Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės DNSB „Neringa-2“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų N. B. ir M. B. patikslintą ieškinį atsakovams Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Neringa-2“ (toliau – DNSB „Neringa - 2“), tretiesiems asmenims A. P., U. V., A. P., uždarajai akcinei bendrovei „Poškų karjeras“, Č. G., F. K., D. G., V. J. P., A. J. M., R. R., E. K., akcinei bendrovei „Klovainių skalda“, E. V., E. M., A. L., G. S., J. S., uždarajai akcinei bendrovei „Granitinė skalda“, uždarajai akcinei bendrovei „Nuvis“, J. S., dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti defektus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. balandžio 29 d. teisme gautas ieškovų prašymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4378-386/2019. Nurodė, kad administracinėje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią civilinėje byloje Nr. e2-62-588/2019. Teigia, jog administracinės bylos išsprendimas turės įtakos galutiniam ieškovų ieškinio pagrindo ir dalyko suformavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad žalos atsiradimo momentu ieškovai nurodo 2015 m. rugpjūčio mėn, tačiau administracinė byla Nr. el-4378-386/2019 buvo pradėta atsakovo 2019 m. kovo 18 d. skundo Palangos miesto savivaldybės administracijai pagrindu, kuriuo reikalaujama panaikinti viešojo administravimo subjekto 2019 m. vasario 11 d. priimtą daugiabučio namo techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-2, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas atlikti patikrinimo akte numatytus daugiabučio namo techninės priežiūros darbus iki 2019 m. birželio 1 d. ir apie nurodymų įvykdymą informuoti Palangos miesto savivaldybės administraciją atskiru raštu. Teigia, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas – aplinkybės, susijusios su viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumu, atliekant patikrinimo procedūras, priimto individualaus administracinio akto (ne)prieštaravimu įstatyminiam reglamentavimui bei nustatytų poveikio priemonių (ne)proporcingumu.

6.2. Nurodė, kad administracinėje byloje skundžiamas aktas grindžiamas 2018 - 2019 m. periodinių statinio techninės priežiūros apžiūrų aktais, o civilinėje byloje Nr. e2-62-588/2019 analizuojamos Daugiabučio namo išorinių sienų defektų atsiradimo priežastys, kurios remiantis byloje atlikta teismo ekspertize, atsirado dėl nevienodo pastato konstrukcijų sėdimo per 2 - 3 m. po statybos užbaigimo 2001 metais, o vidinėse patalpose, įskaitant Ieškovų butą, galimai žala atsirado 2012 m. arba anksčiau. Mano, jog yra akivaizdu, kad be iš esmės skirtingo įrodinėjimo dalyko, teismų bylose yra vertinamos skirtingų laikotarpių aplinkybės, todėl administracinėje byloje priimtame teismo sprendime, net jeigu jis ir būtų neigiamas atsakovo atžvilgiu, konstatuotos vėlesnio laikotarpio aplinkybės neturės jokios įrodomosios galios civilinėje byloje Nr. e2-62-588/2019.

8.1. Nurodė, kad ieškovai civilinėje byloje ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti defektus, grindžia būtent atsakovės DNSB „Neringa – 2“, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriaus (prižiūrėtojo) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos pareigos nevykdymu, kuri pasireiškė atsakovės neveikimu (dėl ilgą laiką neremontuojamų išorinių namo sienų įtrūkimų, per kuriuos į vidų skverbiasi drėgmė), dėl ko ieškovų bute atsirado žala, kuri vis didėja.

8.2. Teigia, jog bendrija 2007 m. vasario 23 d. patikrino pastato būklę ir surašė defektinį aktą. Nurodė, kad bendrijos susirinkime buvo svarstomas defektų klausimas, tačiau defektų šalinimo klausimų nesprendė, o, žinodama apie realią pavojingą konstrukcijų būklę, daugiau kaip dešimtmetį iki šios dienos nieko nedarė. Mano, jog teismas padarė tinkamą ir teisingą išvadą, jog administracinės bylos Nr.e2-4378-386/2019 baigtis gali įtakoti šios civilinės bylos nagrinėjimo baigtį.

10.1. Nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. susirinkimo metu, daugiabučio namo gyventojų susirinkimo balsų dauguma buvo nuspręsta pastato sienų remonto darbus atlikti iki 2016 m. spalio 31 d. tačiau atsakovas minėtų darbų iki šiol nėra atlikęs. Mano, kad atsakovas, turėdamas pakankamai informacijos apie pastato būklę vilkina sienų remontą, taip didindamas žalą ieškovams bei pastatui.

10.2. Nurodė, kad tiek ieškovų, tiek savivaldybės reikalavimai yra susiję, todėl teigia, kad išnagrinėjus administracinę bylą, bus išspręstas pastato nepriežiūros klausimas civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-62-588/2019, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.

14. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima, ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai kreipėsi į teismą dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, kadangi atsakovei nevykdant savo pareigų ieškovai patiria turtinę ir neturtinę žalą, sąlygotą nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. į jų butą per išorines daugiabučio namo sienas besiskverbiančios drėgmės. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-4378-386/2019, kurioje sprendė ginčą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. SS19-2 teisėtumo ir pagrįstumo. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu, todėl šios nutarties priėmimo dienai neįsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2019 m. vasario 11 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. SS19-2 atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimams, tačiau šioje byloje nebuvo analizuojama nei atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, o taip pat nevertinama ar ieškovai dėl atsakovės veiksmų patyrė turtinę bei neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas tiesioginės teisinės reikšmės priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje neturės, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė civilinės bylos sustabdymo institutą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog bylose yra vertinamos skirtingų laikotarpių aplinkybės, todėl administracinėje byloje priimtame teismo sprendime, net jeigu jis ir būtų neigiamas atsakovo atžvilgiu, konstatuotos vėlesnio laikotarpio aplinkybės neturės įrodomosios galios civilinėje byloje Nr. e2-62-588/2019. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovai ieškiniu teigia, jog žala atsirado nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau administracinėje byloje sprendžiamas 2019 m. vasario 11 d. atlikto statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. SS19-2 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame akte vertinami atsakovės veiksmai nuo 2018 m. vasario 3 d. iki akto surašymo dienos, todėl akivaizdu, jog administracinėje byloje nustatinėjami faktai neturės tiesioginės įtakos priimamam sprendimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, teismas plačiau dėl jų nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

18. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, todėl darytina išvada, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada negali būti pripažinta pagrįsta, todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti.