Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. ir A. M. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad teismo sprendime liko neišspręstas didelės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės turto pasidalijimo klausimas – įmonės ir piniginių lėšų, apie kurias apeliantė nežinojo pasidalijimo klausimas. Pažymi, jog teismo sprendime klaidingai nurodoma, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiškėjai nekilnojamojo turto, registruotino ir neregistruotino kilnojamojo turto, savo vardu registruotų akcijų ir/ar kitų vertybinių popierių, neįgijo. Teigia, kad pareiškėjas A. M. santuokos nutraukimo metu įgijo savininko/dalininko teises į juridinį asmenį „Skela“ (identifikuojantys duomenys KvK - nummer (duomenys neskelbtini)), įregistravimo data 2015 m. sausio 9 d., įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų santuoka sudaryta 2006 m. rugpjūčio 19 d., todėl darė išvadą, kad minėtas turtas yra kvalifikuotinas kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, nes buvo įgytas santuokos metu, todėl turėjo būti dalinamas santuokos nutraukimo metu arba byloje sprendžiamas kompensacijos sutuoktinei klausimas. Atkreipia dėmesį, kad šalys nebuvo sudariusios ikivedybinės ar povedybinės sutarties, todėl santuokos metu visas įgytas turtas laikomas bendrosios jungtinės nuosavybės objektu ir turi būti dalintinas santuokos nutraukimo metu.

6.2. Teigia, jog sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo klausimo, nežinojo, kad minėtas turtas yra dalintinas santuokos nutraukimo byloje, nežinojo, kad gali reikalauti kompensacijos už šio turto palikimą vienam iš sutuoktinių. Pažymi, jog neturi prieigos nei prie minėtos įmonės sąskaitos, nei prie įmonės dokumentacijos, todėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį pasirašė suklydimo (suklaidinimo) įtakoje, iš esmės neturėdama patikimos teisinės informacijos, leidžiančios įvertinti šį turtą ir jo teisinę priklausomybę, todėl mano, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia apeliantės kaip sutuoktines teises, neišsprendžia viso sutuoktinių turto padalijimo klausimo (arba kompensacijos už jį priteisimo), todėl neatitinka imperatyvių teisės normų, yra neteisingas ir neteisėtas.

6.3. Pažymi, kad teismo sprendimu buvo netinkamai ir iš esmės jos interesus pažeidžiančiu būtų išspręstas piniginiu lėšų pasidalijimo klausimas, nes pareiškėjai nežinant tikrosios sutuoktinio turtinės padėties ir tikrojo dalintino turto masyvo, jos valia sutikti su principu „kiekvieno sutuoktinio sąskaitoje esančios lėšos po santuokos nutraukimo, lieka to sutuoktinio asmenine nuosavybe“ buvo priimtas manant, kad kito sutuoktinio turtinė padėtis yra sudėtinga ir ten nėra laikomos nuo šeimos nuslėptos lėšos (santaupos), todėl ši pareiškėjos (apeliantės) valia šios sutarties sąlygų atžvilgiu susiformavo suklydimo įtakoje, kuri būtų turėjusi esminės reikšmės apeliantės apsisprendimui nutraukti santuoką būtent tokiomis sąlygomis.

6.4. Nurodė, kad po sprendimo priėmimo paaiškėjo, jog atsakovas turi banko sąskaitų ir jose piniginių lėšų, apie kurias ieškovė nežinojo, tačiau pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos. gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019)

11. Akcentuotina, kad civilinio proceso įstatymas numato aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas (CPK 376 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui kilus abejonių ar skundžiamu sprendimu išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai bei siekiant užtikrinti viešąjį interesą, teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus. Šios nutarties pagrindu, pareiškėjas A. M. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad rašytiniai paaiškinimai glaudžiai susiję su bylą bei jų pridėjimas prie bylos, ne tik kad neužvilkins bylos proceso, tačiau padės bylą išnagrinėti tinkamai, konstatuoja, jog yra pagrindas pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus pridėti prie bylos.

12. Minėtos nutarties pagrindu į bylą taip pat buvo pateikti apeliantės rašytiniai paaiškinimai bei kartu su šiais paaiškinimais pateikti papildomi įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad rašytiniai paaiškinimai glaudžiai susiję su bylą bei jų pridėjimas prie bylos, ne tik kad neužvilkins bylos proceso, tačiau padės bylą išnagrinėti tinkamai, konstatuoja, jog yra pagrindas pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus pridėti prie bylos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kartu su apeliantės rašytiniais paaiškinimais pateikti papildomi įrodymai surašyti ne valstybine kalba. Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikiami teismui valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Tas pat taikytina ir rašytiniams įrodymams (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės į bylą pateikti papildomi įrodymai, kurie nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą, prie bylos nepridėtini.

13. Papildomai akcentuotina, jog susipažinus su naujų įrodymų apimtimi, akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismas bylos iš esmės išnagrinėti neturi galimybės, kadangi byla būtų nagrinėjama naujais aspektais, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nesinaudoja trūkumų šalinimo institutu, kadangi grąžinus civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, apeliantė turės galimybę trūkumus ištaisyti (atlikti vertimą) bei papildomus įrodymus pateikti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu apeliantės teisės nebus pažeidžiamos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta pareiškėjų 2022 m. gruodžio 23 d. sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neišsprendė didelės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės turto pasidalijimo klausimo, t. y. teismas neišsprendė šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų bei įmonės padalinimo klausimų.

16. Kaip minėta, susipažinus su apeliaciniu skundu, buvo nustatytos aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo šalims galimai liko nepadalintas didelės vertės bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas. Byloje nesant jokių konkrečių duomenų apie šį turtą, o teismui šeimos santykių byloje esant aktyviam, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo atidėtas bylos nagrinėjimas pasiūlant šalims pateikti papildomus įrodymus.

17. 2023 m. gegužės 10 d. teisme gauti pareiškėjo A. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad santuokos metu vykdė individualia veikla, kuri 2022 m. gegužės 20 d. buvo performuota kaip „mažoji bendrija“ kartu su I. M. („Skela“). Pažymėjo, kad šiuo metu verslo sąskaitoje yra apyvartinės lėšos, iš kurių pareiškėjas turi sumokėti savo subrangovams, o santaupų ar investicijų sąskaitoje nėra. Teigia, kad likę uždirbti pinigai buvo pervedami į mūsų bendrą sąskaitą (duomenys neskelbtini) šeimos išlaikymui. Akcentavo, kad yra skolingas mokesčių inspekcijai mokesčių už kelis paskutinius veiklos metus. Mano, kad apeliantė taip pat yra atsakinga už šios skolos padengimą.

18. Taip pat 2023 m. gegužės 10 d. teisme gautas apeliantės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriuo apeliantė į bylą pateikė tiek savo rašytinius paaiškinimus bei užsienio kalba sudarytus dokumentus (tikėtina banko sąskaitos išrašus). Nors teismas užsienio kalba sudarytų dokumentų nevertino, tačiau iš apeliantės į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų, kurie surašyti valstybine lietuvių kalba matyti, jog apeliantė laiko, kad jos valia sutikti su sutarties sąlygomis susiformavo jai nežinant tikrosios informacijos apie sutuoktinio turtinę padėtį.

19. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, įstatymas imperatyviai numato, jog turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, taip pat privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3‑4 dalys). Jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorius turi būti pateikiami į bylą (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 593 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nurodoma, kad jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5916/2022, 15 punktas). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

21. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo padalintas visas šalių turtas. Dar daugiau, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybes, ar toks turto pasidalinimas nepažeidžia prioritetiniais laikomų šalių nepilnamečių vaikų teisių. Be to, pareiškėjas A. M. savo rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad turi įsiskolinimą mokesčių inspekcijai. Šis kreditorius nebuvo įtrauktas į procesą pirmosios instancijos teisme, todėl nėra aišku, ar skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia šalių kreditorių teisių ir pareigų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas savo išvadas dėl pirmiau įvardytų naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių neatskleidimo, konstatuoja, kad šių aplinkybių išsprendimas ir analizė apeliacinės instancijos teisme reikštų šio klausimo išnagrinėjimą visiškai naujais aspektais, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišsiaiškino, ar teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo aptarti visi klausimai, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nutarė perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir A. M. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.