Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės atstovui M. Š., ieškovės atstovui advokatui M. U., atsakovui A. R., jo atstovui advokatui Vytautui Kelpšui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Balsėnų rąstinės pirtys“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. R. 7763,75 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-11-06 šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti rąstinį namelį (sutarties 1.1 p.), o atsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus (sutarties 5.1 ir 5.2 p.). Taip pat šalys sudarė ir pasirašė atliekamų darbų sąmatą, kuriame numatė statybos darbų apimtis bei apmokėjimą už atliekamą darbą - 12000 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM). 2015-11-27 atsakovas sumokėjo ieškovei 6000 Eur avansą, statybos darbai buvo pradėti. Jų eigoje atsakovas išreiškė pageidavimą padidinti namelio sienų aukštį iki 3 metrų aukščio bei įrengti balkono šonines sieneles už bendrą 1200 Eur plius PVM sumą. Nurodyti papildomi darbai buvo atlikti, atsakovas dėl jų pretenzijų nereiškė. Ieškovė pažymi, jog atsakovui užsakius papildomus darbus, ji sutiko padaryti 1000 Eur nuolaidą nuo visų darbų vertės (tai buvo pažymėta atsakovo sąmatos egzemplioriuje). Tačiau atsakovui nusprendus nutraukti darbų atlikimą bei nesuteikus galimybės ieškovui užbaigti visų darbų ir gauti visą apmokėjimą, suteikta nuolaida negali būti įskaičiuota į atliktų darbų vertę. Besibaigiant statybos darbams, atsakovas pareiškė, jog likusius darbus jis atliks pats bei paprašė surašyti susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą. Kadangi ieškovei neužbaigus visų rangos darbų atsakovas savarankiškai panoro atlikti tolimesnius veiksmus, ieškovė priėmė sprendimą nesivelti į ginčus su juo (šis net grasino nušauti) ir neprieštaravo sutarties nutraukimui, paruošė bei atsakovui 2016-04-07 ir 2016-05-19 registruotomis siuntomis perdavė Susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo, Darbų priėmimo - perdavimo aktą ir PVM sąskaitą - faktūrą. Bendra atliktų darbų kaina buvo 11375 Eur plius PVM, atėmus atsakovo sumokėtą avansą, likusi neapmokėta suma 7763,75 Eur su PVM. Iki pat ginčo perdavimo teismui dienos atsakovas 8 mėnesius nereiškė jokių pretenzijų ir/ar priekaištų ieškovei dėl atliktų statybos darbų, nepateikė jokio prieštaravimo dėl atliktų darbų perdavimo, tačiau vengė įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus - sumokėti skolą. Atsakovo teiginiai, jog jis buvo pateikęs pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, yra melagingi. Kad rąstinis namelis turi defektų, ieškovė sužinojo tik iš priešieškinio. Esant darbų defektams, ji pasiruošusi juos ištaisyti.

Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovui delsiant atsiskaityti, 2016-08-22 ji registruota siunta išsiuntė atsakovui skolų suderinimo aktą, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo.

Nurodo, kad atsakovo pateikta specialisto apžiūra bei lokalinė sąmata, sudaryta praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo rangos darbų užbaigimo. Iš jos neaišku dėl ko atsirado nurodyti darbų trūkumai, kas yra atsakingas už jų pašalinimą. Ieškovė nebuvo informuota apie tai, kokie darbai buvo atliekami po sutarties nutraukimo, taip pat ieškovei nebuvo žinoma, ar atsakovas ėmėsi visų priemonių tinkamai užbaigti darbus bei apsaugoti jau atliktų darbų rezultatą. Ieškovės manymu, atsakovas priėmęs neužbaigtus rangos darbus, prisiėmė ir riziką dėl darbų rezultato atsitiktinio sugedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.662 str. 7 d.), o nurodyti trūkumai atsirado ne dėl ieškovės kaltės.

Be to, specialisto nustatyti trūkumai galėjo atsirasti dėl rąstinio namo nepriežiūros (sienojai išsistūmė dėl netinkamos priežiūros), 20 cm kompensaciniai varžtai būtent tokio dydžio palikti paties atsakovo prašymu (pastarasis planavo įdėti apdailinę medžiagą), o taip pat kiti neva trūkumai nėra netinkamai atlikti darbai. Atsakovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl pateikto sutarties nutraukimo ir darbų priėmimo - perdavimo akto, todėl laikytina, jog darbus priėmė. Jo interpretacijos, jog jis nėra gavęs darbų priėmimo - perdavimo akto atmestinos, kadangi nurodyti dokumentai atsakovui įteikti registruotomis siuntomis, o įrodymai pateikti kartu su procesiniais dokumentais. Be to, atsakovas neginčija, kad gavo susitarimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakymo į minėtą dokumentą nepateikė, prieštaravimų nerašė, todėl darytina išvada, jog su sutarties nutraukimu ir jose nurodytomis sąlygomis sutiko. Taigi susitarimas dėl rangos sutarties nutraukimo savo turiniu atitinka ir darbų priėmimo - perdavimo aktą, kadangi jame nurodyti atlikti pagrindiniai darbai bei papildomi darbai (susitarimo 1 p.). Taip pat nurodyti neatlikti darbai (susitarimo 2 - 6 p.).

Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas netinkamai interpretuoja darbų kainą, numatytą sutartyje. 2015-11-06 šalys pasirašė atliekamų darbų sąmatą, kuriame numatė statybos darbų apimtis bei apmokėjimą už atliekamą darbą - 12000 Eur plius PVM. Šie duomenys nurodyti ieškovės žinioje esančioje rangos sutartyje ir sąmatoje. Vėliau, kuomet statybos darbų eigoje atsakovas užsakė papildomus darbus, ieškovė sutiko padaryti 1000 Eur nuolaidą nuo visų darbų vertės. Tai buvo pažymėta tik atsakovo sąmatos egzemplioriuje. Jei sumažinta kaina būtų suderėta prieš pradedant darbus, tai būtų nurodyta abiejuose sąmatų egzemplioriuose. Kainos sumažinimas įvyko vėliau, o ne kaip teigia atsakovas, pasirašius sutartį. Be to, visos kainos sutartyje buvo nurodytos su „apvaliu“ skaičiumi bei pridedamas PVM. Sumažinus 1000 Eur kainą, per klaidą ar skubėjimą nebuvo prirašyta „plius PVM“. Tačiau pagal visos sąmatos tekstą yra aišku, jog prie kainų yra pridedamas PVM. Todėl rašymo klaida negali būti interpretuojama vienos šalies naudai, kuri siekia išvengti savo piniginės prievolės. Bendra darbų kaina apskaičiuojama taip: 12000 Eur - 1825 Eur (neatlikti darbai) = 10175 Eur. Pridedami papildomi darbai 1200 Eur (10175 + 1200) plius PVM, gaunasi 13763,75 Eur (11375 Eur plius PVM). Išminusavus atsakovo sumokėtą 6000 Eur avansą, galutinė skola 7763,75 Eur (13763,75 Eur - 6000 Eur).

Be to, 2016-08-22 ieškovė registruota siunta perdavė atsakovui skolų suderinimo aktą, kurio atsakovas taip pat neginčijo, prieštaravimų nepareiškė. Akivaizdu, jog iki teisminio ginčo pradžios, atsakovas pripažino visą savo skolą ir tik šiuo metu nepagrįstai vengia skolą sumokėti.

Ieškovės atstovas M. Š. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pamatus turėjo įrengti pats užsakovas. Jis mėnesį vėlavo juos įsirengti, todėl vėlavo ir jų darbai. Pirties statybą pradėjo 2015 m. gruodžio mėnesį, sutartį nutraukė 2016 m. balandžio mėnesį. Buvo įsipareigoję pirtį pastatyti per 3 - 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Vietoje numatytos 2,5 m aukščio pirties atsakovas paprašė 3 m aukščio pirties. Buvo sutarę statyti 9x6 m, 2,5 m aukščio pirtį, kas sudaro 95 m² sienų ploto. Darbų eigoje atsakovas paprašė padaryti erdvesnį antrą aukštą, dėl ko padidėjo sienų kvadratūra. Ieškovei pritrūko rąstų, todėl reikėjo laukti, kol jie bus paruošti. Buvo numatyta, kad už papildomą kvadratūrą bus sumokėta. Uždėjus plėvelę, užlotavus stogą, atsakovas atsisakė jų paslaugų. Jis paprašė atsiųsti rangos darbų sutarties nutraukimą, kadangi pats pageidauja užsidengti stogą. Paskambino atsakovui, šis ieškovės atstovą „išdėjo į šuns dienas“. Išsiuntė atsakovui sąmatą registruotu laišku. Buvo sutarta 12000 Eur plius PVM. Suteikus 1000 Eur nuolaidą, gavosi 11000 Eur plius PVM. Nutraukus darbų sutartį, ieškovė išminusavo darbus, kurių atlikti užsakovas nebeleido. Kadangi nutraukė sutartį, nuolaidos nebesuteikė. Rąstinis namas reikalauja labai geros priežiūros, tinkamai neparuoštas, neprižiūrimas jis gali išsikraipyti. Užsakovui prieš sutarties nutraukimą buvo išaiškinta, kokia priežiūra namui reikalinga. Iš jo gautas avansas yra užpajamuotas, duomenys pateikti mokesčių inspekcijai. Ieškovės atstovas sutinka, kad buvo padarytas apsirikimas dėl kolonų aukščio, sutiko pakeisti rąstus, bet užsakovas neleido to padaryti, pasakė, jog viskas liktų kaip yra, nes jam taip esą gražu. A. R. sūnus jam skambino gal rugpjūčio mėn., bet jis atsakė, kad negali atvažiuoti, jei jo tėvas grasina jį nušauti. Jis nekeldavo atsakovui ragelio, nes bijojo būti iškeiktas. Pusė namo buvo nudažyta, sienos baigtos, stogas baigtas iki čerpių dėjimo. Namas pagal jų susitarimą buvo baigtas 90 proc., o apskritai namo užbaigtumas buvo apie 40 proc., bet jis nebuvo užkonservuotas. Atsakomybę dėl pamatų kokybės neša pats užsakovas, kadangi pamatus pats įsirengė. Langų apytiksles ertmes išpjauna statybos eigoje, o jos sutvirtinamos tada, kai žinomi tikslūs langų matmenys. Kol nededama stogo danga, ertmių nebūtina sutvirtinti, jos tvirtinamos, pradėjus dengti dangą.

Ieškovės atstovas advokatas M. U. paaiškino, kad sutartis buvo nutraukta A. R. nepageidaujant, jog toliau būtų atliekami darbai; buvo išvaryti darbuotojai, nupirktos čerpės ir atlikti darbai, kuriuos turėjo atlikti rangovas. Ieškovei teko surašyti vienpusišką atliktų darbų aktą. CK numato, kad darbų priėmimą organizuoja užsakovas. CK 6.6 straipsnio nuostatos numato, kad užsakovas turi priimti perduodamus darbus. Darbų perdavimo aktas buvo išsiųstas registruota siunta. Atsakovas jo neginčijo. Sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimo terminas. Nesant nustatyto galutinio termino, atsakovo įsivaizduojamas darbų atlikimo termino pažeidimas nėra sutarties pažeidimas. Nuolaidos padarymas buvo sąlyginis, bet darbai neatlikti, nuolaida netaikoma ir suma skaičiuojama 12000 Eur plius PVM. Atsakovas turėtų reikalauti atlyginti nuostolius, jei ieškovė nebūtų pašalinusi trūkumų per atsakovo nustatytą terminą. Tačiau ieškovei nusiuntus du savo kvalifikuotus darbuotojus, jiems nebuvo leista net apžiūrėti statomo namelio. Atsakovas sąmatą sudarė praėjus metams nuo sutarties nutraukimo. Defektus ir jų kaštus nustatė vienašališkai. Nenurodytos tokios svarbios aplinkybės kaip darbų atlikimo ir defektų atsiradimo laikas. Liudytojas paaiškino, kad defektai atsirado iki stogo dangos uždėjimo, bet kam tada atsakovui dėti sunkią stogo dangą, kad dar labiau padidinti tuos defektus. Liudytojo A. Ž. paaiškinimu defektai galėjo kilti ne dėl ieškovės kaltės. Langai buvo sudėti į ertmes, kurios buvo, nebuvo atlikti specialūs darbai, kurie turėjo būti atlikti. Trūkumai galėjo atsirasti jau po sutarties nutraukimo. Neįrodytos aplinkybės, kad ieškovė neįvykdė savo prievolės arba atsisakė pašalinti trūkumus. Atsakovas nuslėpė faktus apie vėliau atliktus darbus (įstatytus langus), tiesiai neatsakinėjo į klausimus. Atsakovo pusės liudytojų parodymai prieštaringi. Ieškovės pusės liudytojai paaiškino, kad jokių pretenzijų dėl jų darbo nebuvo. Dėl kompensacinio varžto ieškovė pripažino, kad kolonos per trumpos ir sutiko jas pakeisti, bet atsakovas sutiko jas palikti tokias kokios jos yra.

Atsakovas A. R. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 6377,81 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, priešieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kad šalys 2015-11-06 pasirašė rangos sutartį, pagal kurią sutarė bendrą darbų kainą - 11000 Eur ir, kad pirtį pastatys per 3 - 4 savaites. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dėl atliktų darbų kokybės jai jokių pretenzijų nebuvo reiškiama. Ji rąstinio namelio neužbaigė, o ir padaryti darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovė pastatė namelio sienas, uždėjo gegnes, toliau likusius darbus pabaigė jis - atsakovas, kadangi ieškovė darbus vykdė nepagrįstai ilgai, buvo blogai organizuojamas darbas, pats atsakovas turėjo rūpintis statybinėmis medžiagomis, pvz.: vinimis, nors pagal rangos sutartį pats rąstinis namelis turėjo būti pastatytas iš rangovo (ieškovės) medžiagų. Kai reikėjo dėti stogo čerpes, tai ieškovės atstovas M. Š. pasakė, kad jų reikės laukti apie 20 dienų. Atsakovas, netekęs kantrybės, paskambinęs į įmonę, kuri veža čerpes, kur jam buvo paaiškinta, kad jas gali atvežti po kelių dienų. Paskambino ieškovės atstovui M. Š. ir pareiškė pretenzijas, jog darbai vykdomi per lėtai, nors buvo sutarę, kad rąstinį namelį ieškovė pastatys per mėnesį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo. Buvo 2016 m. balandžio mėnesio pradžia, ant neuždengto stogo, medienos, sienų lijo lietus, taip blogindamas jos būklę. Atsakovas ieškovės atstovui pasakęs, kad jeigu darbas organizuojamas taip blogai, jis gali pats užsidėti stogą. Pašnekovas, neišklausęs iki galo pretenzijų, išjungė telefoną. Už kelių dienų - apie 2016 m. balandžio 9-11 d., atsakovas registruotu laišku gavo ieškovės atstovo pasirašytą 2016-04-07 Susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo. Jokio 2016-04-07 Darbų priėmimo - perdavimo akto, kurį ieškovė pridėjo prie ieškinio, jis negavo. Atsiųsto susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo atsakovas nepasirašė, kadangi buvo būtina išspręsti klausimą dėl darbų, kuriuos atliko ieškovė ir kurių neatliko, suderinimo ir kainos nustatymo. Taip ne atsakovas, o ieškovė neteisėtai nutraukė 2015-11-06 rangos sutartį ir atsakovui neperdavė darbų rezultato, o tik paštu atsiuntė 2016-04-07 susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo.

Atsakovas nurodo, kad jų pasirašyta 2015-11-06 rangos sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis. CK 6.676 straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. CK 6.677 straipsnis numato, kad rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir nurodyti užsakovui reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojant darbų rezultatą, bei galimas tokių reikalavimų nesilaikymo pasekmes užsakovui ir kitiems asmenims. Ieškovė jam neperdavė darbų rezultato, net nebuvo atvykę į vietą ir neatsiuntė jokio darbų priėmimo - perdavimo akto. Ieškovės prie ieškinio pridėtas 2016-04-07 Darbų priėmimo - perdavimo aktas gali būti surašytas bet kada, kadangi jis pasirašytas tik ieškovo direktorės Ž. Š.. Aplinkybę, kad šis aktas buvo surašytas ne jame nurodytą datą, o vėliau, patvirtina tai, jog ieškovės atstovas nebuvo atvykęs priduoti darbų rezultato.

Taip pat atsakovas nurodo, kad čerpes ant stogo uždėjo jis pats, padedamas šeimos narių. Jau po čerpių uždėjimo pradėjo matytis akivaizdus ieškovės darbo brokas, kadangi pradėjo į šonus krypti, verstis sienos, be to, trys kolonos padarytos per trumpos, padaryta daugiau defektų. Atsakovo prašymu ieškovės pastatytą rąstinį namelį apžiūrėjo ir padarytus defektus įvertino atestuotas statybų specialistas - UAB „Frostas“ direktorius S. Š., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Jis 2017-04-05 apžiūrėjęs rąstinį namelį nustatė, kad jo sienojai išstumti pastato išorės kryptimi apie 6 cm, nes sienojai virš perdengimo papildomai nesurišti mediniais kaiščiais ar išorės elementais. Gegnėm atremti mūrlotas neįrengtas, gegnės sumontuotos tiesiai ant sienojų su užuolaidos elementu, kas neleidžia teisingai tarnauti gegnės išpjovai (išpjova per maža, nepakanka atremties dėl sienojo užuolaidos elemento). Gegnės pritvirtintos vinimis, kas visiškai neleistina (tam naudojami kampai, senesniais reikalavimais - skobos). Pastato verandos trijų kolonų kompensacinis varžtas apie 20 cm, kai praktikoje taikoma 3 – 5 cm. Pagal S. Š. sudarytą sąmatą ieškovės padarytų defektų ištaisymas kainuos 6377,81 Eur, kadangi norint ištaisyti defektus, būtina išardyti stogą, tinkami sutvirtinti sienas, pastatyti gegnes ir vėl uždėti stogą, taip pat būtina pakeisti tris medines kolonas, laikančias verandą, kadangi jos padarytos akivaizdžiai per trumpos. Netinkamai sienojus sutvirtino, netinkamai gegnes uždėjo ir per trumpas kolonas padarė būtent ieškovė, tai matosi iš 2016-04-07 ieškovės surašyto Susitarimo dėl 2015-11-06 rangos sutarties nutraukimo. Išryškėjus atlikto darbo defektams, ieškovės atstovas M. Š. buvo kviečiamas atvykti, apžiūrėti broką, sutarti dėl jo ištaisymo ir aptarti galutinę kainą, įvertinant defektų ištaisymą. Tačiau jis atsisakė tai padaryti. CK 6.664 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.666 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbo rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. 2015-11-06 šalių pasirašytoje rangos sutartyje garantinis terminas nenurodytas, todėl turi būti vadovaujamasi CK 6.698 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad rangovas atsako už defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Vadinasi, ieškovei galioja penkerių metų garantinis terminas, kuris šiuo atveju nėra pasibaigęs. Ieškovė atsisakė geranoriškai ištaisyti defektus, atsisakė atvykti, apžiūrėti padarytą darbą ir įvertinti defektus, perduoti darbų rezultatą. Atsakovas ieškovei nesumokėjęs reikalaujamos sumos, kadangi ji nevykdė pareigos ištaisyti savo padarytų defektų. CK 6.58 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės įvykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Kadangi ieškovė savo prievolės neįvykdė visiškai, atliko statybos darbus su defektais, jų neištaisė, todėl jis ir nemokėjo už nekokybiškai atliktų darbą, numatydamas, kad nesumokėta suma sutaps su defektų ištaisymo suma. CK 6.207 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje dėl teisės sustabdyti prievolės įvykdymą normų taikymo yra nurodęs, kad prievolės įvykdymo sustabdymo pagrindai yra kai: pirma, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teisę sustabdyti prievolės įvykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 str. 7 d., 6.207 str. 3 d.).

Atsakovas nurodo, kad net jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi kokybiškai, iš jo ji nepagrįstai reikalauja sumokėti iš viso 13763,75 Eur, kadangi bendra pagal 2015-11-06 rangos sutartį numatytų darbų kaina yra 11000 Eur. Tai nurodyta 2015-11-06 sąmatoje, kuri buvo rangos sutarties priedas. Šiame priede ieškovės atstovas M. Š. savo ranka perbraukė atspausdintą kainą „iš viso 12000 eurų plius PVM“ ir žemiau savo ranka užrašė „iš viso 11000 (vienuolika tūkstančių eurų)“. Tai buvo galutinė su ieškove sutarta kaina, į šią sumą įskaitant visus mokesčius, tame tarpe ir PVM. Tik vėliau, jau pradėjus statyti namelį, papildomai sutarė, kad ieškovė padidins sienų aukštį nuo 2,5 metrų iki 3 metrų ir dar padarys balkono šonines sieneles. Už tuos papildomus darbus buvo sutarta 1200 Eur įskaičiuojant visus mokesčius. Šie papildomi darbai atsirado eigoje, o ne pradžioje, kaip nurodo ieškovė. Todėl galutinė darbų kaina buvo 12200 Eur su visais mokesčiais. Ieškovės atstovas sutiko sumažinti kainą ne dėl to, kad buvo užsakyti papildomi darbai, o todėl, kad jis norėjo, jog 6000 Eur avansą ieškovei atsakovas perduotų grynaisiais pinigais, o ne bankiniu pavedimu. 2016-04-07 raštu dėl rangos sutarties nutraukimo ieškovės atstovas pripažino, kad jis neatliko darbų už 1825 Eur plius 21 PVM ir ši suma išminusuojama iš bendros sutartos kainos, t. y. 12200 Eur. Todėl neaišku, kodėl ieškovės reikalavimas yra priteisti 7763,75 Eur, kai pagal dokumentus susidaro 3991,75 Eur (12200 - 6000 - 2208,25). Iš atlikto skaičiavimo matyti, kad ieškovės padaryto defekto ištaisymo kaina 6377,81 Eur yra didesnė už tą, kurios atsakovas nesumokėjo ieškovei, t. y. 3991,75 Eur. Todėl jo prievolės sustabdymo vykdymas buvo adekvatus kitos šalies netinkamai įvykdytai sutarties daliai.

Taip pat atsakovas nurodo, kad yra kilęs ginčas dėl rangos darbų kainos sudėtinių dalių. CK 6.676 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje dėl vartojimo rangos sutarties kainos sudėtinių dalių, kai tarp šalių kyla ginčas, yra nurodęs, kad CK 6.676 straipsnio 1 dalis vartojimo rangai taikoma darbų kainos nustatymo taisyklė yra abstraktaus pobūdžio ir sutarties šalių neįpareigoja detalizuoti sutartyje rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Kartu vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemia, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą vartotojų teisių apsaugai skirtą reglamentavimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus. Pažymėtina, kad nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014). Tokiu būdu, ieškovė nepagrįstai dar papildomai priskaičiuoja ir PVM mokestį, kuris nebuvo papildomai nurodytas sutartoje galutinėje kainoje. Ir tik po to, kai ieškovė savo iniciatyva nutraukė 2015-11-06 rangos sutartį, ji be pagrindo prie galutinės kainos pradėjo skaičiuoti PVM mokestį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra nurodęs, kad vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).

Taip pat teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad prieš Šv. Kalėdas statybos sustojo, darbininkai išėjo, o M. Š. išvažiavo. Po Naujų Metų nuvažiavo pas M. Š. į namus, šis sakė, kad žiemą negali statyti, nes šalta. M. Š. neturėjo įgaliojimo pakoreguoti sąmatą. Rangovas pažeidė 2.1 punktą, nenupirko čerpių, pasakė, kad reikės laukti 20 dienų. Atsakovas čerpes pirko 2016-03-30, uždengė per porą dienų po nupirkimo. Nenori įvardinti asmenų, kurie uždengė stogą čerpėmis, įdėjo langus. Nesakys, kada padarė stogo apdailas - kada turėjo laiko, tada ir padarė. Langų ertmės buvo įrengtos statybos metu. Langus atsakovas įdėjo 2016 m., jau po sutarties nutraukimo. Kai jam atvežė čerpes, dažytojai dažė pirtį. Sutartis nebuvo dar nutraukta. Pasakė, kad nustotų dažyti, nes buvo susitaręs su M. Š., kad nori kitos spalvos. M. Š. buvo atvežęs paletę ir jis išsirinko spalvą, bet paskui jam ji nebepatiko.

Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Kelpšas paaiškino, kad darbai buvo organizuojami prastai, darbuotojai neturėdavo darbo, nes nebuvo tiekiamos medžiagos. Atsakovas ieškojo ieškovės atstovo, kuris neatsiliepdavo į telefono skambučius. Atsakovas suprato, kad darbai toliau nebebus vykdomi, todėl pats atliko likusius darbus. Nėra jokių duomenų, kad atsakovui buvo išsiųstas Darbų perdavimo - priėmimo aktas. Aktas parašytas kitu šriftu, jį pasirašė Ž. Š., kuri niekada nebuvo įvykio vietoje. Ieškovės atstovas buvo kviečiamas atvykti, bet neatvyko. Susitarimą dėl sutarties nutraukimo atsakovas gavo, Darbų perdavimo akto - ne. Atsakovas kreipėsi į atestuotą specialistą, kuris nurodė darbų broką. Ieškovė kvalifikacijos pažymėjimo neturi. Skečiasi rąstai mansardoje dėl blogo rąstų sutvirtinimo. Darbuotojų, kurie norėjo apžiūrėti namelį, kvalifikacija nežinoma. Vienas iš jų yra M. Š. sūnus. Ieškovė darbus turėjo atlikti kokybiškai ir turi atsakyti už defektus bei juos ištaisyti. Ieškovė atsisakė ištaisyti defektus, atsakovui reikėjo jos ieškoti. Atsakovas nemokėjo už nekokybiškai atliktą darbą, manydamas, kad nesumokėta suma kompensuos defektų ištaisymo kaštus. Nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovei buvo grasinama. Ieškovė vengė susitikti su atsakovu prie statybų objekto.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2015-11-06 sudarė Rangos sutartį, kuria susitarė dėl rąstinio namo apie 9 m. ilgio, apie 6 m. pločio, 2,5 m. sienų ir 6 m. kraigo aukščio pastatymo. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai, atsiradę iš vartojimo rangos (CK 6.672 str. 1 d.), nes pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį, kai statybos darbai atliekami fizinio asmens šeimos poreikiams, tarp šalių sudarytai rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo rangos sutarčiai taikomos ir CK 6.188 straipsnio, 6.350 - 6.370 straipsnių nustatytos taisyklės, o tiems santykiams, kurių kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 str. 3 d.). Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje: bendrosios rangos nuostatos (XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis, CK 6.644 - 6.671 str.) atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Buitinių, asmeninių vartotojo poreikių tenkinimo tikslas yra vienas vartojimo rangos požymių (CK 6.672 str. 1 d.), ši aplinkybė leidžia teigti, kad buitinės rangos terminą aptariamoje normoje įstatymų leidėjas vartoja būtent vartojimo rangai apibūdinti. Pagal aptartas vartojimo rangai aktualių teisės normų konkurencijos taisykles vartojimo statybos rangos santykiams, kaip specialiosios, visų pirma turi būti taikomos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, - to paties skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, - rangos „Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 ,,Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo - pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai)“, paskelbta informaciniame biuletenyje Teismų praktika Nr. 33).

Dėl darbų kainos

Šalys sudarytos 2015-11-06 Rangos sutarties priedu - sąmata susitarė dėl darbų kainos: 1 punktu sienų montavimas numatytas už 7500 Eur plius PVM, 2 punktu - stogo - 4500 Eur plius PVM, iš viso sutarties kaina numatyta 12000 Eur plius PVM. Sąmatą pasirašė užsakovas A. R. ir atsakovės direktorė Ž. Š.. Kitame atsakovo pateiktame šios sąmatos egzemplioriuje nurodyta 12000 Eur plius PVM kaina M. Š. ranka perbraukta ir nurodyta 11000 Eur kaina.

Ieškovė aiškina, kad atsakovui darbų eigoje užsakius papildomus darbus - aukštesnę, t. y. 3 m. sieną, padarė 1000 Eur nuolaidą, per klaidą neužrašant, jog prie 11000 Eur pridedama PVM. Tačiau atsakovui nebeleidžiant užbaigti sutarties, nuolaida nebetaikoma ir rangos sutarties suma yra 12000 Eur plius PVM, taip pat skaičiuojami papildomai atlikti darbai, kurių kaina 1200 Eur plius PVM.

Atsakovas aiškina, kad ieškovė padarė nuolaidą ir galutinę sumą 11000 Eur, įskaitant visus mokesčius, susitarė dėl to, jog atsakovas avansą sumokėtų grynaisiais pinigais. Taip parodė ir liudytoja G. R. R..

Tikėtina, kad sąmatos egzempliorius, kurį pateikė atsakovas ir kuriame M. Š. ranka perbraukė sutartą sumą, įrašęs 11000 Eur, surašytas vėliau, kaip aiškina ieškovė - susitarus dėl papildomų darbų. Priešingu atveju, pataisymai būtų buvę ant abiejų egzempliorių. Atsakovas pasirašė pirmąją sąmatą, kur kaina buvo nurodyta papildomai nurodant „plius PVM“, todėl teismo vertinimu, logiška, kad susitarus dėl nuolaidos, ši suma taip pat bus skaičiuojama su PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad darbų eigoje šalys dėl atsiradusių papildomų darbų susitarė dėl nuolaidos, nustatydamos 11000 Eur plius PVM kainą.

Atsakovas 2015-11-27 sumokėjo ieškovei 6000 Eur avansą už darbus grynaisiais pinigais, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė juos užpajamavo, duomenis pateikė mokesčių administratoriui.

2016-05-17 ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą serija BRP Nr. 018, kurioje nurodyta 13763,75 Eur suma ir ją 2016-05-19 išsiuntė atsakovui registruota siunta. 2016-08-22 atsakovui registruota pašto siunta išsiųstas ieškovės direktorės ir finansininkės pasirašytas 2016-08-09 Aktas dėl skolų suderinimo, kuriame iš 13763,75 Eur sumos išminusuotas 6000 Eur avansas, nurodant, kad atsakovo skola yra 7763,75 Eur.

Pažymėtina, kad nei vieno iš gautų dokumentų atsakovas neginčijo, nepateikė raštu pretenzijos nei atsakovui, nei gynė savo interesus teismine tvarka.

Dėl sutarties vykdymo ir nutraukimo

Iš šalių sudarytos rangos sutarties matyti, kad joje darbų atlikimo terminas nenumatytas.

Byloje pateiktas ieškovės surašytas ir jos atstovo pasirašytas 2016-04-07 Susitarimas dėl rangos sutarties (2015-11-06) nutraukimo, kuriame nurodyta, kad užsakovui pareiškus, jog likusius, neatliktus rangovo darbus jis atliks pats, rangovas sutinka su užsakovo prašymu nutraukti rangos sutartį ir skelbti ją negaliojančia ir abi šalys sutinka su išvardintais rangovo atliktais darbais, papildomais darbais ir neatliktais darbais. Nurodyta, kad papildomai prie rangos sutarties atlikta darbų 1200 Eur plius PVM, neatlikta darbų už 1825 Eur plius PVM.

Taip pat 2016-04-07 pateiktas Darbų priėmimo - perdavimo aktas, pasirašytas ieškovės direktorės, kuriame nurodyta kokius darbus vykdytojas perduoda užsakovui, o šis priima bei, kad už atliktus darbus užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui 13763,75 Eur, kad neturi vykdytojui pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės.

Nurodytus Susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo ir Darbų priėmimo - perdavimo aktą ieškovė nurodo išsiuntusi atsakovui registruota pašto siunta. Atsakovas nurodo gavęs tik Susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo, tačiau negavęs Darbų priėmimo - perdavimo akto. Kadangi ieškovė pateikė įrodymą apie registruotos pašto siuntos išsiuntimą 2016-04-07, laikytina, kad atsakovas gavo abu dokumentus. Jo argumentai, kad gavo tik vieną iš jų, nepagrįsti įrodymais. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovė, Susitarimas dėl rangos sutarties nutraukimo savo turiniu iš esmės yra labai panašus į Darbų priėmimo - perdavimo aktą, nes jame nurodyti atlikti ir neatlikti darbai, jų kainos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė - užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė.

Atsakovas Darbų priėmimo - perdavimo aktą gavo, jo nepasirašė, ieškovei neatsiuntė, dėl jo jokių rašytinių pastabų nepateikė. T. y. jis vengė pasirašyti Darbų priėmimo - perdavimo aktą, toks atsakovo kaip užsakovo elgesys vertintinas kaip atsisakymas priimti darbus, atliktus pagal 2015-11-06 rangos sutartį, ir pasirašyti darbų perdavimo - priėmimo aktą be teisėto pagrindo, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

Atsakovas teigia, kad ieškovė neteisėtai nutraukė rangos sutartį ir jam neperdavė darbų rezultato, nors pats patvirtina, jog supykęs dėl jo vertinimu blogai organizuojamo darbo, pareiškė, kad darbus toliau vykdys pats.

Tokiu būdu, laikytina, kad rangos sutarties nutraukimą iniciavo atsakovas. Nurodo, kad atsiųsto susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo jis nepasirašė, kadangi buvo būtina išspręsti klausimą dėl darbų, kuriuos atliko ieškovė ir kurių neatliko, suderinimo ir kainos nustatymo. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į ieškovę dėl šių klausimų išsprendimo ir pats tęsė darbus, 2016-03-30 pirko čerpes, ir kaip nurodo atsakovas, per porą dienų uždengė stogą, 2016 m. po sutarties nutraukimo įdėjo langus. Liudytoja G. Š. parodė, kad ji pirtyje nušlifavo sienas ir atsakovas pasakęs, kad nusidažys jas pats.

Kaip matyti iš priešieškinio ir atsakovo pasisakymų teismo posėdžiuose, tolimesnius statybos darbus jis pradėjo vykdyti, t. y. nutraukė rangos sutartį su ieškove, ne dėl atliktų darbų netinkamos kokybės, o dėl jų vėlavimo. Atsakovo argumentas, kad rangovas pažeidė 2.1 punktą, nes nenupirko čerpių, pasakęs, kad reikės laukti 20 dienų, nelaikytina nurodyto sutarties punkto pažeidimu.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog sutartis buvo vykdoma nesilaikant terminų, yra neįrodyta, kadangi šalys sutartyje jų nenumatė. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, vertintina, kad keturi mėnesiai (nuo 2015-11-27, kai buvo sumokėtas avansas, iki sutarties nutraukimo) šios konkrečios rangos sutarties atveju, atsižvelgiant į atliktų darbų kiekį, o be to, dar į metų laiką, kai turėjo būti atliekami darbai, nelaikytini sutarties vėlavimu.

CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų. CK 6.334 straipsnio normos reglamentuoja bendrąsias pirkėjo teises, CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties, nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Tačiau atsakovas, kuris teigia, kad jau po čerpių uždėjimo pradėjo matytis akivaizdus ieškovės darbo brokas, kadangi pradėjo į šonus krypti, verstis sienos, be to, trys kolonos padarytos per trumpos, padaryta daugiau defektų, bei, kad pretenzijas reiškė žodžiu, neįrodo savo teiginių. Matydamas, kad ieškovė nereaguoja į žodines pretenzijas, jis galėjo jas pareikšti raštu arba ginti savo teises teismine tvarka. Tačiau atsakovas nurodytų savo teisių nerealizavo, pats nurodė nesikreipęs į teismą, nes jam tai papildomos išlaidos.

Atsakovas pateikė 2017-04-12 UAB „Frostas“ Nebaigto statyti pirties pastato apžiūros aprašymą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ginčo pastatas, nustatyta, jog atliekant statybos darbus buvo nesilaikoma esminių statybos darbų technologijos reikalavimų, kurie išvardinti. Taip pat nurodyta, kad deformacijų pasekmes ištaisyti galima tik demontavus stogą ir gegninę konstrukciją. Prie šio aprašymo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta 6377,81 Eur suma.

Pažymėtina, kad atsakovas į UAB „Frostas“ kreipėsi ir Nebaigto statyti pirties pastato apžiūros aprašymas Nr. 1 buvo sudarytas jau bylos nagrinėjimo metu.

Per ilgą kompensacinį varžtą ar per trumpas kolonas ieškovė pripažinusi kaip klaidą, siūlė juos pakeisti, tačiau atsakovas neleido, teigęs, kad uždės dekorą. Liudytojas A. Ž. parodė, kad kompensacinis varžtas yra per ilgas dėl jo klaidos, sakęs atsakovui, jog gali jį pakeisti, bet šis atsakė, kad nereikia keisti. Liudytojas taip pat parodė, kad nebūtų sudėtinga pakeisti kolonas ir varžtus, kad sienojai galėjo išlinkti, nes nebuvo sutvirtintos langų ertmės dengiant stogo dangą ar nedelsiant po to. Užsakovas paprašė paaukštinti sienas, jie ir paaukštino, prisidėjo balkonas virš terasos, dėl to padidėjo stogas. Nuotraukoje siena gavosi kreiva, nes rąstas galėjo susisukti dėl temperatūros, nes nebuvo laiku uždengta stogo danga.

Papildomais rašytiniais paaiškinimais, pateiktais į bylą, liudytojas A. Ž. parodė, kad sienojai galėjo būti išstumti tik nuo stogo (čerpių) apkrovos, kad atsakovas neatliko arba pavėluotai atliko darbus, užkertančius kelią sienojų išstūmimui, juos išvardindamas. Taip pat nurodo, kad sienojų išstūmimą galėjo įtakoti namelio viduje įrengtų laiptų netinkama atrama, kad jo darbo metu ginčo namelyje buvo atlikti visi privalomi sienojų ir kitų namelio elementų sutvirtinimai, tame tarpe gegnės buvo sutvirtintos tiek vinimis, tiek kampais. Todėl jei jų šiuo metu nėra, reiškia, jie buvo pašalinti be rangovo žinios.

Šių argumentų teismo posėdžio metu atsakovas nenuneigė.

Liudytojas T. R. parodė, kad langai buvo sudėti prieš šių metų žiemą. Jie buvo sudėti į tokias ertmes, kurios buvo paliktos. Dedant langus nebuvo daromi jokie papildomi įtvirtinimai.

Nesant duomenų apie tai, kad atsakovas ėmėsi visų priemonių tinkamai užbaigti darbus bei apsaugoti jau atliktų darbų rezultatą, laikytina, kad aplinkybė, jog atsakovas nutarė darbus tęsti ir juos tęsė pats, neišsprendus darbų perdavimo - priėmimo, nepareiškus pretenzijų, šalina ieškovės atsakomybę už atsiradusius, nustatytus rąstinio namelio statybos defektus. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas neįrodė, jog UAB „Frostas“ nurodyti defektai atsirado dėl jos kaltės, nes ieškovei nebuvo leista baigti darbų, jis pats juos tęsė, prisiimdamas atitinkamą riziką. Taip pat atsakovas neįrodė, kad ieškovė atsisakė ištaisyti nustatytus trūkumus.

Todėl priešieškinio reikalavimas priteisti 6377,81 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Taigi darytina išvada, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Šioje byloje nenustatyta rangovo, t. y. ieškovės, kaltė, todėl atsakovas juolab turi prievolę sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Atsakovo rėmimasis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių, kad defekto ištaisymo kaina 6377,81 Eur yra didesnė už tą, kurios atsakovas nesumokėjo ieškovei, t. y. 3991,75 Eur, todėl jo prievolės sustabdymo vykdymas buvo adekvatus kitos šalies netinkamai įvykdytai sutarties daliai, nepagrįstas, nes, kaip jau buvo nurodyta, skolų suderinimo aktas atsakovui buvo išsiųstas 2016-08-22, į jį atsakovas niekaip nereagavo, o jei ir reagavo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o sąmata dėl defektų ištaisymo sudaryta tik 2017-04-12, t. y. daugiau nei po septynių mėnesių, vadinasi, visą šį laiką, atsakovas, nežinodamas ieškovės tariamos prievolės apimties, nevykdė savo prievolės sumokėti skolą.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.).

Nustačius, kad atsakovui nusprendus nutraukti darbų atlikimą bei nesuteikus galimybės ieškovui užbaigti visų darbų ir gauti visą apmokėjimą, pagrįstas ieškovės reikalavimas nebetaikyti suteiktos nuolaidos, todėl atsakovo skola laikytina ta, kuri nurodyta 2016-08-09 Akte dėl skolų suderinimo (13763,75 Eur - 6000 Eur = 7763,75 Eur).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinis atmestinas, o ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 7763,75 Eur skola bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 175 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš viso 1175 Eur ieškovei bei 3,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str.).

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-28 nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, jį įvykdžius, panaikintinos (CPK 150 str. 3 d.), o Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-19 nutartimi ieškovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 7763,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-07 iki visiško sprendimo įvykdymo dienos,

- 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“, juridinio asmens kodas 303075986,

- 3,12 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-28 nutartimi atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, jį įvykdžius, panaikinti.

Palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-19 nutartimi ieškovės UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“, juridinio asmens kodas 303075986, buv. Antanavičiaus g. 6, Balsėnų k., Klaipėdos r., turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.