- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1044-265/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- AB „DFDS LISCO“
- Atsakovas
- V. D.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1044-265/2011
2011 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „DFDS LISCO“ ir atsakovo V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-637/2011 pagal ieškovės AB „DFDS LISCO“ ieškinį atsakovui V. D. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 930 Lt skolą, 60 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas jūriniais keltais 2009-11-23 ir 2009-12-23 iš Kylio į Klaipėdą vežė atsakovą ir jo transporto priemones BI46EET ir EX59WE. 2009-12-23 su atsakovu kartu keliavo ir M. Č.. Už suteiktas paslaugas atsakovas neatsiskaitė, dėl ko ieškovas patyrė 3930 Lt nuostolių. Nors bilietuose, patvirtinančiuose sutarties sudarymą, nurodyta, kad mokėtina suma gauta, tačiau pervesta suma iš AB „DFDS LISCO“ sąskaitos buvo nurašyta, kadangi atsiskaitymui už vežimo paslaugas buvo pasinaudota svetimo asmens mokėjimo kortele ir pinigai turėjo būt grąžinti kortelės savininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. D. 1965 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 965 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-04-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 339,63 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „DFDS LISCO“. Civilinės bylos dalį dėl 60 Lt palūkanų priteisimo nutraukė, kadangi ieškovas šio reikalavimo atsisakė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai įvykdė savo prievolę pagal sutartį – sumokėjo vežimo kainą. Skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės (CK 6.257 str.). Nagrinėjamu atveju prievolė neįvykdyta, kadangi sumokėti pinigai grąžinti kortelių savininkams jiems nepatvirtinus mokėjimo, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos pareiga atlyginti tenka atsakovui (LR CK 6.256 str. 1 ir 2 d.). Atsakovas, pirkdamas bilietus ne per ieškovą ir jo įgaliotas kelionių agentūras, o per trečiuosius asmenis, jų nepažinodamas, nebuvo apdairus, protingas bei sąžiningas, ir šiais veiksmais prisiėmė prievolės neįvykdymo riziką (CK 6.245 str. 3 d., 6.245-6.248 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė suteikia galimybę už jo teikiamas paslaugas atsiskaityti skirtingais atsiskaitymo būdais, tame tarpe ir elektroniniu atsiskaitymu. Ieškovė, pasirinkdama mokėjimo kortelių aptarnavimo tarpininką ir su juo sudarydamas sutartį dėl mokėjimų autorizavimo, taip pat prisiima tam tikrą riziką. Dėl to atsakovo atsakomybę pirmosios instancijos teismas sumažino per pusę ir iš atsakovo ieškovui nuostoliams atlyginti priteisė 1 965 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė AB „DFDS LISCO“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-02-17 sprendimu, prašo jį panaikinti ir priteisti 1 965 Lt. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie būtų leidę pirmosios instancijos teismui sumažinti ieškovo nuostolius. Taip pat apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria atsakovas buvo priskirtas vartotojų kategorijai. Nurodė, kad vežimo teisiniuose santykiuose keleivis nėra ir negali būti vartotoju, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis CK 6. 188 str. mažindamas ieškovo patirtus nuostolius. Be to, apeliantas tinkamai įvykdęs savo prievolę pagal sutartį negali būti atsakingas už atsakovo netinkamą prievolės įvykdymą.
Atsakovas V. D. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-17 sprendimo, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė mišrios kaltės institutą. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir ieškovės patirtos žalos. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pati prisiėmė riziką santykyje su PBS dėl lėšų sugrąžinimo, o tai neturi įtakos atsakovo atsakomybei.
Su atsakovo apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka prašo jį atmesti ir nurodo, kad tarp šalių kilus ginčui dėl tinkamo apmokėjimo už suteiktas vežimo paslaugas pareiga tai įrodyti tenka atsakovui. Atsakovas šios pareigos neįvykdė – neįrodė, kad su ieškovu už suteiktas paslaugas atsiskaitė tinkamai. Taip pat nurodo, kad ieškovo santykiai ir sutartys su trečiaisiais asmenimis neturi ir negali turėti įtakos dvišalės vežimo sutarties vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš šalių apeliacinių skundų, nė viena iš šalių neginčija tinkamo paslaugų atlikimo, tačiau nesutinka, ar atsakovas tinkamai įvykdė prievolę – sumokėti už vežimo paslaugą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis jūra dėl keleivių su transporto priemone. Šios sutarties sudarymą patvirtina bilietas (CK 6.809 str. 2 d.). Pagal keleivio vežimo sutarties dalyką vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties vietą, o keleivis sumokėti už vežimą nustatytą mokestį (CK 6.809 str. 1 d.). Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir 1999 m. gruodžio 31 d. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro įsakyme „Dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių patvirtinimo“. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju atsakovui teigiant, kad jis sumokėjo ieškovei už atliktą paslaugą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ieškovė - aplinkybę, kad atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovė PBS A/S, su kuria ieškovė sudarė kortelių aptarnavimo sutartį, iš viso nurašė 3 930 Lt, kadangi kortelės savininkas nurodė, jog pinigų pervedimo niekada neatliko, dėl to jo netvirtino. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas savo prievolę sumokėti pagal keleivio vežimo sutartį įvykdė netinkamai. Ieškovė pinigų už vežimą negavo, kadangi mokėjimas buvo atliktas iš svetimos kortelės ir šios kortelės savininkas atsisakė šį mokėjimą patvirtinti. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę bei padaryti išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad savo prievolę ieškovei įvykdė tinkamai (CK 6.256 str.). Dėl to atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Be to konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde civilinę atsakomybę kildina iš delikto. Kaip minėta, tarp šalių buvo sudaryta keleivio jūra vežimo sutartis su transporto priemone, todėl tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju vienai iš šalių įvykdžius netinkamai prievolę taikoma ne deliktinė, o sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str.). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl lėšų nurašymo nuo ieškovės sąskaitos yra atsakinga pati ieškovė ir jos santykiai su mokėjimo paslaugų tiekėju PBS A/S. Pažymėtina, kad pagal Mokėjimų įstatymo 23 str. 1 d. tinkamas mokėjimo įvykdymas priklauso ne nuo lėšų gavėjo, o nuo mokėtojo (sąskaitos savininko). Mokėtojas turi teisę atšaukti mokėjimą tiek dar iki jo įvykdymo, tiek jau jį į įvykdžius priklausomai nuo mokėtojo ir mokėjimo paslaugų tiekėjo susitarimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi saugumo reikalavimus, keliamus internetinėms prekybos/paslaugų įmonėms. Priešingai, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į ieškinį pirmosios instancijos teismui, jis bilietus pirko iš nepažįstamų asmenų, kuriems sumokėjo grynaisiais pinigais, t. y. atsakovas prievolei įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai konstatavo, jog skolininkas, pasitelkęs prievolę įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės (CK 6. 257 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl netinkamo prievolės įvykdymo yra kalta ir ieškovė. Nagrinėjamu atveju šalys pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog nebuvo pagrindo įžvelgti dėl netinkamo atsakovo prievolės įvykdymo ieškovės kaltės ir taikyti mišrios kaltės instituto. Aplinkybė, jog ieškovė atsakovei išduotame biliete patvirtino atsiskaitymo faktą, negali būti laikoma kaip iš dalies skolininko atsakomybę mažinanti aplinkybė. Ieškovė nežinojo ir neturėjo žinoti aplinkybės, jog mokėjimas bus atmestas mokėtojui nepatvirtinus šios operacijos. Kaip minėta, dėl netinkamo prievolės įvykdymo kaltas pats atsakovas, kadangi jis netinkamo prievolės įvykdymo ieškovei galėjo išvengti pirkdamas bilietus tiesiogiai iš ieškovės arba jo įgaliotų asmenų ir atsiskaitęs už bilietus savo mokėjimo kortele arba grynaisiais, kaip tai nepadarė su nepažįstamais asmenims. Tik ieškovei nepagrįstai atsisakius priimti tinkamai atliktą atsakovo mokėjimą būtų galima konstatuoti jos kaip kreditorės kaltę ir mažinti atsakovo atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę ieškovei pasitelkęs trečiuosius asmenis, nepagrįstai taikė CK 6. 259 str. nuostatas.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2011-02-17 sprendimą, priteisiant ieškovei 3 930 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnis 1 dalis 3 punktas).
Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 258,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovo V. D. 3 930 Lt už suteiktas vežimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 930 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-04-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 4 468,98 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „DFDS LISCO“.