Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-492-372/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-13
Bylos Nr.
2A-492-372/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-492-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00503-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.12.; 3.2.6.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-1118/2020 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui (nedarbingam) vaikui priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui (nedarbingam) vaikui priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. A..

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą (finansinę paramą) ieškovui R. G. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. gruodžio 11 d.) iki kol R. G. mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kol sulauks 24 metų amžiaus; priteisti iš atsakovo V. G. 51,00 Eur žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmesti. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nutarta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo V. G. ieškovui R. G. 65 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo V. G. už ieškovui R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirtas išlaidas – 175,50 Eur valstybės naudai.

4. Teismas nurodė, kad teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo neišsprendė.

5. Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo pateikta pirmosios instancijos teismui jau išsiuntus civilinę bylą į apeliacinės instancijos teismą, todėl apeliacine tvarka peržiūrėjus išnagrinėtą civilinę bylą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo išspręstas. Teismas sprendė, kad jam kyla pareiga savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą dėl neišspręstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be to, terminas dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra praleistas.

6. Teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme atsakovo reikalavimai buvo atmesti visiškai, dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog tokiu atveju iš atsakovo išieškomos visos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme teikiant antrinę garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo atsakovas (apeliantas) V. G. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikio rūmų 2021 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu išsprendė ne jo priimto sprendimo trūkumus, o išsprendė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant bei taikant papildomo sprendimo instituto teisės normas. Papildomą sprendimą (nutartį) galėjo priimti apeliacinės instancijos teismas, jeigu jam būtų buvę pateikti dokumentai, įrodantys konkrečias bylinėjimosi išlaidas, ir jis jų priteisimo klausimo savo nutartyje nebūtų išsprendęs.

7.2. Kadangi ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme, jos ir turėjo būti pateiktos apeliacinės instancijos teismui iki atsakovo apeliacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau jos nebuvo pateiktos, dėl to atsakovas nėra atsakingas. Neatlikimas laiku veiksmų be jokių svarbių priežasčių negali būti laikoma pateisinama priežastimi nesilaikyti įstatymuose įtvirtintos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei priteisimo konkrečios tvarkos bei terminų. Jeigu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija manė, kad jos teisės, apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį, yra pažeistos, ji turėjo teisę įstatyme įtvirtintu terminu pateikti prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, tačiau tokio prašymo nepateikė, taigi laisva valia nusprendė nesinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

7.3. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nei pakeitė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą, nei priėmė naują sprendimą, todėl šiuo atveju taikyti CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas būtų neteisėta, nes būtų taikoma teisės norma, kuri konkretaus susiklosčiusio teisinio santykio nereguliuoja, o reguliuoja visai kito turinio teisinius santykius.

7.4. Skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties priėmimo, klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo iškėlimo terminas (20 dienų) baigiasi 2021 m. balandžio 13 d., taigi 2021 m. balandžio 14 d. jis jau buvo pasibaigęs.

7.5. Priimant 2021 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą, buvo pažeista atsakovo teisė būti informuotam, dalyvauti procese ir naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis šalies teisėmis ir pareigomis.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. G. nurodė, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo aptartas, todėl turi būti išspręstas ir iš atsakovo priteistos visos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo R. G. ieškinys atsakovui V. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui (nedarbingam) vaikui priteisimo; ieškovo ieškinys priimtas.

11. Byla buvo išnagrinėta ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

12. 2020 m. lapkričio 19 d. pirmosios instancijos teisme priimtas atsakovo apeliacinis skundas dėl 2020 m. spalio 19 d. teismo sprendimo. 2020 m. gruodžio 23 d. civilinė byla kartu su atsakovo apeliaciniu skundu išsiųsta apeliacinės instancijos teismui.

13. 2020 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 175,50 Eur išlaidų.

14. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą, 2021 m. kovo 24 d. nutartimi jį paliko nepakeistą ir nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl, nesant įrodymų, šios išlaidos nepriteisiamos. Taip pat pažymėjo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

15. Civilinė byla 2021 m. kovo 25 d. grąžinta pirmosios instancijos teismui.

16. 2021 m. balandžio 14 d. priimtas papildomas sprendimas.

Dėl ginčo esmės

17. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 3 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pateikė pirmosios instancijos teismui jau išsiuntus civilinę bylą į apeliacinės instancijos teismą, o apeliacine tvarka peržiūrėjus išnagrinėtą civilinę bylą klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo išspręstas, sprendė, jog jam kyla pareiga savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą dėl neišspręstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad minėtu įstatymu nustatyta pirmosios instancijos teismui teisė galutinai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kai jų nepaskirsto išnagrinėję bylą apeliacinės instancijos ar kasacinis teismai. Vis dėlto nors bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisė galutinai numatyta pirmosios instancijos teismui, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjusio aukštesnės instancijos teismo, kai šios išlaidos yra aiškiai šalių turėtos, byloje pateikti jų turėjimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas šalies prašymas jas atlyginti ir nėra šalių ginčo bei teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl jų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2014).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 2 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl termino pratęsimo, kuriame prašė pratęsti atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą pateikimo terminą, bei nurodė, kad ketina prašyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugų. 2020 m. gruodžio 21 d. teisme gautas ieškovo atsiliepimas kartu su 2020 m. gruodžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu „Dėl 2020-12-09 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3348-13596 paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“, kuriame nurodyta, kad Tarnybos 2020-12-09 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3348-13596 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą R. G. dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-10-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-1118/2020 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme; Tarnyba nusprendė pareiškėjui R. G. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąjį advokatą pakeisti kitu advokatu. 2020 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 175,50 Eur išlaidų.

22. Šiaulių apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacinę tvarka, 2021 m. kovo 24 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl, nesant įrodymų, šios išlaidos nepriteisiamos; pažymėjo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 93 straipsnio 5 dalį bei minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sprendžia, kad tuo atveju, jei klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas neišsprendžia, įstatymas numato galimybę šį klausimą išspręsti pirmosios instancijos teismui, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostata.

24. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas atsakovo V. G. apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikdamas nepakeistą, neišsprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo, kadangi jam nebuvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši pažyma buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, jau bylą išsiuntus nagrinėti apeliacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjama byla nėra elektroninė, todėl procesiniai dokumentai į bylą teikiami ne elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, tad teismų informacinėje sistemoje LITEKO nebuvo galimybės susipažinti su 2020 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei jos turiniu.

25. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kadangi klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas neišsprendė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo reikalavimai buvo atmesti visiškai, pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 5 dalimi ir spendė, jog iš atsakovo išieškomos visos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme teikiant antrinę garantuojamą teisine pagalbą ieškovui (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

26. Atkreiptinas dėmesys ir į CPK 99 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

27. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą dėl neišspręstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas šio klausimo neišsprendė.

28. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria nutarta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimta 2021 m. kovo 24 d. Klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo iškėlimo termino (20 dienų) pabaiga – 2021 m. balandžio 13 d., papildomas sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 14 d., t. y. jau kitą dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis nežymus procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

29. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, jog priimant 2021 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti informuotam, dalyvauti procese ir naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis šalies teisėmis ir pareigomis.

30. Jau minėta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą (CPK 277 straipsnio 3 dalis).

31. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 14 d., šalių tinkamai neinformavęs apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka. Kita vertus, sutinkamai su CPK 329 straipsnio 1 dalimi procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti papildomą sprendimą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas papildomas sprendimas atsakovo atžvilgiu yra neteisingas ar pažeidžiantis jos teises, apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė