Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-739-278/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
2S-739-278/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01489-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
A. R.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-739-278/2012

Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01489-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija (S) 56; 114.11; 116.5.3; 122.2; 122.3; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6311-902/2012 pagal atsakovo A. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių tenkino ERGO Life Insurance SE ieškinį, kuriuo ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo A. R. 8 339,63 Lt skolą. Teismas konstatavo, jog atsakovas buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į ieškinį per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos. Minėtas pranešimas atsakovui įteiktas 2012-03-27 viešo paskelbimo būdu, tačiau nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus, atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatė, kad pavedimo sutarties pagrindu ieškovė mokėjo atsakovui komisinį mokestį už tarpininkavimą sudarant sutartis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti dalį komisinio mokesčio ieškovei, jeigu sutartis bus nutraukiama per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus. Ieškovė nurodė, kad daliai sutarčių nutrūkus, iki 2011-10-24 atsakovas turėjo grąžinti 8 339,63 Lt komisinį atlyginimą, tačiau savo prievolės neįvykdė.

Šalies argumentai

Atsakovas A. R., pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti terminą, 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teigė, kad laiku negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, žinoti ir dalyvauti teismo posėdyje bei laiku pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes buvo išvykęs į užsienį ir apie priimtą procesinį sprendimą sužinojo tik 2012 m. birželio mėnesio pabaigoje. Nurodė, kad visos nutrauktos sutartys buvo nutrauktos po to, kai tarp šalių 2010-02-23 buvo nutraukta ir nebegaliojo pavedimo sutartis. Teigė, jog, sudarant pavedimo sutarties priedą Nr. 1, jis buvo esmingai suklaidintas. Manė, kad priedo Nr. 1 1.13 p., numatantis komisinio atlyginimo grąžinimą, taikytinas komisinio atlyginimo grąžinimo tvarkai, o ne grąžintino komisinio atlyginimo dydžio skaičiavimui. Nurodė, kad aiškinant sutartį ir priimant ginčijamą sprendimą už akių nepagrįstai neatsižvelgta ir į tai, kad nuo gauto komisinio atlyginimo buvo sumokėti mokesčiai valstybei, o sprendime šios aplinkybės nebuvo įvertintos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovo pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad teismui nepateikti įrodymai, jog susitarimo nuostatą atsakovas ginčijo teismine tvarka, todėl priimant procesinį sprendimą pagrįstai vadovautasi nuostata dėl sumokėto komisinio atlyginimo grąžinimo. Konstatavo, jog dėl fakto, kad nuo gauto komisinio atlyginimo buvo sumokėti mokesčiai valstybei, jokie rašytiniai įrodymai nepateikti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir ieškinio atmetimo arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad yra pagrindas manyti, jog sudarydamas pavedimo sutarties priedą Nr. 1 buvo suklaidintas. Nurodo, jog tarp Priedo Nr. 1. punktų 2, 4 ir 1.13 yra esminių prieštaravimų, todėl minėtų punktų, pavedimo sutarties ir jos priedų turinio analizė teismo posėdyje yra būtina, siekiant priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, jog į teismą dėl ginčytinų priedo punktų nesikreipė, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir visus iš pavedimo sutarties kylančius teisinius nesutarimus išspręsti vienoje byloje. Mano, kad priedo Nr. 1, p. 1.13, numatantis komisinio atlyginimo grąžinimą, taikytinas komisinio atlyginimo grąžinimo tvarkai, o ne grąžintino komisinio atlyginimo dydžio skaičiavimui. Teigia, jog nors teismui nebuvo pateikti įrodymai apie mokesčių nuo gauto komisinio atlyginimo sumokėjimą valstybei, teismas į tai turėjo atsižvelgti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ERGO Life Insurance SE prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui pagrįstai išaiškino, jog sprendimas už akių buvo priimtas teisingai įvertinus A. R. nurodytą sutarties sąlygą. Be to, teismas įvertino ir aplinkybę, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie sumokėtus mokesčius. Pažymi, kad mokesčių permokos yra grąžinamos arba įskaitomos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-07-27 ERGO Life Insurance SE ir A. R. sudarė Pavedimo sutartį Nr. P-FA-741, kuria AB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ suteikė atsakovui įgaliojimus veikti bendrovės vardu teikiant informaciją, konsultuojant asmenis apie teikiamas draudimo bei su šia veikla susijusias paslaugas, tarpininkauti bendrovei sudarant draudimo sutartis su draudėjais, bei pensijų kaupimo sutartis su dalyviais ir sudaryti šias sutartis. Sutarties Priedais Nr. 1 ir Nr. 2 šalys susitarė dėl komisinio apmokėjimo dydžio, tvarkos ir jo grąžinimo, nutraukus sutartis. 2009-10-12 šalys pasirašė naujos redakcijos pavedimo sutartį (civ. b. Nr. 2-2376-739/2012, b. l. 5-12, 18-27). Iš 2008-10-12 pavedimo sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog sutarties 1.8.2 p. atsakovas A. R. įsipareigojo grąžinti dalį komisinio atlyginimo ieškovei, jei per pirmus sutarties galiojimo metus nutraukiama pavienė kaupiamojo gyvybės draudimo, studijų, pensinio, investicinio gyvybės draudimo ar papildomo draudimo sutartis. Šalys susitarė, jog grąžinamos komisinio atlyginimo dalies dydis priklauso nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios / nuo draudimo įmokos padidinimo momento iki paskutinio apmokėto mėnesio pabaigos. Byloje nustatyta, kad iš pavedimo sutarties galiojimo metu atsakovo A. R. sudarytų sutarčių, 14 buvo nutraukta (civ. b. Nr. 2-2376-739/2012, b. l. 29-103). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 339,63 Lt grąžintino komisinio atlyginimo, nes atsakovas savo prievolės grąžinti dalį komisinio atlyginimo, neįvykdė (civ. b. Nr. 2-2376-739/2012, b. l. 28). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių ieškovės ieškinį patenkino (civ. b. Nr. 2-2376-739/2012, b. l. 129-130).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Todėl tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių šalis nedalyvavo teismo posėdyje ar nepateikė atsiliepimo į ieškinį, svarbos. Jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turėtų panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo A. R. nurodė, kad Pavedimo sutarties Priedo Nr. 1 punktai 2 ir 4 bei 1.13 prieštarauja vienas kitam, ir, sudarydamas sutartį su ieškove, jis iš esmės buvo suklaidintas. Tačiau A. R. teismui nepateikė jokių duomenų, kad dėl atskirų sutarties punktų jis yra reiškęs prieštaravimus ar kreipęsis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir pripažinimo negaliojančiais. Apelianto teiginys, jog jis neginčijo susitarimų siekiant nepažeisti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų ir šis klausimas galėtų būti išspręstas atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, vertintini kritiškai, nes teismas savo iniciatyva gali konstatuoti tik niekinį sandorį (CK 1.78, 1.79 str.str.). Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nepatenka ir į atskirų kategorijų bylų (šeimos, darbo ir pan.) sąrašą, kurias nagrinėdamas teismas turi būti aktyvus, todėl pats apeliantas privalo vadovautis rungimosi principu ir nurodytas aplinkybes pagrįsti pakankamais bei leistinais įrodymais nagrinėjamoje byloje (CPK 12 str., 178 str.). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog A. R., nesutikdamas su sutarties ar jos priedų nuostatomis, nuo sutarčių sudarymo momento turėjo pakankamai laiko kreiptis teismą dėl ginčijamų sutarties sąlygų pakeitimo. Šalių susitarimu numatyta, kad komisinio atlyginimo grąžinimo tvarka galioja nepriklausomai ar pavedimo sutartis galiojanti ar ne, todėl ta aplinkybė, jog atsakovas yra nutraukęs sutartį tarp šalių, nėra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas neprivalo vykdyti įsipareigojimo dėl gauto atlygio dalies grąžinimo (13 p., priedas Nr.1). Kadangi jokių prieštaravimų dėl Pavedimo sutarties ir jos priedo apeliantas nereiškė, todėl prisiimti įsipareigojimai privalo būti vykdomi (CK 6.189 str. 1 d.). Apelianto teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuo gauto komisinio atlyginimo jis yra sumokėjęs valstybei mokesčius, nėra pagrindas konstatuoti, jog priimta nutartis yra neteisėta, nes dėl sumokėtų lėšų grąžinimo jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas A. R. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir tuo pažeistos jo teisės, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pagrindo.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė