Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21310-22, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. M. 2022 m. birželio 12 d. apie 4 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirties pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją E. M., o būtent ranka suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir tempė, po to, ranka suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, ją smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kaklo dešinėje pusėje.

Kaltinamasis G. M. kaltę visiškai pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2022 m. birželio 11 d. apie 16 val. į jų sodybą atvažiavo sūnus K. M. su žmona E. M., jie atvyko švęsti sūnaus gimtadienio. Tuo metu kaltinamasis su žmona išėjo pas kaimynus, ten vartojo alkoholį. Į namus grįžo apie 2 val. Žmona nuėjo miegoti, o jis liko pavėsinėje su sūnaus draugais ir marčia. Vienu metu E. M. pradėjo konfliktuoti su B. P. dėl to, kad jis įmetė E. į tvenkinį. Kaltinamasis ramino juos ir bandė išskirti, tuo metu E. M. ranka sudavė jam per veidą. Jis dėl tokio E. M. elgesio įsižeidė ir jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent traukdamas už plaukų ištempė ją iš pavėsinės, buvo ranka suėmęs jai už kaklo. Dėl to, kad smurtavo E. M. atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 171–174, 185–187).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjos G. P. surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2022 m. birželio 12 d. 17.16 –17.21 val. priimtas E. M. pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 4.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme prieš ją smurtavo jos uošvis G. M., t. y. smaugė ją ir tempė už plaukų, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, pavėsinėje, tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 35–40).

Specialisto išvadoje Nr. G 252/2022 (06) nurodyta, kad E. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, kairiame dilbyje ir dešinėje šlaunyje, paviršinis odos nubrozdinimas kairio dilbio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, tiek tiesioginio pašalinio poveikio metu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau nei keturiais trauminiais poveikiais. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 72–76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji E. M. parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. su vyru K. M. nuvažiavo pas vyro tėvus į sodybą švęsti gimtadienio. Į gimtadienio šventę atvyko draugai M. M. su šeima, M.ir M. K., B. P. ir kiti. Ji, atvykusi į sutuoktinio tėvų sodybą, jautė uošvio G. M. nepasitenkinimą, jis nesisveikino su ja, jo bendravimas buvo įžūlus. Uošvis su žmona išėjo pas kaimynus ir grįžo į namus apie 2 val. nakties. Vyro motina nuėjo miegoti, o G. M. pasiliko pavėsinėje. Vienu metu G. M. pradėjo jai priekaištauti, kad sūnus K. už savo pinigus tvarko jos butą, kad ji yra ubagė. Tokie žodžiai ją įžeidė, tačiau tuo metu konflikto tarp jų nebuvo. Vėliau ją B. P. įmetė į tvenkinį. Ji buvo neblaivi, nemoka plaukti, todėl labai išsigando. Išlipusi iš tvenkinio, ji pavėsinėje priekaištavo B. dėl tokio jo elgesio. Tuo metu G. M. viena ranka suėmė jai už plaukų ir patraukė, kita ranka G. M. paėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, ji jautė skausmą, tempimą, dusulį. Dėl tokių smurtinių G. M. veiksmų liko sužalojimas ant jos kaklo, ji jautė skausmą dar visą savaitę po įvykio. B. P. bandė juos išskirti, traukdamas ją nuo G. M., ir kai G. M. paleido jos plaukus, jie neišlaikė pusiausvyros ir nukrito, ji krisdama į akmenį susižalojo ranką (1 t., b. l. 18–29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. P. parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. apie 11 val. su K. M. atvažiavo į K. tėvų sodybą švęsti K. gimtadienio. Apie 16 val. atvažiavo K. sutuoktinė E. M. su draugais, jie visi linksminosi, vartojo alkoholį. Dėl neblaivumo jis neprisimena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad K. M. tėvai buvo išėję pas kaimynus, sugrįžo jie apie 2 val. nakties. K. motina nuėjo miegoti, o tėvas G. M. liko su jais. Apie 3.30 val. tarp jo ir E. M. kilo žodinis konfliktas, dėl ko – neatsimena. G. M. juos ramino, o kas vyko toliau, dėl neblaivumo neprisimena (1 t., b. l. 81–84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. M. parodė, kad su tėvu G. M. sutaria gerai. 2022 m. birželio 11 d. apie 11 val. atvyko į tėvų sodybą su B. P., kur ruošėsi savo gimtadienio šventimui. Apie 16 val. į sodybą atvyko sutuoktinė E. M. su draugais ir giminėmis. Apie 19 val. tėvai išėjo pas kaimynus, sugrįžo į namus apie 2 val. Mama nuėjo miegoti, o tėvas liko su jais vakaroti. Tada tarp tėvo ir E. M. kilo žodinis konfliktas dėl būsto, kuriame jis su E. gyvena. Tuo metu B. P. apkabino E. M. už pažastų ir įmetė ją į tvenkinį. Jai išlipus iš vandens, jis nuėjo į namus atnešti jai sausų drabužių. Tuo metu išgirdo prie pavėsinės kažką šaukiant. Jis atbėgo į pavėsinę ir pamatė, kad už pavėsinės ant žemės gulėjo G. M., o šalia jo gulėjo E., ji verkė. M. M. buvo užgulęs tėvą ir šaukė ant jo, sakydamas, kam taip daro. Jis M. M. nustūmė nuo tėvo. Tada tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas dėl to, kad tėvas buvo sugriebęs E.. Po konflikto jis su E. išsikvietė taksi ir važiuojant į namus E. jam pasakojo, kad tėvas ją smaugė, ant jos kaklo matėsi smaugimo žymės (1 t., b. l. 89–92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. po 16 val. su savo vyru M. K. atvyko į sodybą švęsti bendradarbės E. M. vyro K. M. gimtadienio. Šventė vyko pavėsinėje, buvo ir daugiau svečių, visi vartojo alkoholį. Apie 2 val. prie jų prisijungė K. M. tėvas G. M., kuris pradėjo konfliktuoti su E. M.. Jų konflikto metu B. P. įmetė E. M. į balą. Ji su K. M. nuėjo į namą atnešti E. sausų drabužių ir tuomet išgirdo E. M. riksmą. Ji K. M. pasakė, kad bėgtų pas ją, nes turbūt E. muša. Kai liudytoja atbėgo prie pirties, pamatė E. M. gulinčią ant žemės, ją buvo užgulęs G. M., jis keikė E.. Liudytoja nematė ir negali pasakyti, ar G. M. E. smaugė, ar tampė ją už plaukų, bet tuo metu E. spiegė. M. M. atitraukė G. M. nuo E. M. ir liudytoja nusivedė ją į pirtelę persirengti. E. verkė, sakė, kad G. M. su B. P. nusitempė ją į tamsią vietą ir mušė. Po šio įvykio liudytoja su vyru išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus. Kol jie laukė taksi, G. M. toliau reiškė nepasitenkinimą E. M. (1 t., b. l. 97–100).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. patvirtino, kad su žmona M. K. buvo G. M. sodyboje, šventė gimtadienį, naktį įvyko konfliktas, nes G. M. pradėjo priekaištauti marčiai E. M., buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Kai liudytojas pasitraukė į šalį, jis išgirdo kažką spiegiant. Nuėjęs prie pirties, pamatė, kad K. M. ir E. M. konfliktuoja su G. M.. E. M. sakė, kad parašys policijai pareiškimą ir neatleis G. M. (1 t., b. l. 105–108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. jis dalyvavo K. M. gimtadienio šventėje, kuri vyko jo tėvų sodyboje. Visi vartojo alkoholį, buvo linksmi ir draugiški. Vienu metu prie jų prisijungė ir K. tėvas G. M., kuris atrodė stipriai neblaivus. Tarp G. M. ir jo marčios E. kilo žodinis konfliktas. Dėl neblaivumo liudytojas visų įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, kad vienu metu išgirdo, kad kažkas už pirties spiegia, nuėjęs ten pamatė, kad G. M. tempia E. M., suėmęs jai už kaklo ir plaukų. Jis G. M. nustūmė nuo E. M., jie nukrito ant žemės (1 t., b. l. 113–116).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. M. kaltė yra įrodyta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis G. M. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. M., t. y. suėmęs ją už plaukų tempė, smaugė ją. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Už kaltinamojo G. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, prokurorės sprendimas užbaigti nagrinėjamą baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismo baudžiamuoju įsakymu įstatymui neprieštarauja, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Kaltinamajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamasis tam neprieštaravo, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl prokurorės siūlomos laisvės apribojimo bausmės ir jos dydžio (2 t., b. l. 20–22).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis G. M. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis buvo teistas, bet šiuo metu teistumas išnykęs (1 t., b. l. 120–122), todėl asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 130–131). Nedirba (1 t., b. l. 128–129), yra senatvės pensininkas, į Psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą neįrašytas (1 t., b. l. 136). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatomis, G. M. nustatytinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Prokurorė, vadovaudamasi BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme siūlo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nėra kaltinamojo artima giminaitė ar jo šeimos narys, taigi, minėta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju negali būti skiriama (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-919/2022).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1–8) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis G. M. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. birželio 12 d. 22.15 val. (1 t., b. l. 158–160), iš sulaikymo paleistas 2022 m. birželio 13 d. 13.01 val. (1 t., b. l. 191–193), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per penkis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per penkis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. birželio 13 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.