Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams J. B. ir D. B., tretiesiems asmenims: Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarei D. A., antstoliui D. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolio D. J. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0117/10/01015/1, kurioje išieškotojas Vilniaus apskrities VMI, skolininkas – J. B. pagal Vilniaus apskirties VMI 2010-05-31 išduotą sprendimą Nr. 14-19-20423/10 dėl 5777,09 Eur skolos. Ši J. B. prievolė yra asmeninė. 2010-06-30 Vilniaus apsk. valstybinė mokesčių inspekcija pateikė šį sprendimą vykdymui. Vykdymo metu nustatyta, kad J. B. vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe registruotas J. B. ir D. B. butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog J. B. sąskaitose piniginių lėšų nėra. Vykdymo metu 2010-08-10 atlikus gyventojų registrų tarnybos paiešką taip pat nustatyta, kad J. B. 1996-12-28 yra sudaręs santuoką su D. B., turi pilnametę dukrą. Atliekant reguliarias užklausas (2012-10-29, 2013-02-11, 2013-04-08, 2013-12-11, 2014-04-10, 2014-08-11, 2014-11-27, 2015-02-17, 2015-03-13) dėl J. B. gaunamo darbo užmokesčio, nustatyta, jog duomenų apie gaunamą darbo užmokestį nėra, 2015-03-13 nustatyta, jog D. B. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Žaima“ – 150 Eur, 2015-03-17 sudarytas turto aprašas ir areštuota ½ dalis D. B. darbo užmokesčio. 2015-03-17 antstolis informavo ieškovę, kad skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas ir buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-05-04 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad J. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. B. pajamų iki 2015-03-30, kadangi D. B. teismui pateikė 2015-03-30 sudarytą vedybų sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Įvertinus, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Kartu pažymėtina, jog ginčijant sandorį Actio Pauliana pagrindu, 6) negali būti suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, o 7) kreditoriaus reikalavimas yra nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Byloje nėra ginčo dėl ieškinio pateikimo senaties termino, kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, todėl teismas detaliau dėl šių sąlygų nepasisako.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Ieškovė teigia, kad sudarydami vedybų sutartį atsakovai buvo nesąžiningi (nesąžiningumas preziumuojamas), be to, neprivalėjo tokio sandorio sudaryti, o vedybų sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, kadangi kreditorius nebegali išsiieškoti skolos iš J. B. priklausančios sutuoktinės D. B. darbo užmokesčio dalies. Atsakovė su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka, nurodo, kad sutuoktiniai jau kurį laiką gyvena atskirai, veda atskirą ūkį, savarankiškai naudoja gaunamas pajamas, todėl, siekdami įgyvendinti savo teises, nustatė teisinį režimą turtui ateityje, nekeisdami nekilnojamojo turto režimo, įgyto santuokos metu. Dėl to ieškinys nepagrįstas, Actio Pauliana sąlygų ieškovas neįrodė.

Viena iš būtinų sąlygų Actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios Actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Nagrinėjamoje byloje aktualus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo –„kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant Actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0117/10/01015/1 medžiagos matyti, kad antstolis atliko užklausas dėl J. B. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų 2012-02-07, 2012-10-29, 2013-02-11, 2014-04-10, 2015-02-17 ir nustatė, kad nuo 2012-01-01 duomenų apie J. B. gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas nėra. Taigi, negalėjo nukreipti išieškojimo į skolininko darbo užmokestį. 2015-03-17 antstolis aprašė ir areštavo skolininko sutuoktinės D. B. pajamas – 75 Eur, ieškovas kreipėsi į teismą dėl turto dalies nustatymo. Tačiau D. B. pateikė vedybų sutartį, sudarytą 2015-03-30, kurios 1.3 punkte buvo nustatyta, jog pajamos iš sutuoktinio darbinės veiklos, taip pat pašalpos, pensijos ir kitos išmokos, yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, sudarydami šią sutartį atsakovai sumažino ieškovo galimybes išsiieškoti skolą iš atsakovui J. B. priklausančios D. B. pajamų dalies, kas akivaizdžiai pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Atsakovės atstovės argumentai, jog tuomet ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą į atsakovo J. B. visą darbo užmokestį, yra nepagrįsti, kadangi duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį nėra nuo 2012-01-01. Atmestinas atsakovės atstovės argumentas, jog atsakovo turimo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pakanka kreditoriniams įsipareigojimams padengti, kadangi iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015-06-22 išrašo matyti, kad vidutinė buto vertė yra 23 228 Eur, atsakovams priklauso 2351/10 000 buto dalis, taigi, atsakovams priklausančio buto dalies vertė yra 5460,90 Eur, o atsakovui skolininkui J. B. priklausanti turto dalies vertė yra 2730,45 Eur, taigi, gerokai mažesnė nei skolininko J. B. turimas skolinis įsipareigojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininkas, sudarydamas vedybų sutartį, neabejotinai pažeidė kreditoriaus interesus.

Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę, skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš sutarties, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų; tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

Nors atsakovės atstovė teigia, kad vedybų sutartį atsakovai privalėjo sudaryti, kadangi kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atskirai naudojasi savo gaunamomis pajamomis. Šį teiginį grindžia tuo, kad atsakovų J. B. ir D. B. gyvenamosios vietos deklaruotos skirtingu adresu. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien gyvenamosios vietos deklaravimas skirtingais adresais nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovai kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Iš byloje esančios vedybų sutarties (b.l. 10), sudarytos 2015-03-30, matyti, jog abi šalys savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), iš 2015-03-16 antstolio atliktos užklausos apie D. B. darbo užmokestį matyti, kad D. B. deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta). Be to, sutuoktinių gyvenimas skyrium savaime nekeičia jų teisių ir pareigų, kadangi, sutuoktiniams nusprendus atskirai vesti ūkį, nebegyventi kartu, civilinis kodeksas numato dvi galimybes – santuokos nutraukimą arba gyvenimą skyrium (separacija). Duomenų, kad sutuoktiniai būtų nustatę separaciją arba nutraukę santuoką, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovai nagrinėjamu atveju neprivalėjo sudaryti (po)vedybinės sutarties, nes nei įstatymas, nei kitokios aplinkybės nelėmė privalomo ginčijamos sutarties sudarymo.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Tam, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, būtina nustatyti skolininko nesąžiningumą, t. y., nustatyti, jog skolininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį pažeidžia kreditoriaus interesus. CK 6.67 straipsnis įtvirtina, nesąžiningumo prezumpciją ir įvardija atvejus, kai yra preziumuojamas skolininko nesąžiningumas.

Nagrinėjamu atveju, skolininko nesąžiningumas yra įrodytas, kadangi CK 6.67 str. 1 d. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju šios prezumpcijos atsakovai nepaneigė. Nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog vedybų sutartis buvo sudaryta 2015-03-30, kai abiems sutuoktiniams buvo žinoma apie atsakovo J. B. skolas, kurios yra ieškomos priverstine tvarka, kadangi atsakovo skola ieškovui atsirado dar 2010 metais. Vedybų sutartis buvo sudaryta iš karto po to, kai antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų – atsakovės pajamų arešto – skolai išieškoti. Visos šios aplinkybės rodo atsakovus buvus nesąžiningus.

Įvertinus šalių argumentus, ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovai, 2015-03-30 sudarydami vedybų sutartį, kurios neprivalėjo sudaryti, buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, nagrinėjamu atveju buvo sudaryta neatlygintina sutartis tarp atsakovų, t. y., tarp sutuoktinių tarpusavyje, kuri pažeidė kreditoriaus, t. y., ieškovo interesus, nes ji apribojo skolos išieškojimo apimtį ir galimybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu tenkintinas pilnai.

Dėl restitucijos taikymo

Actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Taigi, tiek skolininkui, tiek asmeniui, kuriam perleistas turtas ir kuris privalo grąžinti iš skolininko įgytą turtą, sandorio pripažinimas negaliojančiu taip pat sukels teisinius padarinius tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. (LAT nutartis 3K-3-99/2010; 3K-3-341/2013).

Lietuvos Respublikos CK 6.145 str. Numato, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju 2015-05-04 teismo nutarties pagrindu buvo nustatyta, kad J. B. priklauso ½ dalis visų jo sutuoktinės D. B. iki 2015-03-30 gautų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei D. B. buvo mokamas darbo užmokestis, kuris jai priklauso pagal darbo santykius, susijusius su UAB “Žaima” bei įvertinus tai, kad įvykdžius ieškovo reikalavimą – įpareigoti D. B. grąžinti J. B. gautą ½ dalį D. B. darbo užmokesčio iš UBA “Žaima”, atsakovo J. B. padėtis akivaizdžiai pagėrėtų, kadangi jis natūra gautų dalį D. B. darbo užmokesčio, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad restitucija šiuo atveju turi būti taikoma tik tiek, kiek reikia kreditoriaus interesams apginti. O būtent kreditoriaus (ieškovo) pareiškimu 2015-03-30 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta, kad J. B. priklauso ½ dalis visų D. B. iki 2015-03-30 gautų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Actio Pauliana pagrindu nuginčijus 2015-03-30 vedybų sutartį, kreditorius (ieškovas) turi teisę kreiptis į teismą su tapačiu prašymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 10,34 Eur sumą, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiama po 5,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 6.66 str., 6.67 str. 1 d., CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Vedybų sutartį, sudarytą 2015-03-30 tarp J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. A., pripažinti negaliojančia.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.