Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-551-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-20
Bylos Nr.: e2A-551-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01597-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „IT Helpas“
Ieškovas: A. P.

Civilinė byla Nr. e2A-551-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01597-2019-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT Helpas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 pagal ieškovės A. P. firmos „Komota“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IT Helpas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. P. firma „Komota“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT Helpas“ (toliau – ir UAB) „IT Helpas“ 16 450,14 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 1 455 Eur skolą už kitas suteiktas paslaugas, 4 848, 24 Eur skolą už komunalines paslaugas (suvartotą elektros energiją, vandenį ir kanalizaciją, kilimėlių keitimą, patalpų apsaugos ir kitas išlaidas), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. 2015 m. lapkričio 23 d. tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise naudotis 50 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, ir įsipareigojo užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimo paslaugas. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti Sutarties 4.1 punkte numatytą nuomos mokestį bei padengti 50 procentų visų 200 kv. m. ploto patalpų faktinių išlaidų už sunaudotą elektros energiją, patalpų apsaugą ir kitų išlaidų pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą (Sutarties 4.3 p.). Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovė nemokėjo patalpų nuomos mokesčio ir mokesčių už jai tenkančią komunalinių ir kitų paslaugų dalį, už kitas suteiktas paslaugas. Iš viso nuomos mokesčio skola sudaro 16 450,14 Eur, už kitas suteiktas paslaugas (spausdintuvo, kopijavimo aparato remontas, kompiuterinės ir programinės įrangos derinimo darbus darbo vietoje) – 1455 Eur, o už suvartotą elektros energiją, kilimėlių pakeitimą ir kitas komunalines paslaugas – 4848,24 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad tokio dydžio įsiskolinimas egzistuoja.

1.2. Ginčo sutartis tarp šalių pasirašyta 2015 metais. Atsakovės vardu ją pasirašė direktorius E. B.. Kai įmonės vadovu tapo M. B., jis sutartį toliau vykdė, jos neginčijo, tačiau kilus nesutarimams tarp akcininkų, iš kurių vienas yra ieškovės vadovas A. P., nustojo mokėti nuomos mokestį, savo veiklą pradėjo perkėlinėti į kitą įmonę. Paaiškino, jog atsakovė naudojasi 50 kv. m. ploto patalpomis, kurios yra 200 kv. m. ploto patalpose.

1.3. Visose patalpose buvo vykdoma veikla, susijusi su kompiuterių servisu, remontu ir kitomis IT paslaugomis. Kitose patalpose veiklą vykdė ieškovė. Šiose patalpose daug metų buvo vykdoma kompiuterių serviso, remonto veikla ir teikiamos kitos su tuo susijusios paslaugos. Atsakovas išsinuomojęs patalpas, faktiškai naudojosi ieškovės vardu ir įdirbiu, vieta, kurią nuo seno žinojo klientai. Dėl šios priežasties nuomos mokestis buvo truputį didesnis.

1.4. Visose patalpose buvo vienas elektros skaitiklis, abi įmonės naudojosi vienu elektros skaitikliu. Atsakovė vykdė tokią veiklą, kuri yra labai imli elektros energijos (kompiuterių remontas, servisas ir pan.). Todėl sudarant sutartį ir nesant techninių galimybių įsirengti atskirą elektros skaitiklį, buvo susitarta, jog atsakovė mokės pusę sumos už visą priskaičiuotą patalpoms elektros energiją ir kt. komunalinius mokesčius. Ji taip pat naudojo ir 4 kilimėlius, už kurių keitimą ir valymą turi sumokėti. Papildomai pagal žodinį susitarimą atsakovė naudojosi pagalbinėmis patalpomis, kur dirbdavo buhalterė, buvo laikomi įvairūs atsakovės daiktai. Taip pat buvo užtikrinama patalpų apsauga, tiekiamas vanduo ir kt. Todėl ir buvo susitarta mokėti komunalinius mokesčius ne proporcingai išnuomotam patalpų plotui, bet per pusę visam pastatui tenkančių mokesčių.

1.5. Atsakovė sutarties sąlygas pradėjo ginčyti tik tada, kai buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. Mano, kad sutarties sąlyga yra sąžininga, apgalvota ir paremta skaičiavimais. Patvirtino, kad šiuo metu ginčo sutartis tarp šalių jau yra nutraukta.

2. Atsakovė UAB „IT Helpas“ su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – pripažįsta skolą už patalpų nuomą ir kitas suteiktas kitas paslaugas, tačiau nepripažįsta 4848,24 Eur skolos už komunalines paslaugas. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir 2019 m. lapkričio 25 teismo posėdyje atsakovės atstovai nurodė, kad:

