Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-26 · Administracinė byla Nr. eTA-144-662/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-26
Bylos Nr.
eTA-144-662/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03268-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Atsakovas
Č. M.
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-144-662/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03268-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Č. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą atsakovui Č. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėjas, ir VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo Č. M. (toliau – ir atsakovas) už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) 176,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininku, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Č. M. atsiliepime į prašymą, įvardintą priešieškiniu, nesutiko su prašymo reikalavimais iš dalies.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis neprivalėjo mokėti rinkliavos mokesčio, nes nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nebaigtas statyti ir nėra įrengtas (baigtumas 59 proc.), nėra įvesta elektra, vandentiekis, dujos, nėra langų, durų, name niekas negyvena, nėra gyvenamą vietą deklaravusių asmenų, nėra objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti, jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos neteikiamos. Atsakovo vertinimu, nekilnojamojo turto objektas, kuris yra nebaigtas statyti ir netinkamas eksploatacijai, neturi būti įtrauktas į Komunalinių atliekų turėtojų registrą.

5. Atsakovas atsiliepime neginčijo pareiškėjo prašymo dalies dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas VASA pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, kuriuose nesutiko su atsakovo pozicija, pabrėžė, kad pagal teisės aktus nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, pasiekus kurį, turto savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl atsakovui taikoma prievolė mokėti rinkliavą nuo nekilnojamojo turto objekto įregistravimo dienos. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas nepateikė pareiškėjui prašymo taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju ir tai patvirtinančius dokumentus.

II.

7. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino visiškai ir priteisė už ginčo laikotarpį iš atsakovo pareiškėjui 176,72 Eur vietinės rinkliavos.

8. Teismas nustatė, kad byloje yra pareiškėjo atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai, priminimai, įspėjimai, mokėjimo pranešimų tvarkymo detalizacijos, kurie patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį.

9. Teismas taip pat konstatavo, kad iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. birželio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai Vilniaus miesto savivaldybėje, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nekeliamas ginčas ir dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimo pagrįstumo už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav.

11. Nagrinėdamas atsakovo atsiliepimo argumentus, kad vietinė rinkliava nepagrįstai paskaičiuota už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi namas tėra 59 proc., baigtumo, jame niekas negyvena, elektros, dujų, vandentiekio nėra, pastatas be langų ir durų, gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra, komunalinės atliekos nesusidaro, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Nuostatai), nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo už nekilnojamo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini)

12. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu atsakovas buvo nekilnojamojo turto objektų Vilniaus mieste, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkas, teismas sprendė, kad Nuostatų prasme jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykdė prievolę mokėti vietinę rinkliavą.

14. Teismas aptarė Nuostatų 72–80 punktus (IX skyrius), reglamentuojančius vietinės rinkliavos lengvatų suteikimo tvarką ir sąlygas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atitiktų Nuostatų 72.1 papunkčio sąlygas ir galėtų būti 100 proc. atleistas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies, kadangi nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto objektuose būtų įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Pažymėjęs, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, teismas sprendė, kad negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

15. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka būtų pateikęs prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus vietinės rinkliavos administratoriui ir pastarasis būtų priėmęs sprendimą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

16. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, kurį pasiekus, nekilnojamojo turto savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose, taigi atsakovas turėjo įvykdyti prievolę pareiškėjui. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojas, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį būtų sumokėjęs ar kad jis būtų visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

III.

17. Iš atsakovo Č. M. apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad jis iš dalies nesutinka su Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo priteista 176,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos suma ir siekia šio sprendimo ginčijamoje dalyje panaikinimo.

Atsiliepimas

18. Atsakovas nurodo, kad vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, priskaičiuota teisingai ir apmokėta už laikotarpį iki 2024 m. pabaigos.

19. Atsakovas nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria priteista nesumokėta vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pakartoja savo poziciją, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas nėra baigtas statyti ir neįrengtas (baigtumas 59 proc.), nėra įvesta elektra, vandentiekis, dujos, nėra langų, durų, name niekas negyvena, nėra gyvenamą vietą deklaravusių asmenų, nėra objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti, jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos neteikiamos. Minėtų išvadų atsakovas prieina vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 6.6 papunkčiu bei šių nuostatų 1 priedo 2 eilute.

Šalies argumentai

20. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad jis pateikė priešieškinį, ir nepagrįstai neišnagrinėjo jo prašymo, kuriuo jis prašė nustatyti faktą, kad jis nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra komunalinių atliekų turėtojas, įpareigoti išbraukti minėtą objektą iš Komunalinių atliekų turėtojų registro, įpareigoti pareiškėją anuliuoti priskaičiuotą vietinę rinkliavą.

21. Atsakovas prašo nustatyti, ar nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka požymius, nurodytus Nuostatų 1 priede „Gyvenamoji – individualūs namai“. Jeigu nėra rūšies, kurios požymius atitinka minėtas objektas, prašo nustatyti, ar gali būtu tokio objekto savininkas laikomas komunalinių atliekų turėtoju. Jeigu nėra rūšies, kurios požymius atitinka minėtas objektas, tačiau tokio objekto savininkas laikomas komunalinių atliekų turėtoju, pagal kokius rinkliavos dydžius jis turi būti apmokestinamas. Teismui nustačius, kad minėto objekto savininkas nėra laikomas komunalinių atliekų turėtoju, atsakovas prašo įpareigoti pareiškėją išbraukti minėtą objektą iš Komunalinių atliekų turėtojų registro bei įpareigoti pareiškėją anuliuoti priskaičiuotą vietinę rinkliavą ir delspinigius.

