- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-458-312/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00579-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo tenkintas E. N. (E. N.) skundas, panaikintas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo byla E. N. atžvilgiu nutraukta, neįrodžius jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124 str. 5 d., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė 2013 m. lapkričio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.50 val., Vilkaviškio rajone, kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 16,68 kilometre, vairuodamas automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą leistiną 90 km/val. greitį, važiuodamas 131 km/val. greičiu.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 650,00 Lt dydžio bauda.
Nesutikdamas su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nubaustasis jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, jį tenkino - panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. N. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą byloje - palikti nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas E. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, remdamasis policijos pateikta medžiaga. Įrodymų vertinimas atliktas analizuojant tik policijos pateiktus duomenis, neatlikus savarankiškų veiksmų, išskyrus E. N. ir O. N. apklausą, būtinų objektyviai tiesai nustatyti. Objektyviam skundo nagrinėjimui teisingumą vykdanti institucija turėjo patikrinti nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą išreikalaudama iš policijos medžiagą, pagal kurią buvo priimtas nutarimas skirti E. N. administracinę nuobaudą, t. y. išreikalauti, kad policija suteiktų teismui galimybę posėdžio metu prisijungti prie policijos naudojamų duomenų bazių ir peržiūrėti administracinio teisės pažeidimo padarymu įtariamo asmens nuotrauką. Neišreikalavus papildomos medžiagos nebuvo nustatyti ir įvertinti visi bylai reikšmingi įrodymai ir patikrintas nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumas. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N575 -651112010). Šios teismų praktikos nesilaikyta. Iškilus abejonėms dėl E. N. administracinės atsakomybės, asmens skundą nagrinėjusi institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 299 str. 1 d. 3 p. reikalavimais, galėjo spręsti klausimą dėl portreto ekspertizės skyrimo. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylas, kurių aplinkybės su E. N. byla yra panašios, ne kartą akcentavo dėmesį į papildomų įrodymų gavimo būtinumą (pvz. Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-212-387/2014).
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad E. N. 2013 m. rugpjūčio 21 d. teisėtai parduoti transporto priemonės „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui negalėjo, nes automobilis iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. priklausė A. Z.. 2013 m. rugpjūčio 21 d. tarp E. N. ir A. Z. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis VĮ „Regitra“ buvo įregistruota tik 2013 m. rugpjūčio 31 d. E. N. į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės registravimo nesikreipė, todėl jis nelaikytinas automobilio savininku (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (teisės aktas patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260). E. N. 2013 m. rugpjūčio 21 d. automobilio „BMW 520“ nuosavybės teise nevaldė ir teisėtai sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties su N. K. negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. nustato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju, apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. E. N. viso proceso metu tvirtino, kad pažeidimo padarymo dieną jis negalėjo vairuoti transporto priemonės, kadangi automobilį dar 2013 m. rugpjūčio 21 d. pardavė N. K., o pažeidimo dieną laiką leido Vilniuje, ieškodamas dingusio šeimos šuns. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta E. N. motina O. N. paaiškino, kad E. N. yra jos sūnus. 2013 m. rugpjūčio 26 – 28 d. buvo dingęs jų numylėtinis šuo ir jie visi, tame tarpe ir sūnus, jo ieškojo, taigi, sūnus visą laiką buvo pas juos. Be to, su keliu Marijampolė-Kybartai jų niekas nesieja ir sūnaus ten nebuvo ir negalėjo būti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus parodymus bei administracinio pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančios nuotraukos neįmanoma nustatyti, jog automobilį vairuoja būtent E. N., byloje esanti 2014 m. rugpjūčio 21 d. automobilio „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 6) yra tinkamos formos, pilnai užpildyta ir pasirašyta abiejų šalių, sutarties nepateikimas VĮ „Regitra“ nedaro jos negaliojančia savaime, nepateikimo faktas taip pat niekaip neįrodo, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. automobilį vairavo būtent atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų bylos nagrinėjimo metu kilusiems neaiškumams panaikinti. Pirmosios instancijos teismas apklausė tik E. N. gynybinę versiją galinčią patvirtinti jo motiną, o A. Z., kuris teigė pardavęs automobilį E. N. tą pačią 2013 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 14), iškviestas į teismą apie sutarties sudarymo aplinkybes apklaustas nebuvo, neišreikalauta tarp A. Z. ir E. N. sudarytos automobilio „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties kopija ar originalas. Akcentuotina, kad administracinio pažeidimo byloje net nėra įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos E. N. ir N. K. tariamai 2013 m. rugpjūčio 21 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos, jos originalas taip pat nebuvo apžiūrėtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra aišku, ar toks asmuo kaip N. K., iš E. N. žodžių galimai Kazachstano Respublikos pilietis, iš viso realiai egzistuoja, t. y. nebuvo kreiptasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą ar užsieniečių registrą su prašymu pateikti informaciją apie galimą šio asmens buvimą Lietuvos Respublikoje pažeidimo padarymo metu. Teismo posėdyje nedalyvavo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovai, kurie galėjo pateikti kompiuterinę įrangą, prijungtą prie policijos naudojamų duomenų bazių, šiuo atveju, registro ATPEIR (Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras), kuriame būtų matoma kokybiškesnė administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens nuotrauka ir joje užfiksuoti pažeidimą padariusio asmens bruožai, kas leistų išsklaidyti esamas abejones dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės. Akcentuotina, jog neryški nuotrauka, neapžiūrėjus jos geresnės kokybės varianto, pati savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad joje užfiksuotas ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jeigu abejonės dėl E. N. kaltės padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą nebūtų pašalintos ir po prisijungimo prie registro ATPEIR, jas galima pašalinti, skiriant Lietuvos teismo ekspertizių centre atliekamą portretų ekspertizę, kurios metu ekspertai nustato asmenis pagal išorės požymius, užfiksuotus nuotraukose, skaitmeninėse laikmenose, vaizdajuostėse, kino juostose ar kituose informacijos šaltiniuose. Aukščiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta išsamiai ir nutraukta išnaudojus visas įrodinėjimo priemones. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.