Šalies argumentai

2.1. ieškovė, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti 4848,24 Eur skolą už komunalines ir kitas paslaugas neteisingai aiškina patalpų nuomos sutartį, dėl ko priskaičiuota suma galimai neatitinka atsakovei tenkančios išlaidų dalies. Atsakovė nesutinka padengti 50 procentų visų faktinių išlaidų, t. y. viso pastato (kurio plotas yra virš 200 kv. m.) komunalinių išlaidų, tokia sutarties sąlyga prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovė turi dengti tik 50 procentų visų jai tenkančių (išsinuomotų) patalpų komunalinių ir kitų išlaidų (50 procentų nuo išsinuomotų 50 kv. m. patalpų komunalinių mokesčių). Sutarties 4.3 punkte nėra nurodyta, kad mokestis (50 procentų) už patalpų komunalines ir kitas išlaidas mokamas nuo visų bendrai patirtų visų virš 200 kv. m. ploto patalpų komunalinių išlaidų sumos. Nuomos sutartį parengė ieškovė, dėl ko sutarties sąlygos aiškintinos ieškovės nenaudai. Jei sutartis būtų aiškinama pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą, toks reikalavimas neatitiktų nei nuomos teisinių santykių esmės, nei teisingumo ir protingumo kriterijų. Nuomininkas privalėtų mokėti komunalines ir kitas išlaidas už patalpas, kuriomis nesinaudoja ir dėl kurių nuomos nebuvo susitarta, iš esmės ieškovas praturtėtų atsakovo sąskaita. Ieškovė nepateikė teismui detalių paskaičiavimų, įrodymų, pagrindžiančių visų patalpų patirtų išlaidų bei proporcingai atsakovės išsinuomotam plotui tenkančių išlaidų apskaičiavimo, nenurodė už kokį laikotarpį tokios išlaidos paskaičiuotos ir pan. Nepagrįstai priskaičiuota už keturių kilimėlių keitimą, jais atsakovė nesinaudojo, kiti skaičiavimai neaiškūs. Savo paskaičiavimų ir duomenų, kiek jie realiai skolingi už komunalines paslaugas ir kokiu skaičiumi kilimėlių realiai naudojosi, teismui nepateikia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 16 450,14 Eur nuomos mokestį, 1 455 Eur už suteiktas paslaugas, 4 848,24 Eur už komunalinius patarnavimus, kitas suteiktas paslaugas, 511 Eur žyminį mokestį bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovės priteisė 12,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad:

3.1. 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei 50 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, ir įsipareigojo užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimo paslaugas. Likusioje pastato dalyje savo veiklą vykdė ieškovė. Sutartis nutraukta 2019 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė įsipareigojo mokėti 775,95 Eur per mėnesį nuomos mokestį (Sutarties 4.1 p.) ir padengti 50 procentų visų faktinių išlaidų už sunaudotą elektros energiją, patalpų apsaugą ir 50 procentų kitų išlaidų pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą (Sutarties 4.3 p.).

3.2. Visame pastate įrengtas vienas elektros skaitiklis, kuriuo bendrai naudojosi ieškovė ir atsakovė. Paslaugų teikėjai sąskaitas už suteiktas paslaugas išrašydavo ieškovei, o ji sąskaitas išrašydavo atsakovei. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus nevykdė nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėn., nors patalpomis naudojosi. Ji sutiko su 16 450,14 Eur skola už negyvenamųjų patalpų nuomą, 1 455 Eur skola už kitas suteiktas paslaugas (spausdintuvo remontas, kiti darbai).

3.3. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal nuomos sutartį. Atsakovė teigia, jog Sutarties 4.3 punkte sąlyga yra nesąžininga ir neatitinka įstatymo reikalavimų, ji turi mokėti mokesčius proporcingai nuo tenkančio patalpų ploto (1/4 patalpų). Dar labiau pageidauja mokėti 50 procentų mokesčių nuo jos nuomojamai patalpai tenkančios komunalinių mokesčių dalies (2019 m. lapkričio 25 d. garso įrašas 14:42 minutė ir kt.)

3.4. Teismas sprendė, kad neaiškumas dėl sutarties vykdymo susidarė būtent dėl to, kad nuomininkas neįsirengė atskiro elektros skaitiklio, nereikalavo, kad jį įrengtų patalpų nuomotojas, atsakovė nesudarė sutarties su elektros energijos pardavėju. Atsižvelgęs į tai, kad abi įmonės užsiėmė panašia veikla, teismas sprendė esant tikėtina, jog šalys galėjo suvartoti po 50 procentų viso elektros energijos kiekio. Duomenų, kad patalpos būtų nuomojamos tretiesiems asmenims byloje nėra.

3.5. Atsakovė nuomos sutartį vykdė nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Gautas sąskaitas apmokėjo iki 2017 m. lapkričio mėnesio, tik 2019 m. balandžio mėnesį pradėjo ginčyti komunalinių mokesčių paskaičiavimo teisėtumą, tačiau pakeisti sutarties sąlygas ar įsirengti atskirą elektros skaitiklį, sudaryti individualias sutartis su paslaugų teikėjais nereikalavo, sutarties nenutraukė. Atsakovė nepateikė argumentuotų paskaičiavimų ir įrodymų, kad negavo ar gavo mažiau tam tikrų paslaugų (kiek tiksliai ji naudojo kilimėlių, kiek pagal turimus užsakymus galėjo suvartoti elektros energijos ir pan.), savo preliminarių skolos paskaičiavimų. Teismas sprendė esant tikėtina, kad šalys susitarė, jog panašią veiklą vykdančios dvi įmonės už suvartotą elektros energiją ir kitas suteiktas paslaugas mokės per pusę. Abi sutarties šalys yra verslininkai, juridiniai asmenys, turintys sutarčių sudarymo patirties. Teismas atsakovės elgesį vertino kaip siekį išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, konstatavo, kad jos argumentai ir reikalavimai atsirado tik nuomotojui pareiškus ieškinį dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių priteisimo.

3.6. Teismas bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstė proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė UAB „IT Helpas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5443-570/2019 ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paskirstyti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 109,08 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1350,00 Eur atlyginimas advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. nagrinėjant bylą padaryta esminių procesinių pažeidimų, sudarančių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą posėdyje atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant, nesuteikęs galimybės atsakovei susirasti kitą atstovą, neištyrė visų su patikslintu ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, neapklausė liudytojo E. B. ir neteisingai, tik pagal ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, išaiškino ieškinio pagrindu ieškovės nurodytą nuomos sutartį.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovė 2019 m. spalio 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad bylą ves per advokatą R. D.. Į 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį ji atvyko kartu su savo atstovu. Teismui padarius pertrauką taikos sutarčiai sudaryti, į 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį atsakovė numatė nevykti, nes: 1) buvo nusprendusi vesti bylą per įgaliotą atstovą, 2) tikėjosi, kad taikos sutartį pasirašyti pavyks ir byla bus užbaigta rašytinio proceso tvarka. Šalys nesusitarė dėl taikos sutarties sąlygų. Prieš pat teismo posėdį atsakovės atstovas savo iniciatyva nutraukė atstovavimo sutartį su atsakove ir apie tai informavo teismą. Atsakovė fiziškai neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį ar kitaip informuoti apie savo poziciją. Teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatą ir atidėti teismo posėdį. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

1.3. Susipažinus su teismo posėdžių garso įrašais paaiškėjo, kad daugelyje vietų neįmanoma suprasti, kas juose užfiksuota. Pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:20:20 (h:m:s), nuo 00:25:00; 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:10:00, nuo 00:10:50, nuo 00:13:20, nuo 00:14:18, nuo 00:16:13, nuo 00:22:14, nuo 00:29:25, nuo 00:30:30 ir taip toliau. Teismui neišnagrinėjus bylos 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje, atsakovė būtų galėjusi pasinaudoti CPK 168 straipsnio 5 dalyje numatyta teise prašyti pakartotinai apklausti ieškovę. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, todėl teismo posėdžio garso įrašas yra būtina civilinės bylos dalis. Jeigu teismo posėdžio garso įrašas formaliai yra, tačiau dėl blogos kokybės faktiškai neįmanoma suprasti jo turinio, turėtų būti laikoma, kad byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, o tuo pačiu ir teismo posėdžio protokolo. Tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

1.4. Nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui, išnagrinėjus bylą ir neleidus atsakovei duoti paaiškinimų, buvo neteisingai nustatytos svarbios faktinės aplinkybės ir padarytos klaidingos išvados. Nebuvo atskleista bylos esmė, o apeliacinėje instancijoje išnagrinėti bylą nėra galimybės, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių bylos šalys negalėtų ginčyti savo kasaciniais skundais (CPK 346 straipsnis). Dėl to yra pagrindas konstatuoti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

1.5. Atsakovei, neturinčiai prieigos prie elektroninės bylos kortelės (EPP), teismas siuntė gautą ieškinį ir patikslintą ieškinį be jo priedų, nenurodydamas, kad su ieškinio priedais atsakovė gali susipažinti teismo raštinėje. Dėl to atsakovei susidarė klaidinga nuomonė, kad ieškovė nepateikė jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės atsiliepimai yra nepakankamai argumentuoti. Atsakovės atstovas ruošėsi atsikirtimus į su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus išdėstyti žodžiu teismo posėdyje. 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, vyko diskusijos iš esmės dėl taikos sutarties sudarymo. Šalys nespėjo pradėti duoti paaiškinimų apie pateiktus rašytinius dokumentus.

1.6. Teismo posėdžio pertraukos metu taikos sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi ieškovė ieškiniu pareiškė atsakovei reikalavimą dėl nuomos sutarties vykdymo nuo 2017 metų lapkričio mėnesio iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, tačiau taikos sutartimi siekė atsakovės patvirtinimo, kad tos pačios nuomos sutarties pagrindu atsakovės permokėtos sumos už ankstesnį laikotarpį – nuo 2015 metų gruodžio iki 2017 metų lapkričio, nebus perskaičiuotos. Atsakovė ketino perskaičiuoti visus mokesčius už visą nuomos laikotarpį. Teismas nepagrįstai sprendime kaltino atsakovę pasyvumu nurodydamas, kad atsakovė nuo 2019 m. gegužės mėnesio teismui nepateikė savo paskaičiavimų ar apibendrinimų.

1.7. Teismas neteisingai nurodė byloje nustatęs, kad ieškovė su atsakove neterminuotą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarė 2015 metų lapkričio 23 dieną. Nurodytu metu atsakovė dar neegzistavo, tik 2015 m. gruodžio 2 d. VĮ „Registrų centrui“ buvo pateiktas prašymas įregistruoti UAB „IT Helpas“, sutartyje nurodytu jos sudarymo metu atsakovė neturėjo juridinio asmens kodo. Sutartis yra niekinė, nes sudaryta su realiai neegzistavusiu asmeniu

1.8. Teismas neteisingai nurodė byloje nustatęs, kad pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė išnuomojo atsakovei 50 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas. Ieškovės pateiktoje sutartyje nurodyta, kad ieškovė perduoda atsakovei iki 50 kv. m. bendro ploto patalpas. Patalpų perdavimo-priėmimo akto byloje nėra, pačios šalys tiksliai nežino, kokiu plotu realiai naudojosi atsakovė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė faktiškai tarp šalių sukurtų nuomos teisinių santykių turinio. Sutartis iš viso laikytina nesudaryta CK 6.477 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Viso pastato bendras plotas sudaro 209,83 kv. m. Net tuo atveju, jei atsakovei ir būtų perduota valdyti ir naudotis patalpos, kurių plotas lygus 50 kv. m., tai sudarytų tik 23,83 procentus nuo bendro ploto. Nuomos sutarties 1.1. punkte nėra nurodytas nuomos dalykas – nenurodyta, kas yra perduodama, todėl nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

1.9. Taip pat teismas sprendimo 3 punkte neteisingai nurodė byloje nustatęs, kad likusioje pastato dalyje savo veiklą vykdė tik ieškovė. Proceso metu net ir pats ieškovės atstovas A. P. pripažino, kad patalpos buvo padalintos į tris dalis, kurias naudojo A. P. firma „Komota“, UAB „Komotos sistemos“ ir UAB „IT Helpas“. Be ieškovės nurodytų trijų juridinių asmenų patalpose leidybos veiklą vykdė fizinis asmuo L. A., taip pat didelę patalpų dalį užėmė paties A. P. butas, kuriame A. P. gyveno. Ši teisingai teismo nustatyta aplinkybė patvirtintų nesąžiningus ieškovės veiksmus siekiant išreikalauti iš atsakovės pusę visų pastato komunalinių išlaidų. Teismas, šią aplinkybę nustatė neteisingai, sprendime padarė neteisingas išvadas, kad elektros energijos sąnaudos ir kitos išlaidos turėtų būti dalinamos per pusę.

1.10. Teismas sprendime pasisakė tik dėl elektros energijos išlaidų paskirstymo ieškovei ir atsakovei. Kitų ieškovės nurodytų išlaidų iš viso netyrė, nesiaiškino, kiek ir kokių paslaugų realiai buvo suteikta atsakovei. Nepagrįstai priteisė iš atsakovės išlaidas interneto ryšiui, išlaidas pagal UAB „Scenos servisas“ sąskaitas-faktūras, išlaidas pagal ieškovės pateiktas AB Telia Lietuva sąskaitas-faktūras už telefonijos paslaugas.

1.11. 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje tikruosius nuomos sutarties šalių ketinimus teismas ketino išsiaiškinti apklausdamas sutartį pasirašiusius asmenis A. P. ir E. B.. Tačiau 2019 m. lapkričio 29 d. po pertraukos tęsiant posėdį, teismas nesudarė atsakovei sąlygų į kitą teismo posėdį pasikviesti apklausai liudytoją E. B., apklausė tik A. P. ir sprendė apie nuomos sutarties sąlygų turinį ir tikruosius šalių ketinimus. Teismas neišsiaiškino nuomos sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir sudarytoms sąlygoms suteiktų prasmių, neatskleidė bylos esmės.

5. Ieškovė A. P. firma „Komota“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 5443-570/2019 palikti nepakeistą, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovė sumokėtų vos 1/8 dalį visų komunalinių mokesčių, nors realiai atsakovė naudojosi 1/4 dalimi viso pastato, likusio reikalavimo ieškovė atsisakė. Atsakovė teismo posėdžio metu su šiomis sąlygomis sutiko, tačiau pasirašyti taikos sutartį atsisakė, vėliau pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

2.2. Atsakovė reikalauja panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau ginčija vos 21 procentą priteistos sumos (4 848,24 Eur iš 22 753,38 Eur). Iš apeliacinio skundo pagrindo matyti, kad atsakovė ginčija šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3. punktą. Nėra aišku, kokią mokėtinos sumos už komunalines ir kitas paslaugas dalį atsakovė ginčija, todėl darytina prielaida, kad atsakovė ginčija visą sumą už jai suteiktas komunalines ir kitas susijusias paslaugas. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog atsakovė sutinka mokėti tik už jai suteiktas paslaugas, tačiau nenurodo, kiek ir kokia apimtimi ji turėtų mokėti. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Byloje yra visi ginčui išspręsti reikalingi įrodymai, o naujų atsakovė nepateikia ir nenurodo apie jų egzistavimą.

2.4. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad byla išnagrinėta, jai tinkamai nepranešus apie posėdžio laiką ir vietą. Atsakovės direktorius M. B. dalyvavo 2019 m. lapkričio 4 d. parengiamajame teismo ir 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo advokatas R. D., su kuriais buvo suderinta sekanti posėdžio data, jie savo parašais patvirtino, kad jiems žinoma sekančio posėdžio data. Būtent atsakovė atsisakė sudaryti taikos sutartį. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad atsakovo vadovas M. B. žinojo apie vykstantį teismo posėdį 2019 m. lapkričio 29 d. Atsakovas šioje byloje yra juridinis asmuo, atsakovo atstovas direktorius M. B. dalyvavo tiek parengiamajame, tiek 2019 m. lapkričio 25 d. vykusiame teismo posėdyje, tai rodo jo sprendimą ir pasirengimą dalyvauti teismo procese, kas suponuoja išvadą, kad į 2019 m. lapkričio 29 d. posėdį atsakovo atstovas M. B. neatvyko tikslingai. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo neatvykimo į 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį priežastis. 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdis vyko 13:00 val. Apie tai, kad advokatas nutraukė teisinių paslaugų sutartį, atsakovės vadovas M. B. buvo informuotas ryte, tik prasidėjus darbo dienai, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas net neturėjo pakankamai laiko išsakyti savo poziciją dėl teismo posėdžio. Atsakovė nepagrįstai CPK 246 straipsnio 2 dalį aiškina plečiamai.

2.5. Ieškovė pripažįsta, kad dalyje teismo posėdžių garso įrašų yra girdimi tam tikri trikdžiai, tačiau byloje dalyvaujančių šalių duodamų paaiškinimų ir kitų kalbų turinys yra visiškai suprantamas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pripažintinos neatitinkančiomis realios faktinės situacijos.

2.6. Atsakovės pretenzijas teismui, neva teismas netinkamai užtikrino atsakovės procesinių teisių įgyvendinimą, vertina kaip desperatišką siekį pagrįsti nepagrįstą apeliacinio skundo dalyką. Parengiamasis teismo posėdis vyko 2019 m. lapkričio 4 d. Kitas teismo posėdis vyko 2019 m. lapkričio 25 d., todėl susipažinti su visais ieškovės pateiktais įrodymais ir atsikirtimams į juos paruošti, atsakovė turėjo 21 dieną. Nepaisant to, 2019 m. lapkričio 25 d. vykusiame teismo posėdyje, atsakovė nesugebėjo nurodyti, kiek jos nuomone ji turėtų mokėti už suteiktas komunalines ir kitas panašias paslaugas. Atsakovei buvo suteiktos visos galimybės duoti paaiškinimus. Apie tai, kad yra susipažinusi su visais ieškovės pateiktais įrodymais (sąskaitomis), atsakovė patvirtino 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu (20 min. 15 sek.).

2.7. Atsakovė didžiąją dalį skolos ir sutarties sudarymo faktą pripažino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Sutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, ieškovė šį argumentą vertina kaip niekinį. Atsakovė kvestionuoja jai perduotų patalpų dydį, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati pripažino, jog ginčo dėl to, kad jai perduotos mažesnės nei 50 kv. m. dydžio patalpos, nėra.

2.8. Sudarant ginčo sutartį šalys susitarė, kad išlaidas už visas komunalines ir kitas susijusias paslaugas šalys dalinsis pusiau, nes nustatyti, kokia dalis tenka kiekvienai šaliai, realiai buvo neįmanoma. Ši sutarties sąlyga buvo vykdoma 2 metus, ir tik ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams tapus konfliktiškiems, atsakovė vienašališkai nustojo vykdyti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties 7.2. punkto pagrindu, perėmęs pareigą vykdyti ginčo sutartį, atsakovės naujasis vadovas M. B. turėjo visas galimybes šią sutartį nutraukti, tačiau atsakovė ilgą laiką sutartį vykdė. Vertinant šias dvi aplinkybes ir atsakovės procesinį elgesį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, kad ginčydama sutarties sąlygas, atsakovė tesiekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

2.9. Ieškovė yra įsitikinusi, kad dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi tai leis teismui efektyviau atskleisti bylos esmę ir priimti teisingą sprendimą, todėl gerbiamo teismo prašysime bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

8. Apeliantė – atsakovė apeliaciniame skunde nurodo visą eilę jos manymu pirmos instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų dėl kurių sprendimas byloje turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir pasisako dėl kiekvieno iš jų.

9. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė su didesne ieškinio dalimi bei suma sutiko, žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą taip pat sumokėtas tik nuo ginčijamos sumos, kuri nurodoma 4848,24 Eur, tačiau neaišku dėl kokios priežasties prašoma panaikinti visą sprendimą kuriuo priteista 16 450, 14 Eur nuomos mokesčio, 1 455 Eur už suteiktas paslaugas, 4 848,24 Eur už komunalinius patarnavimus, kitas suteiktas paslaugas, ir visa apimtimi bylą prašoma grąžinti nagrinėti iš naujo, nors iš atsiliepimo bei kitų įrodymų byloje akivaizdu, kad su didele dalimi skolos ji sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimui apeliantė formuluodama tokį apeliacinio skundo reikalavimą pažeidžia CPK 42 straipsnio 5 dalį.

10. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant bylą padaryta esminių procesinių pažeidimų, sudarančių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą posėdyje atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant, nesuteikęs galimybės atsakovei susirasti kitą atstovą, neištyrė visų su patikslintu ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, neapklausė liudytojo ir neteisingai, tik pagal ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, išaiškino ieškinio pagrindu ieškovės nurodytą nuomos sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad bylą ves per advokatą R. D.. Į 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį ji atvyko kartu su savo atstovu. Teismui padarius pertrauką taikos sutarčiai sudaryti, į 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį atsakovė numatė nevykti, nes: 1) buvo nusprendusi vesti bylą per įgaliotą atstovą, 2) tikėjosi, kad taikos sutartį pasirašyti pavyks ir byla bus užbaigta rašytinio proceso tvarka. Šalys nesusitarė dėl taikos sutarties sąlygų. Prieš pat teismo posėdį atsakovės atstovas savo iniciatyva nutraukė atstovavimo sutartį su atsakove ir apie tai informavo teismą. Atsakovė fiziškai neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį ar kitaip informuoti apie savo poziciją. Teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatą ir atidėti teismo posėdį. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad byla buvo paskirta nagrinėti 2019 m. lapkričio 25 d. ir joje buvo paskelbta pertrauka iki 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. jos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, kaip nurodo apeliantas, o kaip žinia po pertraukos paskelbimo bylos nagrinėjamas yra tęsiamas nuo paskutinio iki pertraukos atlikto veiksmo (CPK 162-1 straipsnis), procesiniai veiksmai dėl pertraukos darymo ir po jos, nėra reguliuojami pagal CPK 246 straipsnį.

