Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Laimai Adomaitienei, Ingai Valaitienei ir Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Jonui Gyliui, kaltinamajai J. L., jos gynėjui adv. Ž. M., kaltinamajam J. L., jo gynėjai adv. E. T., nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) - A. B. ir A. B., jų atstovei adv. R. A., nedalyvaujant mažametei nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) E. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, ūkininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis verslo liudijimo pagrindu, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. pažeisdami Lietuvos Respublikos CK 3.262 str., 3.263 str., 3.264 str., Lietuvos Respublikos CPK 497 str. - 504 str. reikalavimus, 2008 m. balandžio 12 d. be jokio teisinio pagrindo pasiėmė E. L. savo žinion, ją be jokio teisinio pagrindo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), taip savavališkai įgyvendino globėjo teises ir pareigas, tuo padarė didelės žalos mažametės E. L. teisėms ir teisėtiems interesams, pasireiškusios tuo, jog ji prarado galimybę augti teisėtos globėjos A. B. šeimoje, kurioje būtų geriausiai užtikrinti mažametės mergaitės interesai, prarado galimybę bendrauti su giminaičiais iš motinos pusės, ilgą laiką gyvena šeimoje, kurioje, mažametės nukentėjusiosios emocinė būsena prasta, šeimoje, kurioje susiformavę santykiai tarp šeimos narių žaloja mažametę, iškreipia jos suvokimą apie šeimą; padarė didelės žalos A. B. ir A. B. teisėms ir teisėtiems interesams, pasireiškusios tuo, kad nukentėjusieji - A. B. ir A. B., būdami teisėtai mažametę globojanti šeima, prarado galimybę auklėti ir rūpintis mažamete globotine.

2008-08-26 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – J. ir J. L. įpareigoti perduoti mažametę E. L. Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams (T. 1, b.l. 60-62);

2008-10-01 Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pakartotinio šeimos aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2008-10-01, 16.00 val., V. J. ir A. L. šeimoje E. L. rasta nebuvo, nes ją yra išsivežusi J. L. (T. 1, b.l. 67-68);

2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės –Vytautas J. L., A. L., J. L. ir J. L. įpareigoti perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B. (T. 1, b.l. 69-71);

2009-11-13 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria J. ir J. L. paskirtos baudos už antstolio įpareigojimo nevykdymą (T. 1, b.l. 72-74);

2009-12-09 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo palikta nepakeista 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis (T. 1, b.l. 33-41);

2010-01-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo sustabdytas 2009-12-09 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymas (T. 1, 141-142);

2010-01-28 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria J. ir J. L. paskirtos baudos už 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties ir antstolio įpareigojimo nevykdymą (T. 1, b.l. 75-77);

2010-04-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo paliktos nepakeistos Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutartis ir Kauno apygardos teismo 2009-12-09 nutartis (T. 1, b.l. 42-59);

2010-05-13 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria buvo pakeista 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarka (T. 3, b.l. 80-81);

2011-02-28 patvarkymas dėl antstolės nusišalinimo, kuriuo antstolė A. K. nusišalino nuo 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties tolesnio vykdymo (T. 1, b.l. 78);

2011-04-12 Vilniaus m. 2-jo apylinkės teismo sprendimas, kuria leista A. ir A. B. įvaikinti E. L.; minėta nutartimi atmesti A. ir V. J. L. bei J. ir J. L. pareiškimai dėl E. L. įvaikinimo (T. 1, b.l. 86-90);

2011-04-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo palikta nepakeista 2010-12-21 Kauno apygardos teismo nutartis (T. 1, b.l. 79-85);

2012-03-16 VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ raštas Nr. SD-75, kuriame konstatuota, kad geriausia E. L. interesus atitiktų, jeigu A. ir A. B., užmegztų tokį ryšį su ja, kad E. L. jais pasitikėtų ir pati norėtų pas juos nuvykti; vaiką staigiai paimti iš šeimos nerekomenduotina, nes tokio paėmimo atveju E. L. patirtų didelę psichologinę žalą (T. 3, b.l. 46-47);

2012-06-05 Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriuo raginama maksimaliai bendradarbiauti dėl E. L. perdavimo įtėviams (T. 1, b.l. 108-109);

2012-07-17 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai sustabdytas E. L. perdavimas iš J. ir J. L. šeimos į A. ir A. B. šeimą (T. 1, b.l. 110-112);

2013-11-11 Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-139/2013 (T. 1, b.l. 151-159);

Baudž. byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teisinės išvados.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ir taip padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Pagal baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK) struktūrą, savavaldžiavimas yra priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai. Tiesioginis nusikaltimo objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas - tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata, kt.).

Pagal baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos BK) įtvirtintą savavaldžiavimo sudėties dispoziciją, savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą Lietuvos Respublikos CK 1.136 str.), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, jog tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, kad kitas asmuo jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą, ar pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. dispozicijos prasmę, konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Be to, būtinas (esminis) baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį yra sprendžiama atsižvelgiant į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 2 p.), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams (bei jų pagrindu kilusiems teisminiams ginčams), dirbtinai kriminalizuojamas ir vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Dėl to, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus savavaldžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, apibūdinančius požymius, betarpiškai teisiamojo posėdžio metu ištyręs ir įvertinęs baudž. byloje surinktų faktinių duomenų visetą, sprendžia, kad kaltinamųjų – J. ir J. L. veiksmuose, atliktuose kaltinamajame akte aiškiai jiems inkriminuotais laikotarpiais (t.y. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d.), nėra Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje baudž. byloje, J. L. ir J. L. buvo kaltinami savavaldžiavę dviem (labai konkrečiai ir aiškiai apibrėžtais) laikotarpiais, t.y. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako tik dėl būtent minėtais laikotarpiais kaltinamųjų atliktų veiksmų, taip pat vertina baudž. byloje tik su minėtais laikotarpiais susijusius faktinius duomenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamieji – J. ir J. L., kaltinamajame akte (T. 2, b.l. 118-124) suformuluotu kaltinimu buvo kaltinami tuo, jog pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.262 str., 3.263 str., 3.264 str., taip pat Lietuvos Respublikos CPK 497 str. - 504 str., reikalavimus. Tačiau nurodytos Lietuvos Respublikos CK normos (3.262 str. - „Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas“; 3.263 str. - „Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas“; 3.264 str. - „Vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimas“) įtvirtina bendrus (procedūrinius) vaiko laikinosios ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo principus ir yra adresuotos subjektams, sprendžiantiems tokio pobūdžio klausimus (atsakingoms savivaldybės institucijoms (valdybai, merui); teismams). Lietuvos Respublikos CPK 497 str. - 504 str. reglamentuoja civilinių bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nagrinėjimo procesinę tvarką ir yra adresuotos išimtinai teismams, nagrinėjantiems tokias civilines bylas. Iš to seka, kad jokie fiziniai asmenys, anksčiau nurodytų ir J. L. bei J. L. kaltinamajame akte inkriminuotų, teisės normų reikalavimų apskritai net negali pažeisti. Nepaisant to, iš kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo matyti, jog kaltinamieji – J. ir J. L., iš esmės buvo kaltinami tuo, kad pirmuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai įgyvendino laikinųjų globėjų teises ir pareigas, o antruoju laikotarpiu, t.y. nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai įgyvendino nuolatinių globėjų teises ir pareigas, ir tuo padarė didelės žalos mažametės E. L. teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat - A. B. ir A. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

Dėl kaltinamųjų – J. ir J. L. veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d.

Baudžiamoje byloje esantys faktiniai duomenys neginčijamai liudija, kad žuvus E. L. tėvams, ji 2008-04-11 buvo laikinai apgyvendinta pas artimiausius giminaičius, t.y. senelius (žuvusio tėvo V. L. tėvus) – V. J. L. ir A. L. (T. 1, b.l. 17). Duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek V. J. L., tiek ir A. L., aiškiai nurodė, kad po sūnaus V. L. mirties paprašė, jog būtent J. ir J. L. paimtų auginti E. L., nes jie buvo sukrėsti, ką tik gimusia mergaite rūpintis negalėjo (T. 3, b.l. 63-66). Kad E. L. tuo metu savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jau prižiūrėjo kaltinamieji, yra aiškiai konstatuota ir 2008-04-22 Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pakartotinio šeimos aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 21-22). Nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad J. ir J. L. namuose E. L. atsidūrė visiškai teisėtai, jos senelių – V. J. L. ir A. L. laisva valia ir jų iniciatyva, tuo metu kai jai dar nebuvo nustatyta laikinoji globa.

2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-197, E. L. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos laikinąją globėja paskirta A. B. (T. 1, b.l. 18). Baudž. byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kada minėtas įsakymas buvo įteiktas kaltinamiesiems, tačiau iš pačios J. L. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis jai buvo įteiktas tą pačią dieną, t.y. 2008-05-23 (T. 3, b.l. 150). Nagrinėjamoje baudž. byloje esanti 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis liudija, kad dėl nuolatinės E. L. globos nustatymo į teismą kreipėsi ne A. B. ir A. B., o Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, taip pat savarankišką pareiškimą toje pačioje civ. byloje vėliau pateikė ir J. L. (T. 1, b.l. 26-32). Anksčiau minėta nutartimi, Prienų rajono apylinkės teismas E. L. nustatė nuolatinę globą šeimoje, o nuolatine globėja paskyrė A. B. (T. 1, b.l. 26-32). Nurodytas teismo procesinis sprendimas laikinai įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2009-12-09 nutartį, kuria žemesnės instancijos teismo nutartis dėl nuolatinės globos nustatymo E. L. bei nuolatinio globėjo jai paskyrimo buvo palikta nepakeista (T. 1, b.l. 33-41). Tačiau įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos E. L. nustatymo galiojo vos 37 kalendorines dienas, nes apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymas buvo itin greitai sustabdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-15 nutartimi (T. 1, b.l. 141-142). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-13 nutartimi, tiek Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutartį, tiek ir Kauno apygardos teismo 2009-12-09 nutartį, paliko nepakeistas (T. 1, b.l. 42-59).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, jog E. L. kaltinamųjų – J. ir J. L. namuose faktiškai atsidūrė jos senelių – V. J. L. ir A. L. laisva valia ir jų iniciatyva, dar iki 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-197 priėmimo. Nors minėtu Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustačius E. L. laikinąją globą, jos laikinąją globėja ir buvo paskirta A. B., tačiau tolesnis jos faktinis buvimas kaltinamųjų – J. ir J. L. šeimoje nesąlygojo jokių mažametės E. L. teisių bei teisėtų interesų pažeidimų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.253 str. yra pateikta vaiko laikinosios globos (rūpybos) sąvoką, kuria remiantis, vaiko laikinoji globa (rūpyba) tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Nurodyta vaiko laikinosios globos sąvoka išplaukia iš bendrųjų vaiko globos tikslų, suformuluotų Lietuvos Respublikos CK 3.248 str. 1 d. Iš to seka, kad laikinoji vaiko globa nustatoma išimtinai vaiko interesams (išimtinai siekiant maksimalios, būtent be tėvų globos likusio vaiko, teisių apsaugos), o laikinajam globėjui iš esmės sukuria tik pareigas. Nagrinėjamu atveju, baudž. byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad E. L., laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., faktiškai gyvenant J. L. ir J. L. šeimoje, bei tuo pačiu metu visų instancijų teismuose (Prienų rajono apylinkės teisme; Kauno apygardos teisme; Lietuvos Aukščiausiame Teisme), įprastine civilinio proceso tvarka, sprendžiant įprastinį civilinį teisinį ginčą dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo jai paskyrimo (be kita ko, patiems kaltinamiesiems – J. ir J. L., aktyviai siekiant būti paskirtais E. L. nuolatiniais globėjais), mažametė mergaitė nebuvo prižiūrėta, ja nebuvo tinkamai rūpinamasi, jai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dvasiškai ir fiziškai augti, nebuvo tenkinami kiti jos asmeniniai bei socialiniai interesai. Priešingai, baudž. byloje liudytojomis apklaustos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos - A. K. ir S. M., kurių tiesioginės funkcijos buvo susijusios su nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad: tikrino J. ir J. L. gyvenimo sąlygas, kurios buvo geros ir tinkamos gyventi mažamečiam vaikui; reguliariai lankydavosi kaltinamųjų šeimoje, pirmą kartą ten lankėsi kai E. L. buvo vos 3 mėn.; su mažamete mergaite betarpiškai bendravo labai daug kartų; E. L. visada rasdavo linksmą, judrią, švarią; ji visada buvo prižiūrėta, aprengta, turėjo begalę žaislų; E. L. noriai bendraudavo su savo biologiniais seneliais; nei vieno apsilankymo metu nebuvo pastebėta jokių mažametės mergaitės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo atvejų (T. 3, b.l. 116-118; 145-149). Kad gyvenant kaltinamųjų šeimoje nebuvo pažeistos jokios E. L. teisės, taip pat ir jos teisėti interesai, teisiamojo posėdžio metu patirtino ir liudytojais apklausti jos seneliai – V. J. L. bei A. L. (T. 3, b.l. 62-64).

Pažymėtina ir tai, kad 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-197 buvo skirtas pirmiausia apsaugoti be tėvų globos likusios E. L. interesus ir tiesiogiai neįpareigojo kaltinamųjų nedelsiant perduoti mažametės mergaitės jos laikinajai globėjai A. B.. Tokio pobūdžio įsakymo priverstinė vykdymo tvarka teisės aktuose taip pat nėra nustatyta. Nepaisant to, neabejotina, kad laikinasis globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Lietuvos Respublikos BK 3.272 str. 2 d.). Toks privalomas įpareigojimas J. L. ir J. L. buvo nustatytas tik Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (T. 1, b.l. 69-71). Tačiau teismas nevertina kaltinamų veiksmų nevykdant nurodytą Kauno apygardos teismo nutartį, nes tai jau buvo padarytą visai kito baudžiamojo proceso metu (T. 2, b.l. 61-68, 69-77; T. 3, b.l. 134-142), sprendžiant J. ir J. L. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. klausimą (Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d.).

Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte inkriminuotu laikotarpiu, t.y. nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., įprastine Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka, įvairių instancijų teismuose vykstant civilinės bylos dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo jai paskyrimo nagrinėjimui, kaltinamųjų - J. ir J. L. atlikti veiksmai neturi baudžiamąja atsakomybę užtraukiančios veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., požymių. Tai, kad realiai niekada nebuvo vykdomas ir apskritai nebuvo įvykdytas 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-197, nes kaltinamieji neperdavė E. L. paskirtai laikinajai globėjai ir toliau ją augino, ja rūpinosi ir ją visiškai prižiūrėjo, nesukėlė jokių sunkių padarynių ar didelės žalos mažametei mergaitei, jos teisėms ir teisėtiems interesams.

Taip pat, anksčiau nurodytu laikotarpiu kaltinamųjų – J. ir J. L. atlikti veiksmai negalėjo padaryti bei nepadarė jokios realios (didelės) žalos ir laikinąja globėja paskirtai A. B.. Pažymėtina, jog A. B. laikinosios globėjos funkcijų net nebuvo pradėjusi realiai vykdyti, ji nebuvo užmezgusio jokio ryšio su E. L., jos visiškai nepažinojo. Baudž. byloje, be subjektyvių pačios nukentėjusiosios A. B. paaiškinimų (T. 3, b.l. 88-93), nėra jokių objektyvių faktinių duomenų patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., negalėdama įgyvendinti laikinosios globėjos pareigų (funkcijų), A. B. patyrė kokius nors turtinius nuotolius (pvz.: patyrė išlaidas globotinės kambario įrengimui; patyrė išlaidas papildomų priemonių, skirtų mažametės mergaitės priežiūrai, įsigijimui; kt.) ar patyrė žymius neturtinio pobūdžio (asmeninius, dvasinius) išgyvenimus. Iš nukentėjusios teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (T. 3, b.l. 88-93) matyti, kad visus neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nemalones emocijas, stresą, įtampą ir kt., pati A. B. pirmiausia sieja ne su galimybės vykdyti laikinosios globėjos pareigas (funkcijas), numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.271 str., neturėjimu, o su be galo ilgai užsitęsusių civilinių bylų nagrinėjimu, kompetentingų institucijų nesugebėjimu įvykdyti teismų priimtus sprendimus ir kt. Išimtinai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ji grindė ir nagrinėjamoje baudž. byloje pareiktą civilinį ieškinį dėl 5793,00 EUR (20000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (T. 3, b.l. 6-11).

Nukentėjusiuoju baudž. byloje pripažintas A. B. apskritai nebuvo civilinių teisinių santykių dėl mažametės E. L. laikinosios globos nustatymo dalyvis (subjektas), nes laikinąją globėja 2008-05-23 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-197 buvo paskirta tik A. B.. Atsižvelgiant jau vien į šią aplinkybę, teismas laiko, kad jis taip pat dėl kaltinamųjų veiksmų nepatyrė ir negalėjo patirti jokios realios žalos.

Dėl kaltinamųjų J. ir J. L. veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d.

Nagrinėjamoje baudž. byloje, J. L. ir J. L. taip pat buvo kaltinami savavaldžiavę (savavališkai įgyvendinę nuolatinių globėjų teises bei pareigas) ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d. Pažymėtina, jog nurodytas laikotarpis prasideda Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nutarties, kuria buvo paliktos galioti 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo ir 2009-12-09 Kauno apygardos teismo nutartys, priėmimo dieną (T. 1, b.l. 42-59), ir baigiasi Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas mažametės E. L. perdavimas iš J. ir J. L. šeimos į A. ir A. B. šeimą, priėmimo dieną (T. 1, b.l. 110-112).

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Prienų rajono apylinkės teismas 2009-07-02 nutartimi E. L. nustatė nuolatinę globą šeimoje, o jos nuolatine globėja paskyrė A. B. (T. 1, b.l. 26-32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-13 nutartimi, minėtą Prienų rajono apylinkės teismo nutartį, paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, teismo procesinis sprendimas, kuriuo E. L. buvo nustatyta nuolatinė globa, o nuolatine globėja buvo paskirta A. B. (t.y. Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutartis), teisinę ir privalomą galią (Lietuvos Respublikos CPK 18 str.) įgijo tik 2010-04-13.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.248 str. vaiko globos (rūpybos) tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos CK 3.256 str.). Iš nurodytų teisės normų akivaizdu, jog kaip ir laikinoji vaiko globa, taip ir nuolatinė vaiko globa yra nustatoma išimtinai vaiko interesams.

Įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutarčiai (t.y. 2010-04-13), nukentėjusioji A. B., kaip E. L. nuolatinė globėja, įgijo visas Lietuvos Respublikos CK 3.271 str. numatytas globėjo pareigas bei Lietuvos Respublikos CK 3.272 str. numatytas globėjo teises (taip pat ir teisę, teismo tvarka reikalauti grąžinti vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Lietuvos Respublikos CK 3.272 str. 2 d.)), todėl tolesnis E. L. buvimas kaltinamųjų – J. ir J. L. šeimoje, civilinės teisės prasme, tapo neteisėtas, ir ji privalėjo būti perduota paskirtai nuolatinei globėjai - A. B.. Baudž. byloje surinkti faktiniai duomenys, be kita ko, pačių kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai (T. 3, b.l. 149-155), neginčijamai liudija, kad tuo metu (t.y. po 2010-04-13) E. L. toliau gyveno J. L. bei J. L. namuose, ir nuolatine globėja paskirtai A. B. perduota nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu, tiek kaltinamoji J. L., tiek kaltinamasis J. L. paaiškino, kad: E. L. nuolatinei globėjai neperdavė norėdami apsaugoti pačią E. L., nes tarp jų ir mažametės mergaitės buvo susiformavęs ypatingai glaudus ir artimas ryšys; A. B. šeima E. L. buvo visiškai svetima, ten ji nieko nepažinojo; ketino mažametę mergaitę perduoti laikinajai globėjai kai tik tarp jų susiformuos artimesnis tarpusavio ryšys; tam buvo parengtas susitikimų planas, kurio jie stengėsi laikytis; A. B. nesistengė „prisipratinti“ E. L., nesistengė su ja užmegzti ryšio, buvo jai visiškai abejinga; dauguma suplanuotų susitikimų neįvyko dėl A. B. ir A. B. kaltės.

Baudž. byloje esantys rašytiniai dokumentai - 2010-05-25 psichologės L. B. psichologinis situacijos įvertinimas (T. 3, b.l. 44-45) ir 2010-05-31 psichologės L. B. surašytas stebėjimo protokolas (T. 3, b.l. 40-43), liudija, kad jau 2010 m. gegužės mėnesį staigus E. L. atskyrimas nuo J. ir J. L. šeimos buvo negalimas ir būtų ypatingai neigiamai paveikęs psichologinę, emocinę bei socialinę mažametės mergaitės raidą. Būtent tokias išvadas psichologė L. B. aiškiai patvirtino duodama parodymus teisiamajame posėdyje (T. 3, b.l. 112-116). Kad staigus E. L. atskyrimas nuo J. ir J. L. šeimos nėra galimas, kad tokio atskyrimo metu mažametė mergaitė gali patirti didelę psichologinę traumą, kiek vėliau buvo konstatuota ir 2012-03-16 VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ rašte Nr. SD-75 (T. 3, b.l. 46-47), tai pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-07-05 nutartyje (T. 1, b.l. 113-124) bei Vilniaus apygardos teismas 2012-07-17 nutartyje (T. 1, b.l. 110-112). Dar vėliau - 2013-11-11, tai visiškai patvirtino psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-139/2013 išvados (T. 1, b.l. 151-159).

Atsižvelgiant į mažametės E. L. psichologinę ir emocinę būseną, 2010-05-31 buvo parengtas Rekomendacinis globotinės psichologinio-emocinio pasirengimo atskyrimui nuo psichologinių tėvų su tikslu apsigyventi globėjų šeimoje planas (T. 3, b.l. 36-39). Baudžiamojoje byloje esantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimų protokolai (2012-04-12 įvykusio susitikimo protokolas; 2012-05-09 neįvykusio susitikimo protokolas; 2012-05-17 neįvykusio susitikimo protokolas; 2012-06-07 neįvykusio susitikimo protokolas; 2012-06-25 susitikimo protokolas; 2012-07-04 susitikimo protokolas; 2012-07-11 susitikimo protokolas) liudija, kad minėtą planą buvo bandoma praktiškai ir realiai įgyvendinti, buvo vykdomi bendri susitikimai neutralioje aplinkoje, ir t.t. (T. 3, b.l. 27-34).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, darytina išvada, kad antruoju kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d.), E. L. tolesnis gyvenimas kaltinamųjų šeimoje buvo nulemtas objektyvių aplinkybių - mažametės mergaitės artimo prisirišimo prie J. ir J. L., susiformavusio užsitęsusio civ. bylos dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjos skyrimo, nagrinėjimo metu. Nurodytu laikotarpiu, tiek savanoriškas, tiek priverstinis, E. L. perkėlimas į A. ir A. B. šeimą, be didelės psichologinės ir emocinės žalos mažametei mergaitei, nebuvo įmanomas. Tai savo veiksmais iš esmės pripažino ir patys nukentėjusieji – A. ir A. B., nes sutiko, kad būtų organizuojami bendri susitikimai su E. L. bei J. ir J. L., tikslu parengti ją sklandžiam perdavimui, vyko į tokius susitikimus ir kt. (T. 3, b.l. 27-34). Todėl laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d., E. L. buvimas J. L. ir J. L. šeimoje geriausiai atitiko būtent pačios mažametės mergaitės teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų – J. ir J. L. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d., vykdytas betarpiškas ir visiškas rūpinimasis E. L., nepertraukiamas jos socialinių, kultūrinių, turtinių bei visų kitų poreikių užtikrinimas ir tenkinimas, negali būti pripažįstamas pavojingu elgesiu, užtraukiančiu pačią griežčiausią - baudžiamąją - atsakomybę.

Remiantis išdėstytais motyvais ir teisiniais argumentais, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų – J. ir J. L. veiksmuose, atliktuose kaltinamajame akte jiems inkriminuotais laikotarpiais (t.y. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d.) nėra Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Todėl J. L. ir J. L. išteisinti, nes jie nepadarė Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusieji - A. B., A. B., taip pat mažametė E. L., baudž. byloje buvo pareiškę civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (T. 3, b.l. 6-11). Atsižvelgiant į tai, kad J. L. ir J. L. išteisinti Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kaip nepadarę veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos (Lietuvos Respublikos BK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str.,

nusprendžia:

J. L. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

J. L. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiųjų - A. B., A. B., taip pat mažametės E. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.