- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2292-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33451-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2028-144/2019 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas R. V. ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu (tėvu); 2) priteisti iš atsakovės (motinos) M. M. nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui 4.410 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 21 mėnesį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovas nurodė, kad nepilnametis D. V. yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Sūnus gimė jiems gyvenant kartu nesusituokus, o santykiams nutrūkus nuo 2017-01-01 ieškovas sūnų augina vienas, atsakovė sūnumi nesirūpina ir neskiria jam jokio išlaikymo. Ieškovas nuo 2013 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna minimalų atlyginimą, tačiau turi galimybę užsidirbti papildomai ir gauti priedus prie atlyginimo, todėl jo mėnesinį atlyginimą vidutiniškai sudaro apie 800 Eur „į rankas“, dar gauna apie 50 Eur dydžio išmoką sūnui. Gaunamų pajamų jam kartu su sūnumi neužtenka, sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti reikia apie 420 Eur: už ikimokyklinio ugdymo įstaigą – Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą, kurią lankys ir sulaukęs mokyklinio amžiaus, per mėnesį reikia mokėti apie 60 Eur, vaikas turi raidos sutrikimų – neaiškiai kalba, nuo gimimo sulėtėjusi jo fizinė ir psichomotorinė raida, dažnai serga peršalimo ligomis, todėl reikalingos papildomos lėšos sūnaus sveikatos priežiūrai, imuninės sistemos stiprinimui, medikamentams – 50 Eur, atostogoms prie jūros – 50 Eur, maistui – 130 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms – 30 Eur, lavinimo priemonėms – 40 Eur, atostogoms, komunaliniams mokesčiams – 40 Eur, būsto paskolos daliai – 40 Eur. Ieškovo materialinė padėtis sudėtinga, nes jis moka būsto paskolą už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame šiuo metu gyvena su sūnumi, todėl išlaikyti ir prižiūrėti sūnų jam padeda tėvai. Ieškovas nurodė, kad sūnų augina ir nepertraukiamai juo rūpinasi nuo gimimo, jau dvejus metus jį prižiūri vienas, geriausiai žino jo poreikius, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su juo geriausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė neturėjo pastovaus darbo, nes vartojo alkoholį, nebūdavo namuose savaitę, mėnesį. Atsakovė prie bendro šeimos ūkio beveik neprisidėdavo. Nuo 2017-01-01 ieškovė prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik porą kartų nupirkdama maisto.
2. Atsakovė M. M. prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Sutiko su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, prašė priteisti iš jos nepilnamečiam vaikui po 20 Eur išlaikymą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2019-08-31, o nuo 2019-08-31 – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, reikalavimą dėl skolos prašė atmesti. Atsakovė nurodė, kad gimus vaikui ji su ieškovu gyveno nuomojamame bute, vėliau ieškovas paėmė būsto paskolą nuosavam butui įsigyti. Jie vedė bendra ūkį, ieškovė dirbo, pirko butui reikalingus daiktus, įrangą, baldus, prisidėjo prie komunalinių mokesčių, išlaidų darželiui, vaiko drabužiams, maistui, vaistams, juo rūpinosi, jos artimieji taip pat padėjo. Šiuo metu negali rūpintis sūnumi, kadangi atlieka 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę VšĮ Panevėžio pataisos namuose, kurią teismas skyrė dėl smurto artimoje aplinkoje po konflikto su ieškovu. Atsakovė sutiko su visu ieškovo nurodytu išlaidų vaiko poreikiams sąrašu, tačiau šiuo metu negauna jokių pajamų, neturi jokio turto, santaupų. Išėjusi į laisvę susiras darbą ir skirs pinigų vaikui išlaikyti. Bausmę atlieka nuo 2018 m. spalio. 2017 m. daugiausiai pajamų gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dirbo sausį, vasarį, gaudavo apie 300 Eur, kiek galėjo, tiek prisidėjo prie vaiko išlaikymo, didžiąją dalį išskaičiuodavo antstoliai, ji turi apie 6000 Eur dydžio įsiskolinimų. Turi dar vieną nepilnametę dukrą, išlaikymo jai neteikia, tačiau atidavė jai savo butą.
3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad lankėsi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, kuriame ieškovas gyvena su sūnumi. Bute yra visi patogumai, sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju – dažytoju, šeimos mėnesio pajamas sudaro apie 600 Eur dydžio darbo užmokestis ir 30 Eur dydžio išmoka vaikui. Ieškovo teigimu, atsakovė vaiku niekada nesirūpino, išlaikymo neteikė. Nepilnametis D. V. lanko Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę, turi raidos sutrikimų. Aatsakovė šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovo ir atsakovės šeima nuo 2015-03-18 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šiuo metu šeimoje lankosi socialinis darbuotojas, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Socialinė darbuotoja 2018-11-27 atvejo vadybos peržiūros metu teigė, kad ieškovas patenkina vaiko poreikius ir norus, tinkamai rūpinasi jo sveikata, ugdymu. Pateikė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu, prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamąją vietą su ieškovu R. V.. Priteisė iš atsakovės M. M. nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-10-23) iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovės nepilnamečiam sūnui 2.100 Eur išlaikymo skolos. Paskyrė ieškovą nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Nurodė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Byloje pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos su ieškovo nustatymas neatitiktų jo interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą tarp šalių (vaiko tėvų) nekilo ginčas dėl vaiko būtinųjų ir realiųjų poreikių, jų apimties, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Vertindamas nurodytus vaiko poreikius, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių paaiškinimus, jog sūnus turi specialiųjų poreikių, dėl ko vaikui reikalingos papildomos sveikatos paslaugos (logopedas, planinė operacija, kt.), patvirtina bylos rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, susijusius su vaiko poreikiais ir lėšoms, reikalingoms jiems patenkinti, darė išvadą, jog abiejų šalių nurodyti vaiko poreikiai (maistui, už komunalines paslaugas ir kitus būsto patarnavimus, rūbams, avalynei, atostogoms, už darželį, sveikatos priežiūrai, ugdymui ir laisvalaikiui, higienai) ir lėšos, reikalingos jiems patenkinti, yra racionalios. Kita vertus, teismas laikė nepagrįstais ieškinio argumentus, kad vaiko išlaidos būstui turi būti susietos ir atitinka dalį ieškovo mokamos būsto paskolos už įsigytą butą, t. y. kad į atsakovės vaikui teiktiną išlaikymą turi būti įtraukta dalis kredito, kas mėnesį mokamo ieškovo bankui pagal būsto paskolos sutartį. Remiantis šalių žodiniais paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams (kasdieniams, specialiesiems, papildomiems (laisvalaikio)) patenkinti reikalingas apie 390 Eur išlaikymas per mėnesį. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2019-01-01 ieškovas turi teisę gauti 50,16 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja. Remdamasis bylos medžiaga ir įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas darė išvadą, kad šalims tenkanti sūnaus išlaikymo dalis – 340 Eur per mėnesį (CPK 185 str.).
7. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos 2017 m. rugsėjį - 2018 m. rugpjūtį sudarė apie 344,41 Eur per mėnesį, teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad esant galimybei deda visas pastangas dirbti papildomai ir su visais priedais gauna apie 400 -800 Eur darbo užmokestį. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas už paskolą. Butui nustatyta hipoteka, užtikrinant prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą. Ieškovas turi transporto priemonę, įsigytą 2017-10-03 už 580 Eur, kreditorių – kredito uniją Centro taupomoji kasa, kuriam kas mėnesį moka 162,71 Eur įmoką už butą. Kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-16 atsakovė skirtingais laikotarpiais dirbo (duomenys neskelbtini), gavo nedarbo draudimo išmokas. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad dirbo virtuvėje, valytoja, kad greitu laiku atliks jai paskirtą bausmę, išeis į laisvę bei susiras darbą. Atsakovė neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, teismo posėdyje paaiškino, kad turi kreditorių, kurių naudai vykdomas priverstinis išieškojimas. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad ji yra nedarbinga ar jos darbingumo lygis sumažėjęs, ar yra kitų aplinkybių, objektyviai trukdančių (trukdysiančių) atsakovei gauti pakankamas pajamas. Tai, kad atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepripažintina objektyviu veiksniu, dėl kurio nepilnamečiam sūnui turėtų būti teikiamas mažesnis nei vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas, ar dėl kurio vaiko išlaikymo našta turėtų būti perkelta kitam iš tėvų (ieškovui). Šios pareigos nepaneigia ir atsakovės turimi įsipareigojimai kitiems asmenims. Be to, kaip nurodė pati atsakovė, bausmės atlikimo laikas jau baigiasi (2019 m. rugpjūtį), taigi byloje nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovė negalės gauti pajamų artimoje ateityje.
8. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į vaiko poreikius (būtinuosius, specialiuosius ir realiuosius) ir jam reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, jog tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra vienodos, į tai, kad ieškovas dirba, o atsakovė, nors atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau neužilgo jai baigsis laisvės atėmimo bausmė, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusės nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo nuolat dirbti, turimų didelės vertės finansinių įsipareigojimų ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti iš atsakovės pusę kas mėnesį šalių sūnui išlaikyti reikiamų lėšų, t. y. po 170 Eur kas mėnesį.
9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2017-02-03 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, t. y. po 2017-01-01. Šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė yra gyvenusi minėtame būste su ieškovu ir nepilnamečiu vaiku, atsakovės brolis nupirko skalbimo mašiną. Liudytoja apklausta šeimai socialines paslaugas teikianti specialistė taip pat nurodė, kad ji lankosi ieškovui priklausančiame bute, kad atsakovės dažnai nebūdavo (dingdavo įvairiais laikotarpiais ir nebesirūpindavo vaiku), tačiau kai atsakovė būdavo blaivi, rodė didelę meilę sūnui. Ieškovas, duodamas paaiškinimus, taip pat nurodė, kad po 2017-01-01 ieškovė prie vaiko išlaikymo prisidėjo porą kartų nupirkdama maisto. Šalys, liudytojai teismo posėdyje paaiškino, kad didžiąją dalimi prie vaiko materialinių poreikių tenkinimo ir vaiko kasdienės priežiūros ginčo laikotarpiu daugiausia prisidėjo ieškovas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, žodinių paaiškinimų teismas darė išvadą, kad atsakovė dėl savo tuo metu vedamo su šeimos ir nepilnamečio vaiko interesais nesuderinamo gyvenimo būdo (alkoholio vartojimas, neprognozuojamas išėjimas iš namų ir atitinkamai nuolatinio vaiko poreikių tenkinimo tęstinumo neužtikrinimas, trumpalaikio pobūdžio darbai, skolų kreditoriams mokėjimas ir kt.) neteikė visapusiškai vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo, dėl to išlaikymo skola iš atsakovės priteistina. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės nurodytus argumentus, kad išlaikymo skola negali būti priteista, nes ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį. Byloje nėra ginčo, jog, gimus vaikui, šalys gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, o tai reiškia, jog juos siejantiems teisiniams santykiams negaliojo bendrąją jungtinę nuosavybę reglamentuojančios teisės normos, be kita ko, skirtos sutuoktinių gaunamoms pajamoms, kurios pripažįstamos bendromis, reglamentuoti (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). Kartu teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas pripažįsta, jog ginčo laikotarpiu atsakovė retkarčiais nupirkdavo maisto, kitų prekių. Įrodymų apie tuo metu buvusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, vaikui augant, jo poreikiai didėja, į pirmiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovė epizodiškai prisidėdavo prie maisto įsigijimo, pasirūpino, kad namuose būtų skalbimo mašina (padovanojo atsakovės brolis) bei kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių dydį, teismas darė išvadą, kad iš atsakovės priteistina išlaikymo skola, apskaičiuotina po 100 Eur per mėnesį (CK 3.200 str.). Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymo skolą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės vaikui 2100 Eur išlaikymo už 21 mėnesį skolą (CPK 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašo teismo 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo: priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui D. V. išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki 2019-08-31 – po 20 Eur/mėn., po 2019-08-31 iki vaiko pilnametystės – po 100 Eur/mėn.; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas konstatavo, kad šalims tenkanti sūnaus išlaikymo dalis – 340 Eur/mėn. Posėdžio metu tokiam ieškovo pateiktam vaiko poreikių paskaičiavimui atsakovė iš esmės neprieštaravo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tėvų valdžios lygybė negali būti suprantama kaip tėvų pareiga visais atvejais, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties skirtumų, vaikų išlaikymui skirti vienodo dydžio sumas. Todėl ieškovo pageidavimo, kad nepaisant ginčo šalių turtinės padėties skirtumų, jos abi lygiomis dalimis materialiai prisidėtų prie sūnaus išlaikymo, tenkinimas reiškia nukrypimą nuo proporcingumo principo ir kasacinės instancijos teismo praktikos. Teismas ignoravo skirtingą šalių turtinę padėtį ir realią galimybę skirti lėšas vaiko išlaikymui. Teismas atsakovei, laisvės atėmimo bausmę atliekančiai nuteistajai, priskyrė tokią pačią pareigą išlaikyti vaiką, kaip laisvėje esančiam ir pastovias pajamas gaunančiam ieškovui. Atsakovė pataisos namuose galimybės dirbti neturi, jokių pajamų negauna, todėl realiai neturi galimybės skirti savo dalį vaiko išlaikymui. Net ir pabaigusi atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsakovė negali būti tikra dėl savo galimybių rasti apmokamą darbą, pirmiausia dėl neigiamo darbdavių ir visuomenės požiūrio į tokius asmenis. Tuo tarpu ieškovas dirba, gauna pakankamai pastovias pajamas, iš kurių gali išlaikyti sūnų. Pažymėtina, kad 170 Eur/mėn. išlaikymo vaikui pritesimas iš tėvo (motinos), atliekančio laisvės atėmimo bausmę, neatitinka ir teismų praktikoje nusistovėjusių išlaikymo dydžių;
Atsiliepimas
10.2. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 2100 Eur išlaikymo skolos priteisimo už 21 mėnesio laikotarpį nuo 2017-01-01. Tais atvejais, kai ieškovas prašo priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpius, kai šalys dar gyveno bendrai, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas tais laikotarpiais išlaikymo vaikui neteikė. Vadinasi, atsakovei nėra būtina įrodyti, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. rugpjūčio) ji teikė vaikui išlaikymą, ką įrodyti tikriausia būtų objektyviai neįmanoma. Užtenka įrodyti, kad tuo laiku ji vedė bendrą ūkį su ieškovu, ir aplinkybė, kad atitinkamu laikotarpiu vykdė pareigą išlaikyti vaiką, taps preziumuotina. Todėl negalima pritarti skundžiamame sprendime padarytai išvadai, esą „byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad prašomu priteisti skolą laikotarpiu atsakovė visą išlaikymą vaikui teikė“. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Taip pat teismas nenurodė, kokie konkretūs byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės neva tai netinkamą gyvenimo būdą ginčo laikotarpiu, nes tokių rašytinių įrodymų byloje nėra. Teismas pervertino liudytojos N. R. parodymus. Aplinkybė, kad atsakovė turėjo tam tikrų problemų dėl alkoholio vartojimo, savaime negali paneigti prezumpcijos, kad, būdama ieškovo sugyventinė, išlaikė bendrą vaiką. Atsakovė dirbdavo tokius darbus, kokius galėdavo tuo metu rasti, o su kreditoriais atsiskaityti yra privaloma.
11. Ieškovas R. V. atsiliepimo į ieškovės M. M. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo
13. Apeliaciniu skundu atsakovė M. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovės nepilnamečiam sūnui D. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-10-23) iki vaiko pilnametystės. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir iš atsakovės priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki 2019-08-31 – po 20 Eur/mėn., po 2019-08-31 iki sūnaus pilnametystės – po 100 Eur/mėn. Toks atsakovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad ji, priešingai nei ieškovas, neturi galimybės lygiomis dalimis su ieškovu išlaikyti sūnų, nes teismo sprendimo priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, o išėjus į laisvę jai gali būti sunku susirasti darbą dėl neigiamo visuomenės požiūrio, be to, atsakovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
14. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų, prisiimtų kreditų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006-09-13 civilinėje byloje 3K-3-469/2006).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pajamų neturėjimas ir negalėjimas gauti pakankamų pajamų dėl jos buvimo laisvės atėmimo vietoje ir dėl to kylančių sunkumų įsidarbinti, taip pat dėl prisiimtų kreditinių įsipareigojimų vykdymo, negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu atsakovę nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo šalių turtinę padėtį, nepilnamečio sūnaus poreikius, dėl ko ginčo nėra, ir pagrįstai priteisė iš atsakovės tinkamo dydžio išlaikymą sūnui, kurio bendras dydis neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nesudaro pagrindo, nesant objektyvių pateisinamų priežasčių, atleisti atsakovę nuo pareigos kartu su ieškovu lygiomis dalimis išlaikyti savo sūnų ir perkelti ieškovui didesnę sūnaus išlaikymo naštą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
16. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovės nepilnamečiam sūnui 2.100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 21 mėnesio laikotarpį nuo 2017-01-01. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti šią teismo sprendimo dalį bei ieškinį šioje dalyje atmesti, motyvuojant tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog nurodytu ginčo laikotarpiu atsakovė neišlaikė sūnaus.
17. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo laikotarpiu (už 21 mėnesio laikotarpį nuo 2017-01-01) atsakovė nepilnai vykdė savo pareigą išlaikyti ginčo šalių nepilnametį sūnų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė, nors ginčo laikotarpiu faktiškai gyveno su ieškovu, tačiau neturėjo pastovaus darbo ir pajamų, nes piktnaudžiavo alkoholiu, dažnai ilgai nepasirodydavo namuose, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė prie sūnaus išlaikymo prisidėjo tik nedidele dalimi. Bylos medžiaga (ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai) patvirtina, kad atsakovė tik kartais nupirkdavo maisto namams, atsakovės brolis nupirko skalbimo mašiną. Daugiau įrodymų apie atsakovės teiktą sūnui išlaikymą ginčo laikotarpiu byloje nėra. Atsakovės pozicija, kad vien faktinė aplinkybė, jog ji ginčo laikotarpiu gyveno kartu su ieškovu, neva patvirtina tinkamą sūnaus išlaikymą, yra paneigta pirmiau aptartais byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl iš atsakovės priteisto išlaikymo įsiskolinimo ginčo šalių sūnui. Kadangi atsakovė neginčija teismo nustatytų ginčo laikotarpiu buvusių sūnaus poreikių, šalių turtinės padėties, susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydžio, šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.
19. Vadovaudamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 sprendimą palikti nepakeistą.