12. Proceso dalyviai, tame tarpe ir apeliantas, jo atstovai žinojo, kada bylos nagrinėjimas bus tęsiamas po pertraukos, todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turėjo atvykti arba pranešti neatvykimo priežastis, kurių svarbumą pirmos instancijos teismas būtų vertinęs. Tai kad advokatas nutraukė sutartį ir nebuvo susitarta dėl taikos sutarties sudarymo, niekaip neatleido nuo pareigos atvykti ar pranešti neatvykimo priežastį atsakovo atstovo – vadovo M. B., kuris byloje dalyvavo iki pertraukos. Todėl apeliacinės instancijos teismas visus aukščiau apeliantės nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovės vadovas nepateikė įrodymų, kad fiziškai negalėjo atvykti ar pateikti informacijos apie neatvykimo priežastis kitomis šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis (juolab kad jo vadovaujama atsakovė dirba IT srityje). Kaip matyti iš bylos proceso, atsakovei ne kartą buvo bandoma įteikti procesinius dokumentus, tačiau akivaizdžiai siunčiant juos tinkamu adresu, to nepavykdavo padaryti. Šalys privalo domėtis bylos eiga bei procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad advokatui galioja Lietuvos advokatų etikos kodeksas, kurio 6 straipsnio 6.6 punktas numato, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. 6.8 punktas nustato, kad advokatas gali atsisakyti kliento tik dėl svarbių priežasčių. Po byloje padarytos pertraukos atstovavimo sutarties su advokatu nutraukimo priežasčių nenurodė nei advokatas nei atsakovės vadovas, jų nenurodo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šias priežastis, apeliantė skunde privalėjo nurodyti, jei siekia įrodyti, kad atstovavimo sutartis nutraukta ne dėl jos vadovo kaltės. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės atstovų neatvykimo priežastis pirmos instancijos teisme į 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį po paskelbtos pertraukos, įžvelgia ir atstovavusio advokato ir atstovo M. B. netinkamą savo pareigų teismo procese atlikimą CPK 42 straipsnio 5 dalies prasme, kuris nustato, kad procesinėmis teisėmis šalys turi naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir kt. Šiuo atveju atsakovo atstovas – vadovas į posėdį po pertraukos pats neatvyko, priežasties nepranešė, nors kaip pats minėjo, žinojo, kad taikos sutarties nepavyko sudaryti, žinojo, kad advokatas sutartį nutraukė. Kolegija sprendžia, kad tokiu atveju juolab turėjo informuoti apie susidariusią situaciją ir ryšium su tuo išdėstyti savo nuomonę teismui, o ne užimti poziciją, kad jei jis po pertraukos į posėdį neatvyks, tai ir procesas bus atidėtas. Kad jis negalėjo teismui pranešti apie susidariusią situaciją ar neatvykimo priežastis, įrodymų byloje nepateikta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad advokatas už netinkamą pareigų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka, ko pasėkoje atsakovo atstovas – vadovas – laikydamas, kad advokatas, prieš posėdį nutraukdamas sutartį elgėsi netinkamai atstovaujamojo atžvilgiu, gali kreiptis dėl atstovo netinkamo procesinio elgesio įstatymų nustatyta tvarka. Kad tokia savo teise atstovaujamasis būtų pasinaudojęs, byloje įrodymų nepateikta. Tai, kad atstovavimo sutartis nutraukta nepagrįstai, įrodymų taip pat nepateikia. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad po pertraukos byloje, abu atsakovės atstovai – advokatas bei vadovas elgėsi pažeisdami CPK 42 straipsnio 5 dalį, todėl pirmos instancijos teismas po pertraukos pagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą ir procesinių teisės normų nepažeidė.

13. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog susipažinus su teismo posėdžių garso įrašais paaiškėjo, kad daugelyje vietų neįmanoma suprasti, kas juose užfiksuota. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, todėl teismo posėdžio garso įrašas yra būtina civilinės bylos dalis. Jeigu teismo posėdžio garso įrašas formaliai yra, tačiau dėl blogos kokybės faktiškai neįmanoma suprasti jo turinio, turėtų būti laikoma, kad byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, o tuo pačiu ir teismo posėdžio protokolo. Tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi išklausius visą apeliaciniame skunde minimą teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad kartais girdimi trukdžiai, tačiau jie netrukdo gerai girdėti proceso asmenų kalbą bei suprasti jos esmę, juolab negalima traktuoti, kad byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo (protokolo).

15. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovei, neturinčiai prieigos prie elektroninės bylos kortelės (EPP), teismas siuntė gautą ieškinį ir patikslintą ieškinį be jo priedų, nenurodydamas, kad su ieškinio priedais atsakovė gali susipažinti teismo raštinėje. Dėl to atsakovei susidarė klaidinga nuomonė, kad ieškovė nepateikė jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės atsiliepimai yra nepakankamai argumentuoti.

16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovė turi prisijungimą prie EPP sistemos, galėjo ja naudotis, turėjo byloje advokatą, atsakovės vadovas dalyvavo procese ir akivaizdžiai turėjo suprasti, kad byla yra elektroninė ir papildomi dokumentai yra elektroninėje erdvėje, juolab, kad priedai nurodyti prie pateikto ieškinio, todėl turint atstovą (advokatą) byloje, vadovas dėl jam kylančių klausimų turi pareigą konsultuotis su atstovu. Be to, apeliacinės instancijos teismui išklausius 2019 m. lapkričio 4 d. garso įrašą nustatyta, kad jame dalyvavo atsakovės atstovas – vadovas M. B., nurodė, kad advokatas yra, bet kadangi parengiamasis posėdis advokatas nedalyvaus. Taigi akivaizdu, kad su advokatu dėl bylos eigos buvo apsitarta, todėl kolegija preziumuoja, kad advokatas informavo apie bylos formatą ir susipažinimo su ja galimybes. Kaip jau minėta, įrodymų apie tai, kad dėl netinkamo atstovavimo byloje reikštos pretenzijos advokatui, byloje nėra. Tokios aplinkybės neminimos ir apeliaciniame skunde. Kolegijai išklausius 2019 m. lapkričio 4 d. garso įrašą nustatyta, kad posėdyje ieškovės atstovas atsakovo atstovui nuo 8:30 min. detaliai paaiškino kad byla yra elektroninė ir visi priedai pateikti elektroninėje erdvėje. Tai išsiaiškinti byloje buvo padaryta pertrauka. Po pertraukos atsakovės atstovas M. B. aiškiai pasakė, kad išsiaiškino situaciją dėl to, kad priedai yra pateikti elektroninėje erdvėje, taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad argumentas, jog atsakovės atstovas nesuprato kad gali susipažinti su priedais pateiktais prie ieškinio bei kitais elektroniniais bylos dokumentais, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Iš ieškovės, atsakovės atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 50 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. ir įsipareigojo užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimo paslaugas. Sutartis nutraukta 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nuomos mokestis buvo nustatytas po 775,95 Eur kas mėnesį (sutarties 4.1 p.) Be to, atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti kas mėnesį sutarties 4.1 punkte numatytą nuomos mokestį bei padengti 50 proc. visų faktinių išlaidų už sunaudotą elektros energiją, patalpų apsaugos ir kitas išlaidas pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą (Sutarties 4.3 p.). Likusioje pastato dalyje savo veiklą vykdė ieškovė. Visame pastate buvo vienas elektros skaitiklis, kuriuo naudojosi tiek ieškovė, tiek atsakovė. Šalių paaiškinimais, paslaugų teikėjai bei elektros energijos ir kt. pardavėjai sąskaitas už suteiktas paslaugas išrašydavo ieškovei, kuri po to sąskaitas išrašydavo atsakovei. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ir patalpų nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėn., kaip ir nemokėjo komunalinių mokesčių, mokesčių už suteiktas serverių remonto ir kt. paslaugas, nors patalpomis naudojosi.

18. Kadangi atsakovė sutiko su 16 450,14 Eur skola už negyvenamųjų patalpų nuomą, 1 455 Eur skola už kitas suteiktas paslaugas (spausdintuvo remontas, kiti darbai), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šiuo klausimu plačiau nepasisakė ir ieškinį šioje dalyje, kolegijos įsitikinimu pagrįstai tenkino visiškai (LR Civilinio kodekso 6.38 str., 6.487 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo panaikinti visą sprendimą.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė byloje nustatęs, kad ieškovė su atsakove neterminuotą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarė 2015 metų lapkričio 23 dieną. Nurodytu metu atsakovė dar neegzistavo, tik 2015 m. gruodžio 2 d. VĮ „Registrų centrui“ buvo pateiktas prašymas įregistruoti UAB „IT Helpas“, sutartyje nurodytu jos sudarymo metu atsakovė neturėjo juridinio asmens kodo. Sutartis yra niekinė, nes sudaryta su realiai neegzistavusiu asmeniu.

20. Kolegija sprendžia, kad klausimas dėl sutarties sudarymo aplinkybių pirmos instancijos teisme nebuvo keliamas, atsakovė jos sudarymo aplinkybių neginčijo, priešieškinio byloje nereiškė, be to patalpomis pagal sutartį faktiškai naudojosi, sutartį iš dalies vykdė bei neginčijo ir didesnės dalies pagal ją priteistos sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia bei sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog sutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisako (CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme). Atsakovė kvestionuoja jai perduotų patalpų dydį, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati pripažino, jog ginčo dėl to, kad jai perduotos mažesnės nei 50 kv. m. dydžio patalpos.

21. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmos instancijos teisme ginčyta ji nebuvo. Neginčytas nei faktinis nei teisinis jos sudarymo pagrindas, tam tikrą laiką ji buvo vykdoma pilnai, vėliau – iš dalies, taigi buvo atsakovės pripažinta faktiškai vykdant.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu sutarties sąlygos nustatomos, suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu, kad valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, o, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; taip pat nurodęs, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.5 str., 1.81 str., 6.157 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011).

23. Ieškovė teigia jog Sutarties 4.3 punkte susitarė, jog atsakovė kas mėnesį sumokės 50 proc. komunalinių mokesčių (už suvartotą elektros energiją ir kt.) nuo viso pastato apskaičiuotų komunalinių mokesčių. Apeliaciniame skunde bei atsiliepime į ieškinį atsakovė to neginčija, tačiau teigia, jog tokia sąlyga yra nesąžininga ir neatitinka įstatymo reikalavimų, nes ji turi mokėti mokesčius proporcingai nuo tenkančio patalpų ploto (1/4 patalpų). O dar labiau pageidauja mokėti 50 proc. mokesčių nuo jų patalpai tenkančios komunalinių mokesčių dalies.

