareigūnų. Šios nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, jog atvykęs į Jungtinę Karalystę jis keletą dienų tvarkė įmonės bankroto reikalus ir tada Londone, šalia traukinių stoties susitiko automobilio nuomotoją, iš kurio išsinuomojo automobilį ir tada jau vyko į Latviją švęsti Joninių, po ko automobiliu ketino grįžti į Jungtinę Karalystę. Kaip matyti iš nustatytos įvykių sekos, kaltinamasis tą pačią dieną (2019 m. birželio 13 d.) iš Rygos išvykęs į Jungtinę Karalystę, po 13 valandų (2019 m. birželio 14 d. 3.04 val.) jau įgijo bilietą į keltą Doveryje, kur atvyko su automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolai patvirtina, kad automobilio salone buvo sugadinta (išplėšta) plastikinė apdailos detalė, esanti priešais priekinę kairės pusės keleivio sėdynę, panelės apdailos detalė padėta automobilio bagažinėje (t. 1, b. l. 46-50, 139-150). Kaltinamojo naudotas automobilio raktas yra automobilio užvedimo raktelio ruošinys, be rakto šifro ant stiebelio; jis pagamintas gamykliniu būdu; ant jo nėra gamyklinio markiravimo ženklų, nurodančių jo priklausomumą konkrečiam automobilio tipui; tokio tipo raktas sutampa su nuo 2005 m. 9 mėn. iki 2010 m. 7 mėn. gamintiems BMW 5 versijos automobiliams (specialisto išvada t. 2, b. l. 37-38). Liudytojo D. S. parodymai patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, dėl automobilio apgadinimo, automobilio salono būklės, kaltinamojo nerišlių paaiškinimų dėl kelionės tikslo, taip pat ir automobilio nusikalstamos kilmės, nes informacija, kad automobilis vogtas pasitvirtino po pareigūnų išsamaus patikrinimo sustabdžius automobilį. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis neatkreipė dėmesį į apgadinimus, esančius automobilio salone ir į jam pateiktą raktą, nurodyti automobilio salono apgadinimai bei raktas, naudotas automobiliui užvesti, nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, automobilio registracijos dokumento neturėjimas ir negavimas gavus naudojimui automobilį, paties automobilio būklė (vaikiški žaislai, netvarka), kaltinamojo vairavimo stažas nuo 1991 metų, teismui patvirtina, kad kaltinamasis iš bendros asmeninės, gyvenimiškos ir darbo patirties galėjo ir turėjo suprasti, iš tam tikrų turto ypatumų (sugadintos automobilio priekinės apdailos detalės, gauto automobilio užvedimo rakto, automobilio registracijos dokumento nebuvimo), automobilio įgijimo aplinkybių, konkrečių duomenų apie asmenis, kuris pasiūlė išsinuomoti ir išnuomojo automobilį, nebuvimo ir pan., kad automobilis „BMW X5“, kurį jis įgyja, yra nusikalstamos kilmės. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ne kartą analogišku būdu keliavo iš Jungtinės Karalystės su kitais automobiliais, kaltinamojo kelionės metu turėtas bagažas rodo, jog jis ruošėsi keliauti trumpą laiką, jokių asmeninių daiktų iš Jungtinės Karalystės nesivežė, ir šios aplinkybės paneigia kaltinamojo išdėstytas vertinamo įvykio aplinkybes, apie tai, kad jo kelionės tikslas buvo persikėlimas iš vienos šalies į kitą, bei tai, kad jis nežinojo, kad automobilis vogtas, tai sužinojo tik iš pasienio pareigūnų.

Kaltinamojo nurodytos automobilio nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, galimybės sumokėti avansą už nuomojamą automobilį, bei pateiktų dokumentų – automobilio nuomos sutarties ir draudimo dokumentas (anglų kalba), abejotinas tikrumas, kelionės iš Jungtinės Karalystės į Latviją tikslas, būtinybė nuomoti prabangų automobilį ir juo vykti per visą Europą, vien pasipuikuoti, kelia teismui pagrįstų abejonių, jog kaltinamasis nežinojo, kad automobilis yra vogtas, todėl vadovautis kaltinamojo R. M. parodymais sprendžiant jo kaltės klausimą, nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-697/2017). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos.

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, liudytojo parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatuota, kad visi byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nusikalstamai veikai pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pakanka bent vieno iš straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių – įgijo, valdė, naudojosi ar realizavo. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas šalina iš kaltinimo nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis turėjo tikslą realizuoti, įgytą transporto priemonę, nes tokio tikslo buvimo nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

Teismas, taip pat pagal kaltinamojo parodymus ir byloje nustatytas aplinkybes patikslina kaltinime nurodytą turto įsigijimo laiką, kad kaltinamasis turtą įgijo ne vėliau kaip iki 2019 metų birželio 14 d. 3.04 val., nes kaltinamajam įgyjant bilietą į keltą, jame nurodomas transporto priemonės registracijos numeris, kas rodo, kad tuo metu kaltinamasis jau naudojosi šia transporto priemone. Šios kaltinimo korekcijos nekeičia nei juridinės kvalifikacijos, nei paties kaltinimo esminių faktinių aplinkybių, aplinkybė dėl nusikalstamos veikos laiko buvo žinoma paties kaltinamojo, todėl yra leistinos bei nepažeidžia jo teisių į gynybą ir jo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Kaltinamasis R. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, jog įgyja didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį BMW X5, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 89-93), nurodo vykdantis individualią veiklą.

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; į kaltinamojo asmenybę, tai jog teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio dalies sankcijoje nurodyta švelniausia bausmė – bauda, bausmės dydį nustatant tarp BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytos, už apysunkį nusikaltimą skirtinos bausmės, minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. M. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 15 d. 21.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., 105 paras, ir laikytina, kad R. M. yra sumokėjęs jam paskirtą baudą (t. 3, b. l. 84-85, 150-151, 160-161, 171-173,176-177, 191-198).

Priimant nuosprendį R. M. panaikintina 2019 m. rugsėjo 23 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3 diskai (skaitmeninės laikmenos) priedas prie 2019 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvados Nr. 11K-174(19), saugomos prie bylos viršelio pirmame bylos tome – paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

mobilaus ryšio telefonai: Nokia RM-133 su Sim kortele ir Samsung Galaxy S9 su Sim kortele ir micro SD atminties kortele, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. 1, b. l. 197-198), grąžintini kaltinamajam R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

automobilio nuomos sutartis (anglų kalba) 13 lapų, saugoma Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. 1, b. l. 137-138), automobilio raktas, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2 vnt., saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. 1, b. l. 173-174), banko kortelė „(duomenys neskelbtini)“, DFDS čekis, 2 DFDS informaciniai lapeliai, informacija (anglų kalba) 2 lapai, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. 2, b. l. 21-22), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

automobilis BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prokuroro nutarimu grąžintas savininkui, paliktinas jo žinioje ir apie tai jam praneština.

R. M. per 3 (tris) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatsiėmus iš Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jam grąžintinų daiktų – mobilaus ryšio telefonų: Nokia RM-133 su Sim kortele ir Samsung Galaxy S9 su Sim kortele ir micro SD atminties kortele, daiktai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 210 (dviejų šimtų dešimties) MGL, t. y. 10500 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į R. M. paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 15 d. 21.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., 105 paras, ir laikyti, kad R. M. yra sumokėjęs jam paskirtą 210 MGL, t. y. 10 500,00 Eur, baudą.

Panaikinti R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3 diskus (skaitmenines laikmenas) priedas prie 2019 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvados Nr. 11K-174(19), saugomas prie bylos viršelio pirmame bylos tome – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą;

mobilaus ryšio telefonus: Nokia RM-133 su Sim kortele ir Samsung Galaxy S9 su Sim kortele ir micro SD atminties kortele, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, grąžinti kaltinamajam R. M.;

automobilio nuomos sutartį (anglų kalba) 13 lapų, automobilio raktą, valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), 2 vnt., banko kortelę „(duomenys neskelbtini)“, DFDS čekį, 2 DFDS informacinius lapelius, informaciją (anglų kalba) 2 lapus, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

automobilį BMW X5 XDRIVE40D M SPORT, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prokuroro nutarimu grąžintą savininkui, palikti jo žinioje ir apie tai jam pranešti.

R. M. per 3 (tris) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatsiėmus iš Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jam grąžintų daiktų – mobilaus ryšio telefonų: Nokia RM-133 su Sim kortele ir Samsung Galaxy S9 su Sim kortele ir micro SD atminties kortele, daiktus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, R. M. nuo nuosprendžio su vertimu į rusų kalbą išsiuntimo elektroniniu paštu jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė