- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e1-1316-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34201-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkų rajonas) prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1316-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, 2019-10-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, 2020-04-24 išregistruotas iš probojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2020-08-25 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai 2020-08-25 Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK jam nustatytas 1,20 prom. girtumas), tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto su savo broliu J. S. metu, kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajam J. S. į veido sritį, dėl ko J. S. patyrė fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
J. S. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Narkologo ir psichiatro įskaitoje jis neregistruotas. J. S. yra jo brolis, jie kartu gyvena motinai H. S. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), namuose gyvena trise, kiekvienas turi po atskirą kambarį name. Tą dieną, t. y. 2020-08-25 jis atėjo namo apie 19 val., brolis Jonas buvo namuose, brolis turėjo alaus butelį ir pasiūlė jam kartu su šiuo išgerti. (Jau prieš tai brolis buvo išgėręs). Jie gėrė alų, 1 litro talpos, 7,5 proc. stiprumo, geriant alų, brolis pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais (kokia to priežastis, jis taip ir nesuprato), ko pasekoje apie 20 val. jie su broliu žodis po žodžio susipyko ir jis, neiškentęs brolio patyčių, kumščiu sudavė broliui du kartus į veido sritį. Dabar jis gailisi taip padaręs, nori brolio atsiprašyti. Pažada žalą broliui atlyginti. M. H. buvo tuo metu su jais kartu, tačiau pastarosios sveikata prasta, girdi visai silpnai ir atminties jau beveik neturi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, pažada nesiartinti prie brolio J. S. (b.l. 32).
Be visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Nukentėjusiojo J. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad J. S. yra jo brolis, jie kartu gyvena jų mamai priklausančiame name, gyvena visi trise viename name, turi kiekvienas po atskirą kambarį. Tą dieną jis buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, išgėrė maždaug 1 litrą alaus, 7,5 proc. stiprumo. Apie 19 val. grįžo namo jo brolis (duomenys neskelbtini), jis turėjo dar vieną litro talpos butelį alaus, todėl pasiūlė broliui išgerti tą butelį kartu. Jie gėrė jo kambaryje, gerdami susipyko (priežasties įvardinti negali, neprisimena), taip žodis po žodžio tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jo brolis (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė jam du kartus į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Todėl jis ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jam įteikė užduotį vykti pas med. ekspertus, tačiau jis niekur nevažiavo ir nevažiuos, greitoji medicinos pagalba jam reikalinga nebuvo, pas šeimos gydytoją jis nesikreipė. Broliui jis jau atleido, (duomenys neskelbtini) jo atsiprašė. Tuo metu, kai jie pykosi, kambaryje kartu buvo ir jų motina H. S., tačiau pastarosios sveikata labai prasta, pastarajai jau 87 metai, blogai girdi, jie su broliu motiną prižiūri, jis nemano, kad būtų tikslingą pastarąją apklausti, jis nenori mamai nereikalingo streso (b.l. 17).
2020-08-25 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad J. S. paaiškino, kad 2020-08-25, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu jo brolis J. S. du kartus kumščiu sudavė jam į veidą bei sukėlė fizinį skausmą (b.l. 5,6).
2020-08-25 21.29 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0154, jog J. S. nustatytas 1,20 prom. girtumas (b.l. 10).
2020-08-25 21.25 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0154, jog J. S. nustatytas 1,80 prom. girtumas (b.l. 9).
2020-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolu, kad apžiūros objektu yra mūrinis, vieno aukšto gyvenamasis namas. Užėjus į vidų, patenkama į kambarį. Kambaryje iš dešinės nuo įėjimo durų, prie sienos, stovi lova. Iš kairės pusės nuo įėjimo durų, prie sienos, stovi spinta, prie lango stovi stalas. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Pridėta fotolentelė (b.l. 12-15).
Kita bylos medžiaga: ĮKNR duomenimis, AN registro išrašu, duomenimis apie asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. S. 2020-08-25 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,20 prom. girtumas), tyčia, panaudojo smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto su savo broliu J. S. metu, kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajam J. S. į veido sritį, dėl ko J. S. patyrė fizinį skausmą. J. S. veika tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas J. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – J. S. teistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokuroro siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę J. S. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-08-25 21.25 val. iki 2020-08-26 14.14 val. (1 para) (BPK 66 straipsnis).
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – 2 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos aptariamo straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-574/2018; Lietuvos A. T. 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo J. S. asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtinas kaltinamojo resocializacijos poreikis, todėl pastarajai kartu su bausme skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas du mėnesius J. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. S. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę J. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-08-25 21.25 val. iki 2020-08-26 14.14 val. ir laikyti, kad J. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą du mėnesius
nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
(duomenys neskelbtini), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.