Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Šumsko, Jurgitos Mačionytės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-07-01) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 187 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-05-23 iki 2012-05-24, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-08, nuo 2014-02-20 iki 2014-07-05.

Procesas dėl nukentėjusiojo V. Š. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Priteista iš G. T. 280 Lt valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 2, 7 d. nuteistojo G. T. ekstradicijos išlaidos pripažintos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteista iš jo 4750,79 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos šioms išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteistas už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą, sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012 m. gegužės 22 d. apie 21 val. Vilniaus r., Lavoriškių sen., Nevieriškių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegė V. (V.) Š. priklausančią pirtį, kuri visiškai sudegė kartu su joje buvusiu šienu, tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą ir padarė 1200 Lt turtinę žalą V. Š., t. y. padarė nusikaltimą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.;

Taip pat jis, 2012 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, Vilniuje, prie Linksmosios gatvės 60 namo, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo – radimo budu ir laikė bei nešiojo su savimi trumpąjį šaunamąjį ginklą - revolverį, pagamintą savadarbiu būdu, tinkamą šaudyti, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, iki tol, kol 2012-09-12 apie 21 val. Vilniuje, Linksmoji g. prie autobusų sustojimo stotelės Naujosios Vilnios žiedas šalia Linksmosios gatvės 69A namo iš jo minėtą ginklą paėmė A. B., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d.;

Be to jis, 2013 m. kovo 6 d. apie 15.30 val. Vilniaus r., Lavoriškių sen., Nevieriškių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, B. L. namuose artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą savo artimųjų atžvilgiu, o būtent: tyčia, rankomis pastumdamas savo seserį L. E. T. (V.) link kambaryje stovėjusiosios sofos - lovos ir jai parkritus ant jos, jis abejomis rankomis sugriebė ją už pečių ir stipriai spausdamas, ją purtė, tokiu būdu sukėlė L. E. T. (V.) fizinį skausmą, taip pat savo galva sudavė vieną smūgį senelei B. L. į nosį, puolusiai ginti savo anūkę L. E. T. (V.), tokiu būdu sukėlė B. L. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-07-01).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo G. T. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. T. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti jam „laisvės atėmimo lygtinumą“. Kolegija šį prašymą supranta kaip prašymą taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. T. bausmes už jo padarytas atskiras nusikalstamas veikas bei šias bausmes subendrindamas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad nuteistojo G. T. skundas nepagrįstas. Pagal BK 75 str. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius, ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo diskrecinė teisė, bet ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ir nors G. T. atitinka formalias sąlygas dėl BK 75 str. nuostatų taikymo – galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta už vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus yra ne didesnė kaip 4 metai, tačiau vien to nepakanka, būtina taip pat ir išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, ankstesnius jo teistumus, teisės pažeidimus, taikytas poveikio priemones bei jų efektyvumą, taipogi, būtina įvertinti jo požiūrį į visuotinai priimtinas ir įstatyme įtvirtintas elgesio taisykles.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-12 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (b.l. 144-146 2 t.). Iš sekančio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-11-19 nuosprendžio, kuriuo G. T. taip pat buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams bei paskiriant teismo įpareigojimus, matyti, kad nuteistasis jau pirmos bylos nagrinėjimo metu, t.y. kelios dienos iki 2008 08 12 nuosprendžio paskelbimo – 2008-08-07 padarė naują nusikalstamą veiką bei praėjus tik savaitei laiko po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-12 apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo padarė dvi naujas nusikalstamas veikas (b.l. 147-148 2 t.). Konstatuotina, jog ankstesni teismo tikslai pataisyti asmenį neizoliuotą nuo visuomenės nebuvo pasiekti, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-03-19 nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą G. T. dėl paskirtų teismo įpareigojimų nevykdymo, kas rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino.

Vertinant G. T. asmenybę, kolegija atkreipia dėmesį, ir į tai, kad G. T. daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už chuliganizmą bei alkoholinių gėrimų vartojimą viešosiose vietose (t. 2, b. l. 159-165), nėra duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, kolegijos nuomone, rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į anksčiau taikytas poveikio priemones, o taip pat ir į bausmės vykdymo atidėjimą, rodo, kad G. T. linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti jam skirtų draudimų bei įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad jis nebenusikalstų, nes skundžiamu nuosprendžiu G. T. vėl pripažintas kaltu net už tris nusikalstamas veikas, kas teismo nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis G. T. teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir neketina taisytis.

Nors apeliantas skunde tvirtina, kad jo močiutei B. L. reikalinga priežiūra, nes yra senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos bei žada atlyginti padarytą žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu vien šių aplinkybių nepakanka, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimai padaryti prieš kaimyną ir šeimos narius, jis panaudojo fizinį smurtą prieš garbaus amžiaus savo močiutę bei savo seserį, joms grasino, elgėsi įžūliai, nusikaltimas padarytas būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Ir nors nukentėjusieji V. Š., B. L. bei L.E. V. nuteistajam atleido ir neturi jokių pretenzijų, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas motyvas spręsti G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji B. L. yra jo močiutė, senyvo amžiaus, kurios ir sesers atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, joms grasino bei siekiant užtikrintį jų apsaugą, tai yra apsaugoti nuo kartotinio smurto, nuteistasis buvo iškeldintas iš gyvenamosios vietos, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 36, 40-41 2 t.).

Nuteistojo G. T. noras padėti močiutei prižiūrėti ūkį, vertintinas teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtai bausmei.

Dėl aptartų aplinkybių daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo G. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo G. T. apeliacinį skundą.