- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-02
- Bylos Nr.
- e2YT-541-418/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01432-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Turto bankas
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vardu,
teismo posėdyje rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N., atstovaujamos atstovo advokato A. G., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po motinos P. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė P. P. palikimą, t. y. pradėdama paveldimą turtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos motina P. P. buvo našlė, turėjo dukrą (pareiškėją), testamento nesudarė, po jos mirties niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas P. P. įpėdiniams nebuvo išduotas. Mirus motinai, pareiškėja iškart pradėjo valdyti motinai priklausiusį turtą ir iki šiol šiuo turtu rūpinasi kaip savu (perėmė įėjimų raktus, nuosavybės dokumentus, atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygeles, namo viduje buvusius asmeninės apyvokos daiktus, turtą iki šiol valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Iki šiol dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja į teismą nesikreipė, nes tam tiesiog nebuvo būtinybės – pareiškėja turtu rūpinosi dar iki motinos mirties, motinai mirus pareiškėja turtą ir toliau prižiūri, o teisine nuosavybės registracija susirūpino tik dabar (e. b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palikėjos paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas bei žemės sklypai, kuriuos palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ne VMI, todėl ši civilinė byla Nr. e2YT-8941-418/2022 nėra susijusi su VMI teisėmis ir pareigomis. Taip pat nurodė, kad VMI iki 2022 m. lapkričio 28 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei ir tuo pagrindu, kadangi byla nėra susijusi su VMI, tolimesnį savo dalyvavimą nagrinėjamoje byloje laiko netikslingu. Prašo civilinę bylą nagrinėti VMI nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos P. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 34-36).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad mirus pareiškėjos motinai P. P., pareiškėja pas notarą dėl turto likusio po motinos mirties nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja manė, kad nėra būtinybės kreiptis į notarą. Po palikėjos P. P. mirties J. N. visu turtu rūpinosi dar iki motinos mirties, motinai mirus Pareiškėja ir toliau prižiūri, o teisine nuosavybės registracija susirūpino tik dabar. Patikrinus VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko duomenis buvo nustatyta, kad P. P. nuosavybės teise priklauso 0,5300 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei prašo pareiškėjos N. N. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Nacionalinei žemės tarnybai nedalyvaujant (e. b. l. 42-46).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina P. P. (duomenys neskelbtini) mirė būdama našle (e. b. l. 13-14). P. P. mirties dieną nuosavybės teise valdė turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-12). Po P. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 16), tačiau minėtu turtu toliau rūpinosi, jį prižiūrėjo, valdė, remontavo, mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas pareiškėja.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Pareiškėja nurodo, kad po motinos P. P. mirties, ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti: pradėjo naudotis namų apyvokos, palikėjos asmeniniais daiktais, toliau rūpinosi turtu jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina komunalinių mokesčių kvitai, turto nuotraukos (e. b. l. 20), iš kurių matyti, jog pareiškėja apmoka mokesčius už turtą, jį tvarko ir prižiūri. Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. N. po savo motinos P. P. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja J. N. po savo motinos P. P. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad J. N. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja (neįvardija) P. P. palikimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. N. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.