- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- 2YT-2993-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00052-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- K. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jis.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jo motina A. Z., o tėvas J. D. mirė (duomenys neskelbtini), patėvis J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis P. D. mirė (duomenys neskelbtini). A. Z. testamento nepaliko. Jos palikimą sudaro: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir 0,1251 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Po savo motinos mirties jis likusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Prieš motinos mirtį jis ją parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Palaidojęs motiną, jos gyvenamąjį namą jis išnuomojo. Turtas nebuvo bešeimininkis, po motinos mirties, turtu rūpinosi jis ir iki šiol naudojasi ir prižiūri pastatus, rūpinasi jų einamuoju remontu, moka mokesčius. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šiuo metu, notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po A. Z. mirties, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jis priimdamas savo motinos palikimą faktiniu valdymu, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu K. D. valdymu palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 19-20).
Liudytoja G. I. F. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Z.. Po jos mirties visu likusiu turtu rūpinosi sūnus K. D.. Jam atiteko mamos asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, jis prižiūrėjo namą, tvarkė aplinką. Dėl lėšų trūkumo ir nežinojimo jis laiku į notarų biurą nesikreipė. Faktiškai pradėdamas rūpintis likusiu turtu K. D. palikimą priėmė.
Liudytoja B. O. B. teismo posėdžio metu parodė, kad po kaimynės A. Z. mirties visu likusiu turtu rūpinosi sūnus K. D.. Jam atiteko mamos asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, jis palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad K. D. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). K. D. tėvai yra J. D. ir A. D. (Zavackienė) (b. l. 5). A. D. ir J. Z. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). (duomenys neskelbtini) mirė A. Z. (b. l. 7). 2019 m. spalio 24 d. notarės K. Š. pažyma patvirtina, kad dėl A. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8). J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). J. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). P. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Nekilnojamojo turto registre A. Z. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1251 ha žemės sklypas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14).
Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. Z. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jis. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, liudytojų G. I. F. ir B. O. B. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. D. po motinos A. Z. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu, gyvenamąjį namą nuomojo, mokėjo mokesčius rūpinosi tiek gyvenamojo namo, tiek ir ūkinių pastatų einamuoju remontu. Šiuos veiksmus jis atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog K. D. po motinos A. Z. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sūnus K. D..
(CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Atsižvelgiant į tai, kad 2019-11-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu K. D. apmokama 50 procentų patirtų išlaidų, todėl iš pareiškėjo priteistina 50 procentų žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš pareiškėjo K. D. 25,00 (dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.