- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-330-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- A.
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
išteisintajai A. B.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. – išteisinta, kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2009-06-02, 9.20 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, kabinete Nr. 208, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu, apklausiant ją kaip liudytoją, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., davė melagingus parodymus apie tai, kad 2008-12-29 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pūtė į (duomenys neskelbtini) patrulio V. G. paduotą alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Lion alcolmeter 500“ (serija Nr. 18816) ir matė prietaiso ekrane rodomus nulius, tačiau blaivumo testo ataskaitoje nepasirašė,
bei tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2009-09-21, 10.00 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, kabinete Nr. 208, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu, suvesta akistaton su įtariamuoju V. G., būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., davė melagingus parodymus apie tai, kad 2008-12-29 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pūtė į (duomenys neskelbtini) patrulio V. G. paduotą alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Lion alcolmeter 500“ (serija Nr. 18816) ir matė prietaiso ekrane rodomus nulius, tačiau blaivumo testo ataskaitoje nepasirašė,
bei tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2009-11-20, 9.00 val., teismo posėdžio metu, apklausiama liudytoja (duomenys neskelbtini) posėdžių salėje Nr. 5, esančioje (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., davė melagingus parodymus apie tai, kad 2008-12-29 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pūtė į (duomenys neskelbtini) patrulio V. G. paduotą alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Lion alcolmeter 500“ (serija Nr. 18816) ir matė prietaiso ekrane rodomus nulius, tačiau ant blaivumo testo ataskaitoje nepasirašė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžiu A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Zgierskytė-Strumilaitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendį, kuriuo A. B. išteisinta ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. A. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę - 1 m. 2 mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1, 2, 6 d. 5 p., pagal kurį A. B. privalo nekeisti gyvenamosios vietos be teismo ar vykdymą prižiūrinčios institucijos bei įpareigoti A. B. neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Daiktus: CD laikmenas (3 vnt.) su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, telefoninių ir radijo ryšio pokalbių įrašų kopijomis bei A. B. apklausos garso įrašu palikti baudžiamojoje byloje.
Skunde nurodo, kad A. B. pagal BK 235 str. 1 d., išteisinta nepagrįstai, todėl 2010 m. birželio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas. Teigia, jog A. B. būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą - tyčia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė akivaizdžiai melagingus parodymus ir taip norėjo veikti. Nurodo, kad A. B. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negrėsė baudžiamojo atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) ir 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas), kurie buvo pareikšti V. G., todėl ji, pasak prokurorės, neturėjo pagrindo manyti, jog jos klausiama apie, tikėtina, nusikalstamus veiksmus, kuriuos padarė V. G., t. y. numatytus LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Taip pat nurodo, jog byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis V. G., apklausiamas kaip kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo, pripažino vietoj A. B. pūtęs į alkotesterį, užfiksavęs rezultatą 0.00 promilių ir jį įrašęs į Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą, nes savo giliu įsitikinimu net nebuvo pagalvojęs, kad policijos pareigūnė A. B., galėjo vairuoti automobilį būdama neblaivi, kuriame buvo jos dvi mažametes dukros, už ką jis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-25 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) ir 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas), nuosprendis įsiteisėjęs. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliantė daro išvadą, jog teismo išvados dėl A. B. išteisinimo pagal LR BK 235 str. 1 d. yra neteisingos ir nepagrįstos. Nurodo, kad teismas išteisindamas A. B. pagal LR BK 235 str. 1 d., nepaneigė byloje surinktų A. B. kaltinančių įrodymų, atvirkščiai juos nurodo, kaip galimai teisingus A. B. parodymus, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, galėtų būtų laikomi tokie parodymai, kuriais ji būtų pripažinusi, jog vairavo automobilį būdama neblaivi, į V. G. paduotą alkoholio kiekio matavimo prietaisą nepūtė ir 2008-12-29 23.42 val. blaivumo teste Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas alkoholio kiekis - 0,00 promilių - yra ne jos (A. B.), o vietoj jos į alkotesterį pūtusio V. G. alkoholio kiekio matavimo rezultatas.
Taipogi nurodo, jog 2009-03-25 Šiaulių m. apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas dėl (duomenys neskelbtini) patrulio V. G. galimai įvykdytos nusikalstamos veikos išskirti į atskirą tyrimą iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) į baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, t. y. pagal nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d. Pranešimas apie įtarimą V. G. buvo pasirašytinai įteiktas 2009 m. liepos 31d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Apklausiant A. B., kaip liudytoją byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, taip pat buvo išsiaiškinta, kad V. G. nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis, net vienas kito (A. B. ir V. G.) asmeniškai nepažinojo, todėl jai neduodant prieš save parodymus nebuvo suteikta teisė meluoti, tai yra duoti melagingus parodymus ir įžvelgti jos tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi negalima, nes jai byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negrėsė baudžiamoji atsakomybė. Ji galėjo neduoti parodymus prieš save, motyvuodama, kad yra nagrinėjama administracinė byla, tačiau neturėjo teisės meluoti baudžiamojoje byloje. Teigia, kad principas, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save nebuvo pažeistas, nes anksčiau nagrinėjamose bylose A. B. statusas buvo, kaip nukentėjusiosios (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir liudytojos (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagrindinis teismo A. B. išteisinimo motyvas, kad tuo metu, kol buvo nagrinėjama ši byla, A. B. buvo nubausta Šiaulių miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. už tai, kad ji 2008-12-29, 23.08 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, esant nustatytam vidutiniam - 1,79 promilių ir šį sprendimą buvo apskundusi apeliacine tvarka (t. 2, b.l. 128-129), nutarimas įsiteisėjo 2010-04-02 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutartimi (Nr. N-444-1433/2010) atmetus A. B. skundą, konstatuojant, kad A. B. kaltė, padarius ATPK str. 4 d. numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta ir veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai, teisėjų kolegija pabrėžė, jog alkotesterio kvitu Nr.(duomenys neskelbtini), kuri parodė 0,00 promilių girtumą pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, rėmėsi: atlikto kraujo tyrimo rezultatais (1,79 promilių girtumo laipsnis), Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad DNR profilis, gautas iš tyrimui pateikto kraujo mėginio, sutampa su DNR profiliu, gautu iš A. B. pavyzdinio seilių mėginio, su 99, 9999999999% tikimybe), 2009-11-25 Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi V. G. prisipažinimu pūtus į alkotesterį vietoje A. B., taip pat teisėjų kolegija pastebi, jog A. B. teikiamą versiją kaip pasirinktą gynybos taktiką leidžia vertinti ir jos pačios elgesys, tai yra įvykus eismo įvykiui skambinama ne greitajai pagalbai, o viršininkui, visiškai nelogiškas jos siekis nusistatinėti girtumą alkotesteriu, kai jau buvo paimtas kraujas), todėl laikėsi tokios gynybinės pozicijos nenorėdama duoti prieš save parodymus, tačiau tai niekaip negalima susieti su baudžiamąja atsakomybe, nes tai buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. Teigia, kad teismas neteisingai sutapatino administracinę atsakomybę su baudžiamąją atsakomybe į vieną visumą. Nurodo, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 2 dalis), kuri atsiranda tada, kai savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal esamus ir galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė taip pat, kaip ir administracinė atsakomybė yra vienas iš pagrindinių prievolių teisės institutų bei viena iš teisinės atsakomybės rūšių. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje ir LR BK 235 straipsnio 1 dalyje numatoma atsakomybė už skirtingas (tai yra skirtingo pavojingumo laipsnio) veikas. BK 235 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad tas, kas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (šioje byloje), davė melagingus parodymus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Taigi nurodo, kad esant pakankamai duomenų A. B. kaltei pagrįsti, teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis naikintinas ir, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Nurodo, jog skiriant A. B. bausmę už nusikalstamą veiką numatytą BK 235 str. 1 d., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, veika padaryta tiesiogine tyčia. A. B. praeityje neteista, ilgą laiką buvo registruota darbo biržoje, neseniai pradėjo dirbti. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių jos veikoje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikus bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, A. B., kuri viena augina du vaikus skirti baudą netikslinga, todėl, prokurorės nuomone, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu išteisintoji ir jos gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, dėl A. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).
Bylos aplinkybės liudija apie tai, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų nelygino tarpusavyje, todėl A. B. nepagrįstai išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., nustačius, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį.
Išteisindamas A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad A. B. buvo apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ikiteisminis tyrimas (atskirtas iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos dėl BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos) buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., t. y. dėl V. G. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo. Vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nagrinėjant šią bylą teisme A. B. 2009-06-02 liudytojos apklausos metu, 2009-09-21 suvesta akistaton su V. G. ir 2009-11-20 teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2008-12-29 (duomenys neskelbtini) patalpose pūtė į (duomenys neskelbtini) pareigūno V. G. paduotą alkoholio kiekio matavimo prietaisą ir matė prietaiso ekrane rodomus nulius, tačiau blaivumo testo ataskaitoje nepasirašė, nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad į alkotesterį vietoj eismo įvykio, įvykusio 2008-12-29 apie 23.08 val. (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, dalyvės A. B. papūtė V. G. ir, fiksuodamas 0,00 promilių rezultatą, suklastojo asmens blaivumo nustatymo testo parodymus. Įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad A. B. 2008-12-29 23.08 val. (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį būdama neblaivi, esant atlikto kraujo tyrimo rezultatais nustatytam 1,79 promilių girtumui.
Taip pat apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė tai, kad tuo metu, kai A. B., paaiškinus jai liudytojo pareigas ir atsakomybę, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjant šią bylą teisme buvo apklausiama kaip liudytoja, jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir apylinkės teismo nutarimu, kuris tuo metu nebuvo įsiteisėjęs, už šį pažeidimą jai buvo skirta administracinė nuobauda. Teisingais A. B. parodymais, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, galėtų būtų laikomi tokie parodymai, kuriais ji būtų pripažinusi, jog vairavo automobilį būdama neblaivi, į V. G. paduotą alkoholio kiekio matavimo prietaisą nepūtė ir 2008-12-29 23.42 val. blaivumo teste Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas alkoholio kiekis – 0,00 promilių – yra ne jos (A. B.), o vietoj jos į alkotesterį pūtusio V. G. alkoholio kiekio matavimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, jog A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje savo blaivumą grindė būtent minėtu testu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2008-12-29 23.42 val. V. G. jai neva nustatė 0,00 promilių girtumą, daroma išvada, jog kaltinime nurodytų apklausų metu buvo kilusi vertimo A. B. duoti parodymus apie savo veiksmus, galinčius užtraukti administracinę atsakomybę, situacija, nes A. B. apklausų metu turėjo pagrindą manyti, kad jos klausiama apie pačios padarytą administracinį teisės pažeidimą. Duodama parodymus, kurie neatitinka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu V. G. baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, A. B. siekė išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, todėl šia prasme jos, kaip liudytojos, statusas nebuvo neutralus – priešingai, ji buvo tiesiogiai suinteresuota, kad jos nurodytos aplinkybės būtų užfiksuotos baudžiamojoje byloje, o vėliau panaudotos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimo versti duoti parodymus prieš save principas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvienam asmeniui teisės į teisingą procesą garantija. Verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, leidžia teigti, kad A. B. teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save buvo varžoma, todėl ji pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymo davimo išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali, todėl konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, kad A. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., sudėties, nepagrįsta.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu teisme, ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.
Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi žinomai neatitinkantys tikrovės parodymai: kai liudytojas ar nukentėjusysis duoda parodymus, visiškai ar iš dalies neatitinkančius tikrovės, arba kai nutyli realius, egzistuojančius faktus. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.
Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti bei atsakomybę už jos nevykdymą ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir tai patvirtina savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, ir nori, jog tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis.
Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2006, 2K-616/2006, 2K-164/2010).
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas, rėmėsi draudimo versti duoti parodymus prieš save principu (lot. nemo tenetur se ipsum accusare), kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir padarė išvadą, jog kaltinime nurodytų apklausų metu buvo kilusi vertimo A. B. duoti parodymus apie savo veiksmus, galinčius užtraukti administracinę atsakomybę, situacija, nes A. B. apklausų metu turėjo pagrindą manyti, kad jos klausiama apie pačios padarytą administracinį teisės pažeidimą. Duodama parodymus, kurie neatitinka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu V. G. baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, A. B. siekė išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, todėl šia prasme jos, kaip liudytojos, statusas nebuvo neutralus – priešingai, ji buvo tiesiogiai suinteresuota, kad jos nurodytos aplinkybės būtų užfiksuotos baudžiamojoje byloje, o vėliau panaudotos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies esmė yra ta, kad asmuo negali būti kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančias šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties tikėtina padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį).
Kaip liudytojas apklausiamas asmuo, galintis pateikti informaciją apie reikšmingas bylai aplinkybes. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes; parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui (Kasacinė byla Nr. 2K-225/2009).
Byloje įrodyta, jog A. B. nedalyvavo V. G. padarytoje nusikalstamoje veikoje - Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-25 nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) ir 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas), nuosprendis įsiteisėjęs (t. 2, b. l. 13-17).
Iš įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad A. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. už tai, kad ji 2008-12-29 23.08 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, esant nustatytam vidutiniam – 1,79 promilių – girtumui ( t. 2, b. l. 128-129; nutarimas įsiteisėjo 2010-04-02 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutartimi atmetus A. B. skundą).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas liudytoju V. G. parodė, kad 2008 m. gruodžio 29-ąją atvykęs į eismo įvykio vietą A. B. girtumo netikrino, nes greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji su dukra buvo nugabentos į ligoninę. Įforminęs eismo įvykį, nuvyko į ligoninę, nes tikėjosi ten rasti A. B. – norėjo jai pasakyti, kad atvyktų į policijos komisariatą pasitikrinti girtumo. Kai važiavo į ligoninę, su savimi turėjo pasiėmęs alkotesterį. A. B. ligoninėje nerado. Kadangi buvo pavargęs ir norėjo greičiau sutvarkyti visus formalumus, todėl vietoje A. B. pats papūtė į alkotesterį, o tada grįžo į policijos komisariato Budėtojų dalį. Alkotesterio duomenis įregistravo į žurnalą, kokiu laiku buvo užfiksuoti alkotesterio parodymai, neprisimena (t. 2, b. l. 139-140).
Nustatyta kad A. B. 2009 m. birželio 2 d., 2009 m. rugsėjo 21 d., 2009 m. lapkričio 20 d. duodama parodymus kaip liudytoja, būdama supažindinta su BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytomis liudytojo teisėmis ir pareigomis bei pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodama apie pateikiamų duomenų neteisingumą, davė melagingus parodymus, teigdama, kad 2008-12-29 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pūtė į (duomenys neskelbtini) patrulio V. G. paduotą alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Lion alcolmeter 500“ (serija Nr. (duomenys neskelbtini)) ir matė prietaiso ekrane rodomus nulius, tačiau blaivumo testo ataskaitoje nepasirašė.
A. B., siekdama ateityje išvengti administracinės atsakomybės, tyčia duodama žinomai melagingus parodymus, baudžiamojoje byloje, apie V. G. padarytą nusikalstamą veiką, kurioje ji nebuvo apklausiama apie savo pačios tikėtina padarytą nusikalstamą veiką, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti yra melagingi parodymai apie esmines, reikšmingas aplinkybes, o A. B. tyčia davė išgalvotus ir melagingus parodymus apie konkrečias ir esmines, reikšmingas aplinkybes byloje dėl A. G. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. neigė realius, egzistuojančius ir jai suvokiamus faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką kito asmens atžvilgiu tiriamoje baudžiamojoje byloje.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. B., siekdama ateityje išvengti administracinės atsakomybės, turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, o A. B. teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save buvo varžoma, nes pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančias Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies esmę, asmeniui, apklausiamam apie savo paties tikėtina padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį).
Bausmės skyrimas.
A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdama bausmę kolegija vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. B. asmenybę. Kolegija atsižvelgia į tai, kad A. B. įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie nesunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, A. B. įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad anksčiau neteista, dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija, visapusiškai įvertinusi A. B. asmenybę, jos padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, laiko, kad jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, nes ji viena augina du vaikus, todėl skirti baudą netikslinga, nes tai pažeistų jos nepilnamečių vaikų teises į tinkamą jų materialinį aprūpinimą.
Daiktiniai įrodymai – CD laikmenos (3 vnt.) su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, telefoninių ir radijo ryšio pokalbių įrašų kopijos bei A. B. apklausos garso įrašas paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendį, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. – išteisinta, kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 str. 4 d., 6 d. 1 p., įpareigoti A. B. būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus jeigu tai susiję su darbo santykiais ar nepilnamečių vaikų priežiūra (jų lankymu gydymosi įstaigose, sanatorijose, stovyklose ar lydėjimu ekskursijose, išvykose pas gimines ir pan.).
Daiktinius įrodymus – CD laikmenas (3 vnt.) su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, telefoninių ir radijo ryšio pokalbių įrašų kopijomis bei A. B. apklausos garso įrašu palikti baudžiamojoje byloje.