- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2-1149-877/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06647-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Ž. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui T. D., atsakovo Ž. G. atstovui advokatui S. B., nedalyvaujant atsakovui Ž. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Ž. G. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu (1 t., 3-4 b.l.) prašė priteisti iš atsakovo Ž. G. 24 758,98 Lt žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 743,00 Lt žyminio mokesčio ir 224,82 Lt vertimo išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis. Autoįvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė RENAULT CLIO CRANDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė M. C., ir sužalotas kartu važiavęs keleivis S. W.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir vairuotojo Ž. G. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. reikalavimų – raštu nepranešė per 3 darbo dienas apie eismo įvykį darudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, nepateikė turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, nepadėjo draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, nesilaikė draudiko ar Biuro nurodymų. Ieškovė, negavusi informacijos apie draudiminį įvykį, negalėjo tirti auto įvykio aplinkybių, žalos, nuostolio dydžiais, ar visa žala padaryta nagrinėjamo eismo įvykio metu, ar apskritai toks įvykis buvo, dėl nepranešimo laiku užtruko bylos administravimas. Ieškovė įvykusios avarijos metu padarytą žalą apskaičiavo pagal Europos tarpvalstybinių ieškinių valdymu užsiimančios bendrovės Inter Europe AG pateiktą informaciją, ir ją atlygino iš viso išmokėdama 123 794,87 Lt draudimo išmoką. Atsakovo transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas" (draudimo sutarties liudijimas LT/AEB 7963128), todėl draudimo bendrovė atlygino kaltininko padarytą žalą. Atsakovas nevykdė pareigos pranešti ieškovui per 3 darbo dienas apie įvykį, ieškovė 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punktu reikalauja sumokėti 20 procentų nuo išmokėtos sumos, t.y. 24 758,98 Lt.
Atsakovas Ž. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., 57-60 b.l.). Nurodė, kad įvykus eismo įvykiui, atsakovas įvykdė visas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje numatytas pareigas: pasirūpino, kad įvykęs įvykis būtų užfiksuotas; apie įvykį pranešė policijai ir informavo ieškovę telefonu bei nurodė visas įvykio aplinkybes; kitokios su eismo įvykiu susijusios informacijos neturėjo. Kadangi buvo užsienyje, negalėjo raštu pateikti paaiškinimus nustatytu terminu, tačiau grįžęs į Lietuvą jis faksu pakartotinai informavo ieškovę apie buvusį eismo įvykį. Ieškovė surinko visą informaciją, susijusią su įvykiu, o atsakovo netinkamas pranešimas apie eismo įvykį, neturėjo jokios įtakos įvykio tyrimui ir draudimo išmokos išmokėjimui. Nurodė, kad remiantis Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. nuostata, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jei ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką ir taip atlygino eismo įvykio metu atsiradusią žalą, tai ieškovui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, susiję su eismo įvykiu, iš kurių ieškovas pagrįstai nustatė aplinkybes, patvirtinančias eismo įvykio faktą, už įvykį atsakingus asmenis, padarytos žalos dydį ir šiuo pagrindu išmokėjo draudimo išmoką. Be to, ieškovė neįrodė, kad trečiajam asmeniui buvo padaryta konkreti paties ieškovo ieškinyje nurodyto dydžio žala. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodo, kad dėl netinkamo pranešimo apie eismo įvykį, ji būtų patyrusi žalą arba būtų susidariusios itin neigiamos pasekmės administruojant žalos bylą. Draudiko išlaidos tenka pačiam draudikui ir nėra atlyginamos, kadangi jos nelaikomos draudimo išmoka ir draudikas (ieškovė) neturi teisės reikalauti grąžinti draudiko išmokėtų sumų tretiesiems asmenims, kuriuos pasitelkė vykdydamas įstatymo draudikui nustatytas pareigas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas T. D. palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakovas pažeidė TPVCAPDĮ 12 str. reikalavimus, atsakovo elgesys akivaizdžiai buvo nerūpestingas. Jei būtų pranešta nedelsiant, ieškovės atstovai Didžiojoje Britanijoje būtų susisiekę tiesiogiai su nukentėjusiaisiais ir susitarę su jais dėl žalos atlyginimo tiesiogiai, nesikreipiant į teisininkus. Ieškovas apie eismo įvykį sužinojo po ilgo laiko tarpo, dėl to neteko galimybės įsitikinti kitų asmenų patirtų žalos dydžiu ir turėjo vadovautis nukentėjusiųjų asmenų pranešimu apie patirtą žalą bei atlyginti visas su nukentėjusiųjų žala susijusias išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas L. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įstatymų leidėjas draudiko teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos sieja ne su draudėjo pareigų neįvykdymo faktu, o su draudėjo neįvykdytų pareigų sukeltomis pasekmėmis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė sugadinta ir buvo sužalotas keleivis, ir ieškovė išmokėjo tretiesiems nukentėjusiesiems asmenims ieškinyje nurodyto dydžio draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Ž. G. 2011-02-25 buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/178914642 TIA numeris 178914642 (toliau - Sutartis) (1 t., 14-15 b.l.), pagal kurią laikotarpiui nuo 2011-02-25 iki 2012-02-24 buvo apdrausta automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. 2011 m. kovo 10 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui priklausanti ir jo vairuojama transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo Ž. G. ir a.m. RENAULT CLIO CRANDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. C. Eismo įvykio metu buvo apgadinta M. C. priklausanti transporto priemonė ir sutrikdyta šia transporto priemone važiavusio asmens sveikata. Ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio bendrovei Inter Europe AG išmokėjo 123 794,87 Lt draudimo išmoką.
Draudimo sutarties 2.5.5 punkte numatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Atsakovas raštu per tris darbo dienas nepranešė ieškovei apie eismo įvykį, dėl to, ieškovės teigimu, ji negalėjo apskaičiuoti draudimo išmokos, vadovaujantis objektyviais įrodymais ir draudimo išmoką apskaičiavo tik pagal nukentėjusiųjų asmenų pateiktą informaciją. Ieškovės teigimu, ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 20 procentų draudimo išmokos sumos, t.y. dėl 24 758,98 Lt.
Šalių sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2.5.5 punkte atsakovo numatytą pareigą raštu pranešti ieškovei apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos, numato ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Tačiau minėta įstatymo norma numato išimtį, kad apie eismo įvykį draudikui galima nepranešti tuo atveju, kai yra svarbios priežastys. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymas nereglamentuoja. Atsakovas, teismo vertinimu, savo sutartinio įsipareigojimo neįvykdė. Tačiau atsakovas kaip eismo įvykio dalyvis buvo Didžiojoje Britanijoje, raštu pranešti apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes jis galėjo tik grįžęs į Lietuvą. Atsakovo teigimu, grįžęs į Lietuvą 2011-03-18 jis faksu pakartotinai informavo draudimo bendrovę apie buvusį eismo įvykį. Minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje esantys duomenys apie fakso išsiuntimą ieškovės bendrovės faksu 8-52 431 264 (1t., 16, 19, 82-83 b.l.; 2 t., 26-27 b.l.), nors ieškovės atstovas teigia, kad informacija apie įvykį ieškovė gavo ir užfiksavo savo apskaitos sistemoje tik 2011-06-14 (2 t. 21 b.l.). Šį ieškovės atstovo tvirtinimą akivaizdžiai paneigia ieškovės į bylą pateiktas raštas, kuriuo ji 2011-04-20 prašė informacijos iš atsakovo apie eismo įvykį (1 t. 16 b.l.). Ieškovė nepateikė atsakovo fakso išsiuntimą paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktas įrodymais. Taigi, rašytinis pranešimas apie eismo įvykį ieškovę pasiekė po 8 kalendorinių arba 6 darbo dienų, t.y. 2011 m. kovo 18 d. (1 t., 27 b.l.). Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 60 ir 60.3 punktai suteikia teisę draudikui reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos sumos iš apdraustos transporto priemonės valdytojo, jeigu jis nevykdė ar netinkamai vykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, tuo atveju, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 63 punkte paaiškina, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Įstatymų leidėjas nustatė draudikui teisę susigrąžinti dalį iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos tik tuo atveju, kai dėl TPVCAPDĮ 12 str. numatytų draudėjo pareigų pažeidimo padaroma žala draudikui ar sukeliamos kitos itin neigiamos pasekmės tiriant eismo įvykio aplinkybes ar administruojant žalos bylą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pavėluoto pranešimo apie eismo įvykį ieškovė būtų patyrusi žalą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo netinkamas ar pavėluotas pranešimas apie eismo įvykį neturėjo jokios įtakos draudiminio įvykio tyrimui, draudimo išmokos išmokėjimui. Apibendrinus minėtų teisės aktų nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymas numato draudiko teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos tik tuo atveju, kai draudėjo pareigų nevykdymas sukelia neigiamas pasekmes draudikui. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė laikotarpyje nuo 2011-10-10 iki 2012-07-07 aštuoniais SEPA tarptautinių lėšų pervedimų mokėjimų nurodymais išmokėjo draudimo išmoką bendrovei Inter Europe AG ( 1 t. 42-49 b.l.). Taigi, nors atsakovas apie eismo įvykį ieškovei pranešė ne po 3, o po 6 darbo dienų, tačiau teismas nenustatė duomenų, kad atsakovo savalaikis nepranešimas ieškovei apie įvykusį eismo įvykį sukėlė ieškovei neigiamų pasekmių įvykį tiriant, nustatant žalos dydį ar draudimo išmokos išmokėjimui. Ieškovė nepatyrė jokios žalos, neturėjo jokių papildomų išlaidų, kadangi ji draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo. Ieškovė tik 2011-04-20 kreipėsi į atsakovą, prašydama papildomų paaiškinimų, įrodymų ar kitokios papildomos informacijos, susijusios su eismo įvykiu (1 t. 16 b.l.), tačiau atsakovas teigia, kad nei šio pranešimo, nei ieškovės pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo (1t., 7-11 b.l.) negavo. Ieškovė pretenzijas ir raštą atsakovui siuntė Šilalės rajono adresu, kuriuo jis negyveno, nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos ( 1 t. 6 b.l.), todėl apie pretenzijas ir raštą jam nebuvo žinoma.
Atsakovas ginčija ir ieškovo patirtų išlaidų dydį. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai draudikas reiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis tretiesiems asmenims yra pagrįstas. Iš pateiktų bendrovės Inter Europe AG mokėjimo prašymų, susirašinėjimo medžiagos ir čekių, Žalos bylos Nr.1212418 dokumentacijos (1 t., 100-148, 149-185 b.l.), matyti tik tam tikras nurodytų išlaidų (advokatų, teisininkų, euro administravimo, įvairių kitų išlaidų) dydis - 41 829,45 EUR, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai iš esmės nėra pateikti. Ieškovė nepateikė autoįvykio medžiagos iš Didžiosios Britanijos, kuri galimai pagrįstų žalos dydį. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė Inter Europe AG, kuriai ieškovė išmokėjo reikalaujamas sumas, turi reikalavimo teisę ir kad atlygino nukentėjusiems Didžiosios Britanijos piliečiams jų patirtą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovės atstovo teiginiai, kad tuo atveju, jei ieškovei apie įvykį būtų pranešta nedelsiant, ieškovės atstovai Didžiojoje Britanijoje būtų susisiekę tiesiogiai su nukentėjusiaisiais ir susitarę su jais dėl žalos atlyginimo tiesiogiai, nesikreipiant į teisininkus, dėl ko žala būtų žymiai mažesnė, todėl atmestini. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas Ž. G. prašo priteisti iš ieškovės 2550 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal darbų atlikimo ataskaitą ir pinigų priėmimo kvitą (2 t., 13-14 b.l.). Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensavimo pagrįstumą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Atsižvelgiant į ginčijamą pinigų sumą, bylos apimtį, sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, atstovavimą teisme, atsakovo prašomos priteisti 2550 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės.
Valstybei iš ieškovės priteistinos 33,65 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1, 4 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 2550Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 33,65 Lt (trisdešimt tris litus 65 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.