22. Pareiškėjas VASA atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

24. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo už ginčo laikotarpį 176,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, nurodydamas, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininku, neteikė prašymų atleisti jį nuo vietinės rinkliavos, nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl jam kilo prievolė sumokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas pritarė prašymo daliai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos paskaičiavimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau laikėsi pozicijos, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), neturi mokėti šiam objektui paskaičiuotos vietinės rinkliavos.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo 176,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, išnagrinėjęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą, ir konstatavęs, kad atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju, nėra nustatytų pagrindų atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas neginčija pareiškėjo prašymo dalies, kuria pareiškėjas už ginčo laikotarpį prašė teismo priteisti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka, kad turi mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Atsakovo įsitikinimu, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 6.6 papunkčiu, Nuostatų 1 priedo 2 eilute bei todėl, kad minėtas objektas nėra baigtas statyti ir įrengti gyvenamasis namas, nėra įvesta elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujos, jame niekas negyvena, nėra gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų ir objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti, be to, nekilnojamojo turto objektui nėra priskirtas konteineris, jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos neteikiamos, todėl prievolė mokėti vietinę rinkliavą atsakovui nekyla.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).

30. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių 6.5 punkte nustatyta, kad rinkliava laikoma savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Nuostatų 6.6 punkte reglamentuota, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo neįregistruotų ir neregistruotinų nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (1 priedas). Nuostatų 1 priede pateiktas nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašas, kurio eilutėje Nr. 2, be kita ko, nurodyta gyvenamoji – individualūs namai – individualūs gyvenamieji namai – 1 arba 2 būstų namai, taip pat sodų rūšies objektai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų ar nuolat gyvenama, kuriems individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerio išvežimo grafikas nustatytas 1 kartą per 2 savaites arba yra priskirtas bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris. Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai.

31. Pažymėtina, kad vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtojų – kai jis yra NTO savininkas (Nuostatų 8.1 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą NTO nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys: pastovioji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama taip: kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1 p.).

32. Pagal Nuostatų 76 punktą kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus.

33. Nuostatų 77 punktas nustatė, kad prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją. Pagal Nuostatų 75 punktą prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas, jeigu rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių.

34. Nors atsakovas tvirtina, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 6.6 papunktį bei Nuostatų 1 priedo eilute Nr. 2 jis nelaikytinas komunalinių atliekų turėtoju, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinio reguliavimo aiškinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Nuostatų 8.1 papunktis ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė NTO Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kurio bendras plotas 240,51 kv. m., ir vien ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus ir suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas ginčo rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti ginčo rinkliavą. Pažymėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl ginčo rinkliavos priteisimo. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nekelia klausimo dėl netinkamai atlikto vietinės rinkliavos paskaičiavimo. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravęs nesinaudojimą NTO. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįstai paskaičiuotos skolos yra subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą ginčo rinkliavą. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad šis teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

36. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad tai, jog jis nekilnojamojo turto objekto nenaudoja (nėra baigtas statyti ir įrengti gyvenamasis namas, nėra įvesta elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujos, jame niekas negyvena, nėra gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų ir objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti, be to, nekilnojamojo turto objektui nėra priskirtas konteineris, jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos neteikiamos) galbūt galėtų būti faktinis pagrindas kreiptis į VASA Nuostatų nustatyta tvarka ir prašyti jį atleisti nuo nustatytos rinkliavos dalies, tačiau nepatvirtina, kad jis Nuostatų prasme nėra vietinės rinkliavos mokėtojas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo, kad jeigu nėra rūšies, kurios požymius atitinka nekilnojamojo turto objektas, nustatyti, ar gali būtu tokio objekto savininkas laikomas komunalinių atliekų turėtoju. Jeigu nėra rūšies, kurios požymius atitinka minėtas objektas, tačiau tokio objekto savininkas laikomas komunalinių atliekų turėtoju, pagal kokius rinkliavos dydžius jis turi būti apmokestinamas. Teismui nustačius, kad minėto objekto savininkas nėra laikomas komunalinių atliekų turėtoju, atsakovas prašo įpareigoti pareiškėją išbraukti minėtą objektą iš Komunalinių atliekų turėtojų registro bei įpareigoti pareiškėją anuliuoti priskaičiuotą vietinę rinkliavą ir delspinigius.

38. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo ribos yra reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą, byloje nenustatytas pagrindas išeiti už administracinio ginčo ribų, todėl atsakovo reikalavimai įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ir nustatyti juridinius faktus yra ne šios bylos dalykas, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, šiuo aspektu atsakovo daromos prielaidos yra nepagrįstos, nesudaro pagrindo nepripažinti atsakovo vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad priešieškinio institutas yra reglamentuotas teisės aktuose nagrinėjant civilinį ginčą bendrosios kompetencijos teisme, tačiau jo nėra administraciniame procese, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo priešieškinio reikalavimų yra nepagrįstas.

39. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Č. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė