Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. patikslintą ieškinį atsakovui K. R. dėl ieškinio senaties termino atnaujino, tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo A. R., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atnaujinti ieškovui terminą tėvystei nuginčyti; nustatyti, kad nepilnamečio J. R., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nėra atsakovas K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti, kad nepilnamečio J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio gimimo liudijimo įraše tėvu įrašyti A. I.. Nurodo, kad ieškovui gyvenant kartu su A. R. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. R.; (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teisme trečiasis asmuo A. R. nutraukė santuoką su K. R.. Šiuo metu ieškovas neįregistravęs santuokos nuo 2015 m. rudens gyvena su A. R. ir augina judviejų sūnų J. R.. Nepilnamečio J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo grafoje ,,tėvas“ įrašytas K. R., nors biologinis nepilnamečio tėvas yra ieškovas A. I., kuris augina bei rūpinasi sūnumi nuo pat vaiko gimimo. Kadangi ieškovui sūnus gimė tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)), kai buvo nutraukta A. R. santuoka su K. R., pagal galiojančius įstatymus tėvu vaiko gimimo liudijime įrašytas buvęs nepilnamečio motinos sutuoktinis. Ieškovas nesikreipė į teismą ne tik dėl nežinojimo, bet tikėjosi, kad pavyks su K. R. nuvykti pas notarą ir pakeisti įrašą apie tėvą vaiko gimimo liudijime. Kai sužinojo, kad tik teismo keliu gali nuginčyti esantį įrašą, kreipėsi į teisininkus. Ieškovas yra įsitikinęs, kad nuginčijant jo sūnaus J. R. tėvystę ir pripažįstant jį nepilnamečio J. R. tėvu, nepilnamečio interesai nebus pažeisti. Be to, nepilnametis sūnus Jonas, gim. (duomenys neskelbtini), ieškovą laiko vieninteliu tėvu, atsakovo byloje nepilnametis nėra net matęs, todėl tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas yra nepilnamečio interesų užtikrinimas, kaip prioritetinė nepilnamečio teisė į pavardę bei teisingus asmens duomenis.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko, nurodęs, kad 2016 metų birželio mėnesį nutraukė santuoką su A. R.; iki santuokos nutraukimo apie keletą metų negyveno su A. R.; iš artimųjų sužinojo, kad ji gyvena su kitu vyru ir susilaukė vaiko; vaiko niekada nematė, su juo nebendravo ir jo nepažįsta. Tik gavęs dokumentus iš teismo sužinojo, kad yra įrašytas tėvu A. R. vaiko gimimo liudijime. Yra įsitikinęs, kad jis nėra J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Jei A. I. teigia, kad jis yra nepilnamečio tėvas, atsakovas su tuo sutinka. Nepageidauju DNR tyrimų. Sutinka, kad būtų pakeistas gimimo liudijimo įrašas ir jame būtų nurodytas tikrasis vaiko tėvas ir vaikui suteikta tikroji pavardė.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti, nurodžiusi, kad nepilnametis gimė tą pačią dieną, kai buvo nutraukta trečiojo asmens ir atsakovo santuoka; ieškovas nesitikėjo, kad vaikui bus suteikta atsakovo pavardė, vėliau dokumentų nesusitvarkė, nes neturėjo pinigų. Ieškinys turėtų būti tenkintas atsižvelgiant į vaiko interesus. Terminas nuginčyti tėvystę praleistas, nes ieškovas neprisiruošė susitvarkyti dokumentų. Tarp šalių ginčo dėl vaiko tėvystės nėra.

Trečiasis asmuo A. R. teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti, paaiškinusi, kad apie tai, jog vaiko pavardė gimimo liudijime įrašyta „R.“, žinojo nuo pradžių. Vaiko pavardės nekeitė, nes bijojo, kad jeigu bus skirtinga pavarde, negalės deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos, neturėjo ir pinigų teismams. Vaiko pavardę keisti paskatino tai, kad deklaravo savo ir vaiko gyvenamąją vietą Klaipėdoje, norėjo vaiką leisti į darželį. Kada ieškovas pradėjo domėtis galimybe pakeisti vaiko pavardę ir duomenis apie vaiko tėvą, ji nežino. Ji nedirba, gauna išmokas, pragyvena iš ieškovo gaunamų pajamų. Atsakovas net nėra matęs vaiko.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą, nurodęs, kad ieškovo šeima niekada nebuvo žinoma tarnybai; J. R. lanko darželį; atsakovas nėra matęs vaiko, jam išlaikymo neteikė, ginčo dėl ieškinio reikalavimų nėra, todėl vaikas turi žinoti savo kilmę. Prašo tenkinti ieškinio reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu yra įrašytas atsakovas K. R., motina trečiasis asmuo A. R.; vaiko gimimo liudijimas išduotas 2016 m. liepos 8 d., J. R. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su A. R. adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1870-729/2016 nutraukta santuoka, sudaryta tarp K. R. ir A. R.; sprendimas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d., A. R. ištuokos liudijimas išduotas 2016 m. rugpjūčio 16 d.

Dėl ieškinio senaties. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo bei ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovui aplinkybė, jog jis yra tikrasis vaiko J. R. tėvas ir kad vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo K. R. nėra tikrasis vaiko J. R. tėvas, buvo žinoma nuo pat pradžių (J. R. gimimo liudijimas išduotas 2016 m. liepos 8 d.). Ieškovas pripažįsta, jog terminas, per kurį jis turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, yra praleistas, prašo teismo atnaujinti šį terminą, Ieškinyje ieškovas nurodo, kad išėmus gimimo liudijimą ieškovas nesikreipė į teismą ne tik dėl nežinojimo, bet tikėjosi, kad pavyks su K. R. nuvykti pas notarą ir pakeisti įrašą vaiko gimimo liudijime. Kai sužinojo, kad tik teismo keliu gali nuginčyti esantį įrašą savo vaiko gimimo liudijime, kreipėsi į teisininkus. Vaiko motina teismo posėdžio metu teigė, jog dėl tėvystės nuginčijimo į teismą nesikreipė, nes manė, jog pakeitus sūnaus pavardę gali kilti sunkumų deklaruojant sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti svarbios yra ne tik ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis anksčiau nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir faktas, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo jokie tėvo ir sūnaus santykiai neatsirado, jų nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, atsakovo, kaip tėvo, J. R. neidentifikuoja, atsakovas vaiko nėra matęs. Teismas, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susiklosčiusį socialinio ryšio nebuvimą tarp vaiko ir tėvu gimimo liudijime įrašyto atsakovo, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 - 3.148, 3.150 straipsniai). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčo tarp šalių, kas yra J. R. tėvas, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens A. R. ir atsakovo santuoka nutraukta, J. R. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu apsigyveno kartu 2015 m. rudenį. Šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, nes žino, kad nepilnamečio vaiko tėvu negali būti atsakovas, laikytina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nėra J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nuginčijimo ( CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), todėl ieškinys tenkintinas (CK 3.149-3.151 straipsnis).

Dėl tėvystės pripažinimo. Tėvystės pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato CK 3.141 – 3.145 str. CK 3.142 straipsnio 1 dalis numato, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Pagal CPK 387 straipsnio 1 dalį teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių. Šiuo atveju byloje ginčo dėl tėvystės nėra. CK 3.141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl J. R. tėvystės nėra, atsakovo tėvystė yra nuginčytina šiuo teismo sprendimu, ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu A. R. turėtų kreiptis į notarą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Šioje dalyje ieškinys pripažįstamas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Ieškovas prašo teismo nepilnamečio gimimo liudijimo įraše tėvu įrašyti A. I.. Reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teismas jokių įrašų gimimo liudijime neatlieka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų, kurios detalizuoja tėvystės nuginčijimo registravimo tvarką, 54 punkte nurodyta, kad Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašo, todėl ieškovo patirtos išlaidos nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 12,81 Eur. Laikant, kad patenkinta pusė ieškinio reikalavimų, valstybei lygiomis dalimis iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( po 6,42 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Pripažinti, kad atsakovas K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,42 Eur (šeši eurai 42 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš ieškovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,42 Eur (šeši eurai 42 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.