Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties ir 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6518-722/2022, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.). Pažymėtina, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Skundžiamoje nutartyje esminiu klausimu yra pasisakyta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ji yra nemotyvuota.

10. Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl teismo skirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. 2024 m. sausio 16 d. teismui pateikė atskirąjį skundą (Nr. DOK-6618) dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi atskirąjį skundą (Nr. DOK-6618) atsisakė priimti, be to, ieškovui A. B. skyrė 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pastarojoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovas skunde akivaizdžiai sąmoningai (tyčia) iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“, o ieškovas žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės. Atskirajame skunde, kaip ir visuose ieškovo atskiruosiuose skunduose šioje byloje, valstybė vadinama įžeidžiančiais žodžiais. Tokia procesinio dokumento retorika negali būti vertinama kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažintina netoleruotina.

12. 2024 m. vasario 28 d. nutartimi teismas netenkino ieškovo pateikto prašymo dėl 2 000 Eur baudos panaikinimo ar sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

13. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.).

14. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

15. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

16. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne.

17. CPK 107 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyta kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

18. Pirmosios instancijos teismas tiek 2024 m. sausio 16 d., tiek 2024 m. vasario 28 d. nutartyje akcentavo ir, apeliantui visų instancijų priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose jau keliasdešimt kartų buvo nurodyti (detalizuoti) reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jo teikiami procesiniai dokumentai: turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių ir valstybinės kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių bei apibūdinimų, kitų iškraipymų tiek valstybės ir institucijų pavadinimuose, tiek ir įvardijant jos pareigūnus ar kitus byloje dalyvaujančius asmenis/jų atstovus. Taip pat buvo išaiškinta, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, tą daro tyčia, vadinasi, akivaizdžiai piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 95 str.).

19. Akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis rodo jau vien nagrinėjamoje byloje apelianto teikiamų minėtų reikalavimų neatitinkančių procesinių dokumentų kiekis (pavyzdžiui: 2023 m. spalio 12 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti 2023 m. spalio 12 d. nutartimi; 2023 m. lapkričio 7 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi; 2023 m. lapkričio 29 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi; jau minėtas 2024 m. sausio 16 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti minėta 2024 m. sausio 16 d. nutartimi; 2024 m. vasario 6 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti 2024 m. vasario 6 d. nutartimi; 2024 m. vasario 27 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti 2024 m. vasario 28 d. nutartimi; 2024 m. balandžio 11 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi; 2024 m. gegužės 8 d. atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi). Taigi, nustatyta, kad iš esmės analogiško pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus apeliantas teismui teikė ir po baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jo tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 95 str.). Todėl darytina išvada, kad apeliantas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Toks apelianto elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi. Jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie duotų pagrindą abejoti paskirtos baudos tikslingumu, apeliantas prašyme dėl baudos panaikinimo nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo. Apeliantas negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos tiek besitęsiantį netinkamą jo procesinį elgesį, t. y. piktnaudžiavimą teise į teisminę gynybą.

21. Pažymėtina, kad civilio proceso normos nedraudžia baudą skirti antrą kartą. Pakartotinumas yra reikšmingas tik skirtinos baudos dydžiui.

22. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, teisiniu reguliavimu nustatyta teismo teisė bet ne pareiga priimti atskirąją nutartį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Taipogi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, objektyvių požymių, dėl kurių būtų pagrindas, vadovaujantis CPK 300 straipsnio nuostatomis, kreiptis į prokurorą.

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

24. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė baudos panaikinimo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.