Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1136-452/2016 pagal pareiškėjų R. S. ir A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankas, AB „Swedbank“, bankroto administratoriui UAB „Inovestrus“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo fizinio asmens bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. R. S. ir A. S. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti bankrutuojančių A. S. ir R. S. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5, dalyje „Dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ 2 punktą ir perduoti šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo. Nurodė, kad 2015 m. vasario mėnesį yra patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kreditoriai priėmė nutarimą, jog pareiškėjų butas turi būti įvertintas ir parduotas po 6 mėnesių nuo mokumo plano patvirtinimo. Nuo 2016-01-01 įsigaliojus FABĮ 8 str. 9 d., leidžiančiai neparduoti įkeisto turto, pareiškėjai tikėjosi jog buto pardavimas klausimas bus sprendžiamas bankroto bylos pabaigoje. Pareiškėjams taip pat nėra aišku, kada butas turėjo būti parduodamas, po 6 mėnesių nuo mokumo plano patvirtinimo, ar po 6 mėnesių nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, nes iš kreditorių susirinkimo nėra aišku, kokią nuostatą turėjo kreditoriai. Mano, kad kreditoriai turėtų iš naujo svarstyti pareiškėjo paskutinio būsto pardavimo klausimą ir konkrečiai išdėstyti savo poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad priimant skundžiamą nutarimą būtų pažeistos FABĮ 25-26 str. nuostatos dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Susirinkime balsuojant dėl skundžiamo nutarimo dalyvavo abu kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 100 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kreditoriai, pateikdami siūlymą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, atsižvelgė tiek į mokumo planą, tiek į rinkos vertę bei patvirtino bankrutuojančių asmenų pardavimo tvarką ir kainą. FABĮ 8 str. papildymas 9 d., kurioje numatyta, kad fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ar (ir) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, neturi įtakos pareiškėjų buto pardavimui, nes pareiškėjai nepateikė duomenų, kad su įkaito davėju būtų susitarta dėl įkeisto turto išsaugojimo bankroto metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

P. R. S. ir A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016-04-04 Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 dalyje „Dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ 2 punktą ir perduoti šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo. Nurodo, kad pagal bankrutuojančių A. S. ir R. S. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 5, kuriame svarstant klausimą dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, 2 punkte priimtas nutarimas – atlikus buto įvertinimą parduoti po 6 mėnesių nuo mokumo plano patvirtinimo, buvo priimtas neįvykdomas nutarimas. Mokumo planas buvo patvirtintas 2015 m. vasario mėn., o turtas įvertintas 2015 rugpjūčio mėn. Pareiškėjai nežino, ar butas turi būti parduotas po 6 mėnesių nuo mokumo plano patvirtinimo, ar po 6 mėnesių nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo. Nėra aišku, kokią nuostatą turėjo kreditoriai, siūlydami nutarimo projektą ir jį priimdami, nes skelbiant apie susirinkimą ir siūlant nutarimo projektą, buvo įrašyta nuostata, jog paskutinis būstas bus pardavinėjamas bankroto bylos pabaigoje. Apeliantų nuomone, kreditoriai turėtų iš naujo svarstyti pareiškėjų paskutinio būsto pardavimo klausimą ir konkrečiai išdėstyti savo poziciją. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2016 m. balandžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.Pažymėjo, kad pareiškėjų pateiktas planas, kuriame jie patys nurodė, kad jiems priklausantis butas galėtų būti parduotas po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo dienos, tokiam planui pritarė kreditoriai ir 2015 m. vasario 3 d. patvirtino teismas.Pareiškėjai plano projekte nurodė, kad vedamos derybos su investuotojais, kurie domisi bendro verslo galimybėmis ir planuoja įsigyti pareiškėjams priklausančias gamybines patalpas, kurios turėjo būti išspręstos iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio 3 d.Kreditoriai, negavę duomenų apie vedamas derybas ir jų rezultatus, pareikalavo sušaukti susirinkimą dėl pareiškėjams priklausančio turto pardavimo, kuris buvo sušauktas 2015 m. gruodžio 21 d. Susirinkime nutarta, kad turtas turi būti parduodamas nedelsiant, pagal susirinkime patvirtintą pardavimo tvarką. Kreditorių susirinkime buvo pažymėta, kad turtas turėjo būti įvertintas ir pradėtas realizuoti jau praėjus 6 mėnesiams nuo mokumo plano patvirtinimo.Kadangi plane nurodyti veiksmai nebuvo atlikti, tai galima vertinti kaip plano nevykdymą ir administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Iš bylos ir teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Panevėžio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 7 d. nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2015 m. vasario 3 d. teismo nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kurio 9.4 punkte numatyta, kad bankrutuojančių asmenų R. S. ir A. S. butas esantis (duomenys neskelbtini), esant kreditorių susirinkimo sprendimui, galėtų būti parduodamas varžytinėse po 6 mėnesių nuo mokumo plano patvirtinimo. 2015 m. gruodžio 21 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, šio susirinkimo metu buvo svarstomi klausimai: 1. Dėl A. ir R. S. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos; 2. Dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; 3. Einamieji klausimai. Darbotvarkės antru klausimu buvo priimtas nutarimas: „Nekilnojamą turtą butą adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A5p, statybos metai 1979, bendras plotas 81,32 m² (toliau - Turtas 2), atlikus Turto 2 vertinimą parduoti po 6 mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Apeliantai nurodo, kad jie nežino, ar butas turėjo būti parduotas po 6 mėnesių nuo mokumo plano atkūrimo, ar nuo 6 mėnesių nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, nes 2015 m. gruodžio priimtas nutarimas butas turi būti įvertintas ir parduotas po 6 mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, negalėjo būti vykdomas. Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti.Teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plano 9.4 punkte buvo aiškiai numatyta pareiškėjams priklausančio buto pardavimo tvarka: esant kreditorių susirinkimo sprendimui, butas galėtų būti parduodamas varžytinėse po 6 mėnesių nuo mokumo plano patvirtinimo. Pareiškėjai su nurodyta turto realizavimo tvarka sutiko. Taigi bankrutuojantiems asmenims kreditoriai suteikė 6 mėnesių laikotarpį investavimo ir turto pardavimo klausimams išspręsti, kuriam pasibaigus būtų pradedama turto realizavimo procedūra. Turto įvertinimo ir realizavimo procedūra užtruko dėl pareiškėjų ir bankroto administratoriaus kaltės, kadangi jie savalaikiai neinformavo kreditorių apie plane numatytus investavimo ar/ir turto pirkimo klausimų sprendimus. 2015 m. gruodžio 21 kreditorių iniciatyva sušaukus susirinkimą, buvo nutarta laikytis plane patvirtintos buto pardavimo tvarkos ir kainos. Tai, kad turtas nebuvo įvertintas ir realizuotas per 6 mėnesius, kaip buvo numatyta, plane, nedaro turto pardavimo procedūros neaiškios, nes turto pardavimas gali būti pradedamas įsiteisėjus nutarčiai patvirtinti planą (FABĮ 27 str.1 d.), o tik patvirtina bankroto administratoriaus pareigų neatlikimą (FABĮ 12 str. 4, 10 d.). Plane buvo numatyta, kad neišsprendus, kaip numatyta plane, investavimo ir/ar turto pirkimo pardavimo klausimų, turi būti sušauktas kreditorių susirinkimas ir jame sprendžiami turto pardavimo ir kainų klausimai. Taigi visi terminai ir tvarka buvo aptarta mokumo atkūrimo plane. Nagrinėjamu atveju bankrutuojantys asmenys, turėjo ilgesnį nei plane numatytą 6 mėnesių terminą išspręsti mokumo plane numatytus investavimo ir turto pardavimo klausimus, kurių jiems nepavyko išspręsti. Tai, kad pareiškėjams yra žinoma, kad turtas turi būti realizuojamas ne bankroto procedūros pabaigoje, patvirtina ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuri panaikino 2014 m. gegužės 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, patvirtinusią mokėjimo atkūrimo planą leidžiantį bankrutuojančių asmenų butą parduoti bankroto procedūros pabaigoje. Po šios nutarties pareiškėjai pateikė kreditoriams tvirtinti kitą mokėjimo plano projektą, kuriame atsirado nuostata, kad pareiškėjų turtas gali būti realizuojamas po 6 mėnesių po mokėjimo plano patvirtinimo. Todėl apeliantų argumentai, kad jiems nesuprantama turto realizavimo tvarka, atmetami kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliacine tvarka yra suėjęs 6 mėnesių terminas nuo 2015 m. gruodžio 21 d. kreditorių susirinkimo, todėl bet kokiu atveju bankrutuojantiems asmenims priklausantis turtas gali būti realizuojamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 str. 12 d., 10 str. 2 d.). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 str. 13 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.