24. Tikėtina ieškovės teigimu, toks susitarimas sudarytas būtent dėl to, kad nebuvo atskiro skaitiklio už suvartotą elektros energiją, o atsakovė jos suvartodavo pakankamai daug, nes jo verslas susijęs su kompiuterių remontu, servisu ir yra labai imlus elektros energijai. Todėl suvartojamą komunalinių paslaugų ir elektros energijos kiekį pagrįstai galima susieti ne su patalpų plotu, bet su veiklos sąnaudomis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai ir buvo pagrindas susitarti atsakovei dėl pusės mokesčių sumokėjimo, tai ir pagrindžia atsakovės sutikimą pasirašyti ir vėliau vykdyti tokią sutartį, kadangi kitokio paaiškinimo beje nepateikia ir atsakovė.

25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl elektros energijos išlaidų paskirstymo ieškovei ir atsakovei. Kitų ieškovės nurodytų išlaidų iš viso netyrė, nesiaiškino, kiek ir kokių paslaugų realiai buvo suteikta atsakovei, nepagrįstai priteisė iš atsakovės kitas išlaidas. Šie atsakovės argumentai atmestini.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad analizuojant ir aiškinant sutartį, akivaizdu, jog joje nėra išsamiai ir nedviprasmiškai įrašyta nuo kokios komunalinių mokesčių sumos turi būti mokama 50 proc. Šis sutarties neaiškumas ir susidarė būtent dėl tos priežasties, kad nuomininkas neturėjo įsirengęs atskiro elektros skaitiklio, ar nereikalavo, kad jį įrengtų patalpų nuomotojas.

27. Kaip patvirtino abi šalys, 200 kv. m. patalpose buvo įrengtas tik vienas elektros skaitiklis ir atskirai nustatyti kiek elektros energijos per mėnesį sunaudodavo atsakovas neįmanoma. Atsakovas atskiro skaitiklio neįsidiegė, to nereikalavo ir iš patalpų nuomotojo, sutarties su elektros energijos pardavėju nesudarė. Tačiau atsižvelgiant, kad abi įmonės užsiėmė panašia veikla, tikėtina, jog galėjo suvartoti po 50 proc. elektros energijos nuo viso kiekio. Kilus ginčui dėl sutarties sąlygų, yra svarbu įvertinti šalių elgesį ir sutarties vykdymą po sutarties pasirašymo, nustatyti, ar sutarties sąlygos iš tikrųjų buvo ydingos ar šalys jas teisingai suprato.

28. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip negu nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutartis, civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-394/2013; kt.).

29. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nuomos sutartį vykdė nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Gautas sąskaitas apmokėdavo iki 2017 m. lapkričio mėnesio. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad, tik 2019 m. balandžio mėnesį pradėjo ginčyti komunalinių mokesčių paskaičiavimo teisėtumą, tačiau pakeisti sutarties sąlygų ar įsirengti atskirą elektros skaitiklį, sudaryti individualias sutartis su paslaugų teikėjais nereikalavo, sutarties nenutraukė.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad atsakovė nepateikė teismui argumentuotų paskaičiavimų ir savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad negavo tam tikrų paslaugų ar patarnavimų, ar jų gavo mažiau nei sulygta, neteikė teismui savo preliminarių skolos paskaičiavimų, o tik abstrakčiai teigė, kad nuo priskaičiuotos komunalinių mokesčių sumos jiems priklauso mokėti dalis mokesčių (atsiliepime teigia pusė sumos, teismo posėdžio metu ¼ dalis sumos), nors nuo bylos iškėlimo teisme buvo pakankamai laiko tai pateikti.

31. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, jog tikėtina, jog pagal esamą situaciją šalys ir susitarė, kad panašią veiklą vykdančios dvi įmonės už suvartotą elektros energiją ir kitas suteiktas paslaugas mokės pusiau. Juolab, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, juridiniai asmenys, turintys patirtį sutarčių sudaryme, todėl turėjo galimybes paskaičiuoti būsimas sąnaudas, prieš pasirašant ir vėliau vykdant sutartį pasinaudoti ir teisininkų pagalba, laiku atlikti jos pakeitimus ar kitaip tai aptarti. Kaip minėta savo paskaičiavimų dėl ginčijamų išlaidų atsakovė nepateikė.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas įvertino sutarties sąlygas, kuriose šalims numatytas visų išlaidų mokėjimas per pusę lygiomis dalimis, vertindamas, kad ši sutarties sąlyga ir pati sutartis neginčyta, įvertino visų mokesčių dydį ir ieškovei pagrįstai priteisė kiek ir nurodyta ieškinyje bei sutartyje – 50 procentų išlaidų dydžio. Todėl apeliantės argumentai dėl nepasisakymo teismo sprendime apie kitų išlaidų dydį atmestini kaip nepagrįsti.

33. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad atsakovės atsisakymas mokėti už suvartotą elektros energiją bei kitas paslaugas, arba prašymas teismui konstatuoti, jog jie privalo mokėti tik pusė sumos nuo jiems priskaičiuotų mokėjimų nesant atskiro skaitiklio, vertintinas kaip nepagrįstas, siekiant nukelti mokėjimo laiką ar jo išvengti. Juolab, kad šie argumentai ir reikalavimai atsirado tik tada, kai nuomotojas pareiškė ieškinį dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių priteisimo.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas.

35. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo ar sutarčių aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė