- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-464-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02985-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant – prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 15.46 val. (duomenys neskelbtini), prie 10 pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybes teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 16.03 val. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas).
2. Kauno apylinkės teismas, apkaltinamajame nuosprendyje spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, įvertino tai, kad A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje ne kartą teistas, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendė, kad A. M. skirtina griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kadangi tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta. Bausmė ir jos skyrimo motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jų santykį, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes. Dėl to skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirta bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir negali būti vertinama, kaip teisinga. Teismas pažeidė BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio reikalavimus.
3.2. Skunde pažymima ir tai, kad baudžiamojo proceso metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu ir paskirti kuo griežtesnę bausmę. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta ir teisinga sankcija. Įstatymas turi būti pritaikytas taip, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tik įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų, galima pripažinti asmenį kaltu padarius teisei priešingą veiką ir paskirti teisingą bausmę. Nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Padaryta veika pagal pobūdį negali būti vertinama, kaip itin pavojinga, už kurią šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant asmenį nuo visuomenės. Apeliantas gydėsi priklausomybę alkoholiui, yra vedęs, turi mažametį vaiką, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio, įtvirtinančio apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos apelianto prašymais (jų apimtimi, pobūdžiu, konkretumu, tikslumu), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindais ir motyvais. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, taip pat ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių, nėra ginčijamos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, prašoma skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
7. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistajam A. M. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neteisingai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas, netinkamai vertino asmenį charakterizuojančius duomenis, veikos motyvus ir tikslus, lengvinančias aplinkybes, teisingumo principą, dėl to buvo paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. M. laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagrįstai paskyrė bausmę BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose ribose.
8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad priešingai, negu tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas įvertino tinkamai, nurodė byloje esančiais duomenimis pagrįstus bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvus. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybės – A. M. automobilį vairavo dienos metu, mieste, kartu vežėsi kleivį, jam nustatytas 3,24 promilės neblaivumas, kuris ženkliai viršija 1,5 promilių ribą, nuo kurios jau taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką A. M. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tame tarpe ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo – A. M. praeityje teistas, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, 2018 m. spalio 1 d. paleistas lygtinai neatlikęs 3 metų 4 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, dėl kurio pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (b. l. 57–60). Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. M. 2018-2021 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir padarytus apsvaigus nuo alkoholio, dalis administracinių nusižengimų padaryta po šioje byloje vertinamo nusikaltimo padarymo (b. l. 61—63, 157–162). Iš Teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad nuteistasis A. M. netinkamai vykdė ir probacijos sąlygas (padarė administracinį nusižengimą, į probacijos tarnyba atvyko neblaivus, ne kartą neblaivus surastas namuose), dėl to du kartus probacijos tarnyba kreipėsi dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, lygtinio paleidimo taikymas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė. Nuosprendyje atsižvelgta ir į kitas su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes – nuteistasis registravosi Užimtumo tarnyboje (b. l. 66), profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo konsultuotas priklausomybės ligų centre (b. l. 70) ir jas, kaip turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, nuosprendyje aptarė ir įvertino.
9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis buvo nubaustas per griežtai. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ir kitų rūšių bausmės – bauda arba areštas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Už padarytą nusikaltimą A. M. nors ir buvo paskirta griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė, esant nemažai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nurodytų šios nutarties 8 punkte, nustatyta mažesnė, negu šios bausmės rūšies vidurkis. Bendrinant paskirtą ir BK 64¹ straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, buvo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas bausmes iš dalies sudedant, kuris nuteistajam yra palankesnis. Taigi konstatuoti, kad bendrinant bausmes buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai lėmė aiškiai per griežtą nuteistojo nubaudimą, taip pat nėra pagrindo.
10. Iš skundo turinio, jame dėstomų argumentų galima spręsti, kad nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Vertinamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. Priešingai – A. M. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nėra pakankamas bausmei tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su kitokios bausmės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paskyrimu, nustačius tokios bausmės aiškų prieštaravimą teisingumo principui, tačiau ši baudžiamojo įstatymo norma nėra taikytina galutinei subendrintai bausmei švelninti. Šiuo atveju galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė A. M. buvo paskirta subendrinus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, ir šią subendrintą bausmę mažinti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo taikyti skunde minimo BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi nenustatytos šio straipsnio 1, 2 dalyje nurodytos jo taikymo sąlygos (nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą; nenustatyta daugiau, nei viena, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių).
11. Skunde nurodomos šeiminės aplinkybės bei tai, kad nuteistasis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nėra išskirtinės, yra gyvenimiškai įprastos ir skiriant bausmę sankcijos ribose buvo įvertintos. Jas apeliacinėje instancijoje vertinti dar kartą, kaip išskirtines, ypatingai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias, padaryto nusikaltimo pavojingumą ženkliai mažinančias, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad šios aplinkybės, kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų (b. l. 46,47), egzistavo ir prieš jam darant nusikaltimą, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina skundo argumentą, kad nuteistasis 2021 m. kovo-balandžio mėnesiais kreipėsi į specialistus dėl su alkoholio vartojimo susijusių problemų sprendimo, gydėsi (b. l. 110–114), tačiau informacija iš Administracinių nusižengimų registro taip pat Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad šios nuteistojo pastangos spęsti turimas problemas ir keisti gyvenimo būdą buvo trumpalaikės (tikrinant probacijos sąlygų laikymąsi 2021 m. balandžio, rugpjūčio mėnesiais namuose surastas neblaivus, 2021 m. rugpjūčio mėnesį nubaustas už važiavimą dviračiu esant neblaiviam).
12. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę A. M., padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Bendrinant bausmes, BK 64 straipsnio nuostatos pritaikytos teisingai. Esant